Už Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje bei Finansinės apskaitos įstatymų pataisas po pateikimo antradienį balsavo 65 Seimo nariai, prieš buvo 17, o 22 susilaikė.

Kainos nebūtų apvalinamos atsiskaitant už vieną prekę – jeigu ji kainuos 99 centus, pirkėjas tiek ir mokės.

Numatoma, kad galutinė pirkinio suma būtų apvalinama tik atsiskaitant grynaisiais iki artimiausio 5 centų kartotinio: suma, kuri baigtųsi 1 arba 2, taip pat 6 arba 7 centais, būtų apvalinama į mažesnę pusę – iki 0 arba 5 centų, o jeigu baigtųsi 3 ir 4 centais ar 8 ir 9 centais – į didesnę pusę iki 5 arba 10 centų.

Pristatydamas pataisas Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė teigė, kad apvalinant prekybininkams nebereikės atiduoti pirkėjams monetų, todėl nereikės jų kaldinti ir leisti į apyvartą.

„Dėl apvalinimo atsiskaitant nebus poreikio atiduoti grąžą vieno ir dviejų euro centų monetomis atsiskaitant už pirkinių krepšelį, šių monetų kaldinti ir leisti į apyvartą“, – Seime antradienį sakė komiteto vadovas.

Pasak jo, kainų apvalinimo funkcija numatyta dabar prekybininkų diegiamuose išmaniuosiuose kasos aparatuose.

M. Lingės teigimu, 2002 metais šios monetos sudarė 35 proc., o šiuo metu – 58 proc. visų apyvartoje esančių monetų. Statistiškai kiekvienas euro zonos pilietis 2017 metais turėjo 180 šio nominalo monetų.

Anot Seimo nario, monetų leidimas valstybei yra nuostolingas, nes jų kaina yra didesnė nei nominali vertė.

„Pavyzdžiui, už 51 euro cento monetų ritinėlį mažiausiai yra sumokama iki vieno euro. Taigi, siekiama sumažinti gyventojų, verslo ir valstybės sąnaudas, susijusias su grynųjų pinigų naudojimu. Bendrai apvalinimas leistų žmonėms, verslui ir biudžetui sutaupyti apie 3,7 mln. eurų per metus“, – kalbėjo M. Lingė. 

Bendrai apvalinimas leistų žmonėms, verslui ir biudžetui sutaupyti apie 3,7 mln. eurų per metus.

 

Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Artūras Skardžius priekaištavo, kad iš tokio apvalinimo verslas užsidirbs, tačiau M. Lingė tikino, kad „bus ne tik laimėjimas verslui, bet ir praradimai“.

Liberalas Andrius Bagdonas tvirtino, kad mažės administracinė našta, bus galima sutaupyti ne vieną milijoną eurų tiek valstybei, tiek verslui: „Esame pasirengę gyventi be šių monetų“.

Tačiau jis pabrėžė, kad vertėtų pagalvoti apie apvalinimą ne tik atsiskaitant grynaisiais, bet ir mokant kortele.

„Kainas suvienodinti tiek, kad nebūtų skirtumo tiek atsiskaitant grynaisiais pinigais, tiek bankine kortele“, – svarstė A. Bagdonas.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas tvirtino, kad toks sprendimas nesavalaikis, nes 47 proc. Lietuvos žmonių gyvena nuo algos iki algos, todėl kiekvienas centas žmogui yra reikšmingas.

„Naivu tikėtis, kad visi laisvosios rinkos dalyviai laikysis įstatymo raidės ir apvalins kainą būtent į mažesnę pusę, ypač turint minty, kad didžiausia tikimybė, kad verslas paprasčiausiai nenustatys tokių kainų, kurios baigiasi vienu ar dviem centais. Tiesiog kaina bus nustatyta į penkių centų pusę, nes gyvename ir laisvojoje rinkoje, o kainas nustato verslas, ne valstybė“, – teigė T. Tomilinas.

Parlamentas šią savaitę po pateikimo atmetė Seimo narių Agnės Širinskienės ir Astos Kubilienės pataisas, kad gaunant arba keičiant asmens dokumentus, vairuotojo teises žmonėms būtų pasiūloma pasirašyti sutikimą dėl organų donorystės.

Už projektą balsavo 41 Seimo narys, prieš buvo devyni ir 37 susilaikė, kitu balsavimus jis grąžintas iniciatorėms tobulinti.

Pataisas parlamentarės registravo kaip alternatyvą grupės Seimo narių projektui, kuris siūlo numanomo sutikimo organų donorystės modelį. Pagal jį, visi žmonės laikomi potencialiais donorais, išskyrus raštiškai atsisakiusius jais būti. Šiam projektui po pateikimo anksčiau buvo pritarta.

Kortelių išduodama nedaug

A. Širinskienė pristatydama pataisas teigė, kad donoro kortelė yra aiškus ženklas tiek medikams, tiek donoro artimiesiems dėl išreikštos žmogaus valios.

Numanomo sutikimo modelį jį vadino „ganėtinai radikaliu“, nes jis atima galimybę iš žmogaus aktyviais veiksmais duoti sutikimą donorystei, ir vietoje to siūlė plėsti donoro kortelių išdavimo tinklą.

„Deja, bet Lietuvoje, palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, ar JAV, donoro kortelių išdavimo skaičius labai ribotas. Tikrai nesuvokiu, kodėl mes jau daugiau kaip dešimtmetį donoro korteles išduodame tik sveikatos priežiūros įstaigose“, – sakė A. Širinskienė.

Viena numanomo sutikimo donorystės modelio iniciatorė konservatorė Jurgita Sejonienė teigė, kad dabartinis modelis yra neefektyvus.

„2022 metų rug­sė­jo 1 dieną iš vi­so bu­vo iš­duo­tos 42 tūkst. 62 kor­te­lės. Per vi­sus dau­giau kaip 20 me­tų iš tu­rin­čių do­no­ro kor­te­lę do­na­vu­sių žmo­nių bu­vo tik sep­ty­ni, tik du efek­ty­viai. Tai koks ši­tos sis­te­mos efek­ty­vu­mas?“ – kalbėjo J. Sejonienė.

Potencialūs donorai – visi, išskyrus atsisakiusius

Anksčiau tą pačią dieną Seimas ėmėsi J. Sejonienės su daugiau kaip 40 parlamentarų pateikto projekto, kad visi žmonės laikomi potencialiais donorais, išskyrus raštiškai atsisakiusius jais būti. Po pateikimo už projektą balsavo 56 Seimo nariai, 29 buvo „prieš“ ir 16 susilaikė, toliau projektas bus svarstomas komitetuose.

Šiomis pataisomis būtų nustatyta, kad donoru gali būti kiekvienas veiksnus asmuo, kuris nėra sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka pareiškęs nesutikimo, kad jo audiniai, ląstelės, organai būtų atiduoti transplantacijai.

Jei žmogus nebūtų išreiškęs savo valios dėl donorystės, reikėtų artimųjų sutikimo. Įstatyme liktų galioti nuostata, kad be mirusiojo artimųjų sutikimo mirusio asmens audinius, organus paimti ir panaudoti transplantacijai draudžiama.

Per pateikimą „valstietis“ Arvydas Nekrošius iniciatorės klausė, ar šiuo projektu „nebus atidaryta Pandoros skrynia“ ir nepakirs žmonių pasitikėjimo donorystės sistema.

„Ar ne­bus taip, kad tie­siog su šiuo įsta­ty­mo pro­jek­tu jūs pa­kir­si­te es­mi­nį pasitikė­ji­mą vi­sa sis­te­ma ir žmo­nės puls ma­siš­kai at­si­sa­ki­nė­ti? Tie­siog raštu užpils pra­šy­mais, kad mes ne­no­ri­me, mes ne­no­ri­me, mes ne­no­ri­me. Iš es­mės ši­tas pro­jek­tas suž­lug­dys vi­są do­no­rys­tės pro­gra­mą. No­rė­da­ma ge­ro ar nepada­ry­si­te blo­giau?“ – sakė A. Nekrošius.

J. Sejonienė teigė, kad numanomo sutikimo donorystės modelis veikia daugelyje Europos šalių ir „ta Pandoros skrynia niekur taip ir neatsivėrė“.

Ar ne­bus taip, kad tie­siog su šiuo įsta­ty­mo pro­jek­tu jūs pa­kir­si­te es­mi­nį pasitikė­ji­mą vi­sa sis­te­ma ir žmo­nės puls ma­siš­kai at­si­sa­ki­nė­ti?

Pakeistų informuoto sutikimo modelį

Lietuvos vyskupų konferencija anksčiau yra paskelbusi nepritarianti numanomo sutikimo organų donorystės modeliui, nes „sąmoningas asmens apsisprendimas dovanoti organą turi būti išreikštas jo aktyviais asmeniniais veiksmais“.

Pasak Lietuvos katalikų bažnyčios vadovybės, sutikimas donorystei negali būti numanomas vien iš asmens neveikimo, nes pastarasis gali kilti ir iš nežinojimo ar neapsisprendimo, o ne iš tikro noro išreikšti donorystei palankią poziciją ir dovanoti organus.

Lietuvoje šiuo metu taikomas informuoto sutikimo donorystės modelis, kai asmuo, sutinkantis tapti organų donoru, privalo išreikšti savo sutikimą, tai yra užsiregistruoti donoro kortelei.

Prie numanomos donorystės modelio, kai kiekvienas šalies pilietis yra laikomas potencialiu organų donoru, nebent yra pasirašęs nesutikimą, siūlo pereiti Nacionalinis transplantacijos biuras.

Šių metų rugsėjo 1 dienos duomenims, Lietuvoje yra išduota per 42 tūkst. donoro kortelių.

Šiuo metu Lietuvoje transplantacijos laukia 334 žmonės, iš jų – trys vaikai.

Tai numatančią deklaraciją antradienį Kopenhagoje vykusiame Baltijos jūros energetinio saugumo viršūnių susitikime pasirašė energetikos ministrai, pranešė Energetikos ministerija.

„Turime sukurti glaudžiai integruotą, gerai sujungtą regioninę energijos rinką, kad galėtume užtikrinti nepertraukiamą energijos tiekimą, prieinamas kainas mūsų vartotojams ir atsparumą Rusijos energetikos šantažui. Sutarėme eiti link didesnės rinkos integracijos, nes tik taip galime padidinti savo saugumą ir konkurencingumą“, – pranešime sakė energetikos ministras Dainius Kreivys.

Deklaracijoje sutarta, jog artimiausiu metu bus siekiama plėsti bendradarbiavimą SGD importo srityje, įskaitant reikalingos infrastruktūros, pavyzdžiui uostų ir SGD terminalų, statybą.

Susitikime, kuriame dalyvavo Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen), ES energetikos komisarė Kadri Simson, Baltijos šalių prezidentai, ministrai pirmininkai ir energetikos ministrai, aptarti energetinio saugumo ir spartesnio perėjimo prie atsinaujinančios energetikos klausimai.

Daugiausiai dėmesio skirta nepriklausomybės nuo rusiškos energijos, atsinaujinančios energijos išteklių, spartesnės Baltijos šalių sinchronizacijos su europiniais tinklais klausimams.

Vakarų lyderiai padarė „siaubingą klaidą“, kai leido V. Putinui „išsisukti“ po 2014 metais įvykdytos Ukrainai priklausančio Krymo pusiasalio aneksijos ir tapo dar labiau priklausomi nuo rusiškos energijos, rašė B. Johnsonas dienraštyje „The Daily Telegraph“.

Dėl to „kai jis (V. Putinas) galiausiai pradėjo savo baisų karą Ukrainoje, jis žinojo, kad pasauliui bus labai sunku jį nubausti“, rašė premjeras.

„Pasaulis negali pasiduoti šiam nuolatiniam šantažui“, – pabrėžė jis.

B. Johnsonas šiuos komentarus paskelbė prieš vizitą į Saudo Arabiją, kur susitiks derybų su sosto įpėdiniu princu Mohammedu bin Salmanu (Mohamedu bin Salmanu), degalų kainoms dėl Rusijos karo prieš Ukrainą šoktelėjus į rekordines aukštumas.

„Kol Vakarai bus ekonomiškai priklausomi nuo Putino, jis darys viską šiai priklausomybei išnaudoti“, – rašė britų premjeras.

„Jei pasaulis atsikratytų priklausomybės nuo rusiškos naftos ir dujų, galėtume priversti jį pajausti pinigų stygių, sugriauti jo strategiją ir pastatyti jį į vietą“, – rašė B. Johnsonas.

Jungtinės Valstijos jau uždraudė rusiškos naftos importą, jų pavyzdžiu paseks ir Jungtinė Karalystė, o Europos Sąjunga sutarė tai padaryti „kiek įmanoma greičiau“, rašė premjeras.

Jis pripažino, kad Vakarams rusiškų energijos išteklių atsisakymas „bus skausmingas“.

B. Johnsono atstovas spaudai prieš premjero vizitą į Saudo Arabiją sakė, kad vyriausybė „nori sumažinti nestabilumą ir kainas JK verslui“.

JK vyriausybė vėliau šį mėnesį turi paskelbti šalies energetinio saugumo strategiją. B. Johnsonas sakė, kad būtina investuoti į atsinaujinančiuosius energijos išteklius, įskaitant jūros vėjo elektrinių parkus ir saulės energiją.

Pasak premjero, taip pat reikia „virtinės naujų statymų branduolinės energijos srityje“, įskaitant „mažus modulinius reaktorius ir dideles elektrines“.

Kodėl tai vyksta

Psichologai teigia, kad nesugebėjimo pasakyti "ne" šaknys dažniausiai glūdi mūsų vaikystėje. Ypač jeigu buvote auklėjami, kad visą laiką turite būti geručiai, paslaugūs, nuolaidūs ir paklusnūs, mažieji tėvelių ar senelių pagalbininkai, mokomi pirmiausia rūpintis kitais, o ne savimi ir tik tada sulaukdavote pakankamai dėmesio, pagyrimų, jautėtės mylimi. Todėl nieko nuostabaus, kad ir suaugę nė nespėję pagalvoti impulsyviai skubame ištarti "taip" – šis žodis tiesiog šaute iššauna iš burnos.

Kita priežastis, kuri gali turėti įtakos tokiam elgesiui – nepasitikėjimas savimi, menka savivertė. Tokie žmonės nuolatos jaučiasi įsitempę, kitų poreikius ir lūkesčius laiko svarbesniais. Tik tada, kai padaro ką nors gera kitiems, kam nors padeda, atlieka papildomą darbą, prisiima daugiau įsipareigojimų, pasijunta geriau. Į šias pinkles dažniau patenka darboholikai, perfekcionistai, kurie tiesiog negali susitaikyti, kad kažkas nebuvo padaryta laiku ar pakankamai gerai, siekiantys karjeros asmenys.

Kokie padariniai gresia

Pasinėrę į kitų prašymus ir nurodymus užmirštame savo poreikius, susipainiojame ir nebežinome, ko norime patys. Darbotvarkė perpildyta, nieko nebespėjame, kankina nuovargis ir įtampa. Apima pyktis ir neviltis, kai pamatome, kad nesugebėsime to, ką pažadėjome, atlikti tinkamai, nes trūksta laiko, jaučiamės išsisėmę, išsekę. Ilgesnį laiką užstrigus tokioje situacijoje blogėja psichinė ir fizinė sveikata, rizikuojame susirgti. Kenčia ir darbas, ir šeima, ir draugai, pašlyja santykiai su jais.

Paradoksas, bet noras visuomet būti uoliems, paslaugiems ir įtikti kitiems anksčiau ar vėliau atsigręžia prieš mus – imame daryti klaidų, priimame neapgalvotus sprendimus, galime patirti ir finansinių nuostolių. Dėl to prarandame pasitikėjimą, pagarbą. JAV bilijonierius, verslo magnatas ir filantropas Warrenas Buffetas teigia, kad sėkmės lydimi žmonės moka pasakyti "ne", o atsakymas "taip" jiems yra itin retas.

Kai didžiąją dalį "taip", ištartų kitiems, pakeis "ne", galėsite dažniau pasakyti "taip" sau.

Kaip visa tai pakeisti

Psichologai pataria pirmiausia supykti. Supykti ant savęs už tai, kad tiek laiko, energijos ir pinigų išeikvojote vien dėl to, kad vienomis ar kitomis aplinkybėmis nesugebėjote pasakyti "ne". Paklauskite savęs, kiek kavos puodelių išgėrėte su žmonėmis, su kuriais to visai nenorėjote daryti? Keleriose vestuvėse, krikštynose,  dalyvavote tik iš pareigos? Arba kiek gimtadienių šventėte visai to nenorėdami? Kiek laiko praleidote susitikimuose, susirinkimuose, posėdžiuose, kuriuose dalyvauti buvo nebūtina?

O tada pagalvokite, kiek laisvo laiko ir naujų galimybių atsiras, kai viso to nebedarysite. Kai didžiąją dalį "taip", ištartų kitiems, pakeis "ne", galėsite dažniau pasakyti "taip" sau. Savo svajonėms, siekiams, tikslams, kuriuos metų metus buvote nugrūdę į giliausius stalčius. Pradėkite pratintis prie neigiamų atsakymų nuo mažų dalykų: atsisakykite kirpėjos pasiūlyto kavos puodelio, nedidelės paslaugos kolegai – nunešti į šaldytuvą pieną, pokalbio telefonu su pussesere iš pareigos ir pan.

Įsiklausykite, ką sako nuojauta. Vidinis mūsų kompasas, dar vadinamas nuojauta arba intuicija, paprastai neklysdamas praneša, kada reikia pasakyti "taip", o kada verčiau ištarti "ne". Įsiklausykite į jį ir šiukštu nesiginčykite su juo.

Jeigu nesate įpratę kreipti dėmesio į šio sąžiningo ir nešališko mūsų patarėjo nuomonę, pabandykite suprasti, ką tuo momentu jaučiate, apie ką galvojate, ir apsispręskite tuo vadovaudamiesi. Tačiau jokiu būdu neapgaudinėkite ir neįtikinėkite savęs, dalijasi patarimais Sarri Gilman, žinoma JAV psichoterapeutė, lektorė ir knygų autorė.

Duokite sau laiko

Jeigu kas nors jūsų pašo padėti padaryti tai, kam neturite pakankamai gebėjimų ar žinių, tačiau apie atsisakymą net negalite pagalvoti, kad nenuviltumėte to žmogaus, labai gera išeitis yra duoti sau šiek tiek laiko. Pasiūlykite, kad jis jums parašytų žinutę ar elektroninį laišką, kuriame išdėstytų savo prašymą, ir pažadėkite, kad pagalvoję apie tai jam atsakysite – taip laimėsite laiko pasitikrinti, ar tikrai to norite, ir sugebėsite rasti tinkamų žodžių apsisprendę atsakyti neigiamai, siūlo psichologė Vanesa Van Edwards, Los Andžele veikiančios Žmogaus elgesio laboratorijos įkūrėja.

Darboholikai ir perfekcionistai dažnai net nelaukia prašymo padėti. Vos tik jų radaras užfiksuoja, kad kilo kokia nors problema, negalvodami puola ją spręsti, nors tai gabūt visai ne jų reikalas. Neskubėkite – tegu tuo pasirūpina kiti. Galbūt jie nepadarys to taip greitai ir taip gerai, tačiau patikėkite: vienaip ar kitaip viskas išsispręs ir be jūsų įsikišimo. Priešingu atveju, rizikuojate tapti savotišku gelbėtoju, į kurį kryps visų žvilgsniai kai kas nors atsitiks ateityje. Prisiimti pernelyg daug įsipareigojimų šie žmonės linkę dėl to, kad gebėjimas viską sutvarkyti jiems yra tarsi garbės ženklas, sako S.Gilman.

Jeigu jūsų prašo padėti vykdyti kokį nors projektą, ir jūs jaučiate, kad tam turite pakankamai žinių ir gebėjimų, tai jums įdomu, tačiau šiuo metu esate pernelyg užsiėmęs, užsivertęs kitais darbais, bandykite ieškoti kompromiso. Prašykite duoti daugiau laiko, galbūt esama galimybių šiek tiek atidėti terminus, kad galėtumėte papildomas veiklas sudėlioti į savo darbotvarkę. Tačiau pasilikite galimybę pasakyti "ne", vėliau, jei pamatysite, kad vis tiek nespėjate, teigia garsi amerikiečių psichologė, psichologijos mokslų daktarė, populiarių leidinių autorė Sherrie Bourg Carter.

Mažos gudrybės

Atsakymas turi būti paprastas. Jeigu norite pasakyti "ne", sakykite tai tiesiai, tvirtai. Vartokite tokias frazes: "Ačiū, kad atėjote pas mane, bet šiuo momentu man nepatogu jus priimti" arba "Atsiprašau, bet šį vakarą negaliu jums padėti". Taip sakydami būkite tvirtai įsitikinę ir per daug neatsiprašinėkite. Atsiminkite, kad jums nereikia niekieno leidimo pasakyti "ne".

Atsisakymas nėra atstūmimas. Neužmirškite, kad sakydami "ne" atmetate pasiūlymą, prašymą, o ne atstumiate konkretų asmenį, kuris į jus kreipėsi pagalbos, paslaugos. Žmonės paprastai tai vertina adekvačiai, be asmeniškumo, supranta, kad jie turi teisę ko nors prašyti, o jūs turite lygiai tokią pat teisę atsisakyti, nes nesate įsipareigojęs elgtis taip, kaip patogu kitiems.

Neigiamos reakcijos neišvengiamos. Susitaikykite, kad jūsų neigiamas atsakymas bus priimtas su nusivylimu, nepasitenkinimu, liūdesiu, kitomis neigiamomis emocijomis. Tai natūrali reakcija ir jos nereikia per daug sureikšminti. Tai nereiškia, kad jūsų santykiai su tuo žmogumi dėl to būtinai pablogės, nutrūks draugystė ar bendradarbiavimas, o jei taip atsitiks, matyt, yra ir kitų, rimtesnių, priežasčių.

Nesijauskite kaltas prieš savo vaikus. Jeigu esate tėvai, žinokite, kad vaikams kartkartėmis išgirsti "ne" yra būtina ir labai svarbu, nes tokiu būdu ugdomi jų savikontrolės gebėjimai. Be jų gyvenime jiems bus labai sunku derėtis, rasti kompromisų. Kartu tai bus jūsų žinutė atžaloms, kad tai jūs esate atsakingas už ribų, kurių jie turi laikytis, nustatymą, kad ir kaip jie protestuotų.

Iš anksto parenkite atsakymą. Jeigu iki šiol retai ryždavotės sakyti "ne", pasipraktikuokite, kaip tai daryti, prieš veidrodį. Sugalvokite keletą universalių mandagių atsakymų, kurie padės sutvirtinti jūsų poziciją. Neretai būtent tai, kad žmogus greitai nesugalvoja tinkamos priežasties atsisakyti, nulemia, kad jis nenorėdamas pasako "taip". Tinkami atsakymai galėtų būti: "Apgailestauju, mano darbotvarkė ir taip perpildyta", "Aš šiuo metu labai užsiėmęs, bet galbūt jums galėtų padėti kitas kolega", "Vertinu jūsų pasitikėjimą, bet jaučiuosi tam nepasirengęs" ir pan.

Brangiausi kremai ar veido procedūros tik pristabdys raukšlių atsiradimą, tačiau nepanaikins tų raukšlių, kurios atsiranda dėl įdingo mimikavimo įpročių. Žmonės, kartais net patys to nesuprasdami, savo emocingu kalbėjimu ir nuotaikų demonstravimu skatina veido raukšlių susidarymą. 

„Raukšlių susidarymas yra natūralus procesas, jų atsiranda senstant odai, mažėjant kolageno gamybai, odos elastingumui. Kur kas anksčiau išryškėja mimikos raukšlės. Jos susidaro tuomet, kai veido raumenys yra dažnai judinami tose pačiose vietose. Bet koks dažnai kartojamas judesys skatina raukšlės atsiradimą“, – sako klinikos „Grožio chirurgija“ gydytoja dermatologė Natalija Jasaitienė.

Žiūrėjimas prisimerkus

Prastas regėjimas ir žiūrėjimas į toliau esančius daiktus ar užrašus prisimerkus, gali tapti viena iš raukšlių aplink akis, vadinamų „žąsų kojelėmis“, atsiradimo priežasčių. Nuolatinis akių įtempimas stengiantis aiškiau matyti į tolį ar į akis tvieskiant saulei, pamažu formuoja raukšleles, nes oda aplink akis yra labai plona ir lengvai pažeidžiama.

Pakelti antakiai 

Pakelti antakiai padeda išreikšti emocijas, tačiau gali tapti ir nekontroliuojamu įpročiu, ypač kai jaučiamas nuovargis ar suskausta akis. Verta žinoti, kad nuolat keliant antakius, gali susiformuoti ryškios horizontalios raukšlės kaktoje, kurios bus pastebimos net ir nereiškiant jokių emocijų.

Emocingas kalbėjimas

Aplinkoje rasime ne vieną žmogų, kurio kalba yra labai emocinga, pilna gestikuliacijos ir veido mimikų. Tokie žmonės dažniausiai mėgsta ypač vaizdžiai pasakoti istorijas, atkartoti įvykius. Tačiau emocingas kalbėjimas yra dar viena raukšlių atsiradimo priežasčių. Emocingai kalbant, gilėja mimikos raukšlės, tuo pačiu susidaro ir naujos smulkios raukšlelės.

„Rūpesčio“ raukšlė

Ši vertikali ir tarp antakių įsiterpusi raukšlė, vadinama „rūpesčio“ arba „pykčio“, atsiranda žmogui nuolat patiriant stresą ir neigiamas emocijas, taip pat raukant kaktą ir antakius. Šie judesiai gali atsirasti nevalingai, prie jų įpratus – pradės formuotis ir gilėti pykčio raukšlė.

Raukšlelės aplink lūpas

Stipriai suspaudus lūpas, aplink jas išryškėja smulkios raukšlelės. Jos ypač pastebimos vyresniame amžiuje, be to – tai skiriamasis užkietėjusių rūkorių bruožas. Tad jei norite išvengti veidą sendinančių raukšlelių, vertėtų pagalvoti apie žalingų įpročių atsisakymą, nes rūkymas ne tik skatina viso veido raukšlėjimąsi, tačiau ir labai kenkia sveikatai, odos elastingumui ir jos būklei.

Pristabdyti raukšlių susidarymą galima keičiant įpročius, įdedant šiek tiek darbo ir pastangų. Pristabdyti raukšlių susidarymą galima mankštinant veidą, renkantis kolageno gamybą skatinančius produktus. 

Veido joga

Šiandien populiarūs įvairūs veido masažai, veido joga – pratimus galima atlikti namuose ar bet kur kitur. Veido mankšta teigiamai veikia odos būklę, gerina mikrocirkuliaciją, kraujotaką, padeda palaikyti veido raumenų tonusą. Jei žmogus įpratęs raukyti kaktą ar antakius, nuo to atprasti gali padėti botulino toksino injekcijos. Jos atpalaiduos reikiamą raumenį, raukšlės bus mažiau pastebimos, o preparato veikimo metu žmogus atpras raukti tą veido dalį, tad raukšlės toliau nebegilės. Tai tinkama priemonė vos pradėjus formuotis raukšlėms ir siekiant jų išvengti ateityje. Be abejo, pilnavertė mityba, tinkama odos priežiūra yra neatsiejamos raukšlių prevencijos dalys.

Kuo anksčiau pradėsite rūpintis savo odos būkle ir raukšlių prevencija, tuo geresnių rezultatų galėsite pasiekti. Patartina visas priemones derinti tarpusavyje, tuomet rezultatai tikrai paliks įspūdį.

Ką privalu žinoti?

Kolageno gamyba bėgant metams mažėja, tad ją galima paskatinti renkantis tinkamus produktus: uogas, vaisius, paprikas, daug baltymų turinčius produktus, liesą mėsą, špinatus, šparagus, česnakus, brokolius.

Pastaruoju metu veido raumenų mankštos pasiekė savo populiarumo viršūnę. Specialistai pripažįsta, kad veido joga, veido masažai, veido gimnastika teigiamai veikia veido raumenų tonusą, stiprina raumenis, tuo pačiu aktyvėja kraujo cirkuliacija, limfos apytaka. Kasdien atliekant nesudėtingus pratimus galima pastebimai atjauninti veidą, išryškinti bruožus bei pagerinti odos būklę.

Odos skaistumui išlaikyti patartina rinktis drėkinamuosius kremus, savo sudėtyje turinčius kolageno, hialurono, intensyviai drėkinančių medžiagų. Oda rūpintis reikia visą dieną, nepamirštant jos prausti, tonizuoti, drėkinti ir maitinti. Bent kartą per savaitę odą palepinkite kaukėmis su odos regeneraciją skatinančiomis medžiagomis, giliai raukšles veikiančiais komponentais.

Odos grožį ir sveiką būklę palaikyti padeda vizitai pas kosmetologus, dermatologus, kurie įvertins odos būklę ir patars kaip ją pagerinti. Dermatologinės veido procedūros, botulino toksino injekcijos padeda ne tik išlyginti raukšles, tačiau ir veikia kaip prevencinė priemonė, skatinanti atprasti raukyti kaktą, kelti ir raukti antakius, taip mimikos raukšlės negilėja. Botulino toksino injekcijas gali suleisti tik apmokytas gydytojas. Raukšles patikimai šalina lazerinės procedūros, mezoterapija, giliai veikiančios veido kaukės. Dermatologas parinks tinkamiausią būdą.

Didžiosios šalies mobiliojo ryšio operatorės "Bitė Lietuva", "Omnitel" ir "Tele2" tvirtina, kad dabartinis telefoninio marketingo paslaugų reglamentavimas nėra tobulas, ir sutinka aptarti galimus sprendimo būdus, kurių vienas - tokių paslaugų atsisakymas.

Praėjusią savaitę bendrovėms pasiūliusi ateityje nebeteikti šių paslaugų, RRT operatorių nuomonės laukia iki sausio 16 dienos.

"Omnitel" palaiko Ryšių reguliavimo tarnybos iniciatyvą ir yra pasirengusi bendradarbiauti su valstybės institucijomis bei kitais operatoriais, aptariant galimus sprendimus dėl telemarketingo paslaugų", - BNS teigė "Omnitel" ryšių su visuomene vadovė Daiva Selickaitė.

"Bitė Lietuva" taip pat teigia pritarianti reguliuotojo pasiūlymui atsisakyti telerinkodaros paslaugų.

"Bitė" pritaria ir palaiko Ryšių reguliavimo tarnybą iniciatyvą bei siekį, kad visi operatoriai atsisakytų telemarketingo veiklos. Taip pat šiomis paslaugomis naudojasi ir kitų sričių bendrovės. Kokios teisinės priemonės užtikrintų tokio įsipareigojimo laikymąsi, yra diskusijų klausimas", - BNS teigė "Bitė Lietuvos" atstovėryšiams su visuomene Rūta Latinytė.

Anot jos, tikėtina, kad nepakankamai reglamentuojama ir reguliuojama paslauga dažnai pažeidžia klientų interesus.

"Tikimės, kad Ryšių reguliavimo tarnyba žengusi žingsnį nesustos ir imsis iniciatyvos įgyvendinti savo pasiūlymą", - kalbėjo R.Latinytė.

"Tele2" komunikacijos vadovas Andrius Baranauskas BNS taip pat teigė, kad reikia tobulinti telerinkodaros paslaugų reglamentavimą.

"Dabartinė tvarka akivaizdžiai netobula, todėl aktyviai įsitraukėme į šią diskusiją. Siekiame, kad vartotojai būtų kuo labiau apsaugoti, todėl norime, kad galimybių apeiti reguliavimą pasinaudojant jo spragomis būtų kuo mažiau", - sakė jis.

Praėjusią savaitę RRT ir mobiliojo ryšio bendrovių atstovų susitikime buvo svarstomi "Bitė Lietuvos" informavimo apie prekybos agentų skambučius paslaugą ir kiti susiję klausimai.

Trečiadienį "Bitė Lietuvos" atstovė R.Latinytė BNS informavo, kad bendrovė nuo sausio 25 dienos nebeteiks paslaugos, kuria informuojama apie tikėtinai skambinantį prekybos agentą.

Gruodžio 17 dieną RRTbendrovei "Bitė Lietuva" nurodė nutraukti, anot tarnybos, neteisėtą informavimo apie prekybos agentų skambučius paslaugą. Gruodžio 23 dieną bendrovė pranešė ją nutraukusi ir pradėjusi teikti modifikuotą paslaugą, atsižvelgdama į RRT pastabas.

"Bitė Lietuva" tuomet nurodė sutrumpinusi pranešimą, kurį vartotojai girdėjo, kai jiems skambindavo galimas prekybos agentas, iki 5 sekundžių, o skambinantys prekybininkai taip pat galės girdėti, kad bendrovė informavo klientą apie jų skambutį.