Šiaulių banko Finansinių nusikaltimų prevencijos departamento direktorė Simona Urbanavičiūtė sako, kad šis sprendimas didelės įtakos banko klientams nepadarys.

„Šie ribojimai neturėtų turėti reikšmingos įtakos mūsų klientams, nes atsiskaitymų Baltarusijoje vykdoma labai mažai. Na, o į Baltarusiją vykstantiems klientams rekomenduojame iš anksto apsvarstyti kitus atsiskaitymo būdus“, – pranešime teigė S. Urbanavičiūtė.

Rusijoje atsiskaitymai banko kortelėmis sustabdyti nuo 2022 metų kovo. Mokėjimus tarp Lietuvos ir Rusijos bei Baltarusijos ūkio subjektų bankas nutraukė 2022 metų rudenį.

Kiti didieji bankai – „Luminor“, „Swedbank“ ir SEB – mokėjimo kortelių naudojimą Baltarusijoje sustabdė jau rugsėjį. „Revolut Bank“ į Baltarusiją keliaujantiems klientams vis dar leidžia atsiskaityti ir gryninti pinigus apribotomis sumomis, bet  artimiausiomis dienomis ketina stabdyti tokias operacijas.

Naujausios apklausos duomenimis, mokėjimo kortelę su bekontakčio mokėjimo funkcija turėjo 79 proc., o 2019 metais – 65 proc. mokėjimo korteles turinčių respondentų. Kad bekontakčio atsiskaitymo funkcija yra patogi, manė 86 proc. turinčiųjų mokėjimo kortelę (2019 metais – 79 proc.).

Lietuvos banko duomenimis, mokėjimo paslaugų teikėjų sukurtomis mobiliosiomis programėlėmis naudojosi 54 proc. sąskaitą turinčių apklaustųjų (2019 metais – 41 proc.). Nuo 23 iki 29 proc. padidėjo vartotojų dalis, teigiančių, kad naudojasi mobiliosiomis programėlėmis mokėjimo pavedimams atlikti. Išmaniaisiais telefonais mokėjimams prekybos vietose atlikti naudojasi 11 proc. respondentų.

Nors pernai 7 proc. (2019 m. – 6 proc.) apklaustųjų teigė negaunantys ir nenaudojantys grynųjų pinigų, grynaisiais pinigais buvo mokama šiek tiek rečiau, tačiau šiam atsiskaitymo būdui vis dar teko labai svarbi vieta. Dieną prieš apklausą tik grynaisiais pinigais mokėjo 29 proc. apklaustųjų (2019 metais – 34 proc.), 34 proc. visų respondentų mokėjo grynaisiais ir mokėjimo kortele ar išmaniuoju telefonu (2019 metais – 30 proc.), o 16 proc. – tik mokėjimo kortele ar išmaniuoju telefonu.

Penktadalis (20 proc.) visų apklaustųjų pernai teigė reguliariai gauną pajamas grynaisiais pinigais. Ši dalis praktiškai nepasikeitė, palyginti su 2019 metais (19 proc.).

Lietuva išsiskiria iš Baltijos šalių

Lyginant pirmąsias dvi antrojo karantino savaites su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, mokėjimo kortelių operacijų apimtys, tai yra atsiskaitymai bei grynųjų pinigų išgryninimai, Lietuvoje krito beveik 5 proc. Palyginimui, Latvijoje ir Estijoje kortelių operacijų apimčių kritimas buvo dvigubai didesnis.

„Tai yra šiek tiek netikėta, turint omenyje, kad Lietuvoje iš visų Baltijos valstybių yra įvesti griežčiausi įmonių veiklos apribojimai. Negana to, epidemiologinė situacija mūsų šalyje taip pat yra labiausiai neraminanti, lyginant su kaimynais latviais ir estais“, − sako Greta Ilekytė, „Swedbank“ ekonomistė.

Visgi ji pastebi, kad nedaug smukę atsiskaitymai siunčia žinią − gyventojai Lietuvoje nėra sukaustyti baimės ir nerimo, ir jų įpročiai kol kas keitėsi labai nežymiai.

Dėl griežtesnių viešojo maitinimo sektoriaus apribojimų Lietuvoje ir Latvijoje, kai užsisakyti maistą galima tik išsinešimui, atsiskaitymai šiame sektoriuje pastebimai smuko abejose šalyse – bene ketvirtadaliu. Tuo tarpu Estijoje, kur tokie apribojimai nėra taikomi, kritimas buvo mažesnis ir siekė apie 15 proc.

„Dėl veiklos apribojimų maitinimo sektorius, tikėtina, ir vėl atsidurs didelių praradimų zonoje, o mokėjimų apimtys kris ir toliau. Apgyvendinimo sektoriui, kuris vasarą buvo beveik išlipęs iš neigiamos zonos, antrasis karantinas taip pat sudavė naują smūgį“, − pažymi G. Ilekytė.

Pasak ekonomistės, Lietuvoje atsiskaitymai apgyvendinimo sektoriuje jau krito iki 75 proc., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. Latvijoje kritimas panašus, Estijoje šiek tiek mažesnis – 65 proc.

Kalėdų laikotarpis atspindės visus šiuos metus − daugiau laiko namuose, daug mažiau pramogų ir paslaugų mieste, bet kur kas daugiau prekių ir vartojimo neišeinant iš namų.

Keliuose sektoriuose – nesibaigianti vasara

Remiantis banko duomenimis, mokėjimų kortelėmis apimčių mažėjimas pastebėtas ne tik apgyvendinimo, maitinimo ir oro uostų sektoriuose.

„Lygindami antrojo karantino pradžią su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, matome, kad mokėjimų kortelėmis apimtys Lietuvoje taip pat krito aprangos ir avalynės bei grožio ir sveikatinimo paslaugų sektoriuose, atitinkamai 25 proc. ir 7 proc. Kadangi žmonės yra mažiau mobilūs ir dažniau lieka namuose, mokėjimų apimčių kortelėmis mažėjimas pastebimas ir transporto veiklos sektoriuje“, − komentuoja banko ekonomistė.

Visgi, pasak G. Ilekytės, yra sektorių, kuriems vis dar tęsiasi vasara. Vienas iš tokių yra namų apyvokos sektorius, kuriame mokėjimų apimtys augo daugiausiai šiais metais ir toliau tęsia sprintą be suklupimų (+30 proc). Augimas taip pat fiksuotas išlaidoms maistui bei būtiniausioms prekėms, čia mokėjimų apimtys stabiliai laikosi penktadaliu didesnės nei prieš metus.

„Tiesa, nereikėtų atmesti ir pasikeitusių gyventojų atsiskaitymų įpročių. Dalis išlaidų augimo šiuose sektoriuose yra susijęs su gyventojų pasirinkimu nebenaudoti grynųjų pinigų ir vietoje jų atsiskaityti kortelėmis“, − pastebi ekonomistė.

Ar šių metų Kalėdos bus „liesos“?

Ne vienerių metų statistika rodo, kad šventiniu laikotarpiu gyventojų išlaidos paprastai gerokai išauga. Visgi, ekonomistė prognozuoja, kad šios Kalėdos bus kitokios.

„Tiesa, pokyčiai nebūtinai reikš, kad gyventojų išlaidos šiemet susitrauks. Žinoma, bus gyventojų, kurie dėl pandemijos sukeltų padarinių neteko darbo ir dėl to galės sau leisti kur kas mažiau. Tačiau tie gyventojai, kurie nuo pandemijos nenukentėjo arba nukentėjo nesmarkiai, turės nors ir kitokias, bet tikrai ne „liesas“ Kalėdas“, − sako G. Ilekytė.

Pasak jos, šventiniu laikotarpiu gyventojai greičiausiai negalės mėgautis koncertu ar malonia vakariene restorane. Tačiau tai jie greičiausiai bandys kompensuoti didesnėmis išlaidomis dovanoms namiškiams, maistui ar gėrimams, kuriais gali mėgautis būdami namuose.

„Kitaip tariant, Kalėdų laikotarpis atspindės visus šiuos metus − daugiau laiko namuose, daug mažiau pramogų ir paslaugų mieste, bet kur kas daugiau prekių ir vartojimo neišeinant iš namų“, − apibendrina banko ekonomistė G. Ilekytė.

„Vien per pirmuosius šių metų mėnesius gyventojai keliavo ir mūsų banko kortelėmis atsiskaitė daugiau nei 150 valstybių visame pasaulyje – nuo kaimyninių Latvijos ar Lenkijos iki Vanuatu, Mauritanijos ir Burkina Faso. Daugiau keliauti lietuviai gali ne tik dėl augančių pajamų, tačiau ir dėl didesnio skrydžių krypčių skaičiaus bei konkurencingų skrydžių kainų“, – sako „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas Pavelas Ladziato.

Jis pastebi, kad, pavyzdžiui, 2000-aisiais skrydis iš Vilniaus į Paryžių ar Milaną ir atgal be oro uosto mokesčių kainavo nuo 350 eurų (1196 litų). Šiandien kelionę į Paryžių ar Milaną galima įsigyti nuo 50 eurų. Nereikia pamiršti, kad kelis kartus išaugo ir gyventojų perkamoji galia, taip pat išaugo galimybės rinktis skrydžių kryptis – šiuo metu iš Vilniaus ir Kauno oro uostų oro bendrovės vykdo skrydžius daugiau nei 70 krypčių.

Kur lietuviai išleidžia daugiausia?

Pasak P. Ladziato, per metus banko klientų, pabuvojusių užsienyje, skaičius ūgtelėjo 5 proc., tuo metu jų kortelėmis išleista suma užsienyje išaugo beveik penktadaliu ir pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 100 mln. eurų.

Vis dėlto pirmajame penketuke šalių, kuriose lietuviai išleidžia daugiausiai, yra ne tik atostogų kryptys, bet ir populiarios lietuvių emigracijos šalys.

„Pirmąjį šių metų ketvirtį gyventojai mūsų banko kortelėmis daugiausia atsiskaitė Jungtinėje Karalystėje, kur išleido beveik 10,5 mln. eurų. Antrojoje vietoje Vokietija su beveik trečdaliu nei pernai didesne – 10 mln. eurų atsiskaitymų suma. Lenkijoje gyventojai išleido 9 mln. eurų, Švedijoje ir Italijoje beveik po 6 mln. eurų“, − komentuoja P. Ladziato.

Jis pastebi, kad keliaujančių lietuvių skaičiumi nepralenkiama yra kaimyninė Lenkija, kurioje pirmąjį šių metų ketvirtį banko kortelėmis atsiskaitė 100 tūkst. gyventojų. Daug gyventojų lankėsi ir kaimyninėje Latvijoje, kur 64 tūkst. gyventojų atsiskaitė kortele. Įdomu tai, kad didžiausios vidutinės sumos buvo išleistos itin egzotiškose kryptyse Mergelių Salose, Maldyvuose, Siera Leonėje, kur gyventojai kaskart atsiskaitydami kortele vidutiniškai išleido virš 500 eurų.

Latviai ir estai į Lietuvą užsuka dažniau

Kaip rodo banko statistika, į savo kelionių žemėlapį įtraukti Lietuvą mūsų kaimynai latviai ir estai yra linkę kur kas dažniau nei lietuviai vykti į Latviją ar Estiją.

Pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje banko kortelėmis atsiskaitė beveik 73 tūkst. latvių ir jų atsiskaitymų suma siekė beveik 5,4 mln. eurų. Palyginimui, per tą patį laikotarpį Latvijoje apsilankė 64 tūkst. lietuvių ir ten išleido apie 3,5 mln. eurų.

Estai Lietuvoje lankosi taip pat dažniau nei lietuviai Estijoje. Per pirmąjį šių metų ketvirtį Estijoje apsilankė ir banko kortelėmis atsiskaitė beveik 16 tūkst. lietuvių, o jų atsiskaitymų suma sudarė 1,2 mln. eurų. Tuo metu Lietuvoje kortelėmis atsiskaičiusių estų buvo daugiau nei 22 tūkst. ir jie už prekes ir paslaugas mūsų šalyje išleido 1,3 mln. eurų.

„Stebėdami gyventojų atsiskaitymų užsienyje statistiką pastebime, kad keliaujantys gyventojai vis dažniau ne tik atsiskaito kredito kortelėmis, bet ir naudojasi kitais kortelių privalumais. Tai pirkinių draudimas, kelionių draudimas kortelės turėtojui ir kartu su juo vykstantiems šeimos nariams, galimybė rezervuoti ir apmokėti viešbučio paslaugas ar automobilio nuomą“, – pastebi P. Ladziato.

Banko teigimu, šiemet tarp tokių atsiskaitymų gali būti pasiekta pusiausvyra. Palyginti su grynaisiais pinigais, atsiskaitymai kortelėmis pernai Lietuvoje sudarė per 46 proc. visų atsiskaitymų vertės.

SEB banko valdybos narys, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Vaidas Žagūnis teigia, kad jau kelerius metus iš eilės nuosekliai daugėja atsiskaitymų kortelėmis ir auga atsiskaitymų sumos, todėl šiemet tokie atsiskaitymai gali pasiekti 50 proc. visų mokėjimų. Prieš šešerius metus šis rodiklis nesiekė 25 procentų - dominavo atsiskaitymai grynaisiais pinigais.

„Nuosekliai išplėtota atsiskaitymams reikalinga infrastruktūra ir bekontakčio atsiskaitymo galimybės skatina šalies gyventojus naudotis patogiomis šiuolaikinėmis atsiskaitymo priemonėmis. Šiuo metu bekontakčių atsiskaitymų funkciją turi visos SEB banko išduodamos „Mastercard“ tipo mokėjimo kortelės, o bekontakčius mokėjimus priima daugiau negu 90 proc. SEB banko tinklui priklausančių elektroninių kortelių skaitytuvų“, - pranešime teigia V. Žagūnis.

SEB banko duomenimis, pernai viena kortele buvo pasinaudota vidutiniškai 162 kartus. Bendras atsiskaitymų skaičius naudojantis SEB banko kortelėmis prekybos vietose pernai buvo beveik 18 proc. didesnis negu 2017 metais. Vidutinė suma kortele atsiskaitant už prekes ar paslaugas priartėjo prie 25 eurų. Būtent 25 eurai yra bekontakčio atsiskaitymo limitas, kai mokant už pirkinius ar paslaugas nereikia įvesti PIN kodo - užtenka kortele paliesti kortelių skaitytuvą.

Bankomatais SEB banko klientai 2018 metais naudojosi rečiau, tačiau imdavo vidutiniškai 9,5 proc. didesnę pinigų sumą negu užpernai. Viena kortele bankomatu buvo naudotasi maždaug du kartus per mėnesį, o vidutinė imama suma siekė 156 eurus.

Pagal paslaugų planą priklausančiu nemokamu grynųjų pinigų limitu SEB banko klientai gali pasinaudoti ir pasiimti grynųjų pinigų tokiomis pat sąlygomis iš bet kurio Lietuvos ir užsienio banko bankomato. Taip pat be papildomo mokesčio grynųjų pinigų banko klientai gali pasiimti ir šalies prekybos tinklų kasose, jei įsigyjama prekių ir atsiskaitoma už jas kortele, o atsiskaitymo vertė yra ne mažesnė kaip 5 eurai. Kasose imami pinigai į per mėnesį paimamų grynųjų pinigų limitą neįskaičiuojami.