Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad atvertos durys turistams iš Izraelio yra pagalba Lietuvos verslui.

„Leidimas į Lietuvą atvykti turistams iš saugių trečiųjų šalių yra išties pagalba mūsų verslui. Ypač džiugina, kad Europos ir Lietuvos sienos atsivėrė Izraelio gyventojams – glaudūs šalių ryšiai, stabiliai iki pandemijos augęs turizmas ir dabar leidžia tikėtis abipusės naudos“, – pranešime teigė A. Armonaitė.

ES taryba kas dvi savaites teikia rekomendacijas dėl trečiųjų šalių gyventojų kelionių į ES panaikinimo. Apribojimai Izraelio piliečiams netaikomi nuo praėjusio ketvirtadienio.

Be to, jie netaikomi Australijos, Naujosios Zelandijos, Singapūro, Ruandos, Pietų Korėjos, Tailando, Kinijos (su sąlyga, kad tai bus daroma abipusiškai) piliečiams.

Turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ duomenimis, Lietuvoje turistų iš Izraelio skaičius 2015-2019 metais išaugo 92 proc.

Izraelis pirmauja ir vertinant vidutinę viešnagės trukmę – iki pandemijos pradžios vidutinė turisto iš Izraelio kelionės trukmė sudarė 4,8 nakties, o bendras nakvynių skaičius siekė per 144 tūkstančius.

Tokias įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pataisas parengė Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis. Seimo Užsienio reikalų komiteto nariai vienbalsiai yra išreiškę joms pritarimą.

Naują pagrindą siūloma įtvirtinti, praplečiant vadinamąją „S. Magnickio nuostatą“. Sprendimus dėl pastarojo pagrindo užsienio reikalų ministro siūlymu taip pat priimtų vidaus reikalų ministras.

„Naujo pagrindo, uždraudžiančio užsieniečiams atvykti į Lietuvos Respubliką iki penkerių metų laikotarpiui, įtvirtinimas ženkliai palengvintų atsakingų institucijų darbą ir kartu atitiktų Vyriausybės programos tikslus vykdyti kryptingą kovos su dezinformacija politiką“, – sako projekto autorius.

Pasak jo, projektą parengti paskatino politikų ir atsakingų institucijų susitelkimas, siekiant imtis veiksmų apriboti patekimą į Lietuvą trečiųjų šalių piliečiams, kurie aktyviai remia ir (ar) dalyvauja užsienio valstybės vykdomoje tarptautinės teisės principus ir normas pažeidžiančioje veikoje.

„Šie asmenys, aktyviai remiantys užsienio valstybių tarptautinės teisės principus ir normas pažeidžiančias veikas, kartu yra tų valstybių valdžios režimo rėmėjai ir „minkštosios galios“ projektų (ir ne tik) vykdytojai ir įrankiai. Akcentuojant tokių veikų rėmimą, neretai tai atsispindi užsieniečio skleidžiamoje priešiškoje retorikoje, pateisinančioje užsienio valstybės įvykdytus tarptautinės teisės pažeidimus. Taip pat tokie užsieniečiai savo paramą išreiškia viešais pasisakymais, skatinančiais tautinę nesantaiką ir neapykantą, remiančiais užsienio valstybės vykdomą istorinio revizionizmo politiką, pateisinančiais kitų valstybių teritorinio integralumo ir suvereniteto pažeidimus ir jų nepripažįstant. Neretai tokie užsieniečiai, atvykę į Lietuvos Respubliką, savo retorika, elgesiu, savo asmeniu yra nedemokratinių politinių režimų „minkštosios galios“ projektų sklaidos įrankis, kurį užsienio valstybė išnaudoja siekdama pateisinti savo agresyvią užsienio politiką, formuoti teigiamą jos valdžios vykdomos politikos įvaizdį, skleisti dezinformaciją, daryti propagandinę įtaką Lietuvos visuomenei“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.

Šiuo metu įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ yra reglamentuojami pagrindai, kuriais remiantis užsieniečiui yra uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką.

Draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindus galima suskirstyti į tris grupes: dėl migracijos taisyklių pažeidimo (nustatomas draudimas atvykti trečiosios šalies piliečiui iki 5 metų, kai tam tikrais atvejais atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, ar atšaukta Šengeno viza, atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; dėl grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Tokiu atveju draudimo atvykti trukmė trečiosios šalies piliečiui gali būti nustatoma daugiau kaip 5 metai, ES piliečiui ar jo šeimos nariui  ̶  iki 5 metų.  Taip pat galioja draudimas užsieniečiui atvykti į dėl „S. Magnickio įstatymo“ taisyklių (trečiosios šalies piliečiams, įvykdžiusiems sunkius žmogaus teisių pažeidimus, korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką ar pinigų plovimo požymius atitinkančią nusikalstamą veiką ir dėl šių priežasčių įtrauktiems į kitos Europos Sąjungos valstybės narės, Europos laisvosios prekybos asociacijos ar Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos valstybės narės nacionalinį užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti, sąrašą, draudžiama patekti į Lietuvos teritoriją iki 5 metų).

Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas.

Draudimo atvykti į Lietuvą  trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes.

Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pataisas kartu su Ž. Pavilioniu teikia Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas, Vytautas Juozapaitis, Giedrius Surplys, Marius Matijošaitis, Raimundas Lopata, Saulius Skvernelis, Gabrielius Landsbergis.

Tokią idėją iškėlė Turizmo rūmai ir Lietuvos verslo konfederacija – organizacijos paprašė Užsienio reikalų ministerijos (URM) apsvarstyti tokią galimybę. Pastaroji teigia, kad tokia galimybė svarstoma ir bus ieškoma sprendimų. 

„Atsižvelgiant į tai, kad Izraelis yra tarp efektyviausiai vykdančių COVID-19 vakcinaciją šalių ir kad yra svarbi atvykstamojo turizmo rinka, turizmo verslui atstovaujančios asociacijos siūlo pirmiausia ieškoti sprendimų turistams iš Izraelio“, – BNS informavo URM.

„Ieškoma sprendimų, kurie atvertų galimybę pilnai vakcinuotiems asmenims atvykti į Lietuvą nebūtinų kelionių ar turizmo tikslais“, – pridūrė URM. 

Valstybės institucijos ir verslas trečiadienį ketina tartis dėl kelionių supaprastinimo.

Sveikatos apsaugos ministerija sako, kad šiuo metu visiems trečiųjų šalių piliečiams, atvykstantiems į Lietuvą ir paskiepytiems Europoje patvirtinta vakcina, taikoma tokia pat tvarka, kaip ir Lietuvos ar Europos Sąjungos piliečiams – reikia turėti neigiamą testo rezultatą ir izoliuotis.

Sveikatos apsaugos ministro patarėja Aistė Šuksta sako, kad jei Vyriausybė nuspręstų imunitetą turintiems žmonėms, įskaitant ir paskiepytus, taikyti papildomas lengvatas (paslaugų, judėjimo ar pan.), SAM nedraustų to taikyti ir turistams. 

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad tuo keliu eiti yra perspektyvu.

„Gera galimybė Lietuvai prisitraukti vakcinuotus turistus ir taip padėti mūsų turizmo sektoriui“, – BNS teigė ji. 

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis abejoja, ar būtų įmanoma į Lietuvą lengviau įsileisti kitų trečiųjų šalių, pavyzdžiui, Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos paskiepytus turistus. 

„Kiek yra Rusijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje pasiskiepijusių? Kokia vakcina? Kiek gali tikėti, kad jie pasiskiepiję? Pas mus dar su Rusija tie santykiai... Tarpvalstybiniame lygyje tiksliai su Rusija nieko nepasirašysime. O Izraelyje jau paskiepyta apie 70 proc. žmonių. Žinoma, kokia vakcina paskiepyti“, – BNS kalbėjo jis. 

Lietuvos turizmo rūmų vadovė Žydrė Gavelienė mano, kad Izraelio turistai Lietuvoje galėtų palikti apie 10 mln. eurų per metus.

Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos prezidentas, bendrovės „Eglės sanatorija“ generalinis direktorius Artūras Salda sako, kad iš Izraelio į Lietuvos sanatorijas vasaros metu atvykdavo nemažai turistų.

„Ir dabar matome potencialą, nes Izraelis – pasaulyje labiausiai vakcinavime pažengusi valstybė. Galėtume nelaukti kažkokių bendrų Europos Sąjungos veiksmų (dėl keliavimo sąlygų – BNS) ir sudaryti dvišalę sutartį dėl keliavimo ir saugiai priimti pasiskiepijusius Izraelio piliečius į įstaigas, kuriose dirba irgi paskiepyti arba nuolat testuojami darbuotojai“, – BNS teigė A. Salda.

Jis sako, kad susitarti kuo greičiau yra labai svarbu, nes didžioji dalis Izraelio turistų paprastai atvyksta liepą-rugpjūtį.

A. Saldos teigimu, sanatorijos – asociacijos narės – iš Izraelio kasmet sulaukia daugiau negu 6 tūkst. turistų. 2019 metais daugiausia jų atvyko į Druskininkus, o Lietuvoje paliko apie 5 mln. eurų.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovės Evaldos Šiškauskienės teigimu, galėtų vykti turistų mainai tarp Lietuvos ir Izraelio. Pasak jos, Izraelio turistai Lietuvą renkasi ir dėl sentimentų.

„Dar nuo sovietmečio laikų jų daug yra, išeivių iš Sovietų Sąjungos, iš Lietuvos, ir jie čia metų metais važiuoja, su šeimomis, vieni. Ta tradicija eina iš kartos į kartą“, – BNS aiškino E. Šiškauskienė. 

Statistikos departamento duomenimis, pernai Lietuvoje lankėsi vos 2,8 tūkst. turistų, o užpernai jų buvo atvykę daugiau nei 30 tūkst. Pavyzdžiui, 2019 metais Druskininkuose jie vidutiniškai nakvojo apie 10 dienų.

2018 metais Izraelyje buvo išleistas specialus „National Geographic“ priedas apie Lietuvą.

Kadenciją baigiantis Ministrų kabinetas patvirtino Užsienio reikalų ministerijos parengtus konsulinio mokesčio lengvatų pakeitimus, numatant, kad konsulinis mokestis ir valstybės rinkliava už vizas nebūtų imama, jei tokį prašymą pateiktų Lietuvos institucija ir Lietuvoje registruota nevyriausybinė organizacija, veikianti demokratijos plėtros srityje. Šis sprendimas suderintas su Migracijos departamentu.

„Tai reiškia, kad visiems baltarusiams, kurie atvyksta dėl humanitarinių priežasčių, nacionalinės vizos bus išduodamos nemokamai“, – BNS sakė Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.

Tai reiškia, kad visiems baltarusiams, kurie atvyksta dėl humanitarinių priežasčių, nacionalinės vizos bus išduodamos nemokamai.

Tuo metu ministerija nurodo, kad ši priemonė reikalinga po rugpjūčio 9 dienos prezidento rinkimų šalyje susiklosčius sudėtingai padėčiai dėl valdžios vartojamos prievartos ir vykdomų žmogaus teisių pažeidimų, nes į Lietuvą atvyksta vis daugiau Baltarusijos piliečių.

„Dalis atvykstančiųjų turi Šengeno vizas, dėl ypatingų humanitarinių priežasčių išduodamą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro leidimą, tačiau ilgalaikiam buvimui Lietuvos Respublikoje įteisinti reikalingos Lietuvos Respublikos nacionalinės vizos“, – teigia ministerija.

Laikinasis užsienio reikalų ministras posėdyje pabrėžė, kad konsulinis mokestis šiuo metu siekia 60 eurų ir jį už ieškančius Lietuvoje prieglobsčio dažniausiai sumoka nevyriausybinės organizacijos.

Migracijos departamento duomenimis, nuo rugsėjo 21 dienos iki gruodžio 1 dienos išduotos 1354 vizos Baltarusijos piliečiams atvykti į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių. Iš viso per šį laiką išduotos 5696 nacionalinis vizos baltarusiams, didžioji dalis – darbinių santykių Lietuvoje pagrindu.

Užsieniečiams su nacionalinio saugumo užtikrinimu susijusiais tikslais atvykti į Lietuvą bus galima Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriaus ir krašto apsaugos ministro leidimu.

Nutarimas dėl ekstremaliosios situacijos pakeistas VSD prašymu. Pataisą pristačiusi vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė pažymėjo, kad žvalgybos srityje „dėl objektyvių priežasčių taip pat reikalingas fizinis atvykimas“.

Per posėdį buvo pritarta krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio siūlymui išskirti žvalgybos ir kontržvalgybos tarnybas, papildomai įrašant, kad įgaliojimai leisti atvykti į šalį nacionalinio saugumo tikslais būtų suteikti ir Krašto apsaugos ministerijos vadovui.

„Greičiausiai čia kalbama apie žvalgybos tarnybų veiklą, tai siūlėm tada susiaurinti, ir kad pagal kompetencijas būtų krašto apsaugos ministras ir VSD direktorius, atitinkamai pagal kompetencijas“, – sakė R. Karoblis.

Lietuvoje yra dvi žvalgybos tarnybos – Valstybės saugumo departamentas ir karinė žvalgyba – Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos.

Siūlymą inicijavęs VSD argumentavo, kad, atsižvelgiant į informacijos, kuria keičiamasi, jautrumą, negalima apsiriboti tik ryšių elektroninėmis priemonėmis su tokiais asmenimis palaikymu, turėtų būti sudaryta galimybė jiems atvykti į Lietuvą ir ekstremaliosios situacijos sąlygomis.

Taip pat VSD nurodė, kad „leidimo minėtiems asmenims atvykti į Lietuvą procedūra turėtų „užtikrinti šių asmenų konfidencialumą bei jų ryšio su Valstybės saugumo departamentu slaptumą“.

Taip pat su nacionalinio saugumo užtikrinimu susijusiais tikslais atvykstantiems užsieniečiams nereikės laikytis valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nutarime nustatytų izoliavimo sąlygų.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Vidaus reikalų ministerijos siūlymui, jog minėtų asmenų prašymai išduoti leidimus laikinai gyventi būtų nagrinėjami nuotoliniu būdu, o priėmus teigiamą sprendimą pakaktų atvykti pateikti dokumentų originalius biometrinius duomenis.

Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė pabrėžė, kad šie pakeitimai siūlomi, nes Lietuvoje trūksta tam tikrų aukštos kvalifikacijos specialistų, taip pat sulaukus prašymų iš verslo.

Taip pat atsisakyta reikalavimo atvykstant į Lietuvą pateikti ne seniau nei prieš tris paras atliktą koronaviruso testą – tai ypač aktualu į Lietuvą nuo persekiojimo Baltarusijoje bėgantiems ar norintiems perkelti verslą šios šalies piliečiams, nes Baltarusijoje šiuo metu itin sudėtinga pasidaryti testą.

„Praktikoje egzistuoja šio testo patikimumo, padirbinėjimo problema, todėl šio reikalavimo taikymo efektyvumas menkas. Keitimas aktualus ir pagalbos Baltarusijai kontekste, testas reikalingas, jei vienodai taikome (reikalavimą – BNS) ir atvykstantiems iš Baltarusijos, o šiuo metu testą pasidaryti yra sudėtinga, yra didelės eilės“, – sakė ministrė.

Ministrų kabinetas taip pat numatė, jog siekiant lankstumo ir palengvinimo į šalį atvykstantiems užsieniečiams dėl ypatingų humanitarinių priežasčių, motyvuotą leidimą atvykti Vidaus reikalų ministerijai nuo šiol galės teikti net tik užsienio reikalų ministras, bet ir jo įgaliotas asmuo.

Leidimus į Lietuvą atvykti ypatingais humanitariniais tikslais išduoda Vidaus reikalų ministerija, vidaus reikalų ministro įsakymu.

Šis siūlymas teiktas todėl, kad praktikoje egzistuoja šių testų patikimumo, padirbinėjimo problema, tad dėl šio reikalavimo taikymo efektyvumo kyla klausimų.

Vyriausybė nutarime pažymi, kad šis keitimas aktualus ir pagalbos Baltarusijai kontekste – testas reikalingas ir atvykstant iš Baltarusijos, o šioje šalyje testą šiuo metu pasidaryti sudėtinga, tad testo reikalavimas sudaro kliūtis Baltarusijos piliečiams pasinaudoti supaprastintu vizų režimu.

Be to, pakeitus izoliavimo taisykles testo reikalavimas neteko prasmės, nes testavimas tapo susietas su išimčių iš izoliacijos taikymu ar trumpinimu.

Tai ypač svarbu Baltarusijos įmonėms, kurios nuspręstų perkelti savo verslą į Lietuvą. Kartu šis žingsnis įgyvendina svarbią pagalbos Baltarusijos žmonėms plano dalį.

Baltarusiams bus taikomos tos pačios nacionalinių vizų išdavimo sąlygos kaip ir Australijos, Japonijos, Jungtinės Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Naujosios Zelandijos ir Pietų Korėjos piliečiams.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sakė, kad Lietuvos diplomatinė tarnyba yra pajėgi užtikrinti sklandų ir greitą vizų išdavimo procesą, nesudarant biurokratinių ir administracinių kliūčių.

Mūsų tikslas spartinti procedūras, kad vizos būtų išduodamos greičiau.

„Mūsų tikslas spartinti procedūras, kad vizos būtų išduodamos greičiau. Taip pat Migracijos departamentas, aukštos kvalifikacijos specialistų prašymus pradės nagrinėti dar jiems neatvykus į Lietuvą. Šiuo metu svarbiausia yra užtikrinti sklandų procedūrų įgyvendinimą“, – teigė vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.

Baltarusijos piliečiai galės gauti nacionalinę vizą 6 mėnesiams pateikdami minimalų dokumentų paketą ir savo finansinio aprūpinimo įrodymą – lėšas 3 mėnesiams arba juridinio asmens įsipareigojimą dėl tokių lėšų užtikrinimo.

Numatoma, kad ši supaprastinta vizų išdavimo tvarka galios iki kitų metų kovo 21 dienos.

Lietuviai, grįžę iš paveiktų šalių, kuriuose susirgimų skaičius viršija 25 atvejus 100 tūkst. gyventojų, per 24 valandas turės atlikti privalomą testą nuo koronaviruso.

Nauja tvarka galios ir Šveicarijos, Jungtinės Karalystės ir Šiaurės Airijos gyventojams. Taip pat nutarimu leista be apribojimų atvykti ir Andoros, Monako, San Marino bei Vatikano piliečiams.

Tačiau tokie atvykę asmenys privalės laikytis valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytų izoliavimo sąlygų. Visi asmenys, atvykstantys oro ar jūrų transportu, yra registruojami jiems dar nepalikus oro ar jūrų uosto teritorijos Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) darbuotojų, o atvykstantys žemės transportu yra įpareigoti ne vėliau kaip per 12 valandų nuo atvykimo į Lietuvą momento užsiregistruoti NVSC.

Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė posėdyje teigė, kad atvykstantiems užsieniečiams iš labiausiai paveiktų šalių tai pat bus privalomas pažymėjimas dėl atlikto koronaviruso testo, kurio rezultatas privalės būti neigiamas.

„Ten, kur yra 25 atvejai, bus privalomas tos valstybės, iš kurios atvykstama, atliktas koronaviruso tyrimas ir neigiamas atsakymas. Jis galios 72 valandas. Visi kiti reikalavimai bus privalomi esant Lietuvos teritorijoje – izoliacijos laikymasis, atstumo laikymosi, kaukių dėvėjimo“, – teigė R. Tamašunienė.

Sveikatos apsaugos ministerijos vyriausioji patarėja Rasa Kiūdytė teigė, kad privalomas testas kai kuriais atvejais galios ir grįžtantiems lietuviams.

„Mūsų piliečiai, jei keliaus pailsėti į užsienį, ne tik privalės izoliuotis, jei šalis viršys 25 susirgimus, bet ir atlikti COVID-19 testą. Privalomai nustatyta, kad per 24 valandas nuo grįžimo iš tokios šalies jie privalo atlikti tokį testą“, – sakė R. Kiūdytė.

Visiems grįžusiems ar atvykusiems į Lietuvą asmenims izoliacija taikoma vadovaujantis COVID-19 ligos paveiktų šalių sąrašu.

Vyriausybė pažymi, kad Lietuva yra viena griežčiausiai užsieniečių atvykimą reguliuojančių valstybių visoje ES. Panašius apribojimus taiko tik Danija, Kipras, Malta ir Suomija. Baltijos šalys panašių draudimų netaiko, o apsiriboja tik asmenų registracijos bei izoliacijos taikymo priemonėmis.

Kaip skelbiama Vyriausybės dokumentuose, atitinkamai yra sustiprinta ir izoliacijoje esančių asmenų kontrolė, kas leidžia manyti, jog atvykę iš paveiktų šalių asmenys griežtai laikysis izoliavimo reikalavimų ir nekels grėsmės Lietuvos gyventojų sveikatai.