Turnyras sostinėje pritraukė dalyvius net iš 14 Europos Sąjungos šalių. Varžėsi 1,5 tūkst. sportininkų iš 67 klubų.

Tad norint pasiekti aukščiausią pakylos laiptelį, sportininkams teko nugalėti po 3–4 varžovus.

Klaipėdos sporto klubo „Okinava“ auklėtiniai šiose stipriose varžybose iškovojo 3 aukso, 4 sidabro ir 5 bronzos medalius.

Varžybų nugalėtojais tapo Aleksandr Bykov, Orestas Purys ir Henrikas Toleikis.

Antrąsias vietas iškovojo: Goda Ruokytė, Kajus Žvaginis, Emilijus Stoncelis, Paulius Zibalis.

Trečiosios vietos nugalėtojai – Justas Kucinas, Kristupas Tirkšliūnas, Domas Petrauskas, Arsenij Djakov ir Kajus Malinen.

Sportininkus parengė trenerės Diana Mačiūtė, Kristina Basova ir Rima Lisinskaitė.

Konferencija tapo ne tik žinių šaltiniu, bet ir erdve diskusijoms apie gyvenimo įgūdžių svarbą, pasitikėjimą savimi bei gebėjimą veikti krizėse.

Renginyje buvo akcentuota gyvenimo įgūdžių reikšmė kasdienybėje ir ištikus ekstremalioms situacijoms.

Moksleiviai susipažino su viešojo kalbėjimo menu tikint, kad šis įgūdis padeda ne tik stiprinti pasitikėjimą savimi, bet ir nuovokumą bei sprendimų priėmimą, kurie yra labai svarbūs gyvenimo įgūdžių temoje.

Klaipėdos savivaldybės finansuojamas projektas „Lietuvos Raudonojo Kryžiaus jaunimas Klaipėdoje“ nuo pat pradžių buvo orientuotas į ilgalaikį poveikį bendruomenei.

Akcentu tapo moksleivių švietimas pasirengimo ekstremalioms situacijoms ir pirmosios pagalbos temomis.

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus savanoriai ir savanorės vyko į stovyklas, lankėsi jaunimo centruose ir mokyklose, o edukacinių veiklų metu demonstravo ir mokė vaikus bei jaunimą anksčiau minėtų įgūdžių.

Nuo rugpjūčio iki dabar mokymuose dalyvavo daugiau nei tūkstantis moksleivių.

Nors projektas baigiasi, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus savanoriai ir toliau prisidės prie Klaipėdos vaikų ir jaunimo neformaliojo ugdymo ir siūlys platesnį temų pasirinkimą – nuo išvykimo krepšio iki pirmosios psichologinės pagalbos.

Investuodami į jaunimo švietimą, stipriname visą bendruomenę ir užtikriname, kad sudėtingose situacijose atsiras tų, kurie mokės veikti užtikrintai ir atsakingai.

Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus, Klaipėdos savivaldybės sporto, jaunimo ir bendruomeninių reikalų skyriaus vedėjos pareigas laikinai einanti Aistė Viršilienė bei Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus padėjėjas Vytautas Beitas apdovanojo virš 300 įvairių sporto šakų Lietuvos čempionų ir jų trenerių.

Čempionams buvo įteikti specialiai šiam renginiui kurti ženkliukai, segami į mokyklinę uniformą su miesto simbolika, ir uostamiesčio mero padėkos.

Iškilmingą renginį papuošė įspūdingi šokių klubo „Danė“ šokėjų pasirodymai, vaikinų džiazo grupės „Four glass jazz“ bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentų pasirodymai.

Klaipėdos meras dėkojo sportininkams, jų mokytojams, treneriams, sportininkų tėveliams ir linkėjo didžiausios sėkmės pasirinktame sporto kelyje.

Dalyviai turėjo unikalią galimybę varžytis dviejose rungtyse kata (kova su šešėliu) ir kumitė (kontaktinės kovos).

Sporto klubo „Okinava“ kolektyvas didžiuojasi, kad varžybose pavyko sukurti jaukią atmosferą, pritraukti aukšto lygio teisėjus bei suburti nuostabių savanorių komandą.

Varžybas aplankė, renginiu ir sportininkais pasidžiaugė Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus.

Renginio dalyvius garbingu raštu pasveikino ir Japonijos ambasadorius Lietuvoje Tetsu Ozaki.

Komandinėje įskaitoje geriausią varžybų rezultatą parodė ir čempionais tapo sporto klubo „Okinava“ (vadovė Diana Mačiūtė) sportininkai, iškovoję 30 aukso, 31 sidabro ir 59 bronzos medalius.

Sporto klubo „Okinava“ archyvo nuotr.

Antrąją vietą iškovojo surinkęs 11 aukso, 8 sidabro ir 14 bronzos medalių Vilniaus miesto klubas „Shin“ (vadovas Dmitrij Aleksandrov).

Trečiosios vietos laimėtojai – 10 aukso, 12 sidabro ir 12 bronzos medalių – Kauno miesto klubas „Shori“ (vadovas Tomas Zienius).

Karatė kiokušin yra viena didelė karatė šeima, kuri susijungia į draugišką, vienas kitą palaikančią bendruomenę bei sukuria sąlygas tobulėti kiekvienam.

Tikisi mero tarpininkavimo

Anot J. Andrijauskienės, su uostamiesčio meru Arvydu Vaitkumi kalbėta ne tik apie Klaipėdos švietimo reikalus, bet ir apskritai apie problemas, su kuriomis susiduria visų šalies švietimo įstaigų vadovai. Jas jau reikėtų spręsti nebe miesto, o šalies lygmeniu.

„Nes visur problemos tos pačios: ir vadovėlių kokybė, ir mokytojų prestižo klausimai, ir pedagogų etatiniai apmokėjimai. Mes tikimės, kad meras bus tuo tarpininku tarp mūsų ir naujosios valdžios. Jei visos savivaldybės susivienytų, keldamos tas pačias problemas aukščiausiu lygmeniu, gal tada reikalai pajudėtų greičiau“, – kalbėjo J. Andrijauskienė.

Lietuvos švietimo įstaigų vadovų profesinės sąjungos pirmininkė pridūrė, kad Klaipėdos meras tikrai turės ką pasakyti ir naujajai švietimo, mokslo bei sporto ministrei, ir naujai išrinktiems Seimo nariams.

Laukia žadėtų procentų

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Klaipėdos miesto susivienijimo pirmininkė Laima Juknienė atkreipė dėmesį, kad ikimokyklinėse įstaigose lig šiol neišspręstas klausimas dėl 5,5 proc. algos pakėlimo mokytojams.

„Pinigai savivaldybėms vėlavo, ministerija siuntinėja aplinkraščius. Lėšos buvo gautos tik spalio viduryje, principo, kaip jas padalinti įstaigoms, nėra. Parašėme raštą savivaldybei, vienos įstaigos tuos pinigus gavo, kitos negavo. Gyvename nežinioje. Dabar tai aktualus klausimas“, – teigė L. Juknienė.

Jos teigimu, Klaipėdos rajono švietimo įstaigoms tie papildomi 5,5 proc. priedai prie algų už rugsėjį ir spalį buvo sumokėti dar lapkričio pradžioje, o Klaipėdos mieste – dar ne.

Mokytojų vidutinė mėnesio alga, neatskaičius mokesčių, dabar siekia apie 2,1 tūkst. eurų, tad 5,5 proc. priedas būtų apie 100 papildomų eurų (bruto) per mėnesį.

Klasės – per didelės

Anot L. Juknienės, yra problemų ir dėl maksimaliai užpildytų klasių, kuriose – po 30 mokinių.

Tačiau jei klasėje yra vaikas, turintis specialiųjų poreikių, jis traktuojamas kaip du mokiniai, nes jam reikia skirti dvigubai daugiau dėmesio nei kitiems.

„O pradinėse klasėse daugiausia gali būti po 24 vaikus. Žinau atvejį ir ne vieną, kai klasėje dirba net trys mokytojo padėjėjai, nes yra trys vaikai su dideliais specialiaisiais ugdymosi poreikiais. Tad formaliai mokytojas dirba su 27, o ne su 24 mokiniais. O klasių performuoti niekas nenori. Taigi situacija sudėtinga“, – teigė L. Juknienė.

Pasak darbuotojų profsąjungos vadovės, švietimas yra gilioje duobėje, prireiks kelerių metų, kad galėtume kalbėti apie kokius nors teigiamus pokyčius.

„Yra didelė problema dėl egzaminų sistemos ir dėl atnaujintų programų, ir dėl įtraukiojo ugdymo, ir dėl mokytojų trūkumo. Gal visiems atrodo, kad Klaipėdoje tai ne problema, bet pažiūrėkime, kiek studentų dirba mokyklose mokytojais, net antrakursių. Kai kurie matematikai net po pusantro krūvio turi. Kas dėl to kenčia? Pirmiausia mokytojų sveikata“, – pabrėžė L. Juknienė.

Socialinis ir kultūrinis projektas

Anot A. Velykienės, gyvenimas taip susiklostė, kad baleto pamokas jos mažoji dukra lankė pas B. Molytę, o šokėjai išvykus iš Klaipėdos, buvusi politikė nusprendė tęsti mokyklos tradiciją.

„Tiesiog nenorėjau matyti, kaip Klaipėdoje dar kažkas griūva. Tuomet pasakiau, kad padarysiu, ką galiu geriausio, kad sudaryčiau galimybes vaikams prisiliesti prie baleto. Tai yra socialinis, kultūrinis projektas, ugdantis ne tik jaunąją kartą, bet ir sudarantis galimybę Klaipėdos miestui save reprezentuoti baleto kultūros srityje“, – pabrėžė A. Velykienė.

Baleto mokyklos įkūrėja ir vadovė pasidžiaugė, kad per tuos metus subūrė 10-ies pedagogų komandą, kuri dirba su 180 vaikų.

Mokyklos ugdytiniai atstovauja Klaipėdai respublikiniuose konkursuose, Baleto mokyklos vaikai savo pasirodymais matomi ir įvairiuose miesto renginiuose.

Scenoje – išskirtinė premjera

„Tiesą sakant, neįsivaizdavau, kur šis sumanymas per metus mus nuves. Pernai iš naujo atkūrėme spektaklį vaikams „Mocartas ir Coliukė“, kur scenoje šoko 35 vaikai, o šiais metais teikėme paraišką kultūros projekto daliniam finansavimui ir sukūrėme spektaklį „Undinėlė“ pagal H. Ch. Anderseno pasaką“, – kalbėjo A. Velykienė.

Pasak mokyklos vadovės, šis spektaklis ypatingas tuo, kad jį kuria jaunųjų Klaipėdos menininkų komanda: choreografija – Aušros Krasauskaitės, dramaturgė – Samanta Pinaitytė, aranžuotojas – Kristijonas Lučinskas, kostiumų dailininkė – Aina Zinčiukaitė, scenografiją kuria Aistė Alksnytė ir Regina Dambrauskaitė.

„Šiame spektaklyje scenoje šoks apie 70 vaikų. Sekmadienį, gruodžio 1-ąją, Žvejų rūmuose tą pačią dieną bus parodyti du spektakliai „Undinėlė“. Tai – ypač didelės apimties, magiškas ir šviesus spektaklis apie jauną, veržlią ir troškimų pilną, tarp žmonių ir vandenyno pasaulių atsidūrusią trapią būtybę, kuri, vedama savo širdies balso, pasiekė gyvenimo tikslą ir svajones“, – teigė A. Velykienė, pridūrusi, kad scenoje šoks vaikai nuo šešerių iki 18 metų.

Kartu su vaikais šoks ir du profesionalūs šokėjai, baleto artistai – Alina Jazdauskytė ir Danielius Voinovas, ansamblio „Lietuva“ šokėjai.

Klaipėdos baleto mokyklos archyvo nuotr.

Pradžiamokslis tolesnei karjerai

Anot pašnekovės, tokie spektakliai yra kultūra, kuria auginami žiūrovai nuo pat mažumės, ir tai svarbu lavinant vaikus.

„Norėčiau, kad tėvai suprastų, jog baletas – tai nebūtinai tik elitinis. Tokiais vaikų spektakliais suteikiame galimybę turtinti ir auginti visapusiškas, kultūriškai išprususias asmenybes nuo pat mažų dienų. Tačiau vienas svarbiausių mūsų mokyklos tikslų yra suteikti šansą jaunam žmogui pasirodyti scenoje, nes tai ugdo jo atsakomybę, pareigą, kūrybiškumą, saviraišką ir laisvę“, – įsitikinusi A. Velykienė.

Ji mano, kad Klaipėdos baleto mokyklos pradžiamokslis sudaro galimybę vaikams, norintiems toliau tęsti profesionalo šokėjo karjerą.

„Tie vaikai, kurie turi ypač didelę vidinę motyvaciją, pas mus gauna tikrai gerus pagrindus, kad paskui galėtų mokslus tęsti M. K. Čiurlionio menų mokykloje Vilniuje. Bet noriu akcentuoti, kad Klaipėdoje neformaliojo ugdymo srityje mes tampame vienu didžiausių baleto centrų ir baze, kur vaikai galės atskleisti ir ugdyti savo talentus. Tik su meilę vaikus ugdantis pedagogas gali atskleisti vaiko talentus, tokia ir yra mūsų mokyklos misija“, – teigė A. Velykienė.

Susidomėjo aštuonios įstaigos

Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Vida Bubliauskienė teigė, kad visos dienos užimtumo mokykla – galimybė praplėsti moksleivių veiklas.

Šiuo metu uostamiesčio mokyklose veikiančios pailgintos dienos grupės yra paslauga, už kurią pusę sumos moka tėvai, kitą dalį – savivaldybė, o visos dienos mokykloje būtų siūlomos įvairesnės veiklos ir jos šeimoms nekainuotų.

„Kol kas dabar mieste nėra tokių įstaigų, kurias būtų galima vadinti visos dienos mokykla. Todėl Švietimo skyrius teikia paraišką europinių struktūrinių fondų finansavimui gauti visos dienos mokyklai. Tame projekte dalyvauja aštuonios Klaipėdos mokyklos“, – kalbėjo V. Bubliauskienė.

Tikslas – užtikrinti užimtumą

Anot Švietimo skyriaus vedėjos, prieš apsisprendžiant, ar įstaiga jungsis prie visos dienos mokyklos projekto, mokyklos vadovybė turėtų įvertinti, koks yra poreikis.

„Gali būti, kad iš kokių 600 vaikų tik 30 ar 50 dalyvaus visos dienos mokyklos veikloje. Tie vaikai gali būti iš socialiai jautrių šeimų, gali būti vaikai, kurie turi labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių. Todėl mokyklų vadovams prieš apsisprendžiant teikti prašymą turėti visos dienos mokyklą pradžioje reikia išsiaiškinti, kiek mokinių dalyvaus tos mokyklos veikloje“, – kalbėjo V. Bubliauskienė.

Į visos dienos mokyklos veiklas norima įtraukti moksleivius iš sunkiau gyvenančių ar socialinės rizikos šeimų.

Švietimo skyriaus vedėja pridūrė, kad pailgintos dienos grupė kaip veikė, taip ir veiks, nes visos dienos mokykla nėra pailgintos grupės atitikmuo.

„Pailgintos dienos grupėje vykdoma tik vaikų priežiūra, tai nėra ugdymas, o visos dienos mokykloje po bendrojo lavinimo pamokų vyktų meninės terapijos veiklos, paskui su vaikais dirbtų psichologas, vyktų kitokie užsiėmimai. Į visos dienos mokyklos veiklas norima įtraukti moksleivius iš sunkiau gyvenančių ar socialinės rizikos šeimų. Šios šeimos dažniausiai neturi pinigų vaikus leisti į mokamus būrelius“, – kalbėjo V. Bubliauskienė.

Jokios prievartos nebus

Švietimo skyriaus vedėja pridūrė, kad kai kuriose iš tų aštuonių mokyklų, kurios įtrauktos į projektą, bus formuojamos ir gabių vaikų grupės, kad su jais būtų papildomai ir kryptingiau dirbama.

Visos dienos mokykla būtų skirta priešmokyklinukams, pradinukams ir 5–8 klasių moksleiviams, tačiau pirmiausia jų tėvai turėtų sutikti, kad jų vaikas būtų ugdomas visos dienos mokykloje.

Pasibaigus bendrojo lavinimo pamokoms, jis turėtų likti mokykloje kituose užsiėmimuose bent iki 17 val. Priduriama, kad jokios prievartos dėl to būti negali.

Jau antrus metus iš eilės Klaipėdos lopšelis-darželis „Ąžuoliukas“ kuria ir laimi Klaipėdos savivaldybės remiamus aplinkosaugos projektus.

Tikime, kad tvarumo idėjas perduoti gali tik tie suaugusieji, kurie patys supranta vartotojiškumo žalą, todėl, siekiant keisti ir įtvirtinti mokytojų ekologinį sąmoningumą, numatytos veiklos ir išvykos ne tik vaikams, bet ir įstaigos darbuotojams.

Organizuotos edukacijos metu „Aš ir jūra“ darželio pedagogai, jų padėjėjai ant drobės kūrybiškai vaizdavo ir išreiškė savo santykį su pajūriu.

O norėdami geriau suprasti, kaip kiekvieno mūsų sprendimai, gyvenimo būdas lemia Baltijos jūros taršą ir jos gyvūnijos likimą, įstaigos darbuotojai vyko į Lietuvos jūrų muziejaus edukacijas „Baltija 2050-ieji“, „Ruonis iš ateities“.

Būtinybė: patys saugodami jūrą ir visą planetą kasdien, kartu mokome ir vaikus gyventi tvariau ir kūrybiškiau. / Darželio „Ąžuoliukas“ archyvo nuotr.

Įgyvendindami šį projektą pastebėjome, kad vaikai atsakingai ir su entuziazmu jungiasi į įvairias tvarumo iniciatyvas – tai ir šiukšlių rinkimas pajūryje, ir įstaigos bendruomenės organizuotas „Mažylių turgelis“, kai ugdytiniai kartu su tėvais pardavinėjo, mainė, dovanojo savo išaugtus rūbus ar kitus jau pabodusius daiktus, ir ekologines problemas gvildenančios edukacijos vaikams Lietuvos jūrų muziejuje.

Ugdytiniai ypač jautriai reagavo matydami, kiek žalos jūros gyventojams kelia neatsakingai numesta šiukšlė.

Darželio „Ąžuoliukas“ archyvo nuotr.

Ekologinis sąmoningumas – kiekvieno mūsų reikalas, todėl organizuota daugybė iniciatyvų, įtraukiančių ne tik mūsų darželio bendruomenę, bet ir kitas ugdymo įstaigas, pavyzdžiui, surengtas respublikinis konkursas „Baltijos jūros tarša“, kurio metu vaikai buvo kviečiami kurti lankstinukus, pabrėžiant aplinkos saugojimo problemas ir sprendimo būdus.

Bene didžiausio populiarumo sulaukė respublikinis projektas „Mano tvarus stalo žaidimas“, kurio tikslas – mažinti vartotojiškumą iš antrinių žaliavų sukuriant stalo žaidimą.

Sugrįžimas į kūrybos namus

Dar prieš prasidedant koncertui, žiūrovai fortepijono garsų fone galėjo pasigrožėti Klaipėdos vaikų laisvalaikio centro dailės, tapybos, komiksų ir iliustracijų, dekoratyvinės plastikos bei keramikos būrelių mokinių paroda „Skrydis“.

Paroda buvo pilna spalvų ir emocijų – kiekvienas darbas kvietė įsižiūrėti ir pamąstyti apie skrydžio simboliką: laisvę, svajones ir galimybes.

Svarbia teatralizuoto koncerto istorijos dalimi tapo jaunoji Klaipėdos vaikų laisvalaikio centro aktorė Vytė Statkutė, atlikusi mažosios Sofijos vaidmenį.

O visą šventinį koncertą vedė ypatinga viešnia – buvusi įstaigos mokinė Šarūnė Kazlauskė, kuri įkūnijo jau užaugusią mergaitę Sofiją.

Ji renginio metu leidosi į simbolinę kelionę – sugrįžti į savo kūrybinius namus.

Su meile ir nostalgija prisimindama praleistus metus Vaikų laisvalaikio centre, ji kvietė visus įsitraukti į šią nuostabią šventę.

Jau užaugusi, ištyrinėjusi pasaulį, kvietė kartu keliauti oro balionu, lyg grįžtant į vietą, kurioje augo ir brendo jos meilė menui, ten, kur išlavino savo proto aštrumą ir empatiją, į Klaipėdos vaikų laisvalaikio centrą, kur svajonės tampa realybe, o kūrybiniai ieškojimai niekada nesibaigia.

V. Kulikauskio nuotr.

Sveikinimai ir padėkos žodžiai

Teatralizuotame koncerte pasirodė Vaikų laisvalaikio centro vokalo, šokio, gitaros, perkusijos, dramos būrelių mokiniai, mokytojai bei tėveliai, kurie džiugino žiūrovus energingais, spalvingais, jautriais pasirodymais, įprasmindami visą laisvės, kūrybos ir bendrystės kelią.

Šia gražia proga pasveikinti atvyko garbūs svečiai, draugai ir partneriai.

Švietimo skyriaus vedėja Vida Bubliauskienė sveikino visą bendruomenę su reikšmingu jubiliejumi, perduodama Klaipėdos mero Arvydo Vaitkaus sveikinimus.

Taip pat sveikino vaikų tėveliai, kurie dalijosi nuoširdžiais padėkos žodžiais, išreikšdami džiaugsmą ir pasididžiavimą savo vaikų pasiekimais bei galimybe būti šio centro dalimi.

Jų sveikinimai paliudijo, kad per šiuos 15 metų centras tapo ne tik vaikų kūrybos, bet ir bendruomenės susitelkimo vieta.

V. Kulikauskio nuotr.

Centro veiklos varikliai

Klaipėdos vaikų laisvalaikio centro direktorė Jolanta Budrienė, lydima aplodismentų, kalbėjo apie nueitą kelią ir padėkojo visiems prisidėjusiems prie centro augimo ir sėkmės.

Ji prisiminė pirmuosius centro žingsnius, pasakojo apie užaugintas vaikų kartas ir dalijosi viltimis, jog centras ir toliau bus vieta, kur vaikai galės augti, tobulėti ir svajoti.

Teatralizuotas koncertas užbaigtas bendra daina, kuri tarsi sujungė visus pasirodžiusius dalyvius į vieną didelę šeimą.

Jubiliejinis koncertas „Skrydis oro balionu“ tapo ne tik švente, bet ir simboline įkvepiančia kelione – niekada nesustoti, kalbančia apie tai, kad viskas įmanoma.

Tai buvo ne tik proga pasidžiaugti pasiekimais, bet ir įkvėpimas ateičiai.

Klaipėdos vaikų laisvalaikio centro bendruomenė dar kartą parodė, kad kūrybiškumas, bendradarbiavimas, tyrinėjimai ir atradimai yra pagrindiniai šio centro veiklos varikliai.

Tikimės dar daug sėkmingų skrydžių, kuriuose skambėtų juokas, vyrautų kūryba ir džiaugsmas, o kiekvienas vaikas galėtų pajusti, kad yra didelės, svajonių siekiančios šeimos dalis.

Uostamiesčio savivaldybė dar 2017 m. nusprendė skirti stipendijas Klaipėdos aukštųjų mokyklų pirmojo kurso studentams.

Tikslas – pritraukti jaunimą studijuoti Klaipėdos aukštosiose mokyklose.

Tačiau po apklausų paaiškėjo, kad priemonė neveikia, nes studentai apie galimybę gauti paskatinimą dažniausiai sužinodavo jau įstoję į Klaipėdos aukštąsias mokyklas.

Be to, komisijos nariai, kurie vertino stipendijų paraiškas, pažymėjo, kad jos buvo prastos kokybės, studentų motyvacija ir stojamasis balas – žemi, balo kartelė kiekvienais metais būdavo mažinama.

Teigiama, kad savivaldybėje vyko darbo grupės dėl trūkstamų specialistų išlaikymo ir pritraukimo susitikimai.

Studentai turėtų pateikti įrodymus apie mokymosi pažangumą ir pasiekimus mokslinėje, eksperimentinėje, taikomojoje, meninėje-kultūrinėje, tiriamojoje veikloje bei dalyvavimą savanoriškoje veikloje.

Tuomet ir priimtas sprendimas, kad paskatos formą reikia tobulinti.

Pagal naujai parengtą skatinamųjų stipendijų Klaipėdos aukštųjų ir profesinių mokyklų studentams skyrimo tvarkos aprašą, finansinė paskata turėtų motyvuoti studentus pasirinkti uostamiesčio aukštąsias ir profesines mokyklas ir miestui trūkstamų profesijų programas.

Studentai turėtų pateikti įrodymus apie mokymosi pažangumą ir pasiekimus mokslinėje, eksperimentinėje, taikomojoje, meninėje-kultūrinėje, tiriamojoje veikloje bei dalyvavimą savanoriškoje veikloje.

Reikalavimas apie mokslinę ir kitokią veiklą netaikomas profesinių mokyklų ir pirmo kurso studentams.

Aukštųjų ir profesinių mokyklų studentams būtų skiriama vienkartinė stipendija, kurios dydis – tūkstantis eurų.

Planuojama skirti ne daugiau kaip 30 stipendijų per metus.

Lėšos planuojamos 2025–2027 m. strateginiame veiklos plane Jaunimo ir bendruomenių politikos plėtros programoje.

Projektui dar turėtų pritarti miesto politikai.