Medžiai nebevirto

Didžiausią jėgą audra pasiekė apie 7.30 val. Vėjo greitis gūsiais siekė 25–27 metrus per sekundę. Tokia stichija uostamiesčio gyventojams – jokia naujiena.

Nepaisant to, ugniagesiai neturėjo laiko tinginiauti. Darbą tądien jie pradėjo ankstyvą rytą. Klaipėdoje jiems teko darbuotis ant devynaukščio namo stogo, kur buvo atsilaisvinusi ir galėjo nukristi žemyn stogo danga.

Vos susitvarkę su šia problema, ugniagesiai išskubėjo į Baltijos pr., kur ties 105-uoju namu pavojingai pasviro ir vėjo blaškomas ant gatvės galėjo nuskristi didžiulis reklaminis skydas. Jį teko nupjauti ir saugiai padėti.

Šįkart Klaipėdoje medžiai negriuvo, lūžinėjo tik smulkesnės šakos.

Daugiausia darbo ugniagesiams buvo toliau nuo uostamiesčio, Šilalės rajone. Ten vėjas išvertė 14 medžių. Stipresnė sausio pabaigos audra žalos anąkart nepadarė.

Klaipėdoje keleivių perkėla neveikė nuo penktadienio 18 val.

Kai tik pietvakarių vėjas sustiprėja iki 15–20 metrų per sekundę, marių vanduo nebesugeba išbėgti į jūrą per siaurą Klaipėdos uosto kaklelį.

Daugiausia žalos pridarė Kuršių marias perpildęs vanduo.

Keliautojams – problemos

Šeštadienį į Neringą keltai iš Naujosios perkėlos nekėlė autobusų ir sunkiasvorio transporto – mariose pakilęs vandens lygis neleido saugiai šioms transporto priemonėms įvažiuoti į keltą ir išvažiuoti iš jo.

Ryte "Smiltynės perkėlos" dispečeriui teko vieną autobusą Klaipėdoje apgręžti, jis nebuvo nuplukdytas į Smiltynę.

Dar įdomesnį nuotykį patyrė iš Neringos į Klaipėdą persikelti norėjusio autobuso vairuotojas ir keleiviai.

Smiltynės pusėje autobusas įvažiavo į keltą, bet pasiekęs Klaipėdos krantą keltas negalėjo jo išleisti, trapo nuolydis buvo pernelyg status, todėl autobusas grįžo į Kuršių neriją ir ten turėjo laukti palankesnio oro.

Keleivius senąja vadinamoje perkėloje imta gabenti į Smiltynę ir atgal tik sekmadienį ryte.

Uosto veikla pradėta riboti šeštadienį apie 4 val. ryto, bangų aukštis jūroje siekė 5 m. Išoriniame reide įplaukti į uostą laukė vienas laivas.

Pamaryje – potvynis

Klaipėdos senamiestyje, Žvejų gatvėje, lietaus vanduo nespėjo sutekėti į kanalizacijos vamzdžius, todėl gatvė paplūdo.

Dar grėsmingesni vaizdai internetu ėmė sklisti iš Drevernos. Pietvakarys ne tik pūtė, bet ir nešė marių vandenį į Drevernos upę, joje nebetilpo didelis srautas ir vėl išsiliejo. Uostelio teritoriją apsėmė vanduo.

Vietos gyventojams tai – dažnas ir jau nestebinantis reiškinys. Į žvejų miestelį ėmė plūsti egzotikos mėgėjai, jie norėjo savomis akimis pamatyti vandenyje skendinčius poilsio namelius, uosto pastatus ir restoraną.

Per metus kokius šešis kartus matome panašius vaizdus. Atvykėliams smalsu. Galbūt iš šono atrodo, kad vandens čia – iki kaklo, bet iš tikrųjų – tik iki kelių.

"Mums tai – kasdienybė. Kai tik pietvakarių vėjas sustiprėja iki 15–20 metrų per sekundę, marių vanduo nebesugeba išbėgti į jūrą per siaurą Klaipėdos uosto kaklelį. Per metus kokius šešis kartus matome panašius vaizdus. Atvykėliams smalsu. Galbūt iš šono atrodo, kad vandens čia – iki kaklo, bet iš tikrųjų – tik iki kelių. Po pietų vėjas pasisuko ir vanduo ėmė slūgti", – šeštadienį pasakojo Drevernos uosto prieplaukos administratorius Admontas Samalius.

Didelės žalos toks potvynis nepadaro, tik prineša labai daug šiukšlių ir meldų. Jam atslūgus dreverniškiai turi darbo teritoriją išvalyti.

Drevernos miestelis senais laikais taip pat būdavo apsemiamas, dabar jį apsaugo pylimai, kurie neseniai buvo dar kartą sutvirtinti ir sutvarkyti.

Įspūdingais vaizdais šeštadienį dalijosi ir Juodkrantėje gyvenantys interneto vartotojai. Neringoje Kuršių marių pakrantę, kurioje rikiuojasi skulptūros, sėmė vanduo.

Smiltynėje ir Nidoje pajūrio paplūdimiai buvo pilni šiukšlių, bangų laižomos kopos virto skardžiais, buvo apgadinti paplūdimių įrenginiai.

Vos prieš kelias dienas talkininkų išvalytas pajūris vėl buvo nusiaubtas stichijos.

„Audringi šis ruduo ir žiema. Jeigu spalio mėnesio audra nepadarė didelės žalos Lietuvos krantams, tik šiek tiek apkramtė Nidos kopas, tai praėjusio savaitgalio stichija, siautusi penktadienį–šeštadienį (vasario 18 ir 19 dienomis), kitokia – visoje Baltijos jūroje vandens lygis buvo pakilęs 60 cm ir, nors dabar jis šiek tiek nukrito, bet turėtų kilti toliau. Pirmadienį–antradienį vandens lygis Baltijos jūroje gali pakilti dar 20 cm lyginant su šeštadienio verte ir pasiekti +80 cm. Tai Suomijos meteorologijos instituto ir Švedijos meteorologijos ir hidrologijos instituto vandens lygio Baltijos jūroje kaitos prognozės. Prognozės rodo, jog ir vėjo ateinančią savaitę dar turėsime iki 25 m/s, o meteo.lt ir kiti šaltiniai spėja, kad pajūryje jo gūsiai gali siekti ir 30 m/s“, – teigė mokslininkė.

Pasak L. Kelpšaitės-Rimkienės, vandens lygio padidėjimas 50 centimetrų Baltijos jūroje jau yra laikomas pavojingu reiškiniu. „Nes realiai krantus pasiekiantis vandens lygis yra ir aukštesnis – prie kranto vandenį dar pakelia vėjinė ir banginė patvankos. Vakarinių rumbų vėjas suvaro vandenį prie kranto, savo indėlį į bendrą vandens lygį įneša ir 6–7 metrų aukščio bangos. Stiprus vėjas, bangos ir žemas vandens lygis yra atgaiva pajūrio krašto gyventojams. Aukštas vandens lygis be vėjo ir bangų – gamtos suteikta medžiaga straipsniams, apie tai, kaip jūra pasiglemžia mūsų paplūdimius. O štai aukštas vandens lygis ir nors vieno iš kitų dviejų komponentų (nekalbant jau apie visų trijų komponentų) kombinacija lemia nenuspėjamas pasekmes Lietuvos krantams“, – situaciją komentavo mokslininkė.

Dr. Loreta Kelpšaitė-Rimkienė. Asmeninio archyvo nuotr.

Žadamos pietvakarių vakarų krypčių bangos nieko gero mūsų krantams nežada ir siūlyčiau pirmadienį dar neskubėti vertinti šios audros padarytos žalos, nes iki savaitgalio ji gali būti dar didesnė.

„Deja, iš anksto nuspėti taip aukštai kilsiant visos Baltijos jūros lygį, banginės ir vėjinės patvankų pozicijas (sudėtį), yra ypatingai sunku. Jei rudenį ir žiemą dar galima tikėtis tokių situacijų, tai gali įvykti ir vasarą. Prisiminkime 2017-ųjų liepos 10 dieną, kai staiga pakilęs Baltijos jūros vanduo kartu su sąlyginai silpnu, tačiau ilgą laiką buvusiu vakarų krypties vėjų beveik nuplovė Palangos kopas. Vasario 22-ąją mūsų laukia dar aukštesnis vandens lygis Baltijos jūroje, kuris užlaikys vandenį Kuršių mariose, Danėje, Rąžėje, Šventojoje, Nemune ir t. t. Jūros vanduo dar priartės prie kopų, o prie jaunų aukštų šios audros bangų prisidės ir dar šeštadienį kur nors prie Švedijos ar Vokietijos krantų buvusių bangų siūba, kuri dar pakels vandens lygį. Žadamos pietvakarių vakarų krypčių bangos nieko gero mūsų krantams nežada ir siūlyčiau pirmadienį dar neskubėti vertinti šios audros padarytos žalos, nes iki savaitgalio ji gali būti dar didesnė. Klaipėdos senamiesčio gyventojams siūlau neskubėti slėpti guminių batų, o žmonėms, gyvenantiems prie su Baltijos jūra susisiekiančių vandens telkinių, rūsiuose nelaikyti vertingų daiktų“, – teigė L. Kelpšaitė-Rimkienė.

Kaip antradienį informavo Aplinkos ministerija, neeilinį jūros krantų pokyčių monitoringą atlikę specialistai didelius kopagūbrio pažeidimus fiksavo Nidos rekreacinėje zonoje. Čia apsauginis pajūrio kopagūbris nuardytas apie 280 metrų ilgio ištisiniame ruože, nuardyto šlaito aukštis siekė iki penkių metrų. Taip pat užfiksuotas ištisinis šlaito nuardymas kitoje vietoje, dar 423 metrų ilgio ruože.

Preilos rekreacinėje zonoje, ištisinėje atkarpoje nuardytas šlaitas siekė 2–3 metrus.

Girulių rekreacinėje zonoje užfiksuoti ištisiniai žymūs paplūdimio nuardymai, pažeista, nuniokota infrastruktūra. Nuardyto šlaito aukštis siekė iki 3–4 metrų, paplūdimyje suformuoti slenksčiai, kurių aukštis vietomis viršijo vieną metrą. Nuplauta ne mažiau kaip penki metrai paplūdimio, apsauginio pajūrio kopagūbrio.

Melnragės rekreacinėje zonoje apsauginis pajūrio kopagūbris taip pat nuardytas smarkiai, kai kur kopagūbrio papėdėje prinešta smėlio.

Smarkiai suardyti krantai ir paplūdimiuose ties Nemirseta – čia ištisiniuose paplūdimio ruožuose nuardyto šlaito aukštis siekė apie tris metrus.

Naglių gamtiniame rezervate krantai nuardyti minimaliai, tačiau šioje vietoje jūra išplovė daugiau gamtinės kilmės ir žmonių išmestų šiukšlių. 

Pasak aplinkosaugininkų, Palangos paplūdimyje situacija kiek geresnė – čia stebėtoje teritorijoje buvo nuardyta apie du metrai paplūdimio, suformuotas apie metro aukščio slenkstis.

Agentūros teigimu, pagrindinės priežastys, padariusios žalą krantams – sausio 30-ąją ir ankstesnėmis dienomis vyravę stiprūs šiaurės, šiaurės vakarų vėjai, kurių greičio gūsiai siekė net iki 35 m/s, taip pat ir pakilęs vandens lygis bei stiprios bangos – jų aukštis siekė 4–4,5 metro.

Pabrėžiama, kad minėtose pakrantės zonose nuolat stinga jūros pernešamo priekrantės smėlio, todėl iš jūros į pakrantę išmetamo smėlio kiekis yra labai nežymus, jis nesikaupia krante ir taip negali pristabdyti bangų mūšos paplūdimiuose.

Kaip skelbta anksčiau, audros smarkiai apgadino ir įvairią pajūrio infrastruktūrą –  išardyti mediniai laiptai, takai, apžvalgos aikštelės, treniruokliai ir kita įranga. Stichijos nusiaubtas teritorijas ruošiamasi atkurti iki ateinančios vasaros sezono, tačiau Klaipėdoje remonto darbų imtis neskubama, nes pajūryje dar laukiama audrų.

Aplinkos ministerijos skaičiavimais, audros vien Kuršių nerijos nacionaliniam parkui pridarė apie 200-300 tūkst. eurų žalos.

Mokslininkas kartu su centro kolegomis nuslūgus jūros vandens lygiui vyks įvertinti paskutiniosios ir kartu apskritai šią žiemą pajūrį talžiusių audrų pasekmes.

Tuo tarpu savivaldybės jau vertina sugadintą infrastruktūrą. Aplinkos ministerija žada teikti finansinę paramą praradimams atkurti.

„Panašu į „Ervino“ nuostolius, šis uraganas buvo 2005 metų sausio 8-9 dienos naktį. Smėlio buvo nuplauta apie pusė milijono kubinių metrų. Labiau nukentėjo žemynas, kur nuplauta – 420 tūkstančių kub. metrų, o Kuršių nerijoje – 140 tūkstančių. Šįkart gali būti ir daugiau, tikėtina, nes Kuršių nerija per šią audrą prarado daug smėlio“, – sakė G. Žilinskas.

Žalą vertins kovą

Palyginimui, 1999 m. gruodžio 4 dieną Lietuvos krantus užgriuvęs „Anatolijaus“ uraganas, kurio metu vėjo gūsiai siekė 40,5 m/s greitį, Lietuvos pajūryje nuplovė kone 4 mln. kub. metrų smėlio. Maždaug panašūs praradimai pasiskirstė tiek Kuršių nerijoje, tiek žemyne.

G. Žilinskas neatmeta, jog paskutinė audra, kai vėjo greitis siekė 25,9 m/s (gūsiuose iki 34,8 m/s), gali būti nusinešusi pusę tiek smėlio kiek per „Anatolijų“. Vandens lygis Baltijos jūroje pastarosios audros metu buvo pakilęs daugiau nei metrą.

Nors žmonės būna pasako, šakomis prieš bangas nepamojuosi, bet šakos skirtos tam, kad padėtų sukaupti smėlį.

„Įsivaizdavimui, kad būtų lengviau suprasti, kiek yra beveik 4 mln. kubinių metrų reikėtų pasakyti, kad visame Kuršių nerijos kopagūbryje nuo Smiltynės iki Rusijos sienos yra apie 20 mln. kubų smėlio“, – paaiškino mokslininkas.

Jo teigimu, prireikė apie dviejų su puse metų kol pajūris atsistatė ir smėlio sankaupos sugrįžo. Taip nutiko ne tik pačios gamtos, bet ir žmonių dėka.

„Krantotvarkos priemonės veikia. Nors žmonės būna pasako, šakomis prieš bangas nepamojuosi, bet šakos skirtos tam, kad padėtų sukaupti smėlį“, – sakė G. Žilinskas.

Vasario pabaigoje arba kovo mėnesį mokslininkas kartu su kolegomis vyks į pajūrį, kur ketina įvertinti audros padarytą žalą. Kad duomenys būtų tikslesni, laukiama kol nuslūgs pakilęs jūros vandens lygis. Žalos įvertinimui Gamtos tyrimų centro darbuotojai tris dienas matavimams paskiria Kuršių nerijai, dar tris praleidžia žemyne.

„Vertiname visą krantą nuo Latvijos iki Rusijos sienos. Kas 800 metrų pajūryje matuojame skersinius profilius, žiūrime, kiek sąnašų, kiek susiaurėjo ar pažemėjo paplūdimys, apskaičiuojame“, – BNS sakė mokslininkas.

Šiai audrai, kaip pastebėjo mokslininkai, joks vardas neprigijo. Danų meteorologinė tarnyba priklausanti Šiaurės Europos audrų vardų suteikimo grupei suteikė „Maliko“ vardą, grenlandų kalba reiškiantį „banga“. Suomijos meteorologijos institutas, nepriklausantis šiai grupei šią audrą įvardijo kaip „Valtteri“, o Kaliningrado srityje remiantis Berlyno instituto suteiktu vardu ji buvo įvardinta kaip „Nadia“.

Audros dažnėja, bet ne stiprėja

Anot G. Žilinsko, nors girdima pasisakymų, jog dėl klimato kaitos audros stiprėja ir dažnėja, mokslininkai visgi neįžvelgia esminių stiprėjimo tendencijų. Labiau fiksuojamas audrų pagausėjimas, tačiau ne visos jos daro žalą.

Klimatas keičiasi, vyksta sumaištis, bet negalėtume sakyti, kad stiprėja. Kitos audros praeina pro šoną. Požymių yra, kad dažnėja, yra stipresnių, bet ne ekstremalių.

„Klimatas keičiasi, vyksta sumaištis, bet negalėtume sakyti, kad stiprėja. Kitos audros praeina pro šoną. Požymių yra, kad dažnėja, yra stipresnių, bet ne ekstremalių“, – teigė mokslininkas.

G. Žilinskas kartu su kolega Dariumi Jarmalavičiumi peržvelgė pajūryje ir prieš pusšimtį metų siautusias audras. Jau tuomet jų būta itin stiprių. Vėjo greitis 1967 metų audros metu buvo pasiekęs net 50 m/s.

Pasak G. Žilinsko, įtakos audroms turi šiltesnės žiemos, kai nesama stipraus šalčio, Baltijos jūros pakrantė nebeužšąla, leduku nepasidengia ir smėlio paviršius. Anksčiau sukausčius ledui šis išsilaikydavo ir po keletą mėnesių, o dabar tokių žiemų nebesama.

„Ledas užkonservuoja, kopos pasidengia sniegu. Vėliau suveši dėl drėgmės augalija, stabdo smėlį, augina kopagūbrį. Statistiškai būdavo tokių žiemų, kai ir po šimtą dienų sniegas nenutirpdamas laikydavosi. Į ekspedicijas pajūry, pamenu, važiuodavome ir su slidėm važinėdavome“, – kalbėjo G. Žilinskas.

Kuršių nerijos nacionalinis parkas pajūrio lankytojus ragina šiuo metu būti atsargiais ir kantriais.

„Lankydamiesi pajūryje po savaitgalį praūžusios audros galite pamatyti „suvalgytas“ kopas, išlūžusius laiptus, kitą pajūrio infrastruktūrą. Bangos ir vėjas pasiglemžė tūkstančius metrų apsauginio paplūdimio kopagūbrio, vietomis šlaitai siekia daugiau kaip 8 m aukščio. Todėl visų pirma raginame būti atsargiais ir kantriais, kol įvertinsime visą padarytą žalą“, – ragina parko atstovai.

Ministerija žada finansinę paramą

Lietuvos pajūrio savivaldybės vis dar skaičiuoja praūžusios audros padarytus finansinius nuostolius, sutarta, kad juos atlyginti padės Aplinkos ministerija. Anot aplinkos ministro Simono Gentvilo, informacija apie visame pajūrio ruože padarytą žalą taip pat renkama renkama iš saugomų teritorijų ir urėdijų.  

„Žodinis sutarimas yra, savivaldybės paskaičiuos ir informuos apie padarytą žalą. Kol kas matau tik skaičius iš Kuršių Nerijos nacionalinio parko, ten gali prireikti 200-300 tūkst. eurų, nugriauta trečdalis visų laiptų per kopagūbrį“, – BNS penktadienį sakė ministras. 

Regiono savivaldybių atstovai sako, kad didžiausi nuostoliai patirti dėl pajūrio ruožuose įrengtos infrastruktūros sugadinimo.

Sunku pasakyti, kokia ta žala bus.

„Išardyti mediniai takai, laiptai, apžvalgos aikštelė, sporto treniruokliai, iš paplūdimio nuneštas smėlis, atidengti vandens tiekimo tinklai. Žalos daug, bet skaičiai dar neaiškūs“, – pasakojo bendrovės „Klaipėdos paplūdimiai“ direktorius Olegas Mariničius.

„Mes turime suskaičiuoti audros padarinių atstatymo kaštus, savivaldybės ir mūsų specialistai šiandien tokių skaičių dar neturi. Sunku pasakyti, kokia ta žala bus. Galima skaičiuoti sugadintą infrastruktūrą, takus, kopų tvirtinimus, kopagūbrio žabtvores, klojinius nuo smėlio pustymo, kiek pinigų reikia jų atstatymui“, – sakė kurorto paplūdimius prižiūrinčios bendrovės „Palangos komunalininkas“ direktorius Gediminas Valinevičius.

Stichijos nusiaubtas teritorijas ruošiamasi atkurti iki ateinančios vasaros sezono, Klaipėdoje remonto darbų imtis neskubama, nes pajūryje dar laukiama audrų.

„Dar audros nesibaigė, prognozuojama, kad jų dar bus. Pažadas yra toks, kad bus pagalba iš ministerijos tvarkant tai, tai, kas pakrantėje sugadinta audrų metu. Kai jau tiksliau bus žinoma situacija, susitiksime ir spręsime, kiek mes iš savo biudžeto prisidėsime, kiek pagalbos reikės“, – sakė Klaipėdos vicemeras Arūnas Barbšys.

„Per savo gyvenimą aš tokio nuplovimo nematęs ir dvigubai vyresni už mane žmonės sakė, kad tokių nuplovimų Kuršių nerijoje nematė kol kas“, – ketvirtadienį BNS sakė S. Gentvilas.

Ministras kartu su Valstybinių miškų urėdijos vadovu Valdu Kaubre, Neringos meru Dariumi Jasaičiu, Kuršių nerijos nacionalinio parko vadove Aušra Feser apžiūrėjo audros labiausiai nuniokotą pajūrio ruožą Pervalkoje, Neringos savivaldybėje.

„Tokie kopagūbrio nuplovimai ir tokiu mastu – iki trijų metrų, trečdalis laiptų, iš 60 apie 20, nuplauta. Nėra buvę tokios stichijos, kad stogai būtų nunešami“, – tvirtino ministras.

Aplinkos ministerijos nuotr.

Penktadienį S. Gentvilas apžiūrės Palangos paplūdimius. Ministro teigimu, audros padariniams likviduoti gali prireikti didelių lėšų. Ministerija ieškos galimybių prisidėti prie visų nuniokotų pajūrio ruožų atkūrimo, nepriklausomai nuo to, kam jie priklauso.

„Atkurti reikės iki milijono eurų. Tai force majeure, reikės ieškoti lėšų“, – sakė jis.

Aplinkos ministerijos teigimu, dėl stichijos labiausiai nukentėjo Kuršių nerijos, Palangos ir Šventosios kopagūbriai, pažeista 3,4 tūkst. metrų apsauginio kopagūbrio vakarinio šlaito.

„Žiemos audrų padarinius pilnai galima bus įvertinti tik pasibaigus audrų sezonui – kovo pabaigoje ar balandžio pradžioje. Tačiau jau dabar aišku, kad ne rekreacinėse zonose reikės apie 4–6 ha klojinių, tai kainuos apie 230–350 tūkst. eurų. Todėl būtina skirti papildomų lėšų audros padariniams likviduoti“, – tvirtino nacionalinio parko direktorė A. Feser.

Prie kopagūbrių tvarkymo prisidės ir Valstybinių miškų urėdija.

Anot urėdijos vadovo, miškuose nuostolių nėra daug, tačiau situacija stebima.

„Apžiūrėjome ir įvertinome audros padarinius paplūdimiuose ir miškuose. Vis tik džiaugiuosi, kad nuoseklus mūsų miškininkų darbas ugdant miškus ir laiku atliekant jų priežiūrą turi įtakos tam, jog valstybiniai miškai mažiausiai nukentėjo nuo audros ir išvartytų bei išlaužytų medžių miškuose bei aplink rekreacinius takus nėra daug“, – sakė V. Kaubrė.

„Pavojingi medžiai jau yra pašalinti, toliau vyksta vėjavartų bei vėjalaužų tvarkymo darbai, kad pavasarį jie netaptų medžių kenkėjų židiniais, o mūsų miškininkai iš Kretingos regioninio padalinio ir toliau stebi situaciją pajūryje bei pasiruošę reaguoti“, – pridūrė jis.

Ministerijos teigimu, miškuose laiku turi būti atliekami ugdomieji kirtimai – jų metu iškertami silpni ir pažeisti medžiai, taip paliekant daugiau erdvės ir šviesos augti sveikiems, todėl medynas auga tvirtesnis ir atlaiko stiprius vėjus bei audras.

Anot ministerijos, pajūrio pliažai bus sutvarkyti iki turistinio sezono pradžios – birželio mėnesio. Kitose vietose apsauginio kopagūbrio atkūrimas gali užimti ne vienerius metus, tai priklausys nuo gamtinių sąlygų bei turimo finansavimo.

Kuršių nerijos krantus nuo atšiaurių Baltijos jūros bangų saugo apsauginis paplūdimio kopagūbris. Jis pradėtas kurti prieš 200 metų ir skirtas kaupti iš jūros išmetamą smėlį bei apsaugoti sausumą nuo audrų.

Šio kopagūbrio priežiūra, pagal tarptautines rekomendacijas, finansuojama Europos Sąjungos lėšomis.

„Dar šiek tiek ankstoka įvertinti, kiek tos žalos padaryta, tačiau tikrai nemažai, natūralu, kad pati didžiausia žala yra paplūdimiai, paplautos kopos, prarasta dar šiek tiek smėlio, dar šiek tiek atiduota žemės jūrai, ir labai stipriai suniokota visa infrastruktūra, inventorius“, – pirmadienį BNS sakė V. Grubliauskas.

Pasak mero, savivaldybė iš savo finansinių resursų sutvarkys infrastruktūrą – apžvalgos aikšteles, pėsčiųjų takus, įrenginius, tačiau pajūrio juostai apsaugoti reikia konceptualių sprendimų, pavyzdžiui, papildymo smėliu, ir tai jau nebe vienos savivaldybės kompetencija.

Meras: kaštus reikia skaičiuoti nebe mūsų kalkuliatoriais

„Kalbant apie konkrečias sumas, kol kas dar reikia suskaičiuoti, vyksta apžiūra visuose paplūdimiuose, įskaitant ir Smiltynę, visiems padaryta žala. Dėl paplūdimių reikia kuo skubiau organizuoti susitikimą su Aplinkos ministerija, kalbant jau ne apie kosmetinius ar proginius, bet apie konceptualius sprendimus, tiek papildant Klaipėdoje paplūdimius smėliu, tiek kitas priemones“, – apie pajūrio juostai padarytą žalą sakė meras.

Kalbant apie konkrečias sumas, kol kas dar reikia suskaičiuoti, vyksta apžiūra visuose paplūdimiuose, įskaitant ir Smiltynę, visiems padaryta žala.

Jo žodžiais, paplūdimiai nėra Klaipėdos, Neringos ar Palangos, o visos valstybės turtas, todėl „valstybės dėmesys turi būti ne proginis, o konceptualus“.

„Kas mūsų galimybių ribose, susiję su inventoriumi, laiptai, infrastruktūriniai sprendimai, mes sutvarkysime kiek įmanoma greičiau, bet yra konceptualūs, kompleksiniai, gamtosauginiai sprendimai, stabdantys kopų eroziją. (...) Aš sakyčiau, tie sprendimai, kurie buvo Palangoje, papildant smėliu paplūdimius, tikrai pasiteisino“, – kalbėjo V. Grubliauskas.

Meras pasakojo, jog žalos pridarė tiek paplūdimiuose, tiek mieste – Giruliuose suniokota apžvalgos aikštelė, įranga, daugelyje vietų paplauti laiptai, juos teko laikinai aptverti „stop“ juostomis, nes jie pavojingi lankytojams, vietomis susiformavo iki pusantro metro skardžiai.

„Mieste išvartyti medžiai, daug nudraskyta šviesoforų, dirba trys apšvietimo brigados, kurios bando viską kuo greičiau sugrąžinti į pradinę būseną, didžioji dalis jau sutvarkyta, nemažai kelio ženklų nusuktų, nemažai tvorų išvartaliota, tikrai yra daug darbo“, – kalbėjo meras.

„Tą žalą reikėtų skirti į kelias kryptis, viena – infrastruktūrinė, laiptai, sporto įrenginiai, kitas inventorius, pėsčiųjų takai, apžvalgos aikštelės, bet jei kalbėti apie ilgalaikius tvarius sprendimus, tuos kaštus reiktų skaičiuoti nebe su mūsų skaičiuotuvais ar kalkuliatoriais, bet susietai su ministerija ir galbūt visa Vyriausybe“, – reziumavo meras.

Apie 5 tūkst. Klaipėdos rajono gyventojų – be vandens

Bendrovė „Klaipėdos vanduo“ informavo, kad dėl audros nutrūkus elektros energijos tiekimui pirmadienį apie 5 tūkst. Klaipėdos rajono gyventojų neturi vandens.

Pasak bendrovės pranešimo, šiuo metu yra sutrikęs vandens tiekimas 12-oje iš 43 vandenviečių, daugiausia jų Klaipėdos rajone, kaimo vietovėse. Darbas yra sutrikęs ir 14-oje nuotekų siurblinių, dauguma jų kaimo vietovėse.

Bendrovės pranešime pažymima, kad vanduo bus pradėtas tiekti kai tik ESO atnaujins elektros energijos tiekimą, ir tam reikalingas elektros energijos aprūpinimas iš trijų fazių.

Nuotolinėje technologijų sistemoje buvo matyti, kad vienoje po kitos vandenviečių nutrūksta elektros energija, dėl to sutrinka ir vandens tiekimas.

Anot bendrovės, po savaitgalį paūžusios audros daugiau nei 30 metų dirbantys darbuotojai pamena, kad tokių iššūkių sulaukta tik per 1999 metais vykusią audrą, kuri pavadinta Anatolijumi, pagrindinėse vandenvietėse buvo įjungti elektros generatoriai.

„Pirmieji signalai gauti dar naktį iš šeštadienio į sekmadienį, tačiau didžiausi iššūkiai prasidėjo sekmadienį apie 15 valandą. Nuotolinėje technologijų sistemoje buvo matyti, kad vienoje po kitos vandenviečių nutrūksta elektros energija, dėl to sutrinka ir vandens tiekimas“, – pranešime cituojamas „Klaipėdos vandens“ generalinis direktorius Benitas Jonikas.

Pasak jo, vanduo kelioms valandoms buvo dingęs Gargžduose, vandens slėgio svyravimai buvo jaučiami III-oje ir I-oje vandenvietėje, tačiau Klaipėdos gyventojams vandens tiekimas nebuvo nutrūkęs.

„Užtikrinant vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą pagrindiniuose objektuose – III-oje vandenvietėje, I-oje vandenvietėje, Dumpių nuotekų valykloje – įjungti generatoriai, palaikantys elektros energiją“, – pasakojo B. Jonikas.

Palangos meras: centriniai paplūdimiai nenukentėjo

Palangos meras Šarūnas Vaitkus sako, kad savaitgalį pajūrį talžęs itin stiprus vėjas daugiausiai nuostolių padarė ties Būtinge, Nemirseta, Užkanave bei Monciškėmis – čia kopos stipriai paplautos, tačiau džiaugėsi, kad pagrindiniai paplūdimiai nenukentėjo.

„Laimei, centriniams Palangos ir Šventosios paplūdimiams didelės žalos stiprus vėjas nepadarė, kadangi bangos kopų nepasiekė. Tai dar kartą patvirtina, kad sprendimas papildyti paplūdimius smėliu buvo teisingas – jei minėti darbai nebūtų buvę atlikti, šiandien kalbėtume apie visai kitokią situaciją paplūdimiuose. Kažkiek smėlio jūra pasiėmė, tačiau tikimės, kad jį sugrąžins“, – sakoma mero komentare BNS.

Š. Vaitkus taip pat pasakojo, kad dėl stipraus vėjo Šventojoje jūra nebepriėmė vandens ir Šventosios upė išsiliejo iš krantų bei apsėmė šalia esančius medinius poilsio namukus, užsemta buvo ir Šventosios uosto teritorija, bet pirmadienį uosto teritorijoje vanduo jau nuslūgęs, potvynis traukiasi ir kitoje Šventosios dalyje.

Kažkiek smėlio jūra pasiėmė, tačiau tikimės, kad jį sugrąžins.

Per audrą mieste išvartyta apie 30 medžių, dar antra tiek išlaužyta bei išvartyta Palangos Birutės parke, šimtai medžių išvartyta miškuose.

Pasak mero, komunalininkai pirmiausia valo centrinę kurorto dalį ir viso miesto sutvarkyti nespėja, todėl gyventojų prašo taip pat kiek įmanoma apsitvarkyti savo teritorijas – apsišluoti, surinkti vėjo išlaužytas šakas.

Ugniagesiai šalinti vėjo padarinių iškviesti per 170 kartų

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, ugniagesiai gelbėtojai per praėjusią parą 173 kartus vyko šalinti stipraus vėjo sukeltų padarinių, daugiausiai – Klaipėdos regione.

„Iš viso per praėjusią parą, t. y. nuo šeštos ryto iki šešto ryto, į vėjo sukeltus padarinius, medžių nuvirtusių šalinimą, buvo išvykimų 173 kartus. Dominuoja Klaipėdos apskritis, čia vykta per 128 kartus“, – BNS pirmadienio rytą informavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Situacijų koordinavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Saulius Žilinskas.

Anot jo, daugiausiai ugniagesiai vyko šalinti nuvirtusių ant kelio medžių, tačiau jų pagalbos reikėjo ir prie nuo kelio nulėkusių automobilių, Klaipėdos mieste buvo išvirtusi betoninė tvora.

„Didelis kiekis iškvietimų dėl gamtos stichijos“, – reziumavo Situacijų koordinavimo skyriaus vyr. specialistas.

Savaitgalį pajūryje siautė itin stiprus vėjas.

Miesto meras Vytautas Grubliauskas savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo vieno klaipėdiečio vaizdo įrašais iš pajūrio. Bangos laižė apsauginės kopos papėdę ir traukė į gelmę viską, kas pasitaikė pakeliui. Tokie vandens srautai paprastai pasiglemžia daug smėlio, po audros paplūdimiai atrodo apgailėtinai.

„Gal ir smagu pajausti audringos jūros galią, bet tokios bangos paprastai padaro daug žalos paplūdimiams. Sugadinami mediniai takai, nuplaunami kai kurie įrenginiai. Stichijos šėlsmas Klaipėdoje, o ypač prie jūros, neramina ir kelia didžiulį rūpestį. Pasekmes vertinsime vėjų šėlsmui aprimus, bet neabejotina – jos bus rimtos, deja. Turėsime mobilizuoti visus resursus ir galimybės, kad sutvarkytume mūsų paplūdimius. Galbūt tam reikės ir visų mūsų susitelkimo, savanorystės, noro“, – komentavo įrašą meras.

Uosto darbas buvo ribojamas nuo šeštadienio vidurnakčio. Sekmadienį po pietų išplaukti negalėjo du, o įplaukti – trys laivai.

Vėjo greitis apie 14 val. Klaipėdoje siekė 25 m\s, uoste gūsiuose vėjas stiprėjo iki 33 m\s. Prognozuota, kad audra piką pasieks apie 17 val. Tikėtasi, kad vėliau vėjo šėlsmas rims.

„Smiltynės perkėlos“ dispečeris pasakojo, kad senoji perkėla nedirbo nuo sekmadienio ryto ir abejojo, ar pirmadienio čia bus įmanoma atnaujinti darbą.

Naujoji perkėla net audros piko metu veikė, keltų darbuotojai stengėsi pargabenti į Klaipėdą visus Smiltynėje laukusius žmones. Dispečeris neslėpė, kad darbas buvo nelengvas.

Sekmadienį dar prieš vidurdienį gelbėtojai buvo kviečiami į Mokyklos gatvę, kur nuo namo stogo atkeręs skardos lakštas kėlė pavojų žmonėms. Ugniagesiai negalėjo rizikuoti ir nelipo ant stogo, todėl pavojaus zoną aptvėrė „Stop“ juosta.

Š. Vaitkaus nuotr.

Panašiu metu viename Taikos prospekto daugiabučių namų kieme vėjas su šaknimis rovė medį. Jis pavojingai pasviro virš vaikų žaidimo aikštelės. Bet ir čia gelbėtojai ne ką galėjo padėti, medis aptvertas įspėjančiąja juosta, audrai nurimus juo turėtų pasirūpinti komunalinės tarnybos.

Apie 11 val. žmonės kvietė pagalbą į Turgaus gatvę, kur nuo vieno namo ėmė byrėti plytos. Pavojinga vieta taip pat aptverta įspėjančiąją juosta.

Senamiestyje stiprus vėjas ne pirmą kartą nuvertė statybvietės tvorą, Tomo ir Mėsininkų gatvių sankirtoje ji užtvėrė pravažiavimą.

Popietę pranešta apie Akacijų gatvėje pavojingai pasvirusį stulpą.

Apie 16 val. pranešta apie išsiliejusią Šventosios upę. Dėl stipraus vėjo jūra nebepriima upės vandens.

Š. Vaitkaus nuotr.

Apie 18 val. Palangos meras Šarūnas Vaitkus savo feisbuko paskyroje rašė: „Vėjas verčia medžius, jūra ties Palanga dar kopų nepasiekė, bet liko visai nedaug. Tiek Rąžės, tiek Šventosios upių vandens jūra nebepriima. Šventosios upė išsiliejo į kraštus. Dar didesnis vėjas prognozuojamas po vidurnakčio, o nurimti turėtų apie 6 val. ryto. Priešgaisrinės ir komunalinio ūkio tarnybos dirba. Ačiū jiems!“

Š. Vaitkaus nuotr.

Uostamiestyje ugniagesiai po naktį siautusios audros skubėjo nukabinėti vėjo nuplėštą kalėdinę dekoraciją, kuri pavojingai kybojo virš važiuojamosios Taikos prospekto dalies.

Klaipėdos rajone Veiviržėnų seniūnijos Bareikos kaime skersai kelio buvo nuvirtęs medis. Ugniagesiams teko jį nutempti į pakelę ir supjaustyti.

Dar vienas medis virto Kretingos rajone. Kelyje Nausodis – Raguviškiai, Žalgirio seniūnijoje eismą taip pat trikdė audros išverstas medis.

Pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos sinoptikės Giedrės Andruškienės, stiprūs vėjai išsilaikys visą savaitę.

„Pirmadienio naktį fiksuotas 24 m/s vėjas. Antradienį dar pūs 15–20 m/s vėjas, trečiadienio dieną jis šiek tiek rims, laukiama 12–17 m/s vėjo, bet naktį jis vėl stiprės. Ketvirtadienį vėjas rims, bet penktadienį vėl ims stiprėti. Šeštadienį laukiame pavojingo reiškinio, preliminariais skaičiavimais, vėjas stiprės iki 23 m/s“, – tikino specialistė.

Ar vėjas savaitgalį dar labiau stiprės sekmadienį, dar tiksliai nežinoma.

„Vieną cikloną keis kitas. Beje, naktis iš sekmadienio į pirmadienį buvo rekordiškai šilta, fiksuota net 9 laipsnių šiluma“, – patikino G.Andruškienė.

Trečiadienį vakare vien Klaipėdoje nuo audros nulaužtų šakų bei nuvirtusių medžių nukentėjo ne mažiau keturių automobilių. Vėjas pradėjo siautulį apie 14 val., po poros valandų jis dar labiau sustiprėjo, maždaug tuo metu ant gatvių ir kelių pradėjo kristi nulaužtos šakos.

17.24 val. prie Turgaus a. 12 namo ant dviejų automobili užkrito didelė medžio šaka. Ugniagesiai pjaustė ją ir vadavo automobilius „Skoda Octavia“ ir „Mazda 2“. Abiejų mašinų langai buvo įskilę arba išdaužti, aplankstyti kėbulai.

19.17 val. V.Berbomo g. prie 3 namo ant „Peugeot 308“ taip pat užvirto šaka. 21.30 val. Statybininkų pr. prie 6 namo medis užgriuvo ant automobilio „Mazda 5“.

Prieš vidurnaktį Gargždų ugniagesiai gelbėtojai skubėjo į šio miesto gatvę, netoli bendrovės „Mars Lietuva“. Čia vėjo išverstas medis gulėjo ant gatvės. Maždaug už 10 metrų nuo jo buvo du apgadinti automobiliai BMW 5 ir BMW 3.

Dar vieną mašiną stiprus vėjas apgadino Šilutėje. Prieš 17 val. pranešta, kad „Nissan Qashqai“ virsdamas medis aplankstė šios mašinos priekinę dalį.

Naktį vėjas nurimo, tačiau stichijos pėdsakai matomi ir ketvirtadienį: gatvių pakraščiuose daug smulkių šakų, lapų, išvartyti reklaminiai stendai, aplankstyti kelio ženklai.

Ketvirtadienį Klaipėdos jūrų uoste, pamažu rimstant vėjui, pradėti įvesti ir išvesti nedideli laivai. Šį rytą po audringos nakties, leidimo įplaukti į uostą laukė trylika laivų, išplaukti – trys.

Rugsėjo 27-osios rytą vėjo greitis Klaipėdoje siekė 16-18 m/s. Prognozuojama, kad pavakarę jis gali vėl sustiprėti iki 21 m/s.

Naktį vėjo greitis uoste buvo 25 m/s, gūsiuose jis buvo įsisiautėjęs iki 28 m/s. Incidentų uoste neužfiksuota.

„Turėjome geras klimatologines prognozes, todėl buvome iš anksto pasiruošę audringam orui, perdislokavome laivus, laivyba buvo ribojama. Naktį bangos šokinėjo iki 5-6 metrų, vėjo greitis siekė apie 25 m\s., gūsiuose – iki 28 m\s, bet uoste naktis uoste praėjo ramiai, jokių incidentų nebuvo užfiksuota. Ketvirtadienį iš ryto vėjas truputį aprimo, bet prognozė neramina. Antroje dienos pusėje vėjas suksis ir pūs iš pietvakarių, jo gūsiai gali siekti 16-21 m\s. Dieną laivyba buvo atkurta, laivai, kurių išmatavimai tokiomis oro sąlygomis gali plaukti į uostą, tai jau daro. Keltai dirba įprasta tvarka. Tarnybos visą laiką kontroliuoja situaciją dėl bangavimo, laukiama galimybės dirbti locmanams. Dienos viduryje bangų aukštis siekia 3-5 metrus. Kai tik bangos aprims ir locmanai galės įlipti į laivus, pradėsime dirbti su didesniais laivais“, – paaiškino uosto kapitonas Eduardas Ringis.