Lankėsi nelegalių migrantų stovyklose
Kaip teigė A. J. Bačkis, nors žiemą jam sueis 85-eri metai, tačiau jis jaučiasi gerai: „Ačiū Dievui, dar stoviu ant kojų. Lietuvos daktarai labai geri, labai gerai mane prižiūri, aš tikrai džiaugiuosi tokiu dėmesiu. Aš esu daug kur matęs, net Italijoje ar Prancūzijoje, kur reikia viską užsisakyti, laukti mėnesių mėnesiais, kol nueisi pas specialistą. O čia mane truputį ypatingai... Bet vis tiek einu normaliais keliais ir džiaugiuosi. Nėra ko dejuoti. Kaip Dievas duoda, taip. Eisiu pirmyn, kol galėsiu“.
Kaip pats sakė, kasdien keliauja su šiaurinėmis lazdomis: „Reikia išlaikyti kūną. Turiu kelio operaciją, protezą įdėjo, tai man su lazdelėm lengviau vaikščioti, nuima svorį nuo kelių. Aš kasdien valandėlę pasivaikštau ryte atsikėlęs. Miškas čia pat, labai gražus. Kartais stirnelę kokią pamatau“.
„Aš, visą gyvenimą dirbęs bažnyčioje, daug galvoju apie mūsų bažnyčią Lietuvoje, net bažnyčią pasaulyje. Ar kunigai, ar vyskupai, mes labai užsidarom savo Lietuvos problemose, lyg čia būtų pasaulio bamba. Bažnyčia yra universali. Ji turi 1 mlrd. 400 mln. pakrikštytų žmonių pasaulyje. Tai man rūpi. Aš dažnai eidamas meldžiuosi. Meldžiuosi už tai, kur skauda, kur dega kažkas. Kažkas atsitiko Ukrainoje – meldžiuosi už tai. Kokios nelaimės atsitiko Afganistane, kokios nelaimės kitur... Melstis ir pasninkauti dėl tų visų pabėgėlių iš Afganistano. Tai – visa masė žmonių, kurie tikrai nejaukiai jaučiasi savo gimtinėje, nes nežino, kas bus, kaip reikės gyventi, kokios bus sąlygos, kas bus vadovai“, – komentavo A. J. Bačkis.
Viešpatie, čia žmonės kenčia, čia žmonės nieko neturi, o tu tik galvoji grįžti prie to gero gyvenimo, kurį turėjai ir kurį tau sudrumstė COVID-19.
Esą kardinolas pats lankėsi nelegalių migrantų stovyklose. „Aš sakiau bažnyčioje, kad per daug tylėjau. Užtat aš pats pirmasis nuėjau į užkardas pažiūrėti savo akimis, kad prieš kalbant ir darant galėčiau sakyti, kad mačiau, kokie žmonės, kaip jie gyvena. Bet čia reikia iniciatyvos, turėti asmeniškos ugnies. Čia, šalia manęs, žmogus kenčia, aš negaliu jo palikti“, – kalbėjo jis.
Trūksta vienybės
Kardinolas palietė ir Šeimų maršo temą: „Ten buvo žmonių, kurie tikrai ėjo nuoširdžiai ginti šeimą, daugiau nieko negalvojo. Bet prisimaišė visokių, kurie nori tik nuversti valdžią, viskas jiems negerai: ir ligoninės, ir COVID-19, ir mokslas – viskas. Bet prisiminkite tai, kad bažnyčia yra tos pačios visuomenės dalis. Yra žaizdų visuomenėje – tas pačias žaizdas mes turime ir bažnyčioje. Kartais bažnyčioje trūksta vienybės, kartais ir pačioje parapijoje vieni eina padėti, o kiti nusisukę sakys: čia ne tavo reikalas. Reikia, kad žmogus atsiverstų iš širdies, matytų, kad čia yra broliai, sesės“.
„Aš žinau problemas – yra atskirtis, yra sunkumai, yra, kurie gerai gyvena, yra, kurie blogai gyvena. Bet mes turime galimybes sukurti visuomenę, kur visiems būtų vieta ir visi galėtų gyventi. Mes tuo nepasinaudojam. Čia yra mūsų pačių, kiekvieno žmogaus egoizmas, nepajėgumas ką nors padaryti. Mane kartais pykina – kai kurie pyksta ant tų ribojimų, kai kuriems rūpi tik galėt praleisti savo atostogas Graikijoje, Turkijoje ar Italijoje. Viešpatie, čia žmonės kenčia, čia žmonės nieko neturi, o tu tik galvoji grįžti prie to gero gyvenimo, kurį turėjai ir kurį tau sudrumstė COVID-19, pabėgėliai. Ir dar tie maršai man neduoda ramybės. Mes turime pagalvoti. Čia yra išbandymas, čia yra nelaimė visam pasauly. Turime pagalvoti, ar mes tikrai teisingai elgiamės. Ar kiekvienam nereikia ko nors atsižadėti, kad visiems būtų geriau gyventi“, – sakė A. J. Bačkis.
Kardinolas lietuviams palinkėjo atverti savo akis ir širdis: „Aš noriu tik vieno palinkėti – atverkite savo akis, žiūrėkite, kas dedasi, kiek pykčio yra, kiek nesąmonių. Manau, kad niekas nuoširdžiai to nenori. Atverkite savo širdis ir pagalvokite, kad šalia manęs yra kitas žmogus, kuriam aš galiu padėti, kuriam galiu būti naudingas, o ne reikalauti tokių dalykų, kurių reikia palaukti. Daugiau jauskime atsakomybės jausmo. Daug dalykų yra negerai daromi, daug dalykų nepavyksta išspręsti, bet reikia, kad kiekvienas imtų atsakomybę pats. Jeigu aš gerai gyvenu, ar aš pasidalinu su tuo, kuris nieko neturi? Čia nėra tik pabėgėliai, yra ir žmonės, kurie prarado darbus“.
