Šiuo metu su Vokietijoje gydomu vyru esanti V. Šimkuvienė pasakoja, kad jeigu ne suprastėjusi klausa, apie auglį R. Šimkaus galvoje šeima būtų nesužinojusi ir ilgiau. Vyras pradėjo prasčiau girdėti kaire ausimi, tad birželio 23 dieną jam buvo atlikta galvos smegenų kompiuterinė tomografija (MRT). 

„Po MRT sužinojome, kad jam meningioma, nepiktybinis auglys, bet jis buvo labai blogoje vietoje, nes čia labai daug nervų. Auglys buvo labai didelis (septynių centimetrų diametro), nes augo keletą metų ir kol vyras nepajuto simptomų, tol apie jį nežinojo“, – istorijos pradžią prisiminė pašnekovė. Anot jos, vyras jokių kitų įtartinų simptomų nejautė. 

Laižuvos miestelyje gyvenanti pora kreipėsi į Kauno klinikų medikus, buvo surengti konsiliumai, ir vyras išgirdo rekomendaciją vykti gydytis į Vokietiją. „Pasakė, kad negali operuoti, nes auglys yra labai pavojingoje vietoje, tad labai didelė rizika, kad vyras negalės matyti, kalbėti, ryti – būtų daug problemų. Būtų gydę gama peiliu, bet medikai atkreipė dėmesį, kad peilis nėra tikslingas tokiems dideliems augliams. Gydytojai patarė važiuoti į Vokietiją ir kreiptis į specialistus, kurie su tokiais atvejais dirba dažniau. Esame labai dėkingi Kauno medikams, kad jie patarė, nes iš kur žinoti žmonėms iš mažo miestelio, kur važiuoti“, – pasakojo V. Šimkuvienė.

Šeimai buvo pasakyta, kad operacija ir gydymas kainuos apie 60 tūkst. eurų, pora šią sumą surinko. „Prašėme giminaičių, pardavėme ką turėjome (namų nepardavėme, nes neturėtume kur gyventi ir auginti vaikus), draugai, pažįstami ir nepažįstami žmonės, kolegos iš vyro darbovietės aukojo“, – pamena moteris, kuri kartu su vyru išvyko į Vokietiją.

Svetimoje šalyje pora išgirdo džiugią žinią – medikai vyrą operuos. „Paklausė, ar mes žinome diagnozę, rizikas. Gydytojai pasakė, kad dirba tik su sunkiais atvejais, bet kažkaip neakcentavo, kad čia tiek pavojinga“, – sakė moteris.

Lapkričio 19 dieną R. Šimkui buvo atlikta pirma, lapkričio 23 dieną – antra operacija. Abi buvo planuotos. „Po antros operacijos kilo bėdų ir komplikacijų, kiek suprantu, užsikimšo vena ir susidarė krešulys ir tą patį vakarą vyrui padarė operaciją ir išvedė vamzdelį iš galvos, kad smegenų skysčiai nutekėtų. Vyras pats nekvėpavo, jam įstatė tracheostomą. Praėjus maždaug dešimčiai dienų, išgirdome, kad reikalinga kita operacija –  vyras gerai nepabudo: blaškėsi, spardėsi, buvo neadekvatus, nieko negirdėjo, nematė. Trečia operacija buvo atlikta per nosį – po jos vyras prabudo ir pajuto pagerėjimą. Jis galėjo sėdėti, vyrą net buvo pastatę, ką prisiminė, tą galėjo rašyti, raštas nebuvo tvarkingas, bet man buvo gerai“, – pasakojo V. Šimkuvienė.

Po dviejų trijų savaičių porai nušvito dar daugiau vilties, Mažeikių rajono gyventojas iš intensyvios terapijos skyriaus buvo perkeltas į kitą skyrių, kur nereikia tokios intensyvios priežiūros. Visgi pagerėjimas buvo laikinas – netrukus jo būklė pablogėjo, kiekvieną dieną R. Šimkus jautėsi mieguistai, silpnėjo.

Kai jam buvo pagerėję, buvo dienų, kai linksėjo galva, kilnojo ir rankas, ir kojas, klausdavo, kaip vaikai, jam rodydavau nuotraukas. Per paskutines dešimt dienų nieko panašaus nebeliko, jis silpo.

Pašnekovė skaičiuoja, kad 60 tūkst. eurų gydymui neužteko, jau dabar šeima paklojo 85 tūkst. eurų, o nuo šiandien kiekvieną dieną teks atseikėti dar bent po porą tūkstančių. 

„Nuo šiandien mums pasikeitė gydymo įstaigos tarifai – dabar kiekvieną dieną už gydymą reikia mokėti po du tūkst. eurų. Iki 39-40 dienų ligoninėje – vieni tarifai, o nuo šiandien mums jau kiti tarifai, – sako pagalbos prašanti moteris. – Šios savaitės pradžioje pradėjau ieškoti transporto, kuris vyrą pargabentų į Lietuvą, susitarėm su Kauno klinikomis, kad jį priims, o vakar jį vėl iškėlė į intensyvios terapijos skyrių, nes kilo uždegimai.“

Viešbutyje gyvenanti moteris, kuri iš pradžių planavo Vokietijoje pabūti 10 dienų (kol bus atliktos suplanuotos operacijos), nebežino, kiek laiko su vyru dar teks leisti svečioje šalyje, tačiau ji jau sutarė, kad kai tik R. Šimkui pagerės, jie grįš į Lietuvą, kur liko jų 13-metė ir 15-metė dukros. Jas šiuo metu prižiūri pašnekovės artimieji.

„Nebežinau, ką daryti. Sąskaitoje turiu 15 tūkst. eurų, kuriuos pervedė vyro darbovietė, o kas bus toliau – nebežinau, – pasakojo moteris. –  Situacija vis blogėja, turiu teismo leidimą viską už savo vyrą spręsti, tai aš niekur negaliu išvykti. Gyvenu viešbutyje ir kiekvieną dieną einu jo aplankyti. Jis girdi, kad aš jį kalbinu, man paspaudžia ranką. Kai jam buvo pagerėję, buvo dienų, kai linksėjo galva, kilnojo ir rankas, ir kojas, klausdavo, kaip vaikai, jam rodydavau nuotraukas. Per paskutines dešimt dienų nieko panašaus nebeliko, jis silpo.“

V. Šimkuvienė teigė kreipusis į Valstybinę ligonių kasą, kad būtų kompensuotas grįžimas namo, tačiau išgirdo neigiamą atsakymą. Moteris pati susirado būdą, kaip pargabenti vyrą, o tai jiems kainuos 3 tūkst. eurų.

„Ligonių kasos gydymo nekompensavo, grįžę bandysime kreiptis dar kartą, gal dalį išlaidų padengs. Lietuvoje medikai operacijai Vokietijoje siuntimo nedavė, nes motyvavo, kad gali gydyti su gama peiliu. Išvažiavome, nes vyras labai norėjo gyventi“, – pokalbį baigia V. Šimkuvienė, kuri meldžia geros širdies žmonių pagalbos.

Galite padėti ir jūs

Virginija Šimkuvienė

LT287044060007808288, SEB bankas