Lietuvis išsiskyrė galingu dėjimu, o jo atstovaujama „Saint Mary's Gaels“ (8-1) išvykoje 60:58 (16:20, 44:38) palaužė Jutos valstijos „Aggies“ (6-2).

A. Marčiulionis per 22 minutes pelnė 4 taškus (1/1 dvit., 0/4 trit., 2/2 baudų), atkovojo 2 kamuolius, atliko 2 rezultatyvius perdavimus, kartą prasižengė ir dusyk suklydo.

Antrojo kėlinio pradžioje gynėjas sukūrė įsimintiną epizodą. Ne savo pagrindine kaire ranka po krepšiu įsiveržęs Marčiulionis galingai užbaigė ataką dėjimu iš viršaus.

Lietuvio ekipai pergalę išplėšė lemtingi baudų metimai. Likus 0,9 sek. varžovai prasižengė prieš Alexą Ducas, kuris sumetė baudas ir nepaliko šanso išsikapanoti šeimininkams.

Marčiulionis per 8 rungtynes šiame NCAA sezone renka po 3,5 taško, 1,4 atkovoto kamuolio ir 2,1 rezultatyvaus perdavimo.

Pasak G. Petrausko, prieš stovyklą trenerių štabą kiek nuliūdino prastos naujienos dėl vieno „Žalgirio“ dublerių ekipos lyderių Pauliaus Murausko traumos, taip pat dėl Repšio susižeidimo.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes treneriams teko koreguoti kandidatų šešioliktuko sąrašą. Tiesa, sudėtį papildė jaunieji žalgiriečiai, atsikvėpę po Eurolygos jaunimo turnyro. Taip pat prisidėjo ir Augustas Marčiulionis, su Vilniaus „Rytu“ baigęs pasirodymą LKL finale.

„Dabar tas darbas – šlifuojame, bandome sulipdyti komandą“, - sakė G. Petrauskas.

Treneris neslėpė, jog jį neramina pernelyg mažas bendrų treniruočių kiekis, mat kai kurie žaidėjai laiko abitūros egzaminus, tad jiems suteikiamas laisvas pusdienis kitas. Kita vertus, yra ir pandemijos iššūkiai.

„Turim važiuoti anksčiau į čempionatą Latvijoje dėl COVID-19 protokolų, tad tas treniruočių kiekis neramina, bet tų dalykų nepakeisi. Manau, visos komandos susiduria su COVID-19 situacija ir panašaus amžiaus jaunuoliai kitose šalyse egzaminus laiko. Visiems tas pats, dėl to labai nepergyvenam, bet toks minusas yra”, – dėstė G. Petrauskas.

Rinktinės kapitonu paskirtas Augustas Marčiulionis taip pat pastebėjo susižaidimo trūkumą, tačiau sulig kiekviena diena komanda progresuoja.

„Kaune buvo visos sąlygos šlifuoti taktiką. Su kiekviena treniruote jaučiasi, kad vis geriau susižaidžiame, vis geriau išpildome dalykus, kurių nori treneriai“, - sakė A. Marčiulionis.

Vilnietis pabrėžė, jog rinktinėje yra puiki atmosfera, tarpusavio palaikymas, tad darbas vyksta sklandžiai ir motyvacijos netrūksta.

Prieš liepos 3 d. Daugpilyje prasidedantį pasaulio čempionatą lietuviai Rygoje dar sužais porą kontrolinių rungtynių su Australijos ir JAV bendraamžiais.

Vilniečiai LKL ketvirtfinalio ir pusfinalio etapus laimėjo be pralaimėjimų, tačiau finale patys nepasiekė pergalių bei daugkartiniams LKL čempionams serijoje nusileido 0-3.

„Sveikiname Kauno „Žalgirį“, pelnytai laimėtas titulas, pagarba jiems, – spaudos konferencijoje sakė Žibėnas. – Mes šiandien ilgai buvome rungtynėse, bet mus vėl žudė smulkmenos. Vėl tie patys dalykai, kurie mus persekiojo sunkesnėse rungtynėse. Tas pats ir šiandien, bet tikrai ne gėda tokiai komandai pralaimėti šių rungtynių ir šios serijos. Serija parodė mūsų spragas. Turėsime daug medžiagos formuojant naują komandą.“

– Treneri, kaip atsiminsite šį sezoną asmeniškai?

– Galima apibūdinti vienu žodžiu – augimas. Prisitaikymas prie naujų situacijų kiekvieną dieną. Sezonas davė daug. Ir pirmojo, o ypač antroji jo dalis (tapus vyr. treneriu – aut. past.). Prisitaikymas ne tiek prie krepšinio ir kintančių komandų, bet prie sunkaus, COVID-19 viruso sezono. Turėjome daug kalnelių ir lemiamoje sezono stadijoje tai išgyvenome. Manau, kad žaidėjai „Ryto“ bendruomenei ir sirgaliams suteikė daug teigiamų emocijų. Tikrai po rungtynių padėkojau žaidėjams už didelę širdį, jie atstovavo komandai ir rodė jai meilę.

– Kaip atrodys kito sezono komandos komplektacija?

– Kaip ir kiekvienas treneris, kaip ir kiekviena komanda, mes norime tęstinumo. Kiekvienas žaidėjas, esantis sudėtyje, yra su klaustuku, kad galbūt ir jį pasilikti, ir jį. Su visais būtų galima tęsti darbą, nes jie yra kovotojai. Pirmiausia žiūrėsime į tai, ką galime pasilikti komandoje.

Apie pavardes tikrai nesakysiu, bet mums trūksta atletikos ir tai parodė ši serija. Žaidžiant su „Žalgiriu“, žymiai geriau supranti savo galimybes varžytis tiek su kauniečiais, tiek su FIBA Čempionų lygos komandomis. Tai parodė kryptį. O komandą formuos vadyba, daug prisijungs Donatas Zavackas, trenerių štabas. Po truputį formuosime komandą, o pradėsime jau rytoj.

– Ar yra žaidėjų, kurie tikrai išvyks?

– Šiuo momentu to nežinau, arba tokia informacija yra iki manęs neatėjusi.

– Kas nutiko Augustui Marčiulioniui, kuris susižeidė mačo pradžioje?

– Žinote, Augusto iškart laukia jaunimo rinktinė. Jis šiek tiek timptelėjo, kiek klausiau, jis daugiau išsigando nei susižeidė. Nenorėjome rizikuoti. Augiui didžiuliai komplimentai, kaip tokio amžiaus finalo serijoje jis atrodė tikrai gerai. Neturiu ko slėpti – mes norėsime jį išlaikyti.

– Andrew Goudelockas sezoną užbaigė 16 rungtynių iš eilės rinkdamas dviženklį rezultatyvumą, šiandien sužaidė rezultatyviausias savo rungtynes. Kiek svarbu turėti tokios patirties žaidėją ir kaip vertinate darbą su juo?

– Po rungtynių iškart jį pasigavau ir pasakiau, kad sezonas buvo „oho“. Pirmas dalykas, ko jam reikėjo po sunkių sezonų – sužaisti visą sezoną. Taip, buvo kelios smulkios traumos, kam jų nebūna. Tai jam buvo pasiekimas. Antras dalykas – jis pamilo komandą, rūbinę ir aukojo savo kūną, ką matėte gynyboje. Jis turbūt žaidė pirmoje komandoje, kurioje stengėsi gintis, atstovėti už vyrus.

Jam čia viskas tiko, su juo irgi norime kalbėtis. Su juo jau buvo pokalbis. Žiūrėsime į galimybes jį išlaikyti. Jis yra pavyzdys visiems mums. Matėte, kiek žaidėjų pirmą kartą žaidė finale. Šalia savęs rūbinėje ir aikštelėje turėti tokį žaidėją yra stipru. Džiaugiuosi, jog turėjau galimybę su juo darbuotis.

Prie rinktinės lapkričio pabaigoje prisijungs Prienų „CBet“ lyderis ir naudingiausias LKL žaidėjas Regimantas Miniotas, taip pat rinktinės sąrašuose savo pavardę išvydo ir jauniausias jos narys – 18-metis Vilniaus „Ryto“ gynėjas Augustas Marčiulionis.

Tik šiemet LKL debiutavusiam A. Marčiulioniui šie metai turbūt įsimins amžiams – iš pradžių pirmieji žingsniai vyrų krepšinyje, o visai netrukus – jau ir kvietimas apsivilkti nacionalinės komandos marškinėlius.

Žinią apie pakvietimą į rinktinę A. Marčiulionis sužinojo iškart po rytinės „Ryto“ treniruotės. Iš vaikino veido nedingo šypsena – po treniruotės jis jau buvo sulaukęs sveikinimų tiek iš draugų, tiek iš sirgalių.

„Tikrai iškart pagalvojau: jėga!. Buvo labai smagu pamatyti sąrašą. Aišku, bus šiek tiek jauduliuko, rinktinė yra didelis dalykas. Bus rinktinės senbuviai, bus daug gerų žaidėjų. Aš čia būsiu naujokas, dar toks jaunas... Bet kita vertus, labai, labai įdomu. Labai malonu, kad treneris suteikė tokį šansą, turbūt su avansu į ateitį. Su nekantrumu laukiu stovyklos, labai įdomu“, – šypsodamasis lkl.lt sakė A. Marčiulionis.

Tiesa, rinktinės dvikovose prieš Danijos ir Belgijos nacionalines komandas A. Marčiulionis toli gražus nebus vienintelis D. Maskoliūno pasirinkimas įžaidėjo pozicijoje. Į rinktinę taip pat buvo pakviesti Mantas Kalnietis, Paulius Valinskas, Šarūnas Vasiliauskas – žmonės, jau sukaupę patirtį tarptautiniame lygyje.

Pirmąją savaitę tiesiogiai susidūrus su aukščiausio lygio krepšininkų greičiais ir fiziškumu, aštuoniolikmečiui iš nuostabos plėtėsi akys. Visgi krepšininkas tuo tik džiaugiasi – visa tai yra gera proga mokytis ir ugdyti save kaip kuo geresnį įžaidėją.

Sostinėje gimęs ir augęs, nuo mažens tuometinį Vilniaus „Lietuvos rytą“ palaikęs krepšininkas jaučiasi įgyvendinęs vieną iš savo svajonių.

„Man, kaip vilniečiui, tai labai didelis įvertinimas, – tinklalapiui basketnews.lt pasakojo A. Marčiulionis. – Augau tame mieste, nuo vaikystės stebėjau, palaikiau tą komandą. Dabar esu jos dalis. Tai tikrai yra toks įsimintinas įvykis, dėl kurio labai džiaugiuosi.“

Per pirmąsias dvejas draugiškas rungtynes jaunuolis yra vienas geriausių Vilniaus komandoje. Jis vidutiniškai pelno po 11,5 taško, o klubas iškovojo abi pergales.

192 cm ūgio gynėjas pasidalijo mintimis apie prisitaikymą prie LKL lygio, ne tik kūno, bet ir proto ugdymą bei galimybes dažniau atsidurti Donaldo Kairio brėžiniuose.

– Ar tikėjotės, jog būdamas gana jauno amžiaus, 18-os, iš NKL persikelsite į LKL? – basketnews.lt paklausė A. Marčiulionio.

– Manau, tai priklausė nuo mano rezultatų. Aišku, visą laiką norisi kuo greičiau kilti tais laipteliais, bet turėjau tikrai neblogą sezoną NKL. Tikrai mačiau, kad patobulėjau ir labai norėjau išbandyti savo jėgas jau aukštesniame lygyje.

Mačiau, kad vadovybė tiki manimi, žmonės, kurie yra aplink mane, gyvena Vilniuje, tiki. Dėl to ir pasirinkau likti Vilniuje. Pats tikrai buvau patenkintas savo tobulėjimu, kiekvienais metais aš vis kažką patobulinu, vis labiau sekasi žaisti. Todėl nusprendžiau nieko neišradinėti. Jeigu viskas gerai, tai kam kažką keisti?

– Kokių turėjote alternatyvių pasiūlymų po praėjusio sezono?

– Daugiausiai buvo pokalbiai su koledžais JAV. Jau nuo seniau koledžai žinojo, kad mane domina tas variantas išvykti į Jungtines Amerikos Valstijas. Daugiausiai svarsčiau dėl vykimo į JAV, tačiau šiemet nusprendžiau to nedaryti. Ten žymiai daugiau neaiškumo negu Lietuvoje. Čia aišku, kada ir sezonas, ir rungtynės prasidės, o ten kol kas niekas neaišku. Todėl nusprendžiau šiemet net negalvoti apie važiavimą ten ir pasirinkti saugesnį bei geresnį variantą.

– Kokias matote galimybes persikėlus į aukštesnį lygį?

– Čia žaidimas jau su visiškais profesionalais, kurie yra ne vienerius metus atidavę krepšiniui, žaidžiantys jį profesionaliai ne pirmus metus. Iš tokių žmonių yra ko pasimokyti ir žaidžiant prieš juos yra ko pasimokyti. Lygis jau net treniruočių procese jaučiasi kitas. Tikrai reikia priprasti ir prie fiziškumo, ir prie greičių, ir pačiam pridėti tų visų fizinių savybių. Bet, manau, tai yra natūralus procesas ir viskas turėtų susitvarkyti.

– Ateinant į kitą lygį, LKL, tėtis davė patarimų?

– Nelabai. Mes visą laiką kontaktuojame, šnekamės apie krepšinį ir ne tik apie krepšinį. Jis man padėjo su apsisprendimu, tačiau patarimų nedavė. Kada jis turi ką patarti, pataria, o kažko ypatingo ar specialaus nesakė.

– „Ryto“ komanda jau pradėjo pasirengimą artėjančiam krepšinio sezonui. Kaip jums pačiam kol kas sekasi komandoje?

– Tikrai skiriasi greičiai, prie jų reikia priprasti. Skiriasi ir fizinis kontaktas, tikrai jaučiasi, kad man labai trūksta tos fizinės jėgos. Komanda priėmė šiltai, jaučiasi, kad tikrai nori man padėti. Vyresni žaidėjai pataria kažką, pasako, būna piktai, būna nepiktai. Bet jeigu ir piktai, tai tik su gerais norais. Kol kas viskas tikrai gerai, pats džiaugiuosi, jaučiuosi laimingas. Su komanda gerai sutariame, apie viską tik gerais žodžiais galiu kalbėti.

– Kokius uždavinius jums kelia D. Kairys?

– Palaikyti aukštą rungtynių tempą. Įžaidėjas yra ta pozicija, kurioje žaidėjas ilgiausiai turi kamuolį, daro sprendimus, organizuoja puolimą. Tad treneris prašo iš žaidėjų palaikyti tempą, susirinkti komandos draugus per laisvą laiką, duoti nurodymus, kibiai dirbti gynyboje, spausti varžovus per visą aikštelę. Tų nurodymų tikrai yra, ne viskas pavyksta iškart, bet po truputį mokausi.

– Ką apskritai manote apie komandos vyr. trenerį, jo taikomus darbo metodus, filosofiją?

– Iš tikrųjų, man sunku pasakyti, nes neturiu su kuo labai palyginti, kol kas žaidžiau tik Nacionalinėje krepšinio lygoje ir Moksleivių krepšinio lygoje. Matosi, kad treneris dirba pagal amerikietiškų ir europietiškų detalių mišinį, vartoja daug įvairių terminų, mini daug detalių. Man tikrai patinka, jaučiasi, kad čia jau yra tikrai kitas lygis.

– Dėl ko daugiausiai sulaukiate pastabų?

– Tų pastabų įvairių būna, apie viską. Tačiau dažniausiai jos nebūna piktos. Kažką ne taip padarau, pakoreguoja, kaip teisingai padaryti. Būna ir mano sprendimuose bėdų, kažkur ne ten atsistoju. Tos pastabos tik į naudą, jų būna, bet čia dalis mokymosi.

– Abiejose draugiškose rungtynėse fiksavote dviženklius rodiklius. Kaip jos sekėsi ir kokį įspūdį paliko?

– Čia tik draugiškos rungtynės. Aišku, džiaugiuosi, kad treneris leidžia pasireikšti, duoda pasitikėjimo, leidžia daryti sprendimus su kamuoliu. Tos rungtynės buvo gana skirtingos. Su Kėdainių „Nevėžiu“, kuriame beveik visi žaidėjai yra lietuviai, buvo nemažai tokių, su kuriais jau esu žaidęs, pavyzdžiui, Domantas Vilys. Labai didelio skirtumo nebuvo, tačiau jautėsi, kad aplink mane yra žaidėjų su didesne patirtimi. Greičio, fiziškumo skirtumas labai jautėsi. Antrose rungtynėse Ukrainos komanda buvo beveik nepažįstama, žaidėjai tik šiek tiek žinomi. Tačiau išmėginome dalykus, kuriuos norėjome pasižiūrėti, kuriuos treniruojamės. Tiesiog džiaugiuosi, kad treneris pasitikėjo ir abejas rungtynes laimėjome.

– Į komandą dar neatvyko legionieriai. Ar kol kas mažesnė rotacija sudaro geresnes galimybes įsivažiuoti į komandos ritmą, įsilieti į žaidimą, gauti daugiau žaidybinio laiko?

– Žinoma, kol nėra kelių gynėjų, kurie turėtų būti pagrindiniai įžaidėjai, treniruočių ir draugiškų rungtynių metu gaunu daugiau minučių, daugiau šansų priimti sprendimus su kamuoliu, žaisti. Kol pati pradžia, kol vyksta įsiliejimas į profesionalų LKL lygį, man tikrai į naudą viskas, nes gaunu progų. Tikiuosi, kad ir kai jie atvažiuos nieko blogo nenutiks, viskas bus tvarkoje.

– Su kuo treniruotėse žaidžiate vienas prieš vieną situacijoje?

– Daugiausiai laiko žaidžiu prieš Dovį Bičkauskį. Abu esame įžaidėjai, todėl dažniausiai ir tenka vienam kitą vaikytis per treniruotes.

Žaidimas prieš jį yra didžiulis skirtumas nei NKL, ypač išsiskiria jo fizinė jėga. Pačioje pradžioje pirma savaitė atrodė kaip kosmosas. Buvo sunku ir atsistumti, ir apibėgti, tačiau po truputį bandau kažką gudriau padaryti. Stengiuosi neįsivelti su juo į kontaktą, išvengti susidūrimų, nes kontakte kol kas dar tikrai bejėgis esu prieš jį. Tačiau žaisti prieš Dovį yra labai gera patirtis. Reikia, kad jis ir apstumdytų mane, ir apibėgtų. Viskas tik į naudą. Puolime prieš jį tikrai yra ką veikti.

– Viename interviu minėjote, jog norėtumėte dar paūgėti 5 cm. Kuo stengiatės tai kompensuoti aikštelėje?

– Ūgis niekam nepamaišo. Įžaidėjo pozicijoje reikia žaisti protingai, vadovauti komandos draugams ir, manau, didžiausi gynėjų pranašumai būna geri sprendimai ir gudrumas. Tad reikia stengtis kuo greičiau ir kuo geriau mokytis visokių pagudravimų, žaisti protingai.

– Ar pats džiaugiatės nuveiktu darbu sportuojant vasarą ir ką pavyko padaryti?

– Tikrai vasarą nemažai dirbau. Džiaugiuosi, kad šiek tiek sustiprėjau, šiek tiek priaugau svorio. Tačiau tai ilgas procesas, negalima imti ir užsipompuoti. Krepšinyje yra labai daug dalykų, kuriuos reikia gerinti. Ir tai daryti reikia palaipsniui. Procesas vyko ir aš juo džiaugiuosi.

– Esate minėjęs, jog suprantate, kad minučių aikštelėje už dyką niekas neduos. Kaip ketinate užsidirbti laiko D.  Kairio brėžiniuose?

– Stengsiuosi žaisti teisingai, daryti tai, ko treneris reikalauja, ko treneris prašo, ir žaisti kiek įmanoma užtikrinčiau. Viskas priklausys nuo daugelio dalykų, tačiau daugiausiai priklausys nuo manęs.

Vienas perspektyviausių Lietuvos jaunųjų krepšininkų savo karjerą tęs sostinėje, kaip ir jo tėtis, legendinis „Statybos“ žaidėjas ir Vilniaus krepšinio simbolis Šarūnas Marčiulionis, – pranešė antradienį Vilniaus klubas.

Augustas tapo dar vienu sėkmingu sostinės krepšinio piramidės auklėtiniu, kuris perėjo visas grandis ir pakilo į aukščiausią vyrų komandą.

„Esu labai laimingas, jog savo karjerą tęsiu gimtajame Vilniuje. Taip pat žaisiu „Ryto“ klube, kurio sistemoje užaugau. Čia gausiu viską, ko man reikia tobulėjimui. Tikiuosi, kad pateisinsiu trenerio bei fanų keliamus lūkesčius ir drauge iškovosime daug pergalių“, – kalbėjo kovo mėnesį pilnametystės sulaukęs krepšininkas.

A.Marčiulionis praėjusį sezoną pademonstravo didelį progresą NKL lygoje ir pateko į simbolinį geriausių žaidėjų penketą. Taip pat jis buvo pripažintas labiausiai patobulėjusiu bei geriausiu jaunuoju lygos žaidėju. „Perlo“ gynėjas kiekvienose rungtynėse vidutiniškai pelnė 15,3 taško, atliko po 5,8 rez. perdavimus ir rinko po 16,6 naudingumo balų.

„Džiaugiamės, kad Augustas Marčiulionis, būdamas sėkmingas Vilniaus krepšinio piramidės auklėtinis, nusprendė savo krepšininko karjerą tęsti Vilniaus „Ryto“ komandoje. Esu tikras, jog Augustas savo žaidimu džiugins sostinės fanus ir sėkmingai seks savo tėčio pėdomis“, – teigia klubo generalinis direktorius Rolandas Jarutis.

Gynėjas pagrindinėje vyrų komandoje turėjo debiutuoti dar praėjusio sezono pabaigoje, tačiau šiuos planus netikėtai užkirto prasidėjusi pandemija.

Augusto tėtis Š.Marčiulionis profesionalo karjerą taip pat pradėjo Vilniuje ir „Statybos“ garbę gynė septynerius metus (1982-1989). Vėliau septynis sezonus kovojo ir stipriausioje pasaulio krepšinio lygoje NBA.

A.Marčiulionis kartu su sostinės klubo aštuoniolikmečių ekipa 2018 m. Belgrade tapo Eurolygos jaunimo turnyro čempionu.

Tinklalapis „BasketNews.lt“ antrąjį sezoną pateikia NKL geriausių mėnesio jaunųjų krepšininkų reitingą, į kurį įtraukiami ne vyresni nei 1999 metų gimimo žaidėjai.

5 vieta – Andreas Kalogiros, Vilniaus „Perlas“

Vid. 29 min., 12,1 tšk., 6,9 atk. kam., 2,4 rez. perd., 1,3 per. kam., 16,4 naud. balo

Antrasis mėnuo paeiliui, kuomet 17-metis 198 cm ūgio Vilniaus „Perlo“ graikas Andreas Kalogiros patenka į geriausių žaidėjų reitingą bei užima penktąją poziciją.

Lyginant su praėjusiu mėnesiu, Kalogiros rezultatyvumas pakilo nuo 9,2 taško iki 12,1, atkovotų kamuolių skaičius – nuo 4,8 iki 6,9, o naudingumas – nuo 14,2 iki 16,4. Visi šie mėnesio rodikliai – geriausi jam rungtyniaujanti NKL.

Geriausias savo rungtynes krepšininkas sužaidė su viena NKL favoričių Marijampolės „Sūduva-Mantinga“, į kurios krepšį įmetė 19 taškų (7/10 metimai), atkovojo 6 ir perėmė 3 kamuolius bei įsirašė 27 naudingumo balus.

Per pirmąsias ketverias mėnesio rungtynes graikas įmetė tik 10 dvitaškių iš 26, o per likusius tris mačus – 11 iš 16.

Spalio mėnesį jis vidutiniškai rinko po 9,6 naudingumo balo, lapkritį išlaikė panašų skaičių (9,2). Gruodžio mėnesį efektyvumas pakilo 14,2 balo, o sausis krepšininkui buvo pats naudingiausias.

A. Kalogiros 2018 metų Europos 16-mečių čempionate su Graikijos rinktine pelnydavo po 13,1 taško ir atkovodavo po 10,1 kamuolio.

4 vieta – Ąžuolas Tubelis, Vilniaus „Perlas“

Vid. 32 min., 18,6 tšk., 8 atk. kam., 1,4 rez. perd., 1,7 bl., 3,7 kl., 17,7 naud. balo

Ąžuolas Tubelis su 18,6 taško vidurkiu buvo pats rezultatyviausias krepšininkas tarp jaunųjų NKL krepšininkų ir penktas visoje lygoje.

Jis visose septyneriose rungtynėse pelnė dviženklį taškų skaičių, o geriausiai sužaidė mače su Tauragės krepšinio klubu, kai surinko 27 taškus ir 31 naudingumo balą.

Ryškus Ą. Tubelio minusas, neleidęs jam reitinge pakilti aukščiau – 3,7 klaidos vidurkis. Visoje lygoje dažniau klydo tik penki krepšininkai ir visi jie buvo gynėjai.

17-metis 206 cm ūgio vilnietis gali pasigirti blokais, kurių atliko po 1,7 ir lygoje nusileido tik dviem krepšininkams.

Ą. Tubelis per mačą pataikė po 7,7 dvitaškio ir NKL neturėjo lygių. Dvitaškių taiklumas siekė 56 procentus.

Aukštaūgis sėkmingai pradėjo vasario mėnesį. Kol jo komandos draugai iš „Perlo“ žaidė su „Telšiais“, Ą. Tubelis su Vilniaus „Ryto“ apranga į „Šiaulių“ krepšį įmetė 11 taškų.

3 vieta – Erikas Venskus, Kauno „Žalgiris-2“

Vid. 23 min., 15,4 tšk., 6 atk. kam., 1,3 rez. perd., 1,1 per. kam., 19,8 naud. balo

Erikas Venskus tarp jaunųjų lygos krepšininkų žaidė mažiausiai laiko. Visi kiti rungtyniavo bent 6 minutėmis ilgiau, o trys iš jų – devyniomis minutėmis.

Visgi ne toks didelis laikas ant parketo krepšininkui netrukdė būti ir rezultatyviam (vid. 15,4 tšk.), ir naudingam (19,8 naud. balo).

205 cm ūgio vidurio puolėjas per vieną minutę beveik surinkdavo po vieną naudingumo balą ir toks skaičius tarp jaunųjų krepšininkų yra geriausias.

Didelis iš Biržų kilusio E. Venskaus pliusas yra retos klaidos, kurių praėjusį mėnesį per rungtynes pasitaikydavo tik vidutiniškai po 0,6. Jis nė karto neprarado daugiau nei vieno kamuolio.

Krepšininkui geriausiai sekėsi dviejose dvikovose su Klaipėdos „Neptūno“ dubleriais, kuriose 19-metis pelnė po 22 taškus, o jaunieji žalgiriečiai su klaipėdiečiais pasidalijo po pergalę.

2 vieta – Augustinas Marčiulionis, Vilniaus „Perlas“

Vid. 32 min., 15,4 tšk., 5,7 atk. kam., 6,6 rez. perd., 2,1 per. kam., 18,4 naud. balo

Augustas Marčiulionis išlaikė identišką naudingumo balų vidurkį kaip ir gruodžio mėnesį, tačiau sausio mėnesį krepšininkas itin pakėlė atkovotų kamuolių vidurkį.

Gruodžio mėnesį jis sugriebdavo po 2,4 kamuolio, o sausį šis rodiklis pakilo daugiau nei dvigubai – iki 5,7.

Sausio pradžioje įvyko NKL itin retas įvykis – A. Marčiulionis rungtynėse su Tauragės krepšinio klubu surinko trigubą dublį: 27 taškai, 11 atkovotų kamuolių ir 12 rezultatyvių perdavimų.

Jau kitoje dvikovoje su „Šilute“ įžaidėjas pelnė 25 taškus, pataikydamas 11 dvitaškių iš 13. Tai buvo vienintelės „Perlo“ pergalės sausio mėnesį.

A. Marčiulionis ir vėl užtikrintai rinkosi rezultatyvius perdavimus ir su 6,6 vidurkiu užėmė penktąją poziciją lygoje.

Didžiausias A. Marčiulionio trūkumas praėjusį mėnesį buvo tritaškių, kurių procentas priminė praėjusį sezoną – tik 24,1.

1 vieta – Ernestas Jonkus, „Gargždai“

Vid. 33 min., 16,3 tšk., 4,7 atk. kam., 7,3 rez. perd., 1,7 per. kam. 22,5 naud. balo

„Gargždai“ sausį per septynerias rungtynes laimėjo šešis kartus, o prie to itin prisidėjo ir 20-ies metų 187 cm ūgio gynėjas Ernestas Jonkus.

Krepšininkas Vakarų Lietuvos komandoje darė viską: pagal rezultatyvumą lygoje buvo septintas (16,3 tšk.), pagal rezultatyvius perdavimus – trečias (7,3), o pagal naudingumo balus – ketvirtas (22,5).

Geriausias savo rungtynes įžaidėjo ir atakuojančio gynėjo pozicijose rungtyniaujantis krepšininkas sužaidė su „Palangos Kuršiais“, kai pelnė 24 taškus, atkovojo 7 kamuolius, atliko 8 rezultatyvius perdavimus ir surinko 41 naudingumo balą.

Lyginant su praėjusiu sezonu, šiemet krepšininko minučių skaičius pakilo nuo 21 iki 27, rezultatyvumas – nuo 6,7 iki 12, rezultatyvių perdavimų skaičius – nuo 2 iki 4,8, atkovotų kamuolių – nuo 2,3 iki 4,3, o naudingumo balų – nuo 5,9 iki 14,8.

Vasarą 20 metų krepšininkas žaidė Donaldo Kairio treniruojamoje Lietuvos jaunimo rinktinėje Europos čempionate. Ir tai, ir pasikeitusi mityba prisidėjo prie jo žaidimo iškilimo. Jis praėjusį sezoną svėrė apie 87 kilogramus, o dabar jo svoris sumažėjo 7 kilogramais.

„Nuo praėjusių metų numečiau nemažai svorio, tai jaučiasi kūne. Palyginus su tuo, kaip jaučiausi pernai ir šiemet, dabar jaučiuosi kur kas geriau. Truputį pasikeitė mano mitybos racionas, tapau vegetaru. Nebevalgau mėsos ir tai turbūt daro įtakos. Mėsos visiškai atsisakiau nuo rugsėjo. Automatiškai atsirado daugiau augalinio maisto – kruopos, daržovės ir kita, kuo gali pakeisti baltymus. Dar kol kas nevadinu savęs veganu, bet man šie pokyčiai labai patinka. Dar tik testuoju, stebiu save, bet šiais rezultatais per trumpą laiką esu patenkintas. Dabar tikrai geriau atsistatau po rungtynių, geresnis miegas, geresnė nuotaika. Aš kol kas nematau neigiamų pokyčių, matau tik teigiamus dalykus. Nežinau, ar tai yra tik dėl mitybos, galbūt prisideda ir psichologiniai dalykai, bet aš kol kas esu labai patenkintas ir manau, kad tai dar ilgai tęsiu“, – pasakojo E. Jonkus.

  Septyniolikmetis legendinio Lietuvos krepšininko Šarūno Marčiulionio sūnus NKL varžybose vidutiniškai pelno po 15,3 taško, atkovoja po 3,3 kamuolio, atlieka po 5,2 rezultatyvaus perdavimo bei renka po 16,7 naudingumo balų. A. Marčiulionis neslepia, jog dvikovos prieš „Žalgirio“ dublerius visuomet yra ypatingos.

– Augustai, ar po rungtynių vis dar sulauki tėčio patarimų?

– Visuomet! Jis stengiasi nepraleisti mūsų Nacionalinės krepšinio lygos rungtynių namie. Taip pat stebi išvykos mačų transliacijas. Nuolatos kalbamės, sulaukiu patarimų, diskutuojame kas yra gerai, kas nelabai. Tai tikrai padeda.

– Ar jautiesi užtikrinčiau žaisdamas antrąjį sezoną Nacionalinėje krepšinio lygoje?

– Žinoma. Pirmame sezone nežinojau ko tikėtis. Juolab, žaidžiau prieš suaugusius vyrus. Nežinojau kaip žaisti, ką aš gero galiu duoti komandai. Šiemet yra paprasčiau. Jau žinau savo rolę, ką aš galiu padaryti prieš suaugusius, o ko dar ne. Tie metai man labai padėjo ir šiemet žaisti yra lengviau.

– Tavo statistiniai rodikliai, lyginant su praeitu sezonu, beveik padvigubėjo. Kaip vertini tokį savo progresą?

– Esu jaunas žaidėjas, rezultatai kažkiek kyla savaime. Augu kaip krepšininkas, mokinuosi. Manau, prisidėjo ir vasarą vykęs jaunimo Europos čempionatas. Per vasarą sustiprėjau tiek fiziškai, tiek individualiai, įgavau patirties. Be to, išaugo mano žaidimo laikas, o per daugiau minučių galima nuveikti daugiau nuveikti. Jeigu treneris labiau pasitiki, vadinasi kažką darau geriau.

– Per rungtynes vidutiniškai surenki po 16,7 naudingumo balo. Ar manai, kad galėtum šį rodiklį dar pagerinti?

– Tikrai galėčiau. Man dar reikia gerinti metimų pasirinkimą ir taiklumą apskritai, mažinti  klaidų skaičių.

– Ko galima tikėtis iš artėjančio derbio su Kauno ekipa?

– Visų pirma, sezono pradžioje Kaune pralaimėjome didžiuliu skirtumu. Todėl šeštadienį būsime motyvuoti atkeršyti. Antra, daugelis jau žino, kad „B tribūna“ organizuoja didžiulį palaikymą ir turėtų būti įspūdingas renginys. Ir mums, kaip jauniems žaidėjams, tai tikrai suteikia papildomos motyvacijos ir išskirtinio varžybų laukimo. Galiausiai žaisime prieš „Žalgirį“. Prieš juos visada žaidi su didesne energija ir noru. Esu tikras, kad laukia labai smagus renginys.

– Ar norėtum išbandyti jėgas ir pagrindinėje „Ryto“ komandoje?

– Žinoma, tikrai norėčiau. Esu vilnietis, „Ryto“ sistemos žaidėjas. Tai būtų labai didelis iššūkis ir gera patirtis. Žaidimas vilkint „Ryto“ aprangą man būtų didelis žingsnis į priekį.

– Kaip sutari ir ar susitinki su komandos draugais už aikštelės ribų?

– Komandoje atmosfera tikrai gera. Sezono pradžioje prieš mūsų prisijungė daug naujų veidų. Ne tik iš kitų miestų, tačiau ir kitų šalių. Praėjusiame sezone atmosfera „Perle“ buvo labai gera, tačiau ir šiemet sulipome labai gretai. Dažnai kartu nuvykstame papietauti ar kur kitur. Tikrai džiaugiuosi, kad visi puikiai pritapo komandoje.

– Vis dar mokaisi mokykloje. Ar pasiekimai joje nenukenčia dėl treniruočių bei varžybų kiekio?

– Kažkiek nukenčia. Aišku ir mokytojai truputį nepatenkinti, pats ant savęs pykstu, bet nieko nepadarysi. Stengiuosi mokytis, kiek galiu. Nesu tas, kuris praleidinėja pamokas be priežasties. Kita vertus, tie rezultatai nėra labai prasti.

– Kokiomis kitomis lygomis dar domiesi?

– NBA, Eurolyga. Domiuosi kaip žaidžia geriausi krepšininkai pasaulyje. Manau, šios lygos ir yra įdomiausios, todėl nuolat jas stebiu.

Tiesa, šios rungtynės grupės rikiuotei įtakos neturėjo. Pirmąją nesėkmę patyrusi Juodkalnija jau anksčiau buvo užsitikrinusi pirmąją vietą, o Lietuvos komanda liko paskutinė, ketvirta.

Tomo Gaidamavičiaus treniruojamai Lietuvos komandai 14 taškų pelnė Augustas Marčiulionis, po 10 - Laurynas Vaištaras (10 atk. kam.) ir Ąžuolas Tubelis (13 atk. kam.), 9 - Adas Šimonis.

Aštuntfinalyje Lietuvos krepšininkai žais su A grupės nugalėtoja. Ten dėl pirmosios vietos pirmadienį žais Turkijos ir Serbijos ekipos.

Jei prieš keletą metų 17-metis dar vaikydavosi kamuolį vaikų turnyruose ir buvo tik legendinio krepšininko sūnus, pradėjęs kopti jaunimo rinktinių laipteliais, jis į save kreipė vis daugiau akių.

Prie to prisidėjo ir sėkmingas įsitvirtinimas Vilniaus „Ryto“ sistemoje.

Būtent klausimas, kaip susiklostys A. Marčiulionio ateitis, tapo viena karščiausių vasaros intrigų sostinėje.

Lietuvos žiniasklaidoje buvo pasirodę kalbų, kad gynėjas svarsto galimybę jau šįmet keltis į JAV, ten pabaigti mokyklą ir keltis tiesiai į NCAA universitetą.

Kai Augustas galiausiai nusprendė toliau žaisti Vilniuje, naujasis „Ryto“ direktorius Rolandas Jarutis tai pristatė kaip klubo pergalę ir džiaugėsi, kad pavyko talentą įtikinti likti.

Tačiau pats krepšininkas situaciją apibūdino visai kitaip – jis tikina amerikietiško varianto rimčiau net nesvarstęs.

D. Lukštos nuotr.

„Tai buvo visiškai nerealu, – paklaustas apie kalbas dėl savo persikėlimo į JAV, sakė A. Marčiulionis. – Man pačiam tai buvo naujiena, visiškai iš niekur. Buvo planuota, kad liksiu Vilniuje, „Ryto“ sistemoje.“

Apie įvairius karjeros variantus 190 cm gynėjas visada pirmiausiai kalbasi su tėčiu. Šarūnas Marčiulionis šįkart buvo už tai, kad sūnus liktų gimtinėje.

Tačiau tai nereiškia, kad Augustas sparnų nepakels ateityje, baigęs mokyklą. Jo sutartis su sostinės ekipa galios dvejus metus.

„Aišku, JAV variantas visada lieka, bet kol kas žiūrėsime, kaip čia seksis, kaip sužaisiu rinktinėse. Tėčiui ta Amerikos galimybė visai nieko, ji ateičiai dar neatmesta“, – kalbėjo Augustas.

Praėjusį sezoną Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL) Vilniaus „Perlo“ marškinėlius vilkėjęs krepšininkas rinko po 7,1 taško ir atliko po 3,5 rezultatyvaus perdavimo.

Jam treneris Arvydas Gronskis per mačą vidutiniškai suteikdavo po 19 žaidimo minučių.

Labai realu, kad šis skaičius nuo rudens išaugs, ir ne vien dėl didesnio A. Marčiulionio patirties bagažo.

Jaunuoju talentu ypač pasitiki prie klubo vairo stojęs Jarutis – jiedu pažįstami jau ne vienerius metus.

„Facebook“ nuotr.

Praeityje Š. Marčiulionio krepšinio akademijoje darbavęsis Jarutis yra legendinio krepšininko bičiulis, o jo sūnaus progresą sekti galėjo nuo mažų dienų.

„Rolandas nuo senų laikų dirbo tėčio akademijoje, tai esame gerai pažįstami. Su juo neseniai pakalbėjome, kad kitą sezoną duos ir daug laisvės, ir pyks, ir rėks. Manau, darbas bus geras ir tie pasikeitimai komandoje išeis į naudą“, – svarstė A. Marčiulionis.

Gynėjo vaidmuo priklausys ir nuo to, kaip susidėlios „Perlo“ planai kitam sezonui. O jie kol kas nekonkretūs.

Nors „Ryto“ vadovai darbuojasi svarstydami jaunųjų žaidėjų kandidatūras ir tai, kas kurioje komandoje žais, pirmiausia turi išspręsti naujo trenerio rebusą.

Pasibaigus Gronskio sutarčiai, į jo vietą svarstomi bent keli kandidatai. „Su „Perlu“ ir jos specialistais kol kas dar yra laukimo situacija“, – ketvirtadienį „lrytas.lt“ sakė Jarutis.