Kaip pranešė teismas, nepaisant to, jog Vyriausybės nutarimu laikinai buvo suvaržyta pareiškėjo ūkinės veiklos laisvė, tai padaryta laikantis asmens ir visuomenės interesų derinimo principo ir norint apsaugoti žmonių bei visuomenės sveikatą, siekiant bendros tautos gerovės.

LVAT sprendė, ar dėl Vyriausybės nutarimo nuo 2020 metų kovo 16 dienos iki gegužės 17 dienos taikytų karantino veiklos apribojimų bendrovei „Aukštaitijos implantologijos klinika“ turėtų būti atlyginta žala.

LVAT pripažino, kad nutarimu įtvirtintas reguliavimas neprieštaravo aukštesnės galios teisės aktams, ir nenustatė neteisėtų veiksmų, todėl pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą taip pat atmetė neradęs pagrindo abejoti nutarimo teisėtumu.

Bylą pasiekus LVAT, išplėstinė teisėjų kolegija kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu įvertinti nutarimo teisėtumą. Sausio 24 dieną Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą, kuriame konstatavo, kad ginčyti nutarimo papunkčiai neprieštaravo Konstitucijai ir Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymui.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Konstitucinio Teismo nutarime pateiktus išaiškinimus, pabrėžė, kad Vyriausybės nutarimo įtvirtintu teisiniu reguliavimu iš tiesų laikinai buvo suvaržyta asmenų, besiverčiančių grožio ar odontologijos paslaugų teikimu, ūkinės veiklos laisvė, kadangi tam tikru laikotarpiu buvo draudžiama teikti grožio paslaugas ir buvo atidėtas odontologijos paslaugų, išskyrus būtinosios medicinos pagalbos užtikrinimą, teikimas.

Visgi tokios priemonės nustatytos atsižvelgus į nepalankią epideminę COVID-19 ligos situaciją bei siekiant riboti šios ligos plitimą. Tokiu reguliavimu nustačius konkrečias profilaktikos ir kontrolės priemones siekta įgyvendinti konstituciškai svarbų tikslą ir viešąjį interesą – žmonių ir visuomenės sveikatos apsaugą.

„Aukštaitijos implantologijos klinika“ nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo išvada, kad Sauliaus Skvernelio Vyriausybė pavasarį taikė teisėtas ir proporcingas priemones pandemijai pažaboti.

„Apeliacinis skundas pateiktas šiandien ryte“, – BNS antradienį sakė „Aukštaitijos implantologijos klinikos“ advokatas Nerijus Zaleckas.

Skunde Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui advokatas teigia, kad Vyriausybė kovo mėnesį neturėjo teisinio pagrindo uždrausti veiklą, be to, taikyti draudimai buvo neproporcingi.

Advokatas taip pat paprašė administracinio teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad jis įvertintų Vyriausybės nutarimo konstitucingumą.

Siekdama sulėtinti koronaviruso plitimą, Vyriausybė nuo kovo 16 dienos Lietuvoje įvedė karantiną, uždarė valstybės sienas, apribojo prekybos ir paslaugų teikimą. Apribojimai pamažu pradėti švelninti balandžio antroje pusėje, o karantinas visiškai atšauktas birželį.

Antrasis karantinas buvo įvestas lapkričio pradžioje, o gruodžio viduryje Ingridos Šimonytės Vyriausybė jį dar sugriežtino. Kai kurie verslo atstovai antrojo karantino metu įvestus veiklos apribojimus taip pat svarsto skųsti teisme.

Tai pirmoji žinoma byla dėl pernai pavasarį įvesto karantino sąlygų.

Teismo nuomone, Sauliaus Skvernelio Vyriausybė, šalyje paskelbdama ekstremalią situaciją, savo įgaliojimų neviršijo, todėl Ministrų kabineto sprendimas neprieštaravo Konstitucijai.

Klinikos atstovas sprendimą žada skųsti.

Klinika teigė, kad Vyriausybė neturėjo įgaliojimų nustatyti ūkinės veiklos ribojimų, nustatyti apribojimai buvo neproporcingi. Ji prašė iš valstybės priteisti apie 34 tūkst. eurų patirtos žalos dėl negautų pajamų, taip pat prašė  kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad jis išaiškintų Vyriausybės nutarimo konstitucingumą.

Teismas konstatavo, kad įstatyme buvo numatyti įgaliojimai Vyriausybei dėl karantino įvedimo nustatyti ūkinės veiklos apribojimus.

„Vyriausybė taikė proporcingas priemones – šiuo atveju visuomenė susidūrė su precedento neturinčiu ligos, keliančios mirtiną pavojų, plitimu ir dėl to susidariusia ekstremalia situacija“, – rašoma teismo pranešime spaudai.

Anot teismo, Vyriausybė taikė tuo metu žinomas ir pasauliniu mastu taikomas priemones – izoliaciją ir kontaktų ribojimą, ypač uždarose patalpose.

Klinikoms taikytas beveik dviejų mėnesių veiklos sustabdymas, įvertinus ir kartu taikytas paramos priemones, teismo vertinimu, atitiko proporcingumo kriterijų.

Klinikos advokatas Nerijus Zaleckas BNS sakė, kad skųs šį sprendimą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Jo teigimu, apygardos teismas nepagrįstai neišnagrinėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą.

„Skųsim šimtu procentų. Mes dar rugpjūtį pateikėme prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą ir teismas to prašymo taip ir neišsprendė“, – teigė advokatas.

Jis taip pat sakė nesutinkantis su teismo vertinimu dėl Vyriausybės įvestų apribojimų traktavimo. 

Gruodį turėjęs prasidėti procesas buvo atidėtas, nes bylos šalys – įmonė ir Sveikatos apsaugos ministerija – įpareigotos pateikti papildomus dokumentus.

„Aukštaitijos implantologijos klinika“ teismui turėjo pateikti dokumentus, ar darbuotojai, kuriems buvo mokamas darbo užmokestis, buvo prastovose ir ar įmonė pasinaudojo valstybės parama.

Ministerija buvo įpareigota pateikti Pasaulio sveikatos organizacijos 2020 metų vasario 29 dienos rekomendacijas dėl izoliavimo, nes šiuo dokumentu rėmėsi atsakydama į skundą.

Teismui skundą pateikusi odontologijos ir grožio paslaugų įmonė teigia, kad Vyriausybė kovo viduryje viršijo įgaliojimus, uždarydama verslus ir prašo atlyginti 70 tūkst. eurų žalą dėl negautų pajamų ir susidariusių išlaidų.

Įmonė taip pat prašo stabdyti šios administracinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą, ar Vyriausybės priimtas nutarimas dėl karantino įvedimo ir kai kurie įstatymai neprieštarauja Konstitucijos nuostatoms.

Į teismą įmonė kreipėsi liepos mėnesį. Tai – pirmas žinomas skundas dėl Vyriausybės įvestų draudimų per karantiną.

„Vyriausybė kovo 14 dieną turėjo teisę numatyti specialias darbo, paslaugų, poilsio sąlygas, specialią kelionių tvarką, bet tuo metu neturėjo įgaliojimų uždaryti verslą“, – anksčiau BNS sakė įmonės advokatas Nerijus Zaleckas.

Jo teigimu, tai iš dalies pripažino ir Seimas, kai vėliau pakeitė įstatymus, numatydamas juose Vyriausybei teisę įvesti draudimus.

Siekdama sulėtinti naujojo koronaviruso plitimą, Vyriausybė nuo kovo 16 dienos Lietuvoje įvedė pirmąjį karantiną, uždarė valstybės sienas, apribojo prekybos ir paslaugų teikimą. Apribojimai pamažu pradėti švelninti balandžio antroje pusėje, o karantinas panaikintas birželio 17-ąją.

Draudimai ir ribojimai įvesti remiantis Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės bei Civilinės saugos įstatymais.

Sprendimą šioje byloje teismas žada skelbti vasario 4 dieną.

„Aukštaitijos implantologijos klinikos“ turės pateikti papildomus dokumentus, ar darbuotojai, kuriems buvo mokamas darbo užmokestis, buvo prastovose, kadangi skunde to nenurodyta ir, ar įmonė pasinaudojo parama įmonėms nukentėjusioms nuo COVID-19“, – po pirmojo rašytinio posėdžio BNS informavo teismo atstovas Audris Kutrevičius.

Atsakove šioje byloje patraukta Sveikatos apsaugos ministerija taip pat įpareigota pateikti papildomą informaciją.

„Sveikatos apsaugos ministerija prašoma pateikti į bylą Pasaulio sveikatos organizacijos 2020 metų vasario 29 dienos karantino rekomendacijas dėl izoliavimo, kadangi atsakyme į skundą ji rėmėsi šiuo dokumentu, bet jo nepateikė“, –  sakė A. Kutrevičius.

Kitas rašytinis posėdis šioje byloje numatytas kitų metų sausio 14 dieną.

Vyriausybė kovo 14 dieną turėjo teisę numatyti specialias darbo, paslaugų, poilsio sąlygas, specialią kelionių tvarką, bet tuo metu neturėjo įgaliojimų uždaryti verslą.

Teismui skundą pateikusi odontologijos ir grožio paslaugų įmonė teigia, kad Vyriausybė kovo viduryje viršijo įgaliojimus, uždarydama verslus ir prašo atlyginti 70 tūkst. eurų žalą dėl negautų pajamų ir susidariusių išlaidų.

Į teismą įmonė kreipėsi liepos mėnesį. Tai – pirmas žinomas skundas dėl Vyriausybės įvestų draudimų per karantiną.

„Vyriausybė kovo 14 dieną turėjo teisę numatyti specialias darbo, paslaugų, poilsio sąlygas, specialią kelionių tvarką, bet tuo metu neturėjo įgaliojimų uždaryti verslą“, – anksčiau BNS sakė įmonės advokatas Nerijus Zaleckas.

Jo teigimu, tai iš dalies pripažino ir Seimas, kai vėliau pakeitė įstatymus, numatydamas juose Vyriausybei teisę įvesti draudimus.

Advokatas taip pat sakė manantis, kad šioje byloje prireiks ir Konstitucinio Teismo išaiškinimo.

Kadenciją baigiantis premjeras Saulius Skvernelis skundui pasiekus teismą sakė, kad į klausimą, ar buvo pažeistos verslo teisės, atsakys teismas.

Siekdama sulėtinti naujojo koronaviruso plitimą, Vyriausybė nuo kovo 16 dienos Lietuvoje įvedė karantiną, uždarė valstybės sienas, apribojo prekybos ir paslaugų teikimą. Apribojimai pamažu pradėti švelninti balandžio antroje pusėje, o karantinas panaikintas birželio 17-ąją.

Draudimai ir ribojimai įvesti remiantis Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės bei Civilinės saugos įstatymais.