– Lietuvoje dabar turime tokią situaciją, kai grožio paslaugas teikiantys specialistai uždirba daugiau nei žmonių gyvybes gelbėjantys medikai?

– Tiesiog tokia yra mūsų medikų darbo vertė. Lietuvos medikų sąjūdis jau ne vienerius metus kalba apie gydymo paslaugų įkainių peržiūrėjimo būtinybę arba kažkokių papildomų priemokų už tam tikras gydymo procedūras įvedimą. Tačiau susiduriame su atkakliu pasipriešinimu ir blokavimu šitų dalykų. Bet išlenda visiškai netikėti reiškiniai ir, aš manau, kad tuščia vieta nebūna ilgai ir į ką visai nekreipiamas dėmesys, tam atsiranda netikėti sprendimai ir nebūtinai patys geriausi.

– Dermatovenerologą paruošti kainuoja valstybei maždaug 200 tūkst. eurų. Išties dideli pinigai, o jeigu jis vėliau nenueina gydyti žmonių, teikti estetines paslaugas, ar taip nedevalvuojamas pačio dermatovenerologo prestižas?

– Jeigu dermatovenerologas baigia mokslą, nemanau, kad tai yra tragedija. Aišku, didelis nuostolis pačiai sveikatos sistemai, tačiau bandymas įteisinti, kad visas šitas pačias procedūras galės atlikti medicinos gydytojai, baigę kelių mėnesių kursus, tai čia šitą tikrai vertinu kaip devalvavimą dermatovenerologijos. Todėl, kad oda yra toks pat organas, kaip ir smegenys ar širdis ir kažkodėl nekyla klausimas, kad pasimokius kelis mėnesius galima operuoti smegenis, širdį ar dar kokį kitą organą. O čia ta senatvės baimė ir noras gražiai atrodyti sukuria tam tikrą nišą, kuria norima pasinaudoti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kiek galėtų uždirbti tas pats dermatovenerologas privačioje klinikoje, grožio salone, kuris turi licenciją teikti tas estetines paslaugas, ir valstybinėje įstaigoje?

– Na, tas susidomėjimas, kurį aš dabar stebiu, yra milžiniškas. Ir aš manau, kad skiriasi kelis kartus ar net dešimtimis kartų. Taip pat ne tik gydytojus šita erdvė vilioja, bet ir slaugytojas. Kadangi slaugytojų trūkumas yra tragiškas Lietuvoje. Tai, manau, nėra geras reiškinys, kad tos slaugytojos ten nueina.

– Pernai kai kurie universitetai organizavo konferencijas „Pakelkime kosmetologiją į aukštesnį lygį“, buvo įvairūs skambūs pavadinimai. Jie siūlo, kad tam tikros kosmetologijos specialybės nebūtų kolegijų, bet universitetų reikalas. Ar tai išspręstų problemą, ar tada būtų pigiau paruošti specialistą ir jis kryptingai nueitų į grožio saloną ar privačią kliniką?

– Reikėtų skaičiuoti, kiek tų specialistų reikia. Kadangi ministerija nenori skaičiuoti, kiek mes turim gydytojų, kokių specialistų ir kur reikia, labai sunku pasakyti. Bet universitetai pailgino rezidentūros studijas ir, manau, kad šitoj vietoj sužaidė.

Kad visas šitas pačias procedūras galės atlikti medicinos gydytojai, baigę kelių mėnesių kursus, tai čia šitą tikrai vertinu kaip devalvavimą dermatovenerologijos.

– Ar čia mes galim kalbėt tik apie odos gydytojus ar tai galioja ir kitų sričių specialistams?

– Šitas procedūras, mano žiniomis, gali daryti ir okulistai, ir veido žandikaulio chirurgai, ir LOR gydytojai. Tačiau norima įtraukti į visą šitą procesą ir medicinos gydytojus, kurie nebaigę rezidentūros.

– Kaip būtų galima spręsti šitą problemą?

– Manyčiau, kad turėtų ministerija labai gerai pamąstyti, kokią juodą skylę atidarys ir kaip tai paveiks visą sveikatos sistemą su dabartiniu jos deficitu.

Anykščių ligoninės vadovas jaučia tiek įstaigos, tiek pacientų pulsą.

„Ar jie nesigydo, ar neskuba gal kreiptis, laukia, kol pablogės ir tada greitoji juos atveš. Tuomet nereikės ir eilės laukti“, – sakė Anykščių ligoninės direktorius Dalis Vaiginas.

„Išbaidyti nuo daktarų nori, nuo visko, kad nebeeiti daugiau į polikliniką. Ramiai numirsime namuose be jokių gydytojų“ – sarkastiškai kalbėjo poliklinikoje kalbintas senjoras.

„Liūdnas vaizdas darosi“, – antrino kita pašnekovė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Pastebime, kad savo sveikata rūpintis patiems nėra paprasta dėl negerėjančio prieinamumo pas gydytojus“, – komentavo D. Vaiginas.

Tačiau niūrius debesis ministerija toliau sklaido žiniomis apie reformą. Įstaigų tinklas bus pertvarkomas prisitaikant prie visuomenės poreikių.

„Kažkuria prasme ketiname ją lipdyti iš naujo“, – konstatavo sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys.

Tinklui pertvarkyti numatoma beveik 418 milijonų eurų, nors savivaldybės norėjo trijų milijardų.

„Vien tas disbalansas rodo, kad tų ministerijos žadamų finansų tikrai neužteks. O kad bus išbalansuota visa sistema, tai irgi yra akivaizdu“, – teigė Lietuvos medikų sąjūdžio vadovė Auristida Gerliakienė.

Tų ministerijos žadamų finansų tikrai neužteks. O kad bus išbalansuota visa sistema, tai irgi yra akivaizdu.

Milijonų dalybos prasidės jau šių metų pabaigoje, o paraiškų teikimas – vasarą. Su ekspertais ministerija pateikė ir analizę, jog per artimiausius dešimt metų Lietuvoje labiausiai išaugs ambulatorinių paslaugų poreikis. Reikės daugiau dienos stacionaro, reabilitacijos ir skubios pagalbos, nes visuomenė sensta.

„Žiūrint dešimt metų į priekį yra padaryta prognozė, kaip kiekvienoje savivaldybėje galėtų atrodyti tas planas, kokios prognozuojamos paslaugų apimtys“, – sakė A. Dulkys.

Nors gyventojų mažėja ir paslaugų poreikis didės, čia norima pokyčio, jog būtiniausias paslaugas gyventojai galėtų gauti šalia namų, savo arba artimiausioje savivaldybėje.

„Ir mažose gydymo įstaigose galėtų būti suteikiama apie 80 proc. paslaugų. Šiandien, deja, tų tiekiamų paslaugų apimtys siekia tik 40–60 procentų“, –  aiškino sveikatos apsaugos ministras.  

„Bandoma įtikinti, kad tai veiks, bet kaip veiks konkrečiai, visiškai nepaaiškinama“, – svarstė A. Gerliakienė.

Trumpiau tariant, įstaigose bus keičiamas bendradarbiavimo modelis sutelkiant paslaugas.

„Jie nori suvaryti viską į tuos savivaldybių sveikatos priežiūros centrus. Mano akimis – tai kolektyvizacijos procesas, kuris dabar vyksta sveikatos sistemoje“, – negailėjo kritikos A. Gerliakienė.

Sveikatos centrų kūrimas prasidės nuo šių metų rugpjūčio. Ministerija toliau kalba apie esamas problemas, jog dalis pacientų jau ir dabar, nors paslaugas galėtų gauti arti namų, jų nenori, nes vietiniais medikais nepasitiki. Keliauja į didžiuosius miestus.

„Ir, galbūt negražiai pasakysiu, užkimšo koridorius universiteto ligoninėse“, – skėsčiojo rankomis A. Dulkys.

Sako, kad apie 50 proc. mažų ir vidutinių savivaldybių pacientų savo gydymo įstaigas jau paliko.

„Važiuoja net šapo iš akies išsiimti. O kalba eina būtent apie tai, kad apie 80 proc. paslaugų galima teikti ir mažoje gydymo įstaigoje“, – teigė A. Dulkys.

Pati ministerija prisipažįsta, kad dalyje savivaldybių tai bus sunku įgyvendinti.

„Šiose savivaldybėse patys gydytojai tiesiog užgesins šviesą savo gydymo įstaigose. Tai yra tokia žinutė“, – aiškino sveikatos apsaugos ministras.

O kad šviesos gesinti nereiktų, teks pritraukti tam tikrų specialistų.

„Yra kelios sritys, kur labai stipriai visiems trūks. Pavyzdžiui, – rentgeno ultragarso, reabilitacijos“, – teigė sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė.

Kaip strategiją piešianti ministerija žada pritraukti jaunų specialistų regionuose? Sako, kad yra trys būdai.

„Pirmiausiai reikia žinoti, kurie žmonės studijuoja iš vieno ar kito regiono, nes įprastai  jie grįžta į savo aplinką“, – sakė D. Jankauskienė.

Viltys dedamos ir į rezidentus.

„Jauni medikai nelinkę atvykti, nes nemato ateities perspektyvų“, – kalbėjo D. Vaiginas.

„Yra vyriausybės nutarimas, kad 35 proc. rezidentūros praktikos būtų atlikta regiono įstaigose“, – aiškino D. Jankauskienė.

Trečias žingsnis – socialinės garantijos.

„Kad pritrauktume žmogų dirbti rajonuose, yra tam tikri bonusai. Tai – gyvenamasis būstas, vaikų darželiai, didesnis darbo užmokestis“, – kalbėjo D. Jankauskienė.

Vienoje didžiausių valstybinių odontologijos klinikų eilėje pas dantų gydytoją gali tekti palaukti mėnesį ar net kelis.

„Pradėjus registraciją, burnos chirurgų konsultacijų laikai užsipildo per dieną mėnesiui į priekį“, – teigė Žalgirio klinikos direktorius Linas Zaleckas.

Taip yra todėl, kad nėra norinčiųjų dirbti valstybinėje poliklinikoje.

„Šiuo metu mes turime tris dirbančius ortodontus, kurie sudaro vieną etatą“, – komentavo L. Zaleckas.

Vis dėlto Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) įsitikinusi, kad darbuotojų trūkumas – tik pavienių poliklinikų problema.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Visos šalies plotmėje mes tikrai neįžvelgiame gydytojų odontologų trūkumo. Ir tie priėmimo į studijas skaičiai, panašu, kad yra adekvatūs“, – informavo sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas.

Specialistų tikrai netrūksta privačiuose kabinetuose, tačiau ten kainos visai kitokios. Sugedusio danties taisymas čia kainuoja apie 100 eurų, o sudėtingesnės procedūros – dar brangesnės. Pavyzdžiui, protinio danties šalinimas gali kainuoti nuo 100 iki 500 eurų. Tiesa, Odontologų rūmai tvirtina, kad ir privačios klinikos kainą pakėlė minimaliai.

„Šiuo metu nestebiu, kad būtų kažkokie dideli kainų šuoliai, nes mes jautriai reaguojame į vartotoją, į mūsų pacientus. Ir iki lubų mes tų kainų kelti negalime“, – teigė Odontologų rūmų Vilniaus skyriaus vadovė Auristida Gerliakienė.

Anot ekonomisto, guostis, kad Lietuvoje brangu, bet užsienio dantų gydytojai brangesni, jau nebegalima.

Jeigu imtume pastaruosius 10 metų, pamatytume, kad Europos Sąjungoje kainos vidutiniškai yra išaugusios 13 proc., o Lietuvoje – 66 proc.

 

„Jeigu imtume pastaruosius 10 metų, pamatytume, kad Europos Sąjungoje (ES) kainos vidutiniškai yra išaugusios 13 proc., o Lietuvoje – 66 proc. Lyginant su kitomis šalimis, Lietuvoje tas kainų augimas yra labai didelis“, – tvirtino ekonomistas Algirdas Bartkus.

Anot Odontologų rūmų, dėl infliacijos odontologijos paslaugos brango 5 proc., tačiau pacientų srauto tai nesumažino.

„Tikrai tai pacientų neatbaidė, jų nesumažėjo. Infliacija buvo apie 20 proc., tad kainų pakėlimas 5 proc., manau, buvo iš bėdos, ne daugiau“, – sakė A. Gerliakienė.

Ekonomistas mato kiek kitokius skaičius. Esą odontologijos paslaugos brango ne 5 proc., o kone 10 proc. Ir tas brangimas prasidėjo anksčiau nei šoktelėjo infliacija.

„Pas mus odontologų paklausa yra tikrai didesnė nei pasiūla. Kadangi visur yra didelės eilės, tai šis paslaugos teikėjas diktuoja savo sąlygas“, – aiškino A. Bartkus.

Statistikos departamento duomenimis, lyginant su praeitų metų sausiu, šiemet odontologijos paslaugos brango kiek daugiau nei 9 proc. 2022 m. – beveik 8 proc., o 20221 m. – kone 4,5 proc. Tiesa, brango tik privačios odontologijos paslaugos.

– Kokie pokyčiai laukia gydymo įstaigose?

– Kaip tik šiuo metu Teritorinės ligonių kasos sudaro sutartis su gydymo įstaigomis visiems metams. Viena iš naujovių, kurią įdiegėme, yra tai, kad mes susitarėme dėl tam tikrų specialybių gydytojų, pas kuriuos yra didžiausios eilės, pavyzdžiui, kardiologų, endokrinologų, hemaologų, papildomų konsultacijų. Kad jų būtų suteikta daugiau ir eilės sutrumpėtų.

– Kas keičiasi gydymo įstaigose, ko iš jų prašysite ir kaip tai garantuos, kad pacientams nereikės laukti pusę metų specialisto konsultacijos?

– Mes prašysime gydymo įstaigų, kad jos padarytų viską, ką gali. Kad suteiktų daugiau tų konsultacijų, kurių labiausiai trūksta, kur eilės didžiausios. Ir mes išskirsime atskirai lėšas joms  apmokėti. Ir sutartyse joms suteiksime papildomą prioritetą. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar tai reiškia, kad specialistai bus geriau apmokami, ar tiesiog jie bus suinteresuoti suteikti daugiau konsultacijų? Pastaruoju atveju medikai pasakytų, kad nuo to gydytojų nepadaugės?

– Mes suprantame, kad gydymo įstaigų galimybės nėra beribės, bet galbūt tų galimybių vis dėlto yra. Kaip rodo mūsų pokalbiai su kai kuriomis iš jų, tų rezervų dar šiek tiek turi. Mes pasistengėme irgi juos labiau motyvuoti – papildomas finansavimas taip pat turėtų prie to prisidėti. Ir, kaip minėjau, šis finansavimas bus prioritetinis. Kalbant plačiau apie konsultacijų apmokėjimą, tai galėčiau pridurti, kad dar šį ketvirtį pasirodys papildomi teisės aktų pakeitimai. Jie reglamentuos, kad kai kurios konsultacijos, kurių metu pacientas ne tik konsultuojamas, bet jam atliekamos ir papildomos tam tikros diagnostinės ar gydymo procedūros, jos bus apmokamos brangiau. Tai yra artimiausias žingsnis, kuris dar laukia.

Tai nesprendžia problemos iš esmės, nes pats sveikatos apsaugos finansavimas Lietuvoje yra vienas iš mažiausių Europoje.

O ką apie pakeitimus mano patys medikai, į klausimus atsako Lietuvos medikų sąjūdžio vadovė Auristida Gerliakienė.

– Ką patys medikai galvoja apie tokias Sveikatos apsaugos ministerijos inicijuojamas permainas?

– Šios permainos yra teigiamos tuo, kad pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje kreipiamas dėmesys tiek į medikų, tiek į finansų stygių. O neigiamas dalykas – tai nesprendžia problemos iš esmės, nes pats sveikatos apsaugos finansavimas Lietuvoje yra vienas iš mažiausių Europoje. Tą kartojome ir kartosime. O kalbant apie Valstybinės ligonių kasos metodiką perskirstant lėšas, tai čia nėra nieko nauja. Anksčiau jie perskirstydavo kaitaliodami balo vertę, o dabar perskirsto kitaip. Tačiau norime atkreipti dėmesį, kad būtent prioritetinis finansavimas atima pinigus iš kitų medikų. Manome, kad tai – neteisinga pozicija.

– Kaip manote, ar sumažės eilės pas specialistus?

– Norint suteikti daugiau konsultacijų, turi būti daugiau medikų. Klausimas, ar prioritetinis finansavimas šiek tiek padidins, tarkim, kardiologų, endokrinologų, hemoterapeutų-onkologų arba radioterapeutų skaičių. Manau, kad nepadidins. Tai – greičiau politinis veiksmas, kuris parodo, kad kažkas vyksta, bet esminių dalykų jis, kaip minėjau, nesprendžia.

Ateinančią savaitę Seimas ketina galutinai apsispręsti dėl privalomo medikų skiepijimo. Ar reikalingas šis žingsnis, LNK žinių tarnyba paklausė medikų sąjūdžio pirmininkės A. Gerliakienės.

„Medikų sąjūdžio nuomone, tai yra reikalingas žingsnis, nes jisai saugo medikus, ir matome iš statistikos duomenų, kad pasiskiepiję žmonės serga trumpiau, jie išvengia didelių komplikacijų, taip pat ir mirties.

Ir tai yra nepaneigimas dalykas, tačiau teko klausytis Sveikatos ekspertų tarybos posėdžio, kurio metu buvo išsakyta visiškai kita nuomonė, kad tai yra prievarta, nebūtina tą daryti, ir kad tiek profsąjungos kai kurios pasisakė, tiek Seimo nariai. Aš nevardinsiu tų pavardžių, tačiau klausytis buvo labai liūdna. Susidarė toks labai dviprasmiškas įspūdis, kad nors ir kalbama apie visuomenės gerovę, bet tokiom replikom, kad tai yra prievarta, kad žemina orumą asmens. Taip skatinama ir pati visuomenė nesiskiepyti, nes tarsi tai nėra būtina ir jokios prasmės tame nėra“, – žurnalistams kalbėjo medikų sąjūdžio pirmininkė A. Gerliakienė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Bet turint omenyje tai, kad didžioji dalis medikų ir taip yra pasiskiepiję, kam reikalingas tas privalomumo mechanizmas, teiravosi žurnalistas.

„Tas privalomumo mechanizmas naudingas dėl pačios apsaugos. Ir kalbama ne vien tik skiepus nuo koronaviruso, bet taip pat ir nuo gripo, B hepatito, ir jeigu tie skiepai medikams bus suteikiami nemokamai ir laiku, tai didelę dalį medikų apsaugos nuo ligų. Anksčiau niekas to skiepo nedramatizuodavo kaip priemonės, tačiau dabar yra dvi tendencijos, į skiepą žiūrima kaip į žalą žmogaus asmenybei, o ne kūnui“, – apie privalomus skiepus kalbėjo A. Gerliakienė.

„Teisėjų kolegija nutarė nuteistojo Ž.Saladžinsko ir jo gynėjų iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno klinikų apeliacinius skundus atmesti“, – paskelbė teisėjas Gytis Večerskas.

Kauno apylinkės teismas Ž.Saladžinską pernai kovą dėl neatsargaus gyvybės atėmimo ir tarnybos pareigų neatlikimo nuteisė dvejų metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant pusantrų metų. Taip pat jam skirta 753 eurų bauda ir dvejus metus uždrausta dirbti chirurgu.

Iš Kauno klinikų trims nukentėjusiesiems teismo sprendimu priteista atlyginti 120 tūkst. eurų neturtinę žalą.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendį apskundė pats Ž.Saladžinskas, jo advokatai, taip pat Kauno klinikos, kuriose medikas dirba, prašiusios chirurgą išteisinti, o ieškinius spręsti civilinio proceso tvarka.

Bylos duomenimis, 2015 m. chirurgas pacientei atliko storosios žarnos naviko šalinimo operaciją, tačiau prieš ją nepadarė visų būtinų tyrimų diagnozei patikslinti, dėl to operacijos metu teko keisti jos planą, paaiškėjus, kad navikas yra ne toje vietoje, kur manyta.

Per operaciją medikas pažeidė moters blužnį, išsivystė kraujavimas ir blužnis buvo šalinama, o šios procedūros metu pažeidus kasą, išsivystė ūmus kasos uždegimas ir pacientė mirė.

Kauno apygardos teismas palaikė pirmosios instancijos teismo vertinimą, kad chirurgui keliami aukščiausi profesiniai reikalavimai, be to, medikas turėjo ilgametę darbo patirtį ir turėjo įvertinti padarinius, kurių gali kilti netinkamai atlikus pareigas.

Tačiau, pasak teismo, medikas dėl nerūpestingumo pasitikėjo pirminiais ambulatoriniais tyrimais, kurie nėra iki galo informatyvūs, todėl neišsiaiškino realios situacijos, tiksliai nenustatė naviko vietos, dėl to pasikeitė visas operacijos planas.

Taip pat jau ima trikdyti net menkiausių mediko klaidų netoleravimas, reikalavimas linčo, žmogžudžio etiketės klijavimas, jei ligonis miršta.

Pasak teisėjo, tai lėmė skubėjimą, dėl ko pacientei buvo padaryti sužalojimai.

Šios aplinkybės, teisėjo teigimu, „buvo priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis – mirtimi“.

Išklausyti apeliacinės instancijos teismo sprendimo atvyko mirusiosios sūnus. Jis teigė, kad teismo sprendimas tiek jį, tiek kitus artimuosius tenkina.

Šis teismo sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo dienos, bet dar gali būti skundžiamas Aukščiausiajam Teismui.

Protestuodami prieš Kauno apygardos teismo sprendimą užvakar ir vakar daug medikų socialiniame tinkle „Facebook“ savo profilio nuotraukas vėl papuošė rėmeliais su užrašu „Rytoj gali teisti mane“. Tai praėjusių metų sausio akcijos tęsinys. „Šiandien aš esu Žilvinas Saladžinskas, nes nenoriu, kad vieno iš mano dėstytojų ir kolegų garbė būtų sutrypta į purvą, o laisvė apribota kalėjimo grotomis. Daugeliui studentų ir kolegų Profesorius Žilvinas yra išsilavinimo ir profesionalumo pavyzdys. Aš esu su juo šiandien, nes nenoriu pasakyti – buvo. Nepaisant viso artimųjų skausmo, Profesorius nėra žudikas. Jaučiu pyktį ir jį suprantu. Kerštu pavirtęs teisingumas neišgydo skausmo ypač tada, kai norime bausti ne blogį, o klaidą ar nelaimę. Tiesiog visi mes, medikai ir pacientai, esame kare su vėžiu ir kartais neatlaikome jo puolimo, – tuomet rašė gydytojas profesorius Vytautas Kasiulevičius.

Auristida Gerliakienė/Feisbuko nuotr.

Palaikymą Ž.Saladžinskui išreiškė ir Lietuvos medikų sąjūdis teigęs, kad komplikacijos yra individuali žmogaus organizmo reakcija į taikomą gydymą: „Net aukščiausio lygio sveikatos priežiūros specialistai, savo srities šviesuliai ir profesionalai, turintys ilgametės pacientų gydymo patirties ir tarptautinės praktikos, nėra ir negali būti 100 proc. tikri, kad, paskyrus atitinkamą gydymą, pacientui nebus komplikacijų.“

Komentarai

Auristida Gerliakienė,

Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė

Esame sukrėsti dėl teismo sprendimo. Skaudžiausias nuosprendis – profesoriui atimta teisė operuoti. Sunku suvokti tokio sprendimo motyvą, kai šešerius metus po įvykio jis dirbo, operavo, gelbėjo gyvybes ir sveikatą.

Apmaudu, kad iki šiol visa teisinė sistema numatyta konkrečiose Baudžiamojo kodekso sudėtyse, pagal kurias, kai pacientas miršta ar jam padaroma žala sveikatai, tai nelaikoma medicinine klaida, bet traktuojama kaip pacientui padaryta žala. Gydytojas neatleidžiamas nuo atsakomybės, net jeigu jis mato ir įspėja ligonį dėl neišvengiamų komplikacijų.

Sveikatos sistemoje neugdoma klaidų kultūra, nesistengiama jų šalinti keliant kompetencijas. Medikų kvalifikacijos kėlimo klausimas nesprendžiamas sistemiškai. Bausmės, kad ir kokios jos būtų griežtos, niekaip nepagerins paslaugų kokybės.

Be to, vengiama pripažinti, kad didelė dalis medikų klaidų padaroma būtent dėl sisteminių problemų, kurių visuomenė ir politikai „nepastebi“. Finansavimo, medikų trūkumas, pertekliniai krūviai, nuolatinis akcentavimas taupyti medžiagas, vaistus, tyrimus blogina sveikatos paslaugų kokybę, nulemia medikų klaidas. Tačiau sisteminiai dalykai nekoreguojami, tęsiasi dešimtmečiais, o kaltu pasirenkamas asmuo, tiesiogiai teikiantis paslaugą.

Taip pat jau ima trikdyti net menkiausių mediko klaidų netoleravimas, reikalavimas linčo, žmogžudžio etiketės klijavimas, jei ligonis miršta.

Noriu atkreipti dėmesį, kad toks visuomenės aklumas ir selektyvus požiūris bus žalingas jai pačiai, nes ilgainiui prarasime dalį specialistų, kurie tiesiog emigruos. O moksleiviai, svajoję rinktis mediko profesiją, galimai apsispręs to nedaryti.

Aurelijus Veryga

Seimo narys, buvęs sveikatos apsaugos ministras

Apmėtykite mane kuo norite ir apkaltinkite nepagarba teismams, bet šitas nuosprendis yra apgailėtinas ir trumparegiškas. Kas iš jūsų norėtumėte atsidurti situacijoje, kai dėl baimės padaryti klaidą chirurgas iš viso nesiims kažko daryti? Man dar įdomu, ar dveji metai nepraktikuojant pridės chirurgui kompetencijos?

Panaikino savivaldą

"Lietuvos sveikatos politikai eskaluoja Lietuvos odontologų bendruomenės puolimą, šmeižimą ir menkinimą. Formuojamas tik neigiamas visuomenės požiūris į privačiai dirbančius odontologus, girdimi valstybės institucijų atstovų nepagrįsti ir klaidinantys komentarai, nukreipti į visą odontologijos sritį. Susidaro įspūdis, kad svarbiau surasti tariamą kaltininką, nei išspręsti aktualias burnos sveikatos ir sveikatos sistemos problemas", – sako LROR Vilniaus teritorinio skyriaus vadovė Auristida Gerliakienė.

Pašnekovės žodžiais, nuo pat nepriklausomybės pradžios Lietuvoje privačią odontologijos veiklą vykdančios įstaigos nepriklauso Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai (LNSS), tačiau privalo atitikti ir vykdyti šiai sistemai ir jos įstaigoms keliamus reikalavimus. "LNSS priklauso tik valstybės įstaigos arba su teritorinėmis ligonių kasomis (TLK) sutartis sudariusios privačios odontologijos įstaigos. Tai tesudaro penktadalį visų odontologijos įstaigų: 8 proc. – viešosios įstaigos ir 13 proc. – privačios įstaigos, pasirašiusios sutartis su TLK. A.Gerliakienės teigimu, privačios odontologijos įstaigos, sudariusios sutartis su TLK, dažniausiai yra privačiose šeimos klinikose veikiantys odontologijos kabinetai, kuriems pigiau kainuoja patalpų nuoma, jų išlaikymas, administracinės išlaidos ir kita.

Lietuvos sveikatos politikai eskaluoja Lietuvos odontologų bendruomenės puolimą, šmeižimą ir menkinimą.

"Tiek mažai įstaigų, pasirašiusių sutartis su TLK, yra dėl valstybės vykdomos politikos, ir tai tęsiasi jau penkiolika metų – nuo to laiko, kai buvo įkurti LROR. Valstybė norėjo nusikratyti finansinės ir administracinės naštos – tam ir buvo įkurti Odontologų rūmai. Tačiau neseniai valdančiųjų galvose, matyt, įvyko lūžis, ir iš Odontologų rūmų buvo atimtos valstybės deleguotos funkcijos: odontologų licencijavimas ir kitos. Taip buvo panaikinta mūsų savivalda. Negana to, odontologai pradėti kaltinti nebūtais dalykais. Imta teigti, esą ši sritis neskaidri, mums nuolatos grasinama Valstybine mokesčių inspekcijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) ir kitų struktūrų tikrinimais", – pasak pašnekovės, tokie tikrinimai paprastai prasideda artėjant rinkimams.

Pasirašyti sutartis nenaudinga

A.Gerliakienės teigimu, dabartinė sistema yra tokia, kad privačiai dirbantiems odontologams nenaudinga pasirašyti sutartis su TLK. "Nenaudinga, nes tokia sutartis mane pažabotų: aš negalėčiau atlikti kai kurių procedūrų – negalėčiau jų įkainoti tiek, kiek jos esant šiai ydingai sistemai man, dirbančiai privačiai, iš tiesų kainuoja. Sistemą iškreipia tai, kad valdžia nenori pripažinti, jog į gydymo kainą įeina ne tik medžiagų kaina, bet ir daugelis kitų dalykų", – pastebėjo pašnekovė.

A.Gerliakienė palygino: jei viešojoje įstaigoje ar su TLK sutartį sudariusiame privačiame odontologijos kabinete pacientas susimoka tik už odontologines medžiagas ir vienkartines odontologines priemones, tai sutarties su TLK neturinčioje privačioje odontologijos įstaigoje – ir už daugybę kitų dalykų. "Darbo užmokestis ir su tuo susiję mokesčiai, pelno, draudimo ir kiti mokesčiai, odontologiniai instrumentai, odontologinė įranga, biuro baldai ir IT įranga, buhalterinės ir dokumentų valdymo programos, patalpų nuoma, komunaliniai mokesčiai, ryšių paslaugos, medicininių atliekų apskaita ir utilizavimas, patalpų apsauga, valymo ir kitos paslaugos, administracinės išlaidos – už visa tai LNSS priklausančioje odontologijos įstaigoje sumoka valstybė – per PSDF ar steigėją – arba apmokama iš ES struktūrinių fondų paramos. Tuo metu LNSS nepriklausančioje privačioje įstaigoje pacientas susimoka pats", – dabartinės sistemos ydingumą pabrėžė pašnekovė.

Ji akcentavo, kad privačios gydymo įstaigos negauna labdaros, ES fondų lėšos įrangai įsigyti joms taip pat neprieinamos. "Už viską – net ir papildomą kvalifikacijos kėlimą – privatūs odontologai ir burnos priežiūros specialistai turi mokėti patys. Nepaisant to, jie nuolatos siekia užtikrinti kokybišką gydymą. Siekiantys dirbti pagal šiuolaikinius pasaulinius standartus odontologai priversti imti šimtatūkstantines paskolas, kurias tenka atiduoti dešimtmečiais. Valstybinių ir su TLK dirbančių įstaigų sveikatos priežiūros specialistų atlyginimus ir jų mokesčius Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) dengia iš PSDF lėšų, šioms įstaigoms skiriamos įvairios ES lėšos ir valstybės parama", – LROR Vilniaus teritorinio padalinio vadovės žodžiais, visa tai iškreipia galutinę paslaugų kainą pacientui.

Auristida Gerliakienė

Lėšos – mažajai daliai

Pasak A.Gerliakienės, ydinga, kad valstybės lėšos, skirtos odontologinei priežiūrai, kasmet paskirstomos tik LNSS priklausančioms įstaigoms. "Teritorinių ligonių kasų 2018 m. ataskaitoje aiškiai įvardyta – visas odontologijos sektoriui skirtas valstybinis finansavimas (per 50 mln. eurų) kasmet atitenka tik penktadaliui odontologijos įstaigų – valstybės įsteigtoms ar su TLK sutartis sudariusioms įstaigoms. Tačiau kur tie pinigai nukeliavo ir kam jie buvo panaudoti, visiškai neaišku. Kai finansuojama tik 21 proc. odontologijos įstaigų, didelė dalis Lietuvos gyventojų (79 proc.) ne tik patys susimoka už kokybiškas odontologijos paslaugas visą kainą, bet dar ir apmoka (mokesčių forma) likusiai gyventojų daliai dantų gydymą. Kyla natūralus klausimas – kaip efektyviai išnaudojami turimi valstybiniai finansiniai resursai? Kvepia protekcionizmu", – įsitikinusi LROR atstovė.

Pašnekovės teigimu, ši sistema nekeičiama, nors LROR ne vienus metus dėjo pastangas ją pakeisti. "Daug kartų kalbėta su Lietuvos sveikatos politikais, prašyta keisti kainodaros sistemą. Tačiau metai iš metų niekas nesikeičia. Taip daroma dėl to, kad nenorima skirti finansavimo privačioms odontologijos įstaigoms. Matyt, politikai yra apskaičiavę, kad tai pareikalautų labai daug Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų, dėl to nenori patvirtinti tokios tvarkos. Politikai tik vaizduoja, kad jiems rūpi burnos sveikatos problemos. Tačiau jei pradedi judinti bet kurią problemą, nesulauki jokio sprendimo. Politikai eskaluoja, kokios didelės odontologijos paslaugų kainos, bet visuomenei niekas neišaiškina, už ką pacientas susimoka valstybinėje ar kitoje viešojoje įstaigoje (poliklinikoje, pirminės sveikatos priežiūros centre ar kitoje gydymo įstaigoje) ir už ką jis yra priverstas susimokėti privačioje odontologijos įstaigoje", – tvirtino A.Gerliakienė.

Siekia pagrįstos kainos

Pašnekovės teigimu, iki šiol nei SAM, nei VLK, nei Seimo sveikatos reikalų komitetas (SRK) nekelia teisingos ir sąnaudomis pagrįstos odontologinių paslaugų kainos klausimo, nors tai padaryti juos seniai ragino LROR. "Toks sprendimo atidėliojimas, kai į odontologinės paslaugos kainą neįtraukiamos visos sudedamosios dalys ne tik sukuria ir palaiko įtampą medikų bendruomenėje, bet daro neigiamą įtaką gydymo paslaugų teikimo laikui ir kokybei", – sakė pašnekovė.

Kodėl neatsižvelgiama į LROR siūlymus ir į iš PSDF ar kita forma iš valstybės biudžeto apmokamų odontologinių paslaugų kainą neįtraukiamos visos jos sudedamosios dalys? Ar teisinga, kad visas odontologijos sektoriui skirtas valstybės finansavimas kasmet atitenka tik penktadaliui visų odontologijos įstaigų – valstybės įsteigtoms ir su TLK sutartis sudariusioms privačioms odontologijos įstaigoms? Kam buvo panaudoti tie 50 mln. eurų, 2018 m. odontologijos sektoriui skirti kaip valstybės finansavimas? Šiuos klausimus pateikėme SAM Spaudos tarnybai. Atsakymo ministerija nepateikė – klausimus persiuntė Valstybinei ligonių kasai (VLK).

Komentaras

Valstybinė ligonių kasa (VLK) prie Sveikatos apsaugos ministerijos

Pirmiausia norėtume atkreipti dėmesį, kad VLK Sveikatos apsaugos ministerijos teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina privalomąjį sveikatos draudimą (PSD) ir Sveikatos draudimo įstatymo nustatytais pagrindais bei sąlygomis užtikrina asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų apmokėjimą Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis.

Teisę gauti PSDF lėšomis apmokamas odontologines, kaip ir kitas sveikatos priežiūros paslaugas, turi tik PSD apdrausti asmenys. Šios paslaugos turi atitikti sveikatos apsaugos ministro patvirtintus paslaugų teikimo reikalavimus ir dėl jų teikimo gydymo įstaiga turi būti sudariusi sutartį su teritorine ligonių kasa (TLK). Tuo atveju, jei odontologinės paslaugos yra teikiamos gydymo įstaigoje, kuri sutarties su TLK neturi, už paslaugas asmenys turi susimokėti patys įstaigos nustatytomis kainomis.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigose teikiant odontologinės priežiūros paslaugas, apdraustieji (išskyrus vaikus ir asmenis, besimokančius dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose, profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, kol jiems sukanka 24 metai, ir socialiai remtinus asmenis, kai jie pateikia atitinkamą savivaldybės, kurios teritorijoje gyvena, socialinės paramos skyriaus pažymą) moka už vaistus, odontologines ir kitas medžiagas, sunaudotas odontologinės priežiūros paslaugų teikimui, vienkartines priemones, atsižvelgiant į sunaudotų medžiagų, priemonių kiekį ir jų įsigijimo kainas.

PSDF lėšomis apmokamos pirminės odontologinės asmens sveikatos priežiūros, ambulatorinės (gydytojų odontologų specialistų), dienos chirurgijos, stacionarinės odontologinės asmens sveikatos priežiūros, ortodontinės, dantų protezavimo paslaugos. Be to, pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms įstaigoms papildomai skiriamas priedas už suteiktas skatinamąsias paslaugas bei gerus pirminės odontologinės asmens sveikatos priežiūros rezultatų rodiklius. 2019 m. už suteiktas odontologines paslaugas iš PSDF buvo apmokėta apie 85,7 mln. eurų (2018 m. – 73,2 mln. eurų).