Grupėse paskutines 7-8 vietas užėmusios komandos jau baigė sezoną Čempionių lygoje.

Nesėkmingai sezonas stipriausiame Europos klubų turnyre susiklostė Mosto „Banik“ klubui, kuriame žaidžia Aušra Šponė. Vardinį kvietimą į Čempionių lygą gavusios Čekijos čempionės patyrė visus 14 pralaimėjimų ir liko A grupės dugne.

Paskutinėse grupės rungtynėse „Most“ svečiuose 25:47 pralaimėjo vokiečių „Bietigheim“ ekipai. A. Šponė pelnė įvartį.

„Komandai pasiekti geresnių rezultatų labai trukdė traumos. Tiek sezono pradžioje, tiek ir grupių varžybų pabaigoje, dažnai tekdavo verstis be lyderių. Didelė atsakomybė teko jaunoms rankininkėms, kurioms dar labai trūksta tokio lygio varžybų patirties. Nerealizavome daug metimų iš gerų padėčių, nes trūko patirties žaisti prieš geriausias Europos vartininkes“, – sakė geriausia 2022 metų Lietuvos rankininke išrinkta A. Šponė.

Čempionių lygoje debiutavusi 21-erių metų A. Šponė per 13 rungtynių pelnė 14 įvarčių.

„Visada norisi geriau pasirodyti. Bet džiaugiuosi, kad debiutavau Čempionių lygoje, kad gavau neįkainojamos patirties ir pavyko pasižymėti įvarčiais. Prie komandos prisijungiau jau prasidėjus sezonui, todėl trūko pasirengimo kartu su komanda. Sezono pradžioje gaudavau nedaug laiko aikštelėje, neturėjau priskirtos konkrečios pozicijos ir turėjau žaisti ten, kur liepdavo treneris. Sezono eigoje komandoje pasikeitė treneriai ir vėl teko perprasti viską iš naujo. Po paskutinių rungtynių apėmė dvejopi jausmai. Iš vienos pusės gaila, kad taip greitai sezonas baigėsi ir nepavyko iškovoti pergalių. Iš kitos pusės – labai džiaugiuosi, kad gavau tokią galimybę ir teko žaisti prieš ryškiausias žvaigždes, tokias kaip keturis kartus geriausia pasaulio rankininke tapusi rumunė Cristina Neagu“, – sakė praėjusių metų rugsėjo mėnesį iš Vilniaus „Eglės“ į „Banik“ komandą perėjusi A. Šponė.

Iki šio sezono Lietuva savo atstovių Čempionių lygoje neturėjo ketverius metus. 2017-2018 m. sezone Čempionių lygoje rungtyniavo Vienos „Hypo“ komandai atstovavusi Sonata Vijūnaitė.

Kelialapius į ketvirtfinalį iškovojo grupėse pirmąsias dvi vietas užėmusios komandos. A grupės nugalėtojomis tapo čempionių titulą ginančios Norvegijos Kristiansando „Vipers“ rankininkės, antrą vietą užėmė Rumunijos sostinės Bukarešto CSM klubas. Iš B grupės į ketvirtfinalį pateko Prancūzijos „Metz“ ir Vengrijos „Gyori Audi ETO“ klubai.

Kovo 18 d. prasidėsiančiuose aštuntfinaliuose kovos pogrupiuose 3-6 vietas užėmusios komandos. Čempionių lygos finalo ketvertas vyks birželio 3-4 d. Budapešte.

Pirmą kartą geriausia Lietuvos rankininke pripažinta 18-metė Ozo gimnazijos abiturientė nukonkuravo 2018-ųjų laureatę Kauno "ACME-Žalgiris" komandos žaidėją Audingą Kniubaitę, savo komandos draugę Daivą Aleksandravičiūtę bei Vokietijoje žaidžiančias legionieres Gretą Kavaliauskaitę, Gretą Rinkevičiūtę ir Brigitą Ivanauskaitę.

Įdomu, kad rankinio sirgaliai daugiausia balsų skyrė D.Aleksandravičiūtei, o specialistų komisija palankiausia buvo G.Kavaliauskaitei, tačiau bendroje įskaitoje daugiausia balsų surinko A.Šponė.

A.Šponei rinkimuose antrą vietą skyrė tiek specialistų komisija, tiek rankinio sirgaliai, o susumavus rezultatus būtent ši Vilniaus "Eglės" žaidėja tapo nugalėtoja. Visgi pati rankininkė santūriai reagavo į tokį pripažinimą.

"Atvirai pasakius, nesidomėjau, kas ir kaip ten balsavo. Pasidalinau su savo šeima, kad vyksta tokie rinkimai, ir tiek. Nelabai tikėjausi laimėti, nes rinkimuose dalyvavo ir užsienyje žaidžiančios Lietuvos rankininkės. Galvojau, kad realiausia pretendentė yra Vokietijoje rungtyniaujanti B.Ivanauskaitė, kuri geriausia šalies rankininke buvo renkama 2015 ir 2017 m. Aišku, smagu, kad sulaukiau tokio įvertinimo, bet džiaugtis titulu gali tik vieną dieną, o po to reikia toliau dirbti, kad tą titulą išsaugotum. Nosies tikrai į viršų nekeliu, nes puikiai suprantu, kiek daug man dar reikia treniruotis, kad galėčiau žaisti aukštesnio lygio čempionate, siekti profesinių aukštumų užsienyje", – "Vilniaus dienai" sakė A.Šponė.

– Aušra, kokie jums buvo praėję metai?

– Sunkūs, bet ir įsimintini. Pirmą kartą su Vilniaus "Eglės" komanda laimėjome Lietuvos rankinio federacijos taurę, įrodėme, kad Lietuvoje ne tik Kauno "ACME-Žalgirio" rankininkės, bet ir mes galime kažką laimėti. Tiek man, tiek ir visai komandai tai buvo labai svarbus, reikšmingas pasiekimas. Rudenį debiutavau Lietuvos nacionalinėje moterų rinktinėje. Labai laukiau tokios galimybės ir tikrai ją rimtai vertinu. Turėjau puikią progą pasisemti patirties iš vyresnių, aukštesnio lygio užsienyje žaidžiančių rankininkių. Tikrai nesu pagrindinė rinktinės žaidėja, bet net ir ant suolo rinktinėje pasėdėti yra kažkas neįtikėtino.

Tačiau buvo ir ne tokių smagių epizodų. Pernai labai vargino nuolatinės traumos. Skaudėdavo tai nugarą, tai koją. Štai ir dabar dar nesu visiškai atsigavusi po čiurnos raiščių traumos, daktarai sako, kad reikėtų bent kelias savaites pailsėti, pasigydyti, bet komandos laukia Lietuvos čempionato ir Baltijos moterų rankinio lygos turai, tad reikia pamiršti skausmus ir eiti žaisti.

– Pernai su Lietuvos merginų rinktine Europos jaunimo (iki 18 metų) čempionato B divizione užėmėte ketvirtą vietą. Kaip vertinate šį pasiekimą?

– Kadangi prieš kelerius metus su merginomis buvome antros, dabar ketvirta vieta yra žingsnis atgal. Bet pernai mus tiesiog fatališkai kamavo traumos, beveik visos pagrindinės žaidėjos turėjo vienokių ar kitokių sveikatos problemų, dėl to ir pasirengimas čempionatui nebuvo toks sklandus, ir žaidimas strigo. Liūdna, kad mes negalėjome parodyti ir padaryti visko, ką iš tiesų galime. Ir aš pati turėjau problemų, dėl traumos praleidau paskutines čempionato rungtynes dėl trečios vietos. Tad šioks toks kartėlis ir nusivylimas liko, nes būdamos sveikos tikrai galėjome pasirodyti geriau.

Nosies tikrai į viršų nekeliu, nes puikiai suprantu, kiek daug man dar reikia treniruotis, kad galėčiau žaisti aukštesnio lygio čempionate.

– Koks buvo jūsų kelias į rankinį? Vis dėlto ši sporto šaka Lietuvoje nėra labai populiari. Tad kas jus čia atviliojo?

– Iš tiesų, kai pasakau žmonėms, kad žaidžiu rankinį, dažnai išgirstu klausimą, ar čia tas sportas, kur merginos žaidžia ant smėlio ir mušinėja kamuolį per tinklą? Mane tai iki šiol nuoširdžiai stebina. Bet aš visą gyvenimą žaidžiu rankinį ir šios sporto šakos nekeisčiau į jokią kitą. Kai mokiausi pirmoje klasėje, pas mus į mokyklą atėjo treneris Karolis Kaladinskas ir pakvietė išbandyti jėgas rankinio treniruotėje. Pabandžiau, patiko ir pasilikau. Dar prieš tai šiek tiek žaidžiau futbolą, bet kai sesė išvyko iš Lietuvos, ir mano futbolas baigėsi.

– O kuo jus sužavėjo rankinis?

– Aš nemoku pralaimėti, todėl man labai patinka, kad rankinis yra azartiškas, emocingas žaidimas. Taip pat jaučiu, kad žaisdama rankinį galiu kažkuo nustebinti varžoves, žiūrovus. Gražiais metimais, klaidinančiais judesiais. Bet svarbiausia, kad aš pati labai gerai jaučiuosi žaisdama rankinį. Aikštėje išlieju visas emocijas, pyktį, nusivylimą. Ir po rungtynių jaučiuosi daug geriau. Žinau, kad žiūrovams patinka įvarčiai, man jie irgi patinka, bet aš džiaugiuosi, kai pavyksta gerai sužaisti ir gynyboje, blokuoti varžovių metimus. Tada apima labai geras jausmas. Apskritai, man patinka komandinis darbas, patinka varžytis, jausti sukylantį adrenaliną, emocijas. Labai noriu laimėti, padėti komandai. Tai padeda užmiršti skausmą, traumas, rūpesčius.

– Kokie iššūkiai laukia šiais metais?

– Metai ypatingi, nes vasarą laukia brandos egzaminai. Kadangi labai daug laiko skiriu sportui, kiekvieną dieną turime po dvi treniruotes, o savaitgaliais būna rungtynės, laiko mokslams lieka ne tiek ir daug. Todėl net šiek tiek ir neramu, kaip ten viskas bus. Bet tikiuosi, kad viskas bus gerai. Vasarą po egzaminų labai norėčiau kur nors išvykti į užsienį, padirbėti, pailsėti nuo mokslo ir sporto. Dar labai norėčiau išsigydyti visas traumas, skaudulius. Tada būtų galima galvoti ir apie tolesnes rankininkės karjeros perspektyvas. Jau esu apie tai kalbėjusi su treneriu, žinau, kad norint tobulėti reikia išvykti į užsienį, nes Lietuvoje sąlygų profesionaliai žaisti rankinį nėra. Bet jei matysiu, kad mane tenkinančių rimtų pasiūlymų nėra, tada rinksiuosi studijas Lietuvoje.

– Kurioje šalyje norėtumėte žaisti?

– Po Europos merginų čempionato sulaukiau pasiūlymo iš Vokietijos rankinio komandos, bet nusprendžiau iš pradžių užbaigti mokslus Lietuvoje. Be to, nenoriu važiuoti bet kur ir bet kaip. Reikia ir pačiai gerai pasiruošti, ir išsiaiškinti, kur važiuoji. Kadangi Vokietijoje žaidžia nemažai lietuvių, teko girdėti įvairių atsiliepimų – vieniems ten patinka, kitiems – nelabai. Man asmeniškai nėra skirtumo, kokioje šalyje žaisti. Tik norėčiau, kad išvykusi į užsienį būčiau pajėgi konkuruoti dėl vietos pagrindinėje sudėtyje. O patekusi į Lietuvos moterų rinktinę supratau, kad man dar reikia labai daug ir sunkiai dirbti, treniruotis, kad galėčiau kovoti su vyresnėmis ir stipresnėmis varžovėmis. Lietuvoje atrodo, kad jau viską moki ir gali, tačiau rinktinėje pamačiau, kad nesu nei aukščiausia, nei stipriausia, kad man dar labai daug ko trūksta. Ir ne tik žaidžiant, bet ir perprantant žaidimą. Šiuo metu aš turiu tik rankinio pradmenis, tad aukštesnio lygio komandoje man būtų labai sunku.

– Šį sezoną "Eglė" rungtyniauja ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos moterų lygoje, kur tenka susitikti su Baltarusijos ir Ukrainos komandomis. Ar jaučiate skirtumą tarp Lietuvos ir kitų šalių komandų?

– Lietuvos moterų čempionate dalyvauja tik keturios komandos, nuolat tenka žaisti su tomis pačiomis varžovėmis. Mes vienos apie kitas jau viską žinome, tad kažkuo nustebinti sudėtinga. Baltijos lygoje žaisti šiek tiek įdomiau, nes ten bent jau yra naujos varžovės, būna kažkokių netikėtumų. Ir žaidimas būna kitoks, ir puolimas, gynyba skiriasi. Labai norėčiau, kad Lietuvoje moterų rankinis sulauktų didesnio dėmesio, būtų daugiau komandų. Dabar mes verdame savose sultyse, kursuojame tarp Vilniaus ir Kauno. Iš tiesų, man atrodo, kad moterų rankinis yra nepelnytai užmirštas. Tai tikrai įdomus, emocingas, azartiškas žaidimas. Merginos taip pat moka kurti gražius epizodus, pelnyti efektingus įvarčius. Manau, kad žiūrovai tikrai nenusiviltų. Bet mūsų sportui trūksta reklamos, viešinimo, pateikimo. Tikriausiai daugelis tiesiog nežino, kad vyksta tokios varžybos, kur ir kada jos vyksta.

– Pernai "Eglė" pateikė staigmeną – iškovojo Lietuvos rankinio federacijos taurę. Kokie šio sezono siekiai ir tikslai?

– Mūsų treneris prieš sezoną pasakė, kad turime būti visur pirmos, apie kitas vietas nėra prasmės net ir galvoti. Manau, kad tai teisingas požiūris, nes visi norime laimėti ir turime žaisti tik dėl pergalių. Be abejo, to nori ir mūsų varžovės. Suprantu, kad nugalėti Kauno komandas čempionate ar taurės varžybose bus labai sunku, bet nėra neįmanoma. Būtent to mes ir turime siekti, nes tik įveikusios pajėgiausias varžoves būsime pirmos.

18-metės sėkmė

Tarp moterų triumfavo 18-metė Aušra Šponė iš Vilniaus "Eglės" klubo.

Ji nukonkuravo 2018-ųjų laureatę Audingą Kniubaitę (Kauno "Acme-Žalgiris"), savo komandos draugę Daivą Aleksandravičiūtę, legionieres Gretą Kavaliauskaitę ("09 "Kirchhof", Vokietija), Gretą Rinkevičiūtę ("Allensbach", Vokietija) ir Brigitą Ivanauskaitę ("Rodertal", Vokietija).

A.Šponei antrą vietą skyrė tiek specialistų komisija, tiek rankinio sirgaliai, tačiau susumavus rezultatus "Eglės" žaidėja tapo lydere.

Praėję metai Aušrai buvo sėkmingi: iškovota Lietuvos rankinio federacijos (LRF) taurė, debiutas nacionalinėje moterų rinktinėje, ketvirtoji vieta Europos jaunimo (iki 18 metų) čempionato B divizione su šalies merginų komanda.

D.Aleksandravičiūtė surinko daugiausia sirgalių balsų, tačiau komisija jai skyrė tik 5-ąją vietą. Specialistai buvo palankiausi G.Kavaliauskaitei, bet rankinio aistruoliai už šią žaidėją balsavo ne itin aktyviai.

Visada noriu atstovauti Lietuvai ir su rinktine pasirodyti kuo geriau.

Specialistai – už M.Dumčių

Pastarųjų trejų metų geriausią Lietuvos rankininką Aideną Malašinską nustelbė Mindaugas Dumčius.

Zaporožės "Motor" (Ukraina) klubui atstovaujantį 33-ejų A.Malašinską labiausiai palaikė sirgaliai, o 24-erių M.Dumčiui (Drezdeno "Elbflorenz", Vokietija) jie skyrė antrą vietą. Specialistų komisijos nuomonė buvo priešinga: daugiau balų – M.Dumčiui, mažiau – A.Malašinskui.

Abiem rankininkams surinkus po lygiai balų, Metų rankininko titulas teko M.Dumčiui. Tai lėmė specialistų balsai.

"Visada noriu atstovauti Lietuvai ir su rinktine pasirodyti kuo geriau", – taip apie artėjančias 2021 m. pasaulio čempionato atrankos varžybas kalbėjo M.Dumčius.

Tradiciniuose LRF rinkimuose trečią vietą užėmė Jonas Truchanovičius ("Montpellier", Prancūzija).

Tarp nominantų dar buvo Gerdas Babarskas ("Chambery", Prancūzija), Giedrius Morkūnas (Ryhimiakio "Cocks", Suomija) ir Žanas Gabrielius Virbauskas (Klaipėdos "Dragūnas").

M.Dumčius

Latvis – elito gretose

Naujienų portalas "Handball-Planet" išrinko geriausius 2019-ųjų pasaulio rankininkus. Deja, tarp 1–4 vietas užėmusių visų pozicijų žaidėjų nėra nė vieno Lietuvos atstovo, o latviai džiaugiasi Dainiaus Krištopano sėkme.

215 cm ūgio ir 135 kg svorio D.Krištopaną, atstovaujantį Skopjės "Vardar" (Slovėnija) klubui, "Handball-Planet" apklausoje dalyvavę rankinio apžvalgininkai ir sirgaliai išrinko geriausiu dešiniojo pusiau krašto žaidėju.

Daugiausia taškų – 87 – surinko ir Metų rankininku tapo danas Mikelis Hansenas (Paryžiaus "Saint-Germain" klubas).

Kartu su M.Hansenu ir D.Krištopanu (53 tšk.) į simbolinį septyntuką pateko dar du Danijos nacionalinės komandos žaidėjai – Niklas Landinas ("THW Kiel", Vokietija – 71 tšk.) ir Rasmusas Lauge Schmidtas ("Telekom Veszprem", Vengrija – 54 tšk.) bei vokietis Uwe Gensheimeris ("Saint-Germain", 46 tšk.), norvegas Bjarte Myrholas ("Skjern Handbold", 40 tšk.) ir ispanas Ferranas Sole (Tulūzos "Fenix", Prancūzija – 30 tšk.).

Geriausių rankininkių rinkimų rezultatus "Handball-Planet" susumuos šiandien.

Teisėjaus ir lietuviai

Ryškiausios Senojo kontinento rankinio žvaigždės susitiks jau kitą savaitę Švedijos, Norvegijos ir Austrijos sporto arenose, kuriose vyks Europos vyrų rankinio čempionato finalo turnyras.

Jame debiutuosianti Latvijos rinktinė su D.Krištopanu kovos C grupėje – susitiks su Vokietijos, Nyderlandų ir Ispanijos ekipomis.

Į pagrindinę Austrijos komandos sudėtį nepateko šios šalies pilietybę turintis Romas Kirveliavičius. Austrai B grupėje išmėgins jėgas su Čekijos, Šiaurės Makedonijos ir Ukrainos atstovais.

A grupėje rungtyniaus kroatai, baltarusiai, juodkalniečiai ir serbai, D –  prancūzai, norvegai, portugalai ir bosniai, E – danai, vengrai, islandai ir rusai, F – švedai, slovėnai, šveicarai ir lenkai.

Tarp varžybų teisėjų bus lietuviai Vaidas Mažeika ir Mindaugas Gatelis.

Europos čempionų titulą gins Ispanijos rankininkai.

Vyrų balsavime didžiausia kova vyko tarp pastaruosius 3 metus šį titulą laimėjusio Aideno Malašinsko ir šiai metais su rinktinės marškinėliais spindėjusio M.Dumčiaus.

A.Malašinskas, rungtyniaujantis Zaporožės „Motor“ klube Ukrainoje, susilaukė daugiausiai simpatijų internetiniame balsavime, kuriame M.Dumčius liko antras.

Tuo tarpu komisija daugiau balų skyrė puikiai 2019 metais Lietuvos rinktinės garbę gynusiam M.Dumčiui, o A.Malašinskui skyrė antrąją vietą.

Abiems dalyviams surinkus po vienodą bendrų balų skaičių – pirmoji vieta atiteko M.Dumčiui, kuris gavo daugiau balsų iš komisijos.

Geriausias 2019 metų Lietuvos rankininkas M.Dumčius jau spėjo užkariauti „Elbflorenz“ ekipos sirgalių širdis ir vis taikosi į Vokietijos lygos turo TOP7, o Lietuvos rinktinėje šis rankininkas atrodo tiesiog fantastiškai. „Skaičiuoju dienas iki Lietuvos rinktinės stovyklų“, – taip visai neseniai apie laukiančią pasaulio čempionato atranką kalbėjo M.Dumčius, kuris per 4 rungtynes Lietuvos rinktinėje praėjusiais metais pelnė 22 įvarčius ir du kartus buvo renkamas geriausiu rungtynių žaidėju.

Trečias rinkimuose liko Prancūzijos „Montpellier“ klube rungtyniaujantis Jonas Truchanovičius. Visi 6 nominantai jau sausio 3 dieną rinksis į Lietuvos rinktinės stovyklą, kurioje ruošis pasaulio čempionato atrankos kovoms.

Moterų balsavime, kaip jau įprasta, būta dar daugiau intrigos ir čia komisijos bei internete balsavusių gerbėjų nuomonės kardinaliai išsiskyrė.

Nugalėtoja tapusi A.Šponė liko antroje vietoje tiek komisijos, tiek internetiniame balsavime, tačiau toks rezultatas susumavus visus balsus jai leido tapti nugalėtoja.

Dar praėjusiais metais besivaržiusi proveržio kategorijoje ši jauna ir talentinga žaidėja dabar jau išrinkta geriausia metų šalies rankininke. A.Šponei praėję metai tikrai buvo puikūs – su Vilniaus „Egle“ laimėta LRF taurė, įvyko debiutas moterų rinktinėje bei užimta ketvirtoji vieta Europos čempionato B divizione su savo metų rinktine.

Antroje vietoje liko Daiva Aleksandravičiūtė, kuri laimėjo internetiniame balsavime, tačiau komisija jai skyrė tik 5 vietą.

Trečia vieta atiteko Gretai Kavaliauskaitei, kuri praktiškai be konkurencijos pralenkė visas savo oponentes komisijos balsavime, tačiau gavo mažiausiai balsų internetu.

Lietuvės jau rungtynių pradžioje atsiliko 3:13 ir nesugebėjo užmegzti didesnės intrigos.

Šiame mače Lietuvai 7 įvarčius pelnė Aušra Šponė, 4 pridėjo Akvilė Tolvaišaitė, 3 – Greta Rinkevičiūtė, 2 – Karolina Sparnauskaitė, po kartą pasižymėjo Greta Kavaliauskaitė, Rita Repečkaitė bei Jūratė Žilinskaitė.

Varžovių gretose rezultatyviausia su 7 įvarčiai Aneta Labuda, 5 kartus pasižymėjo Karolina Kudlacz-Gloc, 4 – Kinga Grzyb.

Penktadienį tarpusavyje žaidė ir Baltarusijos bei Ukrainos komandos. Pergalę šiame mače 31:22 iškovojo Baltarusija.

Būtent su kaimynėmis iš Baltarusijos Lietuvos rinktinė susitiks šeštadienį, o turnyrą baigs draugiškomis rungtynėmis su Ukraina.

Viso turnyre dalyvauja keturios nacionalinės rinktinės: Lenkija, Lietuva, Ukraina ir Baltarusija. Kontrolinės rungtynės skirtos geriau pasiruošti Europos čempionato atrankos kovoms, kurios vėl tęsis kitų metų kovą.