Aušvico-Birkenau valstybinio muziejaus darbuotojai šią savaitę atsitiktinai rado į drobės skiautę suvyniotą auksinį žiedą ir vėrinį, kurie buvo paslėpti dvigubo puodelio dugno ertmėje.
Šių paslėptų papuošalų savininkas buvo deportuotas į didžiausią nacistinės Vokietijos koncentracijos ir naikinimo stovyklą – Aušvicą-Birkenau.
Atlikti tyrimai parodė, kad rastas žiedas buvo pagamintas Lenkijoje tarp 1921-ųjų ir 1931-ųjų metų.
Piotro Cywinskio, Aušvico-Birkenau valstybinio muziejaus direktoriaus, teigimu, šis radinys atskleidžia, kad žydų šeimos žinojo apie vertingų daiktų plėšimus, tačiau saugojo ir viltį, kad jų dar prireiks jų būčiai, gyvenimui.
Naciai deportuojamiems žmonėms užuominų apie naikinimą nelaidydavo – tikindavo, kad jie tiesiog bus perkelti į naują vietą – apgyvendinti stovyklose. Be to, tokiems tremtiniams buvo leidžiama pasiimti šiek tiek daiktų.
Prieš paslepiamas dvigubo puoduko dugno ertmėje vėrinys buvo kruopščiai įsuktas į drobės skiautę. Tai, kad vertingi daiktai išliko paslėpti iki šių dienų, rodo, jog nacių kareiviai tikrai nesitikėjo rasti nieko panašaus tarp kuklių buities rakandų ir drabužių.
Jie aptikti muziejaus darbuotojų pradėjus per 12 tūkst. emaliuotų virtuvės indų kolekcijos restauraciją. Rentgeno spindulių tyrimas ir atskleidė ilgaamžę puoduko paslaptį. Belieka apgailestauti tik dėl vieno – kad tikimybė nustatyti žiedo ir vėrinio savininką yra labai menka.
