Automobilių rinkos ekspertai skaičiuoja, kad maždaug net 23 tūkst. automobilių su suklastota rida parduodami kasmet. Esą apsimoka – ridos atsukimas gali padidinti automobilio kainą net ketvirtadaliu.  

Plačiau situaciją komentavo Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos atstovas Renaldas Gabartas. 

– Kokie dabar yra skaičiai? Nuo liepos atsukta rida žymima kaip kol kas nedidelis trūkumas? Galbūt turite kažkokius pernai metų skaičius? 

– 2022 metų skaičius yra apie beveik 7 tūkst. automobilių, praeitais metais, preliminariais duomenimis, daugiau nei 10 tūkst. kilometrų pakoreguoto odometro buvo 3650. Tarsi tendencija yra šiek tiek mažėjanti, galbūt žmonės išgirdo, kas tai per bėda ir pradėjo daugiau kreipti dėmesį įsigydami automobilį, reikalaudami paaiškinti, kodėl rida sumažėjo, pasitikrinti ją galima ir pačiam paėmus techninės apžiūros lapą, nes ten yra fiksuojama šešių paskutinių vizitų statistika. Gali stebėti, kaip rida kito kas dvejus metus, tad jeigu sumažėjo arba nesikeitė, matyt, buvo kažkokia priežastis. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kas laukia tų žmonių, kurie neapžiūrės ir nusipirks automobilį su atsukta rida? 

– Yra dabartinis pasiūlymas, pateikti prašymą ar buvo remontuotas prietaisų skydelis, arba pasirūpinti, kad rida atitiktų tokią, kokia „teoriškai“ yra teisinga. Kokia ta teisinga, niekas nežino. 

Kaip gauti pažymą yra nesunku nuspėti, ją reikėtų nusipirkti. Sprendimai, kurie yra siūlomi, kuriuos yra sumodeliavę teisės akto kūrėjai, yra neatlaikantys kritikos. Abu šie dalykai – tiek nusipirkti pažymą, tiek pakoreguoti pačiam odometro parodymus – yra nusikaltimas. Tai yra duomenų klastojimas. Kadangi liko pusantrų metų iki sugriežtintos tvarkos, kai atsukta rida bus vertinama kaip didelis trūkumas su kuriuo negali dalyvauti eisme, nors automobilis techniškai nepriekaištingas, niekam nekelia pavojaus.  

Abu šie dalykai – tiek nusipirkti pažymą, tiek pakoreguoti pačiam odometro parodymus – yra nusikaltimas.

Iš tiesų visi tikimės, kad bus sugalvotas kažkoks logiškas sprendimas, kaip spręsti tą problemą – ridų klastojimą, nes kartą į du metus pasitikrindamas, fiksuodamas techninėje apžiūroje, nežinai, kas su tuo automobiliu vyko nuo jo atvažiavimo, sakykime, į Lietuvą iš Vakarų Europos šalių, nes duomenys nėra automatiškai perkeliami į lietuviškas informacines duomenų bazes. Jeigu, sakykime, automobiliais prekiaujantis žmogus atvažiuoja su tarkime vokiška galiojančia techninės apžiūros istorija, ją pateikia „Regitroje“ galėdamas tarsi iš karto registruoti. Tokiu atveju duomenys persikeltų ir į lietuvišką duomenų bazę, bet jeigu iš pradžių pakoreguoja odometrą ir tada atvažiuoja į techninės apžiūros centrą, tokiu atveju, legalizuoja suklastotą raidą.  

– Ką galėtume daryti, kad apsaugoti tuos žmones, kurie nesužiūri 6 metų ridos, o nusiperka automobilius su atsukta rida?  

– Mūsų manymu, sistema galėtų būti padaryta iš to, kad pačioje „Regitroje“ fiksuojant automobilio savininko pakeitimą būtų įrašomi atitinkami duomenys, kiek tuo metu automobilis yra nuvažiavęs. Kiekvieną kartą atvažiavus į servizą, atliekant remonto darbus, būtų fiksuojama rida, apdraudžiant. Keletas tokių tarpinių grandžių, kurios įvyksta neišvengiamai į metus ar pusė. Užfiksuojant ridą, būtų gerokai paprasčiau užduoti klausimus, kas atsitiko, kodėl dabar skaičius prietaisų skydelyje yra mažesnis negu, kad buvo prieš 2 ar 3 metus. 

Kol techninės apžiūros įmonės dar renka duomenis, kiek automobilių važinėja su atsukta rida, „carVertical“ turi duomenis, kiek iš viso Lietuvoje yra tokių automobilių. 

Apie tai papasakojo automobilių rinkos ekspertas, „carVertical“ komunikacijos vadovas Matas Buzelis. 

– Kiek visoje Lietuvoje važinėja tokių automobilių, kurie yra su atsukta rida? 

– Tokį kaip tikslų skaičių įvardinti būtų labai sunku, bet remiantis mūsų duomenimis, sukaupę šimtus tūkstančių automobilių istorijų duomenis, galime sakyti, kad maždaug 8,4 proc. naudotų automobilių Lietuvoje turi suklastotos ridos požymių. Jeigu atsižvelgtume į tai, kad Lietuvoje važinėja maždaug 1,7 milijono registruotų naudotų automobilių, skaičiai yra pakankamai dideli. 

Taip pat, jeigu pažiūrėtume, kad kasmet įvyksta apie 280 tūkst. naudotų automobilių sandorių, tai maždaug kasmet 23 tūkst. automobilių su suklastota rida pakeičia savininką. Tokios maždaug yra apimtys ridos klastojimo Lietuvoje. 

– Ar galima nupiešti automobilio portretą? Ar tai senesni, ar naujesni automobiliai? Ar yra kažkokia markė, kuri yra dažniausiai atsukinėjama? 

– Kad kažkokia viena specifinė markė labai išsiskirtų, taip nėra. Tą dalyką daro absoliučiai visiems automobiliams. Tai yra labai pigi ir paprasta priemonė dirbtinai sukelti automobilio vertę. Mūsų skaičiavimais, ta vertė sukyla netgi iki reikšmingų 25 proc. Populiariausi automobiliai su suklastota rida yra tie, kurie populiariausi šalyje, BMW, „Volkswagen“, „Ford“, „Opel“. Tokie automobiliai, kuriuos renkasi masės žmonių.

Teismas ieškovo Karolio B. ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės Vitos S. ieškovui atlyginti 5,2 tūkst. eurų (automobilio pirkimo–pardavimo kainą), beveik 543 eurus  nuostolių už automobilio remonto darbus, beveik 16 eurų už automobilio istorijos ataskaitą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 5,7 tūkst. eurų sumos bei 939 eurus bylinėjimosi išlaidų.

Balandžio 12 dieną Klaipėdos apylinkės teisme Klaipėdos miesto rūmuose išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovo (pirkėjo) ieškinį automobilio pardavėjai (atsakovei) dėl nuostolių priteisimo.

Kaip pranešė teismas, ieškovas ieškiniu nurodė, kad transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovė pardavė, o ieškovas įsigijo naudotą lengvąjį automobilį „Mercedes-Benz C320 CDI“ už 5,2 tūkst. eurų.

Pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta automobilio rida – 237 609 km, duomenys apie automobilio ridą buvo nurodyti pagal odometro parodymus, buvusius automobilio pirkimo–pardavimo metu.

Po automobilio įsigijimo ieškovui nuvykus į oficialią „Mercedes-Benz“ atstovybę, be kita ko, jam buvo užsiminta, kad eksploatuojant automobilį ankstesniems savininkams ir šiems atliekant techninės priežiūros darbus buvo registruoti kur kas didesni automobilio ridos rodmenys, t. y. kad šiuo metu esantys ridos rodmenys galbūt neatitinka tikrovės.

Pasak teismo, netrukus po to ieškovas užsakė išsamią automobilio istorijos ataskaitą apie automobilį, kuri patvirtino, jog automobilio ridos duomenys neatitinka tikrovės, t. y. dar 2020 metų birželį̨ šio automobilio rida buvo 370 114 km, o 2021 metų sausį – tik 229 929 km, t. y. automobilio rida buvo sumažinta apie 140 000 km.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškovui suteikė visas galimybes patikrinti automobilį, ieškovas automobilį vežė į savo pasirinktą servisą patikrai, tačiau ten jokių trūkumų nebuvo nustatyta.

Taip pat pirkėjui nebuvo draudžiama nuvežti perkamą lengvąjį automobilį „Mercedes Benz C320“ į „Mercedes-Benz“ gamintojo atstovybę UAB „Silberauto“, tačiau to pats ieškovas nepadarė. 

Pasak atsakovės, automobilio rida galėjo būti pakoreguota nuo 2020 metų birželio iki 2020 metų spalio 19 dienos, kai atsakovė nebuvo šio lengvojo automobilio savininkė. Vita S. nesutiko, kad būtų nutraukta 2021 metų vasario 15 dieną sudaryta lengvojo automobilio „Mercedes-Benz C320“ pirkimo–pardavimo sutartis.

Teismas nustatė, kad M. D., užsiimantis automobilių verslu, įsigijo automobilį „Mercedes-Benz“. M. D. 2020 metų birželio 15 dieną perėjo automobiliui „Mercedes-Benz C320 CDI“ techninę apžiūrą, kurios metu užfiksuota automobilio rida – 370 114 km.

Vėliau automobilis „Mercedes-Benz C320 CDI“ žodinės sutarties pagrindu buvo perleistas trečiajam asmeniui L. R. 2020 metų spalio 19 dieną atsakovė nusipirko transporto priemonę „Mercedes-Benz“ iš L. R. už 5,3 tūkst. eurų, pirkimo–pardavimo sutartyje nurodant, jog atsakovė įsigijo automobilį iš pardavėjo H. J. už 5 tūkst. eurų.

2021 metų vasario 15 dieną tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis, kuria atsakovė pardavė ieškovui transporto priemonę „Mercedes-Benz C320 CDI“ už 5,2 tūkst. eurų, automobilio rida – 237 609 km, transporto priemonės trūkumų nepažymėta.

Ieškovas, ketindamas parduoti automobilį, 2021 metų birželio 10 dieną užsisakė automobilio istorijos ataskaitą, iš kurios sužinojo, jog automobilio rida galimai suklastota, tai yra apie 130 000 km didesnė negu rodė automobilio odometro prietaisas automobilio pirkimo metu bei yra nurodyta 2021 metų vasario 15 dienos automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje.

Birželio 29 dieną ieškovas, atstovaujamas advokato, elektroniniu laišku nusiuntė atsakovei pranešimą apie automobilio pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimą.

Teismas, atsižvelgdamas į motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašo reikalavimus, į transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje atsakovės ieškovui nenurodytą informaciją, į atsakovės parduodant automobilį deklaruotus duomenis – automobilio ridą, taip pat, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, konstatavo, jog atsakovės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta klaidinga informacija apie transporto priemonės ridą yra esminis pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimas, lėmęs ieškovo apsisprendimą dėl automobilio įsigijimo.

Dėl to teismas padarė išvadą, kad ieškovas pasirinko tinkamą savo teisių gynimo būdą – pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimą – ir tinkamai šį savo teisių gynimo būdą įgyvendino.

Sprendimas dar gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui.

Išgasdintų klastotojus

Parlamentaro įsitikinimu, automobiliams, kurių rida sumažėjo po paskutinio patikrinimo, siūloma atlikti privalomą ekspertizę, kuri paaiškintų, kodėl pasikeitė automobilio odometro duomenys.

"Į techninės apžiūros stotis pristatomos transporto priemonės, kurių rida būna sumažėjusi, palyginti su paskutiniu apsilankymu. Beveik visais atvejais tai būna ridos klastojimo atvejis, tačiau techninės apžiūros specialistai tiesiog įrašo naują rodmenį į protokolą. Gal vertėtų reikalauti, kad tokiu atveju automobiliui būtų atliekama ekspertizė, kuri atskleistų ridos rodmenų sumažėjimo priežastis ir tik po to transporto priemonei būtų toliau leidžiama dalyvauti eisme? Po tokio reikalavimo įvedimo ridos mažėjimo atvejų sumažėtų 95 proc.", – įsitikinęs parlamentaras.

Į techninės apžiūros stotis pristatomos transporto priemonės, kurių rida būna sumažėjusi, palyginti su paskutiniu apsilankymu.

K.Masiulis ir anksčiau yra teikęs siūlymų, kaip sumažinti ridos klastojimo atvejų. Vienas jų – Seime priimtas įstatymas, kuriuo ridos klastojimas buvo pripažintas nusikaltimu, tačiau pats parlamentaras tvirtina, kad nors ridos klastojimo atvejų sumažėjo, tokia veikla nesiliauja.

Už saugaus eismo politikos vykdymą Lietuvoje atsakinga Susisiekimo ministerija (SM) dienraščiui atsiųstame atsakyme tvirtina, kad nemato prasmės keisti taisykles.

"Vertinant Seimo nario K.Masiulio siūlymą konstatuotina, kad šiuo metu galiojančios teisinio reguliavimo priemonės sudaro pakankamas sąlygas transporto priemonių pirkėjams pasitikrinti odometro rodmenis, o nustačius jų neatitikimo atvejus kreiptis į teisėsaugos institucijas su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą", – teigia ministerijos specialistai.

Nuobaudos jau numatytos

Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (BK) tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims nustatyta atsakomybė už transporto priemonės ridos suklastojimą (už tai numatyta bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų).

Privalomosios techninės apžiūros (TA) kontrolieriai Centralizuotoje duomenų bazėje pažymi kiekvienos atvykusios transporto priemonės ridą. Įtarus pastarosios klastotę, gali būti kreipiamasi į teisėsaugos institucijas dėl transporto priemonės techninės ekspertizės (TE) skyrimo. Tokį sprendimą priima ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas, jei būtinas specialus tyrimas galimos nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti.

Be to, jau daugiau kaip dešimtmetį Lietuvoje galioja nuostata, kad Kelių transporto priemonių registre (KTPR) žymima ir transporto priemonės rida (kilometrais) jos pardavimo, perleidimo ar identifikavimo metu. Nuo 2015 m. spalio 26 d. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie SM viršininko įsakymu nustatyta, kad motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyti motorinės transporto priemonės ridą – odometro rodmenis yra privaloma.

Ministerijos specialistai taip pat pažymi, kad asmenys įsigyjantys automobilį ir abejojantys, ar pardavėjas nurodo tikslius odometro rodmenis, gali juos patikrinti Lietuvos TA įmonių asociacijos "Transeksta" interneto svetainėje www.vta.lt, žinant transporto priemonės identifikavimo (VIN) kodą ir registracijos dokumento numerį, galima peržiūrėti TA istoriją ir ridą TA metu.

Bergždžias darbas

Techninės apžiūros įmonių asociacijos "Transeksta" specialistai pastebi, kad padėtis yra kiek sudėtingesnė, todėl vien tik atliekant ekspertizę permainų pasiekti greičiausiai nepavyktų.

"Transeksta" informacinėje sistemoje kaupiami duomenys leidžia daryti prielaidą, kad šiuo metu Lietuvos keliais važinėja apie 15 tūkst. lengvųjų automobilių, kurių rida sprendžiant iš 2017-aisiais ir 2015-aisiais surašytų patikros protokolų yra sumažėjusi daugiau nei 30 tūkst. km. Tačiau akivaizdu, kad yra daugybė transporto priemonių, kurių odometrų "paklaidos" kur kas didesnės. Tačiau net ir susidūrus su akivaizdžiais odometro parodymų klastojimo atvejais (dėl objektyvių priežasčių prireikus keisti prietaisų skydelį naujame odometre turėtų būti nustatomi realūs parodymai), tolesni veiksmai nėra apibrėžti jokiais teisės aktais. Todėl visų pirma reikėtų užtikrinti informacijos keitimąsi tarp atskirų institucijų ir iš esmės peržiūrėti kontrolės mechanizmą.

Dabar pasigirdę siūlymai tokiais atvejais skirti ekspertizę iš tiesų būtų bergždžias darbas ir beprasmis pinigų leidimas, nes kaip rodo patirtis, odometro parodymai koreguojami prieš automobilį parduodant. Jei toks sandoris įvyksta praėjus, tarkim, pusmečiui ar metams po paskutinės techninės apžiūros, apie apgavystę naujasis automobilio šeimininkas atitinkamai sužinotų po metų ar pusantrų ir turėtų nebent teorines galimybes peradresuoti pretenzijas pardavėjui. Tačiau absoliučia dauguma atvejų siūloma ekspertizė niekaip neapsaugotų pirkėjo nuo apgavystės ir niekaip neatgrasytų pardavėjo nuo pagundos klastoti ridą, siekiant pelningiau parduoti autromobilį. Greičiau priešingai – kartą apgautas žmogus patirtų papildomų nuostolių ir sugaištų laiko atlikdamas ekspertizę.

Sisteminis tikrinimas

Bene vienintelis būdas iš tiesų užkirsti kelią odometro parodymų klastojimui – oficialiai fiksuoti ridą atvykus į "Regitrą" įregistruoti automobilio ir kiekvieno vizito į servisą metu. Padėtis keistųsi tik imantis kompleksinių priemonių ir pradėjus realiai įgyvendinti automobilių remonto įmonių priežiūrą (reikalavimai servisams jau seniai užfiksuoti "Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme") bei pradėjus keistis duomenimis su tų šalių, iš kurių į Lietuvą atgabenami naudoti automobiliai, transporto priemonių registrus administruojančiomis institucijomis. Galbūt galėtų būti numatyta prievolė patikrinti duomenis techninės apžiūros metu keičiantis savininkams. Tik realizavus šiuos sprendimus būtų galima atsekti, kada ir kaip kito rida, kas už tai yra atsakingas, o pirkėjas ir pardavėjas turėtų galimybę išsiaiškinti visus ginčytinus klausimus drauge.

Kol kas "Transeksta" gali rekomenduoti, žinant identifikacinį numerį, patikrinti automobilio techninės būklės istoriją bei fiksuotą ridą TAIS duomenų bazėje ir tokiu būdu išvengti nusivylimo, įsigijus lūkesčių neatitinkančią mašiną.

Seimo nariai siūlo sudaryti galimybę pasitikrinti automobilio ridą ir kitą informaciją prieš įsigyjant naudotą automobilį, bet šios pataisos veiksmingumu abejoja Lietuvos autoverslininkų asociacijos generalinis direktorius Rokas Knyva. Jo teigimu, Lietuvoje įsigyjamų nenaujų automobilių skaičius bene 17 kartų viršija naujų automobilių skaičių, todėl kartais tokios informacijos automobilių atstovai suteikti net negalėtų.

Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, siūlantis šią pataisą, sako, kad dabar automobilį perkantis žmogus tiesiog neturi galimybės sužinoti tikrųjų duomenų: kokia yra automobilio rida, kas buvo keista ar tvarkyta. Jei pataisa būtų priimta, automobilio kėbulo numerį turintis žmogus visą šią informaciją galėtų sužinoti, kreipęsis į oficialų automobilio atstovą Lietuvoje.

Anot R. Žemaitaičio, tokiu būdu būtų išvengta informacijos apie automobilio techninę būklę slėpimo ir ridos nurašymo. Jis pateikė tai iliustruojančią neseniai įvykusią istoriją: Kauno automobilių turguje automobilį įsigyti norėjusiam pirkėjui pardavėjas pasakė, kad automobilį užsienyje vairavo pagyvenęs žmogus, transporto priemonė niekam kitam nebuvo parduota ir ja yra nuvažiuota 120 tūkst. km. Esą pirkėjas, turintis draugą viename iš Lietuvos salonų, patikrinęs informaciją pagal kėbulo numerius, sužinojo, kad iš tiesų automobilis Vokietijoje priklausė taksi bendrovei ir juo nuvažiuota daugiau kaip 300 tūkst. km.

R. Knyva džiaugiasi iniciatyva priimti tokią pataisą, bet atkreipia dėmesį, kad įgaliotieji automobilio atstovai ne visada galės suteikti tokią informaciją. Be to, jis pabrėžia, kad Lietuvoje per metus vidutiniškai yra parduodama apie 12 tūkst. naujų transporto priemonių, o nenaujų į Lietuvos rinką patenka daugiau nei 200 tūkst.

„Šios proporcijos rodo, kad vargu ar pataisa padėtų išspręsti esminį klausimą, susijusį su „turginiais“ santykiais. Jeigu kažkas ir apgaudinėja, tai tikrai ne tų automobilių savininkai, kurie pirko automobilius Lietuvoje ir juos prižiūrėti patikėjo automobilių atstovams“, – sako R. Knyva.

R. Žemaitaitis pripažįsta, kad informaciją galima gauti tik apie trejų–penkerių metų istoriją. Vadinasi, duomenis galėtų sužinoti tik pirkėjai, perkantys nesenas transporto priemones, bet, aiškina politikas, šia įstatymo pataisa žiūrima į perspektyvą. „Tai įmanoma padaryti trejų–penkerių metų istorijai, todėl mes ir norime, kad pataisa jau būtų ir mes jau pradėtume kaupti duomenis“, – teigia Seimo narys.

Jis taip pat prideda, kad ši pataisa galėtų iš dalies pagelbėti ir perkant automobilį turguje, nes ji galiotų ir užsienyje pirktoms ir į Lietuvą atvežtoms transporto priemonėms. Anot R. Žemaitaičio, būtų siekiama, kad pirkėjas galėtų sužinoti ne tik automobilio ridos duomenis ar atliktus remonto darbus, bet ir informaciją, susijusią su draudimo įvykiais.

Mįslinga mašinos įsigijimo istorija moteriai tapo tikra gyvenimo pamoka. Apynaujis automobilis subyrėjo, kai vairuotoja juo iš pardavėjo kiemo nuvažiavo šimtą kilometrų. Taip paaiškėjo, kad automobilių prekeiviai įvaldė naują apgaulės būdą.

Duomenis tikrino

Gargždiškė Irena veikiausiai patirs didelių nuostolių. 2011 metais pagamintas automobilis „Opel Insignia“, kurį moteris nusipirko, šiuo metu remontuojamas autoservise, nors vairuotoja už mašiną paklojo net 34,6 tūkst. litų.

„Tokį automobilį galėjau nusipirkti kur kas pigiau. Tačiau išsirinkau būtent jį, nes man pasirodė priimtina šios mašinos rida. Radau skelbimą apie parduodamą automobilį interneto tinklalapyje. Peržvelgiau aprašymą, palyginau su kitomis mašinomis ir susisiekiau su pardavėju“, – apie savo nelemtą patirtį pasakojo moteris.

Skelbime buvo nurodyta, kad juodos spalvos „Opel Insignia“ buvo nuvažiavusi 107 tūkst. kilometrų.

„Paprašiau pardavėjo, kad jis man atsiųstų šios mašinos kėbulo numerį, vadinamąjį VIN kodą. Gavusi numerį, jį patikrinau „Opel“ centre ir gavau atsakymą, kad šis automobilis tikrai yra nuvažiavęs tiek kilometrų, kiek nurodyta. Atrodė, kad viskas sutampa, nėra prie ko prikibti“, – tikino gargždiškė.

Kaina neatbaidė

53 metų moteris su bičiuliu, kuris pats prekiauja automobiliais, iš Gargždų apžiūrėti norimą įsigyti automobilį išvyko net į Trakus.

„Tai ne vienintelis automobilis, kurį iš karto griebiau. Mašinos ieškojau jau du mėnesius. Atvykusi į Trakus, namuose paties pardavėjo neradau, tik jo sūnų. Tačiau mašiną apžiūrėjau, užvedėme dyzelinį variklį, šiek tiek pavažiavome. Man automobilis pasirodė fantastinis. Tikrai labai gražiai prižiūrėtas. Nors jo kaina ir buvo nemaža, už tokias pat mašinas kiti prašė kur kas mažiau, tačiau juo susigundžiau“, – prisiminė gargždiškė.

Moteris visiškai nusiramino, kai ir jos palydovas palinksėjo galva, kad mašina tikrai verta dėmesio.

„Jokios klastos neįtarėme, mašina buvo ta pati, kuri ir buvo nufotografuota. Visi daviniai atitiko, spidometras rodė tuos pačius skaičius, kuriuos gavau „Opel“ cente. Taigi apsisprendžiau pirkti mašiną“, – patvirtino moteris.

Skubėjo priregistruoti

Moteris sudvejojo duodama pinigus mašinos pardavėjo sūnui, tačiau šis parašė jai raštelį, kad reikiamą sumą tikrai gavo.

„Gavau specialų tuščią lapą, kurį užpildžiusi ir pasirašiusi oficialiai aš lyg ir įsigijau automobilį tiesiai iš vokiečių, mašinos pardavėjų. Neva taip perpardavinėtojai išvengia mokesčių. Man tai neatrodė kažkoks ypač blogas dalykas. Svarbu, kad prekė buvo gera ir kad ją įsigijau“, – pasakojo moteris.

Gargždiškė automobilį spėjo priregistruoti.

„Tai buvo paskutinė diena, kai aš mašiną galėjau priregistruoti be techninės apžiūros talono, todėl taip ir skubėjau“, – prisiminė pašnekovė.

Už 100 km sugedo variklis

Moteris ir jos draugas leidosi į kelią namo. Už Trakų pavažiavus apie 100 kilometrų iš automobilio variklio pasigirdo keisti garsai.

„Liaudiškai tariant, "užkalė" variklis. Užsidegė visos automobilio skydelio lemputės, įsižiebė užrašas, kad tai yra variklio gedimas“, – kalbėjo Irena.

Moteris paskambino automobilio pardavėjui ir pasakė, jog ką tik pirkta mašina subyrėjo.

„Su manimi tas vyras labai nemandagiai kalbėjo. Jis tik grubiai atšovė, kad mašiną aš nusipirkau ir visos automobilio problemos dabar yra mano, o ne pardavėjo bėdos. Tada mes nuvažiavome į tą patį automobilių aptarnavimo servisą, kuriame gavau šios mašinos duomenis pagal VIN kodą. Meistrai mašiną prisiminė ir nuramino, kad jos remontui turėtų galioti garantinis aptarnavimas“, – pasakojo moteris.

Tačiau paaiškėjo, kad automobilio pardavėjas moterį apmovė gana paprastu būdu. Jis pirkėjai nurodė identiško automobilio VIN kodą.

„Ar pardavėjas buvo turėjęs tokią mašiną, ar iš kažkur gavęs tokius duomenis, tačiau faktas, kad jis atsuko automobilio hodometrą, kuris rodo mašinos ridą, tiek, kad skaičiai identiškai sutaptų su automobilio dvynuko skaičiais. Paaiškėjo, kad reali šio mano įsigyto automobilio rida buvo tris kartus didesnė nei nurodyta“, – stebėjosi gargždiškė.

Moteris gavo patvirtinimą, kad ši „Opel Insignia“ jau yra nuriedėjusi 287 tūkst. 428 kilometrus.

Draudimas nebegalioja

Gargždiškė mašiną paliko vienoje iš degalinių šalia automagistralės. Mašinos pargabenimui teko iš Klaipėdos kviesti specialų vilkiką, kuris parvežė automobilį į uostamiestį.

„Paaiškėjo ir tai, kad mašinos pardavėjas "pakoregavo" automobilio knygelę, radome išplėštus lapus, suklastotus įrašus“, – patvirtino moteris.

Autoservise meistrai konstatavo, jog mašinos variklis buvo butaforiškai aptvarkytas, kad būtų įmanoma automobilį brangiai parduoti.

Moterį pribloškė dar vienas faktas, kad ji nebegalėjo pasinaudoti papildomu draudimu, kuris būtų padengęs variklio remonto išlaidas.

„Sykiu su mašina išpirkau papildomą draudimą, kuris galioja iki rugpjūčio. Todėl iš pradžių ir nesijaudinau, galvojau, kad subyrėjusį variklį susitvarkysiu ir atgausiu išmoką už papildomai išpirktą garantinės priežiūros draudimą“, – viltimis dalijosi moteris.

Tačiau paaiškėjo, kad draudimas būtų galiojęs tik tokiu atveju, jei automobilio rida būtų buvusi mažesnė.

„Sukčiai – nieko kito negaliu pasakyti apie pardavėjus. Variklio remontas kainuos apie 7 tūkst. litų. Vadinasi, šis pirkinys man kainuos 41,6 tūkst. litų. O tokį automobilį būčiau nusipirkusi už 28 tūkst. litų, net jei ir su sąžiningai nurodyta rida“, – nuostolius skaičiavo Irena.

Iškėlė bylą

Bėdos ištikta gargždiškė ėmė domėtis, ar galėtų mašinos pardavėjus patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

„Išgirdau, kad tokie atvejai dažni. Esą per pastarąsias dvi savaites iš Kauno turgaus Klaipėdos nepasiekė net trys automobiliai. Pakeliui jiems sugedo varikliai. Ir visi atvažiavo su tuščiais mašinos pardavimo dokumentais. Kam pasiskųsi?“ – girdėtas kalbas perpasakojo gargždiškė.

Moteris parašė pareiškimą policijai. Klaipėdos rajono policijos komisariatas pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo.

„Juk visi dabar užsiima automobilio spidometro atsukimu, tačiau Lietuvoje niekas nebaudžiamas. Esą mėginama teisintis, kad automobilis jau toks atgabentas iš Vokietijos. Tačiau Vokietijoje už hodometro duomenų suklastojimą numatytas laisvės atėmimas. Tad koks vokietis to griebsis?“ – sukčių išvedžiojimais stebėjosi pašnekovė.

Gargždiškė mėgino Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje teirautis, ar turi vilčių grąžinti netikusią prekę pardavėjui.

„Išgirdau tik nusistebėjimą, kad pirkau mašiną be jokios sąskaitos. Esą pirkėjas taip toleruoja mokesčių slėpimą, tad dar ir kalta likau. Juk perki automobilį ne du kartus per metus, o kartą per 10 metų“, – dėstė moteris.

Suklastos už 150–400 litų

Dienraščio „Klaipėda“ žurnalistai atliko eksperimentą ir internete rastais autoelektrikų telefonais pabandė užsakyti automobilio hodometro atsukimo paslaugą.

Paaiškėjo, kad auksarankiai meistrai hodometrą atsuka už 100–400 litų. Kaina priklauso ir nuo to, ar siekiama paslėpti įsikišimą į kompiuterinę sistemą, ar ne.

„Kiek žinau, „Volkswagen“ automobiliams tokia paslauga gali tekainuoti apie 80 litų. O štai kitų markių ar naujesnių automobilių hodometrų atsukimas gali kainuoti net 400 litų“, – aiškino vienas žinovų.

Paklausus, kiek kainuotų atsukti konkretaus „Mazda 626“ automobilio hodometrą, buvo pabrėžta, kad kaina prasidėtų nuo 150 litų.

„Su mazdomis yra reikalų. Nėra ten viskas taip paprasta, gali kainuoti ir kelis šimtus“, – rėžė meistras.

Komentaras

Kęstutis Masiulis
Seimo narys

Suprantu ir užjaučiu šią moterį, nes pats buvau patekęs į tokią situaciją. Nusipirkau automobilį, kuris taip pat subyrėjo, vos parsivariau jį iš Jurbarko. Mėginau ir aš aiškintis, tiesa, nesibylinėjau. Tačiau teisininkai teigė, jog galbūt užtektų ir dabar galiojančių įstatymų, kad būtų įmanoma pažaboti masinį hodometrų parametrų klastojimą. Juk tai yra sukčiavimas, duomenų klastojimas. Bet žmonių apgaulės praktika yra tokia dažna, o teisinė praktika Lietuvoje – lygi nuliui. Todėl manau, jog reikia atskiro įstatymo. Pateikiau Seimui Baudžiamojo kodekso pataisą ir nors esu opozicijoje, jai buvo pritarta. Rudens sesijoje pataisa bus įtraukta į svarstomų įstatymų projektų darbotvarkę. Nežinau, ar tikrai, tačiau gal Lietuva yra vienintelė Europoje, kurioje tokia veikla nebuvo uždrausta įstatymu. Už tokią veiką būtų baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Panašios baudos yra ir visoje Europoje. Vokietijos spaudoje esu skaitęs, kaip Rytų Europos meistrai realiai sėdo į kalėjimą už tokią veiklą.

Papildyta.

Snieguolė Šližytė
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos
Vartojimo prekių ir paslaugų skyriaus vyriausioji specialistė

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba sulaukia vartotojų prašymų ir skambučių dėl įsigytų netinkamos kokybės naudotų automobilių. Dažniausiai skundžiamasi dėl paslėptų ar vėliau išryškėjusių prekės defektų, dėl netinkamai užpildytų ar suklastotų įsigijimo ar registracijos dokumentų, dėl neišrašomų pinigų sumokėjimą patvirtinančių dokumentų. Vartotojas, sudarydamas naudoto automobilio pirkimo - pardavimo sutartį, turėtų būti itin atidus ir prieš įsigydamas prekę pasinaudoti daikto patikrinimo teise, t. y. norėdamas įsitikinti, kad prekė neturi paslėptų ar neaptartų trūkumų, patikrinti jį automobilių servise. Taip pat - atidžiai perskaityti pasirašomą sutartį, kurioje numatomi pardavėjo įsipareigojimai ir atsakomybė, reikalauti mokėjimą patvirtinančių dokumentų. Išaiškėjus sutarties sudarymo metu neaptartiems automobilio trūkumams, vartotojas pirmiausia turėtų raštu kreiptis į pardavėją ir nurodyti konkretų reikalavimą. Pardavėjas per 10 dienų nuo vartotojo prašymo pateikimo dienos, privalo pateikti motyvuotą atsakymą. Jeigu pardavėjas neišduoda prekės įsigijimą iš pardavėjo patvirtinančio dokumento, vartotojas turėtų kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos. Įtariant nusikalstamus veiksmus savo, kaip vartotojo, atžvilgiu (pvz., automobilio įsigijimo dokumentų ar kitų duomenų klastojimą ir pan.) – į policiją.

Seime užregistruota Baudžiamojo kodekso pataisa, siūlanti bausti už automobilio ridos klastojimą. Lankomiausio transporto skelbimų portalo Autoplius.lt atlikta apklausa parodė, kad daugiau nei 88 proc. lietuvių tokiam siūlymui pritaria. Net trečdalis apklausos dalyvių nurodė, kad tinkamiausia bausmė už tokį nusižengimą būtų laisvės atėmimas.

Pasak Autoplius.lt plėtros vadovo Viktoro Daukšo įtarti, kad rida buvo suklastota, galima atidžiau apžiūrėjus automobilio išorę ir vidų. Kuo automobilis daugiau naudotas, tuo labiau pastebimas jo nusidėvėjimas, pavydžiui, išsėdėta vairuotojo sėdynė, aptrintas vairas, pedalai.

„Akylesni pirkėjai pastebi, kad automobiliai Lietuvoje pigesni nei, pavyzdžiui, Vokietijoje. Kaip taip gali būti? Juk vien pargabenti automobilį reikalinga darbo jėga, transportas, degalai ir kitos išlaidos. Atsakymas iš tiesų slypi ridoje. Perkant automobilį iš Vokietijos tereikia „pakoreguoti“ jo ridą ir taip pakelti jo vertę“, – sako V. Daukšas.

Pasak jo, Vokietijoje normalu eksploatuojant dyzelinius automobilius per metus nuvažiuoti 20-30 tūkst. kilometrų. Iš Vokietijos yra atvežami ir Lietuvoje populiariausi 10-15 metų automobiliai. Remiantis paprasta matematika, galima paskaičiuoti, kad 10 metų senumo automobilis vidutiniškai gali būti nuvažiavęs apie 200 tūkst. kilometrų. Lietuvoje dažnai tokio amžiaus automobiliai parduodami su mažesne rida.

Tokia apgavystė, pasak V. Daukšo, Lietuvoje vis dar nelaikoma nusikaltimu, nors kitose Europos Sąjungos šalyse už ją griežtai baudžiama. Vokietijoje už ridos klastojimą pirmą kartą skiriama piniginė bauda, antrą kartą – laisvės atėmimas. Jungtinėje Karalystėje keli asmenys už ridos klastojimą jau buvo pasodinti į kalėjimą.

Lietuviai mano, kad tinkamiausia bausmė už suklastotą ridą, būtų piniginė bauda. Apklausa parodė, kad tam pritaria beveik 61 proc. žmonių. Tik 8 proc. atsakė, kad už ridos klastojimą neturėtų būti baudžiama. Dar mažesnė dalyvių dalis mano, kad už šią veiklą pakaktų įspėjimo.

Kad už suklastotus ridos duomenis reiktų bausti laisvės atėmimu iki dviejų metų, sutinka beveik trečdalis apklaustųjų. Dar daugiau – 57 proc. – respondentų pritaria, kad tokia bausmė būtų tinkamiausia tiems, kurie ridą klastoja ne pirmą kartą.

V. Daukšo teigimu, priėmus Seimo užregistruotą pataisą, ridos klastojimo atvejų sumažėtų, tačiau, kaip pastebi automobilių rinkos ekspertas, toks sprendimas lemtų ir didesnes naudotų automobilių kainas.

„Lietuvoje pradėjus bausti už ridos atsukimą, kartu su automobilių kokybe ūgteltų ir jų pardavimo kainos. Kyla klausimas, ar lietuviai pasiruošę pirkti geresnės būklės, bet brangesnius automobilius? Ar toliau rinktųsi senesnes, bet daugiau nuriedėjusias transporto priemones?“, – svarsto V. Daukšas.

Apklausos dalyvių taip pat buvo klausiama, ar jie yra įsigiję naudotą automobilį su suklastotais odometro rodikliais. Beveik trečdalis apklaustųjų prisipažino, kad buvo apgauti šios gudrybės, o beveik pusė įtaria, kad automobilio rida buvo sumažinta. Tik 17 proc. atsakė, jog visuomet kruopščiai renkasi automobilį ir nepatikliai žiūri į jo nuvažiuotų kilometrų skaičių.

„Prieš įsigydamas automobilį, pirkėjas turėtų atidžiai jį apžiūrėti, rekomenduojama jį patikrinti autorizuotuose servisuose. Juose galima patikrinti, kurioje atstovybėje automobilis buvo prižiūrėtas, kokia jo tikra rida, kokių problemų automobilis turėjo“, – teigia V. Daukšas.

V. Daukšas sako, kad dauguma apklausos dalyvių teigiamai vertina ir griežtesnę valstybės kontrolę naudotų automobilių rinkos ir pardavėjų atžvilgiu. Net 81 proc. respondentų pritarė, kad įvedus griežtesnę kontrolę bus labiau ginami vartotojų interesai.