Pagal pataisytą autorių teisių direktyvą interneto platformos yra teisiškai atsakingos už  autorių teisių saugojimą ir privalo tikrinti viską, ką jų vartotojai skelbia internete, kad būtų išvengta pažeidimų.

Dvejus metus rengtą reformą aktyviai palaiko žiniasklaidos organizacijos ir artistai, norintys gauti didesnį atlygį iš jų turinį naudojančių interneto platformų.

Tačiau jai griežtai priešinasi kai kurios interneto milžinės, gaunančios didžiulį pelną iš reklamos, ir laisvo interneto šalininkai. Lenkija buvo viena iš šešių ES valstybių, balsavusių prieš direktyvą.

„Lenkija šį rytą nusprendė pateikti skundą Europos Sąjungos Teisingumo Teismui dėl ES autorių teisių direktyvos priėmimo“, – pareiškė užsienio reikalų ministro pavaduotojas K. Szymanskis valstybinei televizijai.

„Jos nuostatose, kurios dažnai nėra labai aiškios, matome rimtą grėsmę išraiškos laisvei, ypač išraiškos laisvei internete“, – kalbėjo jis.

Viceministras taip pat išreiškė susirūpinimą, kad po jų gali sekti „panašių nuostatų, panašių į prevencinę cenzūrą, priėmimas“.

Direktyva ne tik numatė interneto platformų atsakomybę už vartotojų skelbiamą turinį, bet dar ir nustatė vadinamąsias gretutines teises naujienų žiniasklaidai. Jos turi užtikrinti, kad naujienų kompanijoms būtų geriau atlyginama už jų turinio naudojimą tokiose vietose kaip „Google News“ ar „Facebook“.

Prieštaringai vertinamą autorių teisių direktyvą remia naujienų ir muzikos kompanijos, bet kritikuoja didelės technologijų bendrovės ir interneto laisvės gynėjai, besibaiminantys, kad direktyva gali prislopinti dalijimąsi informacija.

Įstatymų leidėjai rugsėjį turėtų grįžti prie šių planų, siekianti užtikrinti sąžiningą atlyginimą skaitmeninio turinio – pavyzdžiui, muzikos, filmų arba naujienų – kūrėjams.

Šiam pasiūlymui griežtai priešinosi JAV technologijų milžinės ir interneto laisvės šalininkai. Kai kurie aktyvistai tvirtino, kad numatoma reforma gali užkirsti galimybę kurti didžiulio populiarumo sulaukiančius satyrinius „memus“.

Tačiau reformos šalininkai tvirtino, kad ES autorių teises skaitmeninėje erdvėje saugančios taisyklės galioja nuo 2001 m. ir nebeatitinka šiandienos skaitmeninio pasaulio realijų. Todėl Bendrija siekė atnaujinti autorių teisių apsaugą internetinėje erdvėje ir užtikrinti, kad interneto platformų ir naujienų kaupiklių veikla neatimtų sąžiningo atlygio iš kūrėjų, ypač menininkų, muzikantų ir žurnalistų.

Per Europos Parlamento posėdį Prancūzijos rytiniame Strasbūro mieste įstatymų leidėjai 318 balsais prieš 278 ir dar 31 nariui susilaikius siūlytą reformą atmetė.

„Šiandienos balsavimas yra demokratijos pergalė“, – sakė lobistinės organizacijos EDiMA, atstovaujančios „Google“, „Facebook“ ir kitoms JAV technologijų milžinėms, vadovė Siada El Ramly (Siada El Ramli).

Jeigu pasiūlymas būtų buvęs priimtas, Europos Parlamentas būtų gavęs mandatą pradėti derybas su Bendrijos narėmis dėl įstatymo galutinės versijos. Austrija, šiuo metu pirmininkaujanti ES, nori, kad šis teisės aktas būtų priimtas iki metų pabaigos.

Reformą uoliai palaikę Prancūzijos europarlamentarai po balsavimo reiškė įtūžį.

Anot Pervenche Beres (Pervanč Beres), JAV technologijų milžinės, „vagiančios iš menininkų ir nemokančios mokesčių, laimėjo kovą“.

Po balsavimo Europos Parlamento pranešėjas vokietis Axelis Vossas (Akselis Fosas) pareiškė: „Apgailestauju, kad dauguma EP narių nepalaikė pozicijos, kurią rėmė Teisės reikalų komitetas ir aš asmeniškai. Tačiau tai yra demokratinio proceso dalis. Rugsėjį grįšime prie šios temos ir bandysime atsižvelgti į piliečių rūpesčius, o kartu pritaikyti mūsų autorių teisių taisykles prie skaitmeninio amžiaus.“

McCartney raginimas

Prieštaringiausiai vertinami reformos aspektai – pastangos padidinti tradicinės žiniasklaidos pajamas ir kovoti su autorių teises pažeidžiančio turinio skelbimu tokiose platformose kaip „Google“ priklausanti dalijimosi vaizdo įrašais „Youtube“ arba socialinis tinklas „Facebook“.

Didžiausią kontroversiją sukėlė siūlymas apibrėžti, kokio dydžio teksto ar kitokio kūrinio dalį galima pateikti naujienų kaupiklio (agregatoriaus) tinklalapyje nemokant teisių turėtojui licencijos mokesčio.

Didžiosios žiniasklaidos įmonės, tarp jų naujienų agentūra AFP, palaikė šios srities teisės akto projekto pakeitimus kaip labai reikalingą sprendinį, turintį pažaboti nemokamų naujienų platinimą internete, atimantį pajamas iš tradicinių žiniasklaidos priemonių.

Tačiau oponentai peikė pasiūlymus įvesti „nuorodos mokestį“, nes tai slopintų laisvas diskusijas internete.

Ypač karštus ginčus provokavo šio teisės akto 13-asis straipsnis, skelbiantis, kad interneto platformoms tenka teisinė atsakomybė už jų vartotojų skelbiamą turinį, pažeidžiantį autorių teises.

Muzikos grandas P. McCartney ir didžiosios muzikos įrašų bendrovės bei kino studijos įtikinėjo politikus paremti siūlomus pakeitimus.

Tačiau kritikai sako, kad reforma ves į platformų, tapusių interneto kūrybingumo centrais – ypač „YouTube“ – visuotinę cenzūrą. Be to, ji ribotų paprastų internautų galimybes dalytis memais ir muzikos kūrinių perdirbiniais.

Trečiadienį „Wikipedia“, protestavusi prieš artėjantį Europos Parlamento balsavimą, užblokavo prieigą prie savo tinklalapio mažiausiai trijose šalyse.