Naują darželį Bajoruose pirmuoju etapu pradeda lankyti 120 vaikų (devynios grupės), vėliau vaikų ir grupių skaičius augs, informuoja Vilniaus savivaldybė.

„Bajorėlio“ darželyje suformuotos 9 ikimokyklinio ugdymo grupės lietuvių, lenkų ir rusų kalbomis kalbomis (5 grupės iki 3 metų amžiaus po 15 vaikų ir 4 grupės nuo 3 iki 6 metų amžiaus po 20 vaikų).

„Per rekordiškai trumpą laiką, turime naują darželį Vilniuje. Nuo kapsulės įkasimo praėjo metai ir aštuoni mėnesiai. Šiandien džiaugiuosi matydama įtempto darbo rezultatus, įdėta daug pastangų, organizuota daug posėdžių – dar kartą įrodėme, kad turėdami profesionalią, kompetentingą ir laiko neskaičiuojančią komandą, galime viską. O mažiesiems vilniečiams, jų tėveliams ir darželio personalui, noriu palinkėti kūrybiškumo, šypsenų ir kokybiško, įdomaus ugdymo proceso“, – sako Vilniaus mero pavaduotoja Edita Tamošiūnaitė.

Per rekordiškai trumpą laiką, turime naują darželį Vilniuje. Nuo kapsulės įkasimo praėjo metai ir aštuoni mėnesiai.

Ramioje medžių apsuptoje „Bajorų kalvų“ vietoje įsikūręs modernios architektūros dviejų aukštų 3, 5 tūkst. kv. m darželio pastatas ypatingas tuo, kad architektai daug dėmesio skyrė objekto kompleksiškumui, pritaikomumui ir kokybei – nuo lauko žaidimo aikštelių iki pastato fasado ir vaikų vonios kambarių, jų ergonomikos, spalvų.

Pirmajame darželio aukšte galės vykti darželio bendruomenės renginiai, vaikai užsiims aktyvia veikla sporto salėje. Antrajame aukšte numatytos patalpos administracijai, slaugos kabinetas. Darželyje įrengta ir patalpa kūdikiams žindyti bei pervystyti.

Darželis suprojektuotas pagal universalaus dizaino principus. Turintiems individualių poreikių įrengtos sanitarinės patalpos, į pagrindinį įėjimą veda ir pandusas, kad būtų patogu tiems, kurie juda su vežimėliu ar dviračiu. Darželis taip pat turi ir geoterminį šildymą.

Visai Verkių seniūnijai ypač aktualu, kad šalia darželio jau vystomas ir progimnazijos projektas. „Vilniaus vystymo kompanija” su bendruomene jau aptarė išrinktą architektūrinį konkursą laimėjusį projektą.

Sostinėje yra 125 lopšeliai-darželiai, 12 darželių-mokyklų bei 28 bendrojo ugdymo mokyklose veikia ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupės. Veikia 1 488 grupės – 279 grupės iki 3-jų metų amžiaus, 884 grupės nuo 3 iki 6 metų amžiaus ir 325 priešmokyklinio ugdymo grupės. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes lanko 28 552 vaikai.

2022-aisiais į Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigas priskirta 11 115 vaikų. Apie 80 proc. jų pateko į pirmuoju prioritetu tėvų pasirinktus darželius. Vilniaus darželiuose šiuo metu yra likę 634 laisvos vietos.

Po Nepriklausomybės atkūrimo pastatyta 10 naujų ikimokyklinio ugdymo įstaigų: „Karuselė“, „Gabijėlė“, „Gilužis“, „Vandenis“, „Žilvinėlis“, „Vėrinėlis“, „Vėjelis“, „Pilaitukas“,  Vaduvos darželis-mokykla bei Santariškių.

Nuo 2016 m. Vilniuje renovuotuose pastatuose įkurtos 5 ikimokyklinio ugdymo įstaigos: „Ąžuolas“, „Gluosnis“, „Žolynas“, „Giliukas“, „Malūnėlis“, taip pat pastatyti 6 moduliniai priestatai prie lopšelių-darželių „Atžalėlės“, „Gabijėlė“, „Gintarėlis“, „Medynėlis“, „Strazdelis“, „Vandenis“.

Pritaikius savivaldybės arba išnuomotas patalpas įkurti 7 lopšelių-darželiai – „Pasaka“, „Gilužis“, „Kodėlčiukas“, „Vėjelis“, „Pilaitukas“, „Pumpurėlis“, „Lazdynėlis“ – padaliniai.

Šiuo metu vykdomi 6 naujų darželių projektavimo ir statybos darbai Pašilaičiuose (Žemynos g. 2C), Pilaitėje (Pajautos g. 7 ir Tolminkiemio g. 11A), Perkūnkiemyje (Bieliūnų g. 5/9), Balsiuose (Aušrinės g. 10A), Šnipiškėse (Kernavės g. 82), Jeruzalėje (Braškių g.). Iki 2025 m. duris atvers naujos įstaigos Pašilaičiuose, Pilaitėje ir Perkūnkiemyje, likusias planuojama pastatyti iki 2026 metų.

„Naujas darželis Verkiuose – ypač svarbus miesto švietimo plėtros objektas. Neabejoju, kad jis palengvins daugybės jaunų šeimų situaciją ir suteiks galimybę vaikus leisti į darželį kuo arčiau namų, sumažins transporto spūstis bei užtikrins visas reikiamas sąlygas kokybiškam ir šiuolaikiškam vaikų ugdymui“, – sako Vilniaus mero pavaduotoja Edita Tamošiūnaitė.

Rugsėjį–spalį vykusiame priėmime suformuotos 8 ikimokyklinio ugdymo grupės (4 grupės iki 3 metų amžiaus po 15 vaikų ir 4 grupės nuo 3 iki 6 metų amžiaus po 20 vaikų). Antruoju etapu planuojama priimti dar 6  vaikų grupes.

Bendras darželio „Bajorėlis“ plotas siekia 3,5 tūkst. kv. m., įstaigoje iš viso veiks 14 grupių, kuriose galės ugdytis iš viso apie 240 vaikų. Ikimokyklinio ugdymo įstaigoje bus vaikų rūbinės, žaidimų, higienos kambariai, miegamieji ir virtuvėlės. Pirmajame darželio aukšte galės vykti darželio bendruomenės renginiai, vaikai užsiims aktyvia veikla sporto salėje. Antrajame aukšte numatytos patalpos administracijai, slaugos kabinetas.

Darželis suprojektuotas pagal universalaus dizaino principus. Turintiems individualių poreikių įrengtos sanitarinės patalpos, į pagrindinį įėjimą veda ir pandusas, kad būtų patogu tiems, kurie juda su vežimėliu ar dviračiu. Darželis taip pat turi ir geoterminį šildymą. Aplink suprojektuotos vaikų žaidimų aikštelės, tėvų patogumui numatyta ir automobilių stovėjimo aikštelė.

Šalia Vilniaus lopšelio – darželio „Bajorėlis“ įgyvendinamas ir progimnazijos projektas.

Kaip informuoja Vilniaus savivaldybė, prašymų registracija vyks iki spalio pabaigos. Lapkričio 21-ąją jį pradės lankyti 120 vaikų, vėliau skaičius dvigubės.

2022-aisiais į Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigas priskirta 11 115 vaikų. Apie 80 proc. jų pateko į pirmuoju prioritetu tėvų pasirinktus darželius. Vilniaus darželiuose šiuo metu yra likę 470 laisvų vietų.

1658 vaikai (766 iš jų – iki 2 metų), kurių tėvams netiko darželiai, kuriuose yra vietų, laukia eilėje į norimus darželius. 98 iš jų – nedeklaruoti Vilniuje. 478 laukiantys eilėje vaikai lanko privačius darželius ir gauna savivaldybės skiriamą 100 Eur kompensaciją. Iš viso 100 Eur kompensaciją gauna 7205 vaikai, lankantys privačius darželius. Taip pat 100 Eur kompensaciją gauna 15 vaikų, ugdomų šeimoje (samdoma auklė arba priežiūra ir ugdymas vykdomas pačių tėvų).

„Kasdien į sostinės ikimokyklinio ugdymo įstaigas keliauja apie 30 tūkst. vaikų. Jaunoms šeimoms, besikuriančioms augančiose miesto dalyse, vis paprasčiau gauti vietą ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir sėkmingai grįžti į darbo rinką“, – sako Vilniaus vicemerė Edita Tamošiūnaitė.

„Bajorėlio“ darželyje tėvai galės rinktis vieną iš trijų ugdomųjų kalbų – be valstybinės lietuvių, yra ir lenkų bei rusų kalbos pasirinkimas. Grupės bus formuojamos pagal tėvų prašymuose pateiktą informaciją.

Lopšelį-darželį „Bajorėlis“ ateityje galės lankyti 240 vaikų. Pastate iš viso įsikurs penkios grupės vaikams nuo 1,5 iki 3 metų ir devynios grupės nuo 3 iki 6 metų. Greta darželio plėtojamas ir  progimnazijos projektas.

Po Nepriklausomybės atkūrimo pastatyta 10 naujų ikimokyklinio ugdymo įstaigų: „Karuselė“, „Gabijėlė“, „Gilužis“, „Vandenis“, „Žilvinėlis“, „Vėrinėlis“, „Vėjelis“, „Pilaitukas“,  Vaduvos darželis-mokykla bei Santariškių. 

Nuo 2016 m. Vilniuje renovuotuose pastatuose įkurtos 5 ikimokyklinio ugdymo įstaigos: „Ąžuolas“, „Gluosnis“, „Žolynas“, „Giliukas“, „Malūnėlis“, taip pat pastatyti 6 moduliniai priestatai prie lopšelių-darželių „Atžalėlės“, „Gabijėlė“, „Gintarėlis“, „Medynėlis“, „Strazdelis“, „Vandenis“.

Pritaikius savivaldybės arba išnuomotas patalpas įkurti 7 lopšelių-darželiai – „Pasaka“, „Gilužis“, „Kodėlčiukas“, „Vėjelis“, „Pilaitukas“, „Pumpurėlis“, „Lazdynėlis“ – padaliniai.

Šiuo metu vykdomi 6 naujų darželių projektavimo ir statybos darbai Pašilaičiuose (Žemynos g. 2C), Pilaitėje (Pajautos g. 7 ir Tolminkiemio g. 11A), Perkūnkiemyje (Bieliūnų g. 5/9), Balsiuose (Aušrinės g. 10A), Šnipiškėse (Kernavės g. 82), Jeruzalėje (Braškių g.). Iki 2025 m. duris atvers naujos įstaigos Pašilaičiuose, Pilaitėje ir Perkūnkiemyje, likusias planuojama pastatyti iki 2026 metų.

Liūčių metu nuolat skęstantis ir duobėtas kelias iki rugsėjo pabaigos taps gyventojų poreikiams pritaikyta gatve sparčiai besivystančioje sostinės dalyje, teigiama savivaldybės pranešime.

„Bajorų gyvenvietėje ir aplinkiniuose rajonuose gyventojų tankumas sparčiai auga. Mykolo Lietuvio gatvė – viena iš pagrindinių šios teritorijos transporto arterijų. Ja gyventojai patenka į pagrindines gatves – Ukmergės ir Mokslininkų, Vakarinį aplinkkelį bei daug kitų šalutinių gatvių“, – sako Vilniaus savivaldybės Infrastruktūros skyriaus Eksploatacijos poskyrio patarėjas Raimondas Jacunskas.

Išasfaltavus gatvę, pasak jo, sumažės dulkių tarša, palengvės kelio priežiūra, žiemos metu gatvė bus barstoma druskos mišiniu. Žiemą, gausiai pasnigus, gatvė tapdavo sunkiai pravažiuojama, o rudenį ir pavasarį, vos išlyginus žvyrkelį, dėl eismo srautų vėl atsirasdavo duobių.

S. Žiūros nuotr.

Tvarkant gatvę, bus įrengtas vandens surinkimo rezervuaras. Taip bus išspręsta opi Mykolo Lietuvio ir šalia jos esančios Šventeliškių gatvės problema – vandens nutekėjimas liūčių metu.

Mykolo Lietuvio gatvė – viena iš pagrindinių šios teritorijos transporto arterijų. Ja gyventojai patenka į pagrindines gatves – Ukmergės ir Mokslininkų, Vakarinį aplinkkelį.

Savivaldybės pranešime skelbiama, kad gatvės asfaltavimo darbų metu draudžiamas eismas Mykolo Lietuvio gatve nuo Ukmergės g. iki Šventeliškių g. Eismas nukreipiamas į šalia esančias gatves: Šventeliškių g., Jono Karolio Chodkevičiaus g., Šaulio g. Darbams skirta apie 500 tūkst. eurų.

Baigus darbus, keisis eismas su Mykolo Lietuvio gatve besiribojančioje Broniaus Krivicko gatvėje. Nuo Liudo Giros gatvės iki Janinos Degutytės gatvės bus įvestas vienpusis eismas – tai sumažins eismo srautą ir leis nukreipti jį kita kryptimi. Į gatvę bus galima įvažiuoti tik iš J. Degutytės gatvės pusės, o iš L. Giros gatvės pusės bus eismą draudžiantys ženklai.

Tranzitinis eismas šiuo metu sudaro apie 80 procentų viso transporto srauto B. Krivicko gatvėje. Skaičiuojama, kad įvedus vienpusį eismą, tranzitinių automobilių srautas mažės 30 ar net daugiau procentų.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos užsakymu bendrovė „Vilniaus planas“ rengia Mykolo Lietuvio g. ir Mokslininkų g. projektinius pasiūlymus atkarpai nuo Ukmergės g. iki Geležinio Vilko g. Juose numatomas gatvės pritaikymas visiems eismo dalyviams ir visapusiškos infrastruktūros įrengimas: gatvės standartus atitinkančių, modernių pėsčiųjų ir dviračių takų įrengimas, viešojo transporto paslaugos teikimui reikalingos infrastruktūros įrengimas, 4 eismo juostų (po 2 kiekviena kryptimi) gatvės įrengimas, triukšmo ir taršos mažinimo priemonių įrengimas.

Vilniaus miesto savivaldybė pranešė apie paskelbtus architektūrinius konkursus mokyklos ir dviejų darželių projektavimui.

Pasak pranešimo, Bajoruose šiuo metu mokyklos nėra, tiek pradinukai, tiek vyresnių klasių mokiniai važiuoja į artimiausias mokyklas Fabijoniškėse ar Pašilaičiuose, tad šiame rajone bus statoma progimnazija. Ją galės lankyti apie 1000 moksleivių.

„Vilnius auga sparčiai, tad per artimiausius penkerius metus statome arba rengiamės pastatyti aštuonias mokyklas ir ne vieną vaikų darželį. Mums svarbu, kad naujos ugdymo įstaigos būtų aukščiausios architektūros kokybės ir atsirastų ten, kur jų labiausiai reikia – greta šeimų gyvenamosios vietos, kad išlaisvintume tėvus nuo nebūtinų kelionių, o mieste sumažintume eismo spūsčių“, – sako Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

Mokyklos projektas bus atrinktas atvirame architektūrinės idėjos konkurse, kuriame bus vertinama pasiūlyta kaina ir projektuotojų kūrybiškumas. Mokyklos projektavimui ir statybai skiriama apie 20 mln. eurų.

Pasak savivaldybės, stinga ne tik mokyklų skirtingose miesto vietose, bet ir vietų darželinukams. Vaikų darželius planuojama statyti šiaurinėje miesto dalyje, kur dėl tankėjančio gyvenamumo yra susidariusi darželių trūkumo problema.

Vilniaus vystymo kompanija paskelbė architektūrinius atviro projekto konkursus dviem darželiams – 280 vietų lopšeliui darželiui Žemynos gatvėje Pašilaičiuose ir 410 vietų darželiui Perkūnkiemyje.

Pagal Vilniaus miesto savivaldybės parengtą ugdymo įstaigų plėtrą, iki 2025 metų sostinėje turi atsirasti dar septynios mokyklos Tarandėje, Verkiuose, Pašilaičiuose, Pilaitėje, Kalnėnuose ir Pavilnyje.

„Vilniuje vieną po kito kuriame darželius arčiau vilniečių namų – per dvejus metus atvėrėme 6 modulinius darželius, 6 įsigijome. Šiandien svarbus etapas Bajoruose – tikimės, jau lapkritį darželis atsidarys“, – kalbėjo sostinės meras Remigijus Šimašius.

Bendras darželio plotas sieks 3,5 tūkst. kv. m. Lopšelis-darželis bus su geoterminiu šildymu. Aplink darželį suprojektuotos vaikų žaidimų aikštelės, tėvų patogumui numatyta ir automobilių stovėjimo aikštelė.

„Džiaugiuosi matydama, kaip Vilniuje plečiasi ikimokyklinio ugdymo įstaigų infrastruktūra, kokiuose moderniuose darželiuose bus ugdomi vaikai. Tikiu, kad šis naujas lopšelis-darželis taps daugelio vaikų gerų pirmųjų prisiminimų ir puikios gyvenimo pradžios Vilniuje vieta. Sveikinu tėvelius ir būsimojo darželio bendruomenę – šiandien išties džiugi diena mums visiems“, – sakė mero pavaduotoja Edita Tamošiūnaitė.

Lopšelio-darželio statybas valdančios įmonės UAB „Conresta“ vadovas Lukas Laukaitis džiaugėsi galimybe prisidėti prie vieno moderniausių darželio Vilniuje statybų.

„Šio objekto terminas įtemptas, statybos darbus užbaigti turime dar šiemet, tačiau su mūsų turima patirtimi ir profesionalių darbuotojų komanda užtikrinsime sklandų projekto įgyvendinimą laiku, išlaikant aukščiausius kokybės standartus. Neabejoju, kad šis darželis taps pasididžiavimu šeimoms, išskirtine vieta vaikams augti ir pažinti pasaulį. Didžiuojamės Vilniaus savivaldybės pasitikėjimu ir tuo, kad mūsų komanda geba pateisinti iškeltus lūkesčius. Neabejoju, kad su Vilniaus savivaldybe ir toliau profesionaliai, efektyviai bendradarbiausime statydami dar ne vieną projektą kartu“, – kalbėjo L. Laukaitis.

Vilnius sėkmingai plečia ikimokyklinio ugdymo tinklą: pernai atverti šeši nauji moduliniai darželiai, pastatyti prie tų esamų lopšelių-darželių, kuriuose labiausiai trūko vietų darželinukams. Naujuose apie 800 kv. m ploto dviejų aukštų darželiuose veikia 6 grupės, edukacinės erdvės, skirtos vaikų ugdymui ir žaidimams.

Šiuo metu suplanuotos 4 naujų darželių statybos, taip pat vykdomi projektavimo darbai ir dėl darželio statybos Pašilaičiuose (Žemynos g. 2C). Projektuojami du nauji darželiai Pajautos ir Tolminkiemio gatvėse Pilaitėje. Pastarieji du naujai projektuojami darželiai išsiskirs savo modernia architektūra – tai bus U raidės formos modernūs pastatai, su baseinais, vidiniais kiemeliais, saugaus elgesio kelyje mokymams skirtomis erdvėmis, saulėtoje pusėje numatytos lauko žaidimų zonos. Naujieji darželiai pagal energijos suvartojimą priklausys A++ klasei. Abu šie nauji darželiai ugdys 640 vaikų.

„Taip klaidinama visuomenė ir keliami nepagrįsti lūkesčiai – savivaldybė nėra gavusi jokių projektinių pasiūlymų dėl šio sklypo plėtros planų, o tokiems, kokie matyti pardavėjo pateiktoje medžiagoje, ir nepritartų“, – komentuoja Vilniaus miesto vicemeras Tomas Gulbinas.

Pirkti siūlomas žemės sklypas iš pietinės sklypo ribos yra ribojamas Medilo gatvės ir plėtojamo daugiabučių gyvenamųjų namų komplekso, o šiaurinėje sklypo pusėje kaimyniniuose sklypuose vyrauja po vieną gyvenamąjį namą sklype. Vyriausiojo miesto architekto skyriaus specialistų vertinimu, atsižvelgiant į tai užstatymo plėtra minėtame žemės sklype turėtų būti darniai įsiliejanti į esamą užstatymą: intensyvesnis užstatymas galimas prie gatvės, tačiau ramesnis turi būti prie atskirų vienbučių ar dvibučių gyvenamųjų namų.

Savivaldybė nėra gavusi jokių projektinių pasiūlymų dėl šio sklypo plėtros planų, o tokiems, kokie matyti pardavėjo pateiktoje medžiagoje, ir nepritartų.

Taip pat planuojant plėtrą reikėtų vertinti tvirtinimo stadijoje esančio naujojo Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo plano principinius sprendinius – šioje teritorijoje numatytas ekstensyvus gyvenamųjų teritorijų užstatymas, kai 1–3 aukštų vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatai su pagalbinio ūkio paskirties pastatais statomi atskirame žemės sklype. Pastatai ant sklypo ribų gali būti sublokuoti (suporinti) su besiribojančio žemės sklypo pastatais. Viename žemės sklype maksimalus galimas būstų skaičius – du.

„Savivaldybė nėra jokia forma pritarusi tokiems priešprojektiniams pasiūlymams, – atkreipė dėmesį T. Gulbinas. – Nors parduodamas projektas savo sprendiniais neprieštarauja galiojančiam Bendrajam planui, tačiau savivaldybė, nustatydama galimus užstatymo rodiklius, vertina ir urbanistinį kontekstą. Šiuo atveju jame vyrauja kitoks, retesnis, užstatymas, nei siūloma pasiūlymuose. Abejotina ir pateikiamų sprendinių kuriama urbanistinio sprendimo kokybė – erdvinė struktūra, būstų tankis, privažiavimų tinklas.“

Fotografijų serijoje „Bajorai“ K.Richteris eseistiškai tyrinėja vieno Lietuvos miestelio istoriją. Autorius pasakoja tik dalį istorijos, joje susipina praeities ir dabarties naratyvai. Klausas dvejus metus (2017‒2019) dokumentavo miestelio gyventojus, jų buitį. Seriją papildė nuotraukos iš Bajoruose gyvenančių šeimų albumų ir esė, rašyta remiantis pokalbiais ir asmeninėmis impresijomis.

Fotografijomis menininkas byloja apie užmirštus žmones, gyvenančius marginalizuotoje Europos dalyje, kartu – ir apie šiandienės Lietuvos visuomenę. Taigi ši serija – ne tik apie mažą visuomenės dalį. Greitai galima susidaryti įspūdį, kad „Bajorų“ serija reflektuoja ir trauminę mūsų visuomenės patirtį bei neišspręstas ir užmirštas praeities temas.

Albumuose rastos nuotraukos reprodukuotos ant tekstilės, tokiu būdu atkreipiant dėmesį į daiktiškumą ir laikinumą. Pažvelgus į fotografijų serijos atvaizdus, akivaizdžiai jaučiamas praėjęs laikas. Menininko žvilgsnis tarytum krypsta į yrančius objektus, kurių jau greitai nebeliks.

Iš fotografijų serijos „Bajorai“. / K. Richterio nuotr.

K. Richteris 1986 m. gimė Vienoje, ten ir užaugo. 2012-aisiais įgijo tarptautinio vystymo bakalauro laipsnį Vienos universitete, 2016-aisiais baigė studijas Ostkreuzo (Vokietija) fotografijos mokykloje. Gyvena ir dirba Bajoruose (Rokiškio raj.).

Šios parodos projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Klaipėdos miesto savivaldybė.

Į „X“ formato parduotuvės įrengimą prekybos tinklas „Maxima“ investavo apie 800 tūkst. eurų ir sukūrė 26 naujas darbo vietas.

„Žinome, kad mūsų klientai vertina tokius sprendimus, kaip galimybė sutaupyti laiko naudojantis savitarnos kasomis, o vietos bendruomenei svarbios tokios pridėtinės vertės, kaip vaikų žaidimo aikštelė bei patogus automobilių parkavimas. Todėl planuodami šią parduotuvę atsižvelgiame į klientų norus ir investavome ne tik į patogias apsipirkimo technologijas, bet ir socialinę infrastruktūrą“, - sako „Maximos“ operacijų vadovė Irtautė Ščerbavičienė.

Pasak jos, siekiant užtikrinti greitą lankytojų apsipirkimą parduotuvėje įrengtos 3 paprastos ir 4 savitarnos kasos, kuriose galima atsiskaityti banko kortelėmis ir grynaisiais pinigais. Bendras parduotuvės plotas sudaro 886 kv. m., o prekybos plotas - 682 kv. m. Be naujos prekybos salės, įrangos, interjero bei fasado Bajorų „Maximoje“ sutvarkyti parduotuvės laiptai, atnaujinta vaikų žaidimo aikštelė ir automobilių stovėjimo aikštelės žymėjimas.