-
Tarptautinis B.Dvariono konkursas – muzikos pasaulio „viršūnių“ susitikimas
– Pone Sitkovetski, – atrodo, jog esate nuolatiniame kelyje. Tuo pat metu griežiate smuiku bei diriguojate įvairiems orkestrams. Turite įspūdingą diskografiją – daugiau nei keturiasdešimt įrašų. Bendradarbiaujate su tokiais orkestrais kaip Londono simfoninis bei Londono filharmonijos ir Karališkasis Concertgebouw, Berlyno filharmonijos, Čikagos simfoniniu, Klivlendo bei Los Andželo filharmonijų, Leipcigo Gewandhaus, Niujorko filharmonijos, Filadelfijos. O kur dar pasaulio garso legendos – seras Colinas Davisas, Marissas Jansonsas, seras Nevilleʼis Marrineris ir Yehudi Menuhinas. Esatę vedęs laidas ir išleidęs knygą. Kaip pavyksta visa tai suderinti?
– Man patinka judėti – kuo vyresnis esi, tuo geresnė gyvenimo kokybė, jei tik nesėdi vienoje vietoje. Taigi dabar, atrodo, keliauju tiek pat, kiek tada, kai buvau jaunesnis, bet klausimas, kiek žmogus turi apetito muzikai ir kitoms meninėms veikloms. O aš jį turiu didžiulį, todėl domiuosi įvairiausiomis muzikavimo galimybėmis ir formatais. Žinoma, darau daug aranžuočių, kurias labai mėgstu – tai mano hobis, dabar jau tapęs profesijos dalimi. Visa tai suderinti lengva, nes jei myli tai, ką darai, tiesiog eini, – tai tarsi penkių dalių fugos, kurią labai mėgstu, bendrai ir visą polifoniją, kontrapunktas. Nuolat esu keliose srityse: groju, diriguoju, aranžuoju, vedu meistriškumo kursus. Nuolat nedėstau niekur, bet dalyvauju daugelio jaunesnių kolegų gyvenimuose.
Dmitrijus Sitkovetskis. D.Sitkovetskio asmeninio archyvo nuotr.
– Keliaujate į Vilnių – į šią nuostabaus grožio Europos sostinę. Kokiomis nuotaikomis į Lietuvą atvykstate Jūs?
– Vilnius yra labai gražus ir neįtikėtinai pilnas kultūros, turintis puikias tradicijas – paminėsiu tik čia gimusį Jashą Heifetzą, greta daugelio kitų puikių muzikų. Bet akivaizdu – šiuo metu pasaulyje susiklostė tokia sudėtinga ir pavojinga situacija, kokios per savo gana ilgą gyvenimą daugiau neprisimenu. Ir Vilnius, Lietuva yra pačiame pakraštyje, ribojasi ir su Baltarusija, ir su Rusija... Ir pasaulis tikrai pilnas pavojų: Rusijos invazija į Ukrainą, didžiulis ir baisus konfliktas ten. Ir Amerika niekada nebuvo taip susiskaldžiusi kaip dabar, vyksta, atrodo, niekad nesibaigsiantys rinkimai, ir vienas Dievas žino, kas po jų nutiks ten. Tad kiekvienam reikėtų susitelkti į dalykus, kurie atneša vidinę ramybę, meilės jausmą. Tai muzika, šeima, geri draugai... Ir, žinote, meno pasaulis visa tai neabejotinai išgyvens. Jis išgyveno įvairiausius karus ir konfliktus, tai žinome iš tūkstančius metų skaičiuojančios istorijos. Tikiu, kad reikia tiesiog susitelkti į tai, ką mėgsti ir ką darai gerai.
– Kaip geopolitinė situacija veikia jus asmeniškai – ar pats jaučiate įtampą? O galbūt sąmoningai stengiatės kiek įmanoma atsiriboti nuo šios temos informacinio lauko?
– Su šia įtampa susitvarkyti ir visiškai atsiriboti nuo to kas vyksta negali. Nuo 2022 m., kai prasidėjo karas, praradau senus draugus, kuriuos turėjau Rusijoje. Nepalaikau ryšių su daugeliu jų, nes dabar esame, taip sakant, priešingose barikadų pusėse. Bet muzika, savo idealiuoju pavidalu, neturi sienų ir iš anksto prieš ką nors nenuteikia. Susitelkus į grožį, į harmoniją, esančią geresniame pasaulyje, kurį turime, tame fantastiškame muzikos pasaulyje, galbūt bus tam tikra galimybė žmonėms pagaliau sustabdyti konfliktą. Žinoma, muzika niekada nesustabdė karų, bet toliau ją praktikuoti visais įmanomais būdais, manau, yra nepaprastai svarbu.
G. Budrytės nuotr.
– Neretai jaunasis muzikas mato du kelius – soluoti arba groti orkestre. Jūsų biografija, gyvenimo pulsas tam prieštarauja: ne tik aktyviai koncertuojate, bet ir vystote projektus, organizuojate renginius, skaitote pranešimus, vadovaujate orkestrams, įrašinėjate muziką, kuriate aranžuotes. Tarp įvairiausių konkursų dalyvių mus aplanko ir, tarkime, multiinstrumentalistai, muzikos terapeutai. Ką smuikininkas, talentingas muzikas gali šiandien?
–Vien tik dviejų kelių aš nematau. Yra kur kas daugiau. Žinote, kaip pavyzdį galiu pateikti savo sūnėną Aleksandrą Sitkovetskį, kuris dėsto dviejose svarbiose konservatorijose, turi fortepijoninį trio, koncertuoja kaip solistas, taip pat groja styginių kvartete bei orkestre, netgi vadovauja kameriniam orkestrui ir yra vieno kamerinio orkestro Lenkijoje muzikos vadovas. Būtent toks yra įdomus, sėkmingas ir išties įtemptas muzikinis gyvenimas. Bet tam reikia kvalifikacijos, o kad ją ištobulintum – gali prireikti ir viso gyvenimo. Todėl šiais laikais ne taip svarbu laimėti konkursą, jis suteikia galimybę susitikti su žmonėmis, išsiaiškinti ir pasitvirtinti, kur esi. Keliaudamas po pasaulį išgirsti kitų puikių talentų ir braižai savo paties gyvenimo kelią. Tad jaunasis smuikininkas šiandien gali mokytis iš geresnių. Pavyzdžiui, geriausias būdas mokytis jaunam dirigentui – tapti didžio dirigento asistentu. Galbūt su pačiu orkestru net nelabai galėsi dirbti, bet vien būnant šalia didelės asmenybės galima gauti svarbių gyvenimo pamokų. Taip savo mokinius mokė didieji Renesanso mokytojai, bet mūsų profesijoje tai primiršta. Primindamas, tai ir skatinu juos daryti.
G. Budrytės nuotr.
– Šiemet B. Dvarionio konkurso vyriausios amžiaus kategorijos dalyvių finalo formatas kiek neįprastas, nes jame kartu varžysis ir pianistai, ir smuikininkai - nelieka ir dviejų, pagal instrumento grupę paskirtų komisijų. Kaip dažnai su kažkuo panašiu, dirbant konkursuose, tenka susidurti? Ir į ką ketinate atkreipti dėmesį, vertindamas ne tik smuikininkus, bet ir pianistus?
– Taip, man yra tekę dalyvauti konkursuose, kurių finaluose žiuri nariai vertina atlikėjus nepriklausomai nuo instrumento grupės. Tai yra puiku, nes nėra svarbiausia, kas geriau pagros vieną ar kitą pasažą. Esu dalyvavęs „Concertino Praga“ ir tai buvo pirmasis konkursas, kurį laimėjau dar 1966 m. Dabar tapau jo žiuri pirmininku ir būtent ten esama skirtingų disciplinų. Taigi renkiesi įdomiausią talentą, unikaliausią ir daugiausia potencialo rodančią asmenybę, nes dalyviai gana jauni. Taigi ieškome potencialo, nepriklausomai nuo instrumento kuriuo muzikas groja.
– Konkursas šiemet prasidėjo modernistine optimizmo architektūra išmargintame Kaune. Ką tikitės išvysti ir išgirsti Lietuvoje, ko norėtumėte palinkėti įvairaus amžiaus, įvairiose kultūrose augusiems šio konkurso dalyviams?
– Kaunas yra miestas, kurio tikrai nepažįstu. Buvau ten tik kartą, labai trumpai, gastrolių su Jurijaus Jankelevičiaus klase . Tai turėjo būti, jei galite patikėti, 1972 ar 1973 m., tikriausiai paskutinieji jo gyvenimo metai. Jis veždavo savo smuiko klasę į puikiausiais koncertines įstaigas ir paprastai tai būdavo jauniausi jo klasės studentai, bet tuomet kartu buvo ir Vladimiras Lancmanas, Tatjana Grindenko, ir, ko gero, Pavelas Koganas. Tai būdavo fantastiški vakarai, kai kuriuose iš tų vakarų dalyvaudavo ir geriausieji Jankelevičiaus mokiniai. Kaune buvo vienintelis sustojimas, todėl man tai bus tarsi pirmas kartas šiame mieste. Bet pažįstu Vilnių, taip pat pažįstu Klaipėdą. Kaip tik pernai Klaipėdoje praleidau nuostabią savaitę su šio miesto kameriniu orkestru.
Kalbant apie konkursą, man jis - toks labiau „viršūnių“ susitikimas, suburiantis žiuri narius iš įvairių pasaulio valstybių. Ir tai galimybė jaunam žmogui ateiti ir paprašyti patarimo bei užmegzti ryšį, galimybė pamatyti vieniems kitus ir susivokti, kur esame šiame labai sudėtingame pasaulyje. Ir koks jis bebūtų, šį savaitgalį visų laukia atgaiva - nuostabūs Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje vyksiantys renginiai, kur jaunieji atlikėjai pasirodys kartu su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru.
Bilietus į finalą platina: kakava.lt
Daugiau informacijos apie konkursą: https://dvarionas.link/
-
Akademinės muzikos estafetę iš Europos perima Tolimieji Rytai ir Australija
– Pone Fordai, jūs daug keliaujate, sutinkate daug įvairiausių žmonių. Su kokiomis nuotaikomis, mintimis, muzika, knygomis gyvenate ir atvykstate čia?
– Atvykau į Lietuvą tikėdamasis susitikti su draugais ir kolegomis iš viso pasaulio ir pasidalyti džiaugsmu su jaunaisiais pianistais, kurie taip sunkiai ruošėsi konkursui. Mano nuotaikas ir mintis šiek tiek jaukė ilgos kelionės perspektyva, tačiau žinojau, kad atvykus į Kauną mano nuotaika pasikeis, o atvykimas į Lietuvą bus kupinas jaudulio ir entuziazmo. Juk laukia tiek daug jaunųjų pianistų pasirodymų ir jų programų įvairovė! Be to, man visada įdomu išgirsti mažiau žinomų kompozitorių kūrybą. Žinau, kad girdėsiu lietuvių kompozitorių muziką ir tikiuosi, kad tai mane patį įkvėps įtraukti šiuos kūrinius į savo mokymo programą.
– Profesoriau, pats aktyviai koncertuojate Australijoje, Rytų Azijos valstybėse, ten taip pat dėstote. Ar sutiktumėte su prof. Jurgio Dvariono, smuikininkų žiuri pirmininko, įžvalgomis, jog Europoje mažėja jaunųjų atlikėjų, kurie renkasi profesionalųjį muzikavimą? Ir ar tikrai akademinėje muzikoje iniciatyvą šiuo atžvilgiu perima būtent Tolimųjų Rytų valstybės?
– Sutinku, kad tarptautiniuose konkursuose dalyvauja vis mažiau jaunų Europos atlikėjų. Šiuo metu klasikinės muzikos iniciatyvą perima Ramiojo vandenyno regiono ir Azijos valstybės, o akademinis mokymas ypač domina iš Azijos kilusius jaunuolius. Galiu užtikrintai pasakyti, kad 95 proc. mano mokinių Sidnėjuje – būtent iš tų šalių. Mums, mokytojams, atsiveria puikios galimybės dirbti su talentingais vaikais – muziką besirenkančių studijuoti mokinių skaičius, priešingai nei Europoje, čia nuolat auga.
– Nors klasikinis repertuaras nusistovėjęs, populiariausi vardai koncertų salėse nesikeičia arba keičiasi lėtai, bet jūs pats esate atlikęs nemažai ne tik nacionalinių, bet ir pasaulinių premjerų. Kokius vardus išskirtumėte, kai kalbame apie australų muziką?
– Kartu su savo tuometiniu fortepijoninio dueto partneriu atlikau Carlo Vine Sonatos fortepijonui keturioms rankoms pasaulinę premjerą. Carlas Vine yra vienas novatoriškiausių ir kūrybingiausių Australijos kompozitorių. Jis rašė įvairių žanrų kūrinius, tačiau būtent jo fortepijoninė muzika išpopuliarėjo tarptautiniu mastu, o jo 1-oji fortepijoninė sonata itin dažnai atliekama visame pasaulyje. Bendrai ši muzika yra moderni, bet labai „pianistiška“, o tai ir lemia jos populiarumą.
– Konkurse dalyvaus ir nemažai Jūsų mokinių. Kaip Jums sekėsi įsiklausyti į lietuviškas intonacijas atliekant B. Dvariono kūrybą?
– Man ir mano mokiniams labai patiko tyrinėti B. Dvariono fortepijoninę kūrybą. Ši muzika kalba labai aiškiai ir išraiškingai, yra pagavi ir įtrauki. Viliuosi, kad mano mokiniai konkurse tinkamai atliks jo kūrinius.
– XII tarptautinis B. Dvariono konkursas šiemet vyksta ne tik nuostabioje sostinėje Vilniuje, bet ir Art Deco pavyzdžiais garsėjančiame Kaune – gausūs skaičiumi ir įvairove šie moderniosios architektūros objektai praėjusiais metais įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Ką norėtumėte ir tikitės čia išvysti?
– Visų pirma, tikiuosi, kad nepaisant įtempto konkurso darbo grafiko, bus galimybė susipažinti ir su Vilniaus ir su Kauno architektūra. Žinau, kad ten yra tiek daug gražių istorinių ir gamtinių vietų, kurias verta aplankyti, ten sustoti ir tiesiog pasigrožėti.
– Ko palinkėtumėte konkurso dalyviams, atvykstantiems iš įvairiausių pasaulio kampelių?
– Norėčiau, kad visi konkurso dalyviai įgytų labai vertingos patirties ir pasidžiaugtų galimybe sukurti stebuklingus ir įspūdingus pasirodymus, bei pasidalytų savo patirtimi. Ir dar vienas svarbus dalykas - aš vis dar turiu draugų, su kuriais visą gyvenimą lydinti bendrystė užsimezgė būtent konkursuose, kuriuose dalyvavau būdamas jaunas. Noriu palinkėti, kad panašios patirtys lydėtų ir šio konkurso dalyvius.
Iškilmingi XII tarptautinio B. Dvariono jaunųjų pianistų ir smuikininkų konkurso finaliniai pasirodymai Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje – vyks balandžio 19–20 d.
Bilietus į finalus platina kakava.lt.
Daugiau informacijos apie konkursą rasite čia.
-
B. Dvariono konkursas: didžiausią jaunųjų atlikėjų „desantą“ į Lietuvą atsiuntė tolimoji Australija
Tarptautinio – jau dvyliktojo – konkurso startui Laikinoji Lietuvos sostinėje pasirinkta neatsitiktinai. „Kaune kompozitorius Balys Dvarionas daug kūrė, tad šis miestas buvo reikšmingas jo gyvenime. Be to norisi, kad kuo daugiau Lietuvos galėtų išgirsti ir pamatyti bei susipažinti su tarptautinio konkurso dalyviais, su jų grojimu ir melodijomis, nuo to Lietuva bus turtingesnė“, – kalba B. Dvariono jaunųjų pianistų ir smuikininkų konkurso, smuikų kategorijos komisijos pirmininkas, profesorius dr. Jurgis Dvarionas.
Pirmieji konkurso turai – balandžio 13–18 d. vyks Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijoje Kaune, o finalinis konkurso turas, kur atlikėjai pasirodys kartu su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru vyks balandžio 19–20 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje Vilniuje, diriguos Martynas Staškus.
Šiemet laukiama 60 dalyvių iš viso pasaulio – Australijos, Kinijos, Taivano, Jungtinės Karalystės, JAV, Japonijos, Kazachstano, Sakartvelo, Azerbajdžano, Ukrainos, Italijos, Prancūzijos ir kitų šalių. Jauniausiųjų pianistų kategorijoje pasirodys net 5 australai. Be to konkurse pasirodys atlikėjas iš Prancūzijos nusprendęs dalyvauti abiejose kategorijose, ir smuikininkų, ir pianistų.
Jurgis Dvarionas. Ž. Gedvilos nuotr.
Šių metų konkurso prizinis fondas – beveik 30 tūkst. eurų. Taip pat bus skiriami specialieji ir koncertiniai prizai. Tačiau iki apdovanojimų jaunųjų atlikėjų laukia ilgas kelias ir tarptautinės žiuri vertinimas. Abi komisijos – tiek smuikininkų, tiek pianistų – sudaro pripažinti atlikėjai. Pianistų komisijos pirmininkė – Barbara Szczepanska iš Vokietijos. Jai talkins Justas Dvarionas (Lietuva), William Fong (Jungtinė Karalystė), Irena Gulzarova (Šveicarija–Uzbekistanas), Yurii Kot (Ukraina), Paul Rickard-Ford (Australija), Albert Tiu (Singapūras).
Smuikininkų komisijai pirmininkaus profesorius dr. Jurgis Dvarionas. Jaunuosius talentus vertins: Bartosz Bryła (Lenkija), Fox Chan (Australija), Aistė Dvarionaitė (Lietuva–Jungtinė Karalystė), Manana Kantaria (Sakartvelas), František Novotný (Čekijos Respublika), Dmitry Sitkovetsky (Jungtinė Karalystė–JAV).
Justas Dvarionas. Asmeninio archyvo nuotr.
„Manau, kad labai svarbu, kad su Balio Dvariono kūryba susipažįsta atlikėjai iš tolimiausių pasaulio šalių. Juk šios melodijos garsina Lietuvos vardą nuo Australijos iki Taivano, juolab, kad šiemet turėsime ypatingą progą, nes birželio 19 d. bus minimos 120-osios kompozitoriaus gimimo metinės“, – kalbėjo profesorius dr. J. Dvarionas.
Tarptautinis Balio Dvariono konkursas yra Europos jaunimo muzikos konkursų sąjungos narys (EMCY)
Bilietus į finalą platina: kakava.lt. Daugiau informacijos apie konkursą rasite čia.
