Teisę balsuoti namuose šiose savivaldybėse turi per 332 tūkst. gyventojų, o tam registravosi beveik 60 tūkstančių, BNS informavo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) atstovė spaudai Indrė Ramanavičienė.

Balsuoti namuose gali neįgalieji ir juos slaugantys asmenys, dėl ligos nedarbingi žmonės, taip pat sulaukę 70 ir daugiau metų rinkėjai. Balsavimas namuose vyks ir šeštadienį.

Penktadienį tęsiamas balsavimas specialiuose punktuose, kur savo valią pareikšti gali rinkėjai ligoninėse, socialinės globos ir rūpybos įstaigose, kariniuose vienetuose, bausmių atlikimo vietose.

Pagrindinė rinkimų diena yra sekmadienis. Rinkėjai savo pilietinę valią pareikšti kviečiami į savivaldybės rinkimų apylinkes, kurios darbą pradės 7 ir baigs 20 valandą vakaro.

Merai pakartotinai renkami Klaipėdos ir Vilniaus miestuose, Alytaus, Anykščių, Biržų, Ignalinos, Jurbarko, Kaišiadorių, Kelmės, Kėdainių, Klaipėdos, Kupiškio, Lazdijų, Mažeikių, Panevėžio, Pasvalio, Radviliškio, Raseinių, Skuodo, Šakių, Šiaulių, Šilalės, Šilutės, Telšių, Trakų, Ukmergės, Utenos, Varėnos, Vilniaus, Zarasų rajonuose, taip pat Elektrėnuose, Kalvarijoje, Pagėgiuose ir Visagine.

Dviejose savivaldybėse į antrąjį turą patekę kandidatai buvo išbraukti dėl jų teisę eiti pareigas valstybės tarnyboje apribojusių teismų nuosprendžių: Anykščių rajone pirmavęs „valstiečių“ kandidatas Kęstutis Tubis ir Visagine antroje vietoje buvusi „Laisvės ir teisingumo“ atstovė Dalia Štraupaitė.

Vis dėlto po palankių teismų sprendimų jie grąžinti į rinkimus.

Per pirmąjį turą merai buvo išrinkti 26-iose savivaldybėse.

Teisę balsuoti namie turi per 571 tūkst. rinkėjų šalyje, o tam užsiregistravo apie 100 tūkst. rinkėjų, BNS informavo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) atstovė Indrė Ramanavičienė.

Balsuoti namuose gali neįgalieji, neįgaliuosius namuose slaugantys asmenys, dėl ligos nedarbingi žmonės, taip pat rinkėjai, sulaukę 70 ir daugiau metų.

Kiti į savo savivaldybės rinkimų apylinkę sekmadienį atvykti negalintys rinkėjai nuo antradienio iki ketvirtadienio turėjo galimybę balsuoti iš anksto. Išankstinis balsavimas vyko visoje Lietuvoje savivaldybių patalpose, didžiuosiuose miestuose buvo įrengta papildomų balsavimo vietų.

Iš anksto bei specialiuose balsavimo punktuose ligoninėse, slaugos namuose, kariuomenėje, laisvės atėmimo vietose jau balsavo daugiau kaip 137 tūkst. arba 5,7 proc. rinkėjų. Iš viso sąrašuose yra beveik 2,39 mln. rinkėjų.

Pagrindinę rinkimų dieną sekmadienį bus balsuojama rinkimų apylinkėse, jos darbą pradės 7 val. ryto ir veiks iki 20 val. vakaro.

Šiuose rinkimuose ketverių metų kadencijai renkami 1498 savivaldybių tarybų nariai ir 60 merų. VRK duomenimis, dėl šių mandatų varžosi 13 tūkst. 797 kandidatai, 433 iš jų siekia merų postų.

Šią savaitę buvo galima balsuoti iš anksto savivaldybių pastatuose, taip pat specialiuosiuose paštuose, šeštadienis yra paskutinė balsavimo namuose diena.

Balsuoti namie gali neįgalieji, juos namuose slaugantys ar prižiūrintys, taip pat laikinai nedarbingi žmonės. Tokią galimybę turi ir sulaukę 70 metų ir vyresni rinkėjai, taip pat esantys saviizoliacijoje dėl koronaviruso ir iki penktadienio vidurdienio pateikę prašymą balsuoti namuose.

Vyriausioji rinkimų komisija primena, kad rinkimų agitacija, nepaisant jos būdų, formų ir priemonių, draudžiama likus 30 valandų iki rinkimų pradžios. Draudimas galioja nuo šeštadienio 1 val. nakties iki balsavimo Kelmės ir Trakų rajonuose pabaigos sekmadienį 20 valandą.

Draudžiama visa rinkimų agitacija, neatsižvelgiant į jos būdus, formą ir priemones, išskyrus išorinę politinę reklamą, iškabintą iki prasidedant šiam rinkimų agitacijos draudimui. Agitacijos draudimo laikotarpio ribojimai taikomi ir socialiniuose tinkluose skleidžiamai politinei reklamai. Bendra informacija apie rinkimus agitacija nelaikoma.

Rinkimų agitacijos draudimo pažeidimas šiuo laikotarpiu asmenims užtraukia baudą nuo 140 iki 300 eurų, komisijų nariams, stebėtojams – nuo 300 iki 1150 eurų. Bauda žiniasklaidai už neleistiną agitaciją draudimo laikotarpiu užtraukia baudą nuo 2700 iki 6 tūkst. eurų.

Dėl Trakų rajono mero pareigų varžosi šeši kandidatai, dėl Kelmės rajono – aštuoni.

Trakuose nauji rinkimai rengiami buvusiai merei, Liberalų sąjūdžio atstovei Editai Rudelienei tapus Seimo nare. Ji parlamentę pakeitė balandžio pabaigoje mirusį Kovo 11-osios Akto signatarą Kęstutį Glavecką.

Kelmės rajono mero rinkimai šaukiami birželį nutraukus dėl korupcijos nuteisto Kelmės rajono mero Vaclovo Andrulio įgaliojimus.

Kelmės rajone aktyvumas buvo didesnis ir siekė 3,45 proc. rinkėjų, o Trakų rajone – 1,63 proc. rinkėjų.

Iš anksto Kelmėje balsavo 709 rinkėjai savivaldybėje ir 111 rinkėjų specialiuosiuose paštuose, Trakuose šie skaičiai atitinkamai buvo 372 ir 84.

Iš viso Trakų rajone yra 27 tūkst. 977 rinkėjai, Kelmės rajone – 23 tūkst. 796 rinkėjai.

Per eilinius savivaldybių tarybų rinkimus 2019 metais balsavimo iš anksto aktyvumas po dviejų išankstinio balsavimo dienų Kelmės rajone buvo 3,42 proc., Trakų rajone – 3,27 proc.

Išankstinis balsavimas savivaldybių pastatuose renkant Trakų ir Kelmės rajonų merus vyko trečiadienį ir ketvirtadienį. Penktadienį tęsiamas balsavimas vadinamuosiuose specialiuose punktuose: ligoninėse, socialinės globos įstaigose, bausmės vykdymo vietose, kariuomenės vietose ir pan.

Penktadienį prasidėjo ir šeštadienį bus tęsiamas balsavimas namuose, o sekmadienį rinkėjai balsuos rinkimų apylinkėse.

Dėl Trakų rajono mero pareigų varžosi šeši kandidatai, dėl Kelmės rajono – aštuoni.

Trakų rajone kandidatuoja Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų keliamas Jonas Kietavičius, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas Adas Jakubauskas, Lietuvos socialdemokratų partijos – Dainius Narkevičius, Liberalų sąjūdžio – Andrius Šatevičius, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos – Jaroslavas Narkevičius ir Nacionalinio susivienijimo keliamas Ramūnas Aušrotas.

Kelmės rajone kandidatuoja konservatorių keliamas Egidijus Ūksas, liberalų – Dalia Viliūnienė, „valstiečių“ – Juozas Rimkus, socialdemokratų – Stasys Jokubauskas, Darbo partijos – Algirdas Sakalauskas, Lietuvos žaliųjų partijos – Lina Samulytė, visuomeninio rinkimų komiteto „Už augančią Kelmę“ – Jolita Koryznienė, ir savarankiškai išsikėlęs Ildefonsas Petkevičius.

Trakuose nauji rinkimai rengiami buvusiai merei, Liberalų sąjūdžio atstovei Editai Rudelienei tapus Seimo nare. Ji parlamente pakeitė balandžio pabaigoje mirusį Kovo 11-osios Akto signatarą Kęstutį Glavecką.

Kelmės rajono mero rinkimai šaukiami birželį nutraukus dėl korupcijos nuteisto Kelmės rajono mero Vaclovo Andrulio įgaliojimus.

Jo metu namuose metu balsuoja neįgalieji, neįgaliuosius namuose slaugantys ar juos prižiūrintys asmenys, dėl ligos laikinai nedarbingi žmonės, sulaukę 70 metų ir vyresni asmenys bei rinkėjai, esantys saviizoliacijoje dėl COVID-19 ir pateikę prašymus balsuoti namuose.

Toks balsavimas vyks ir šeštadienį.

Kaip nurodo VRK, iš 30 tūkst. 858 į šios savivaldybės rinkėjų sąrašą įrašytų asmenų 8324 turi teisę balsuoti namuose, tačiau tik 2210 išreiškė pageidavimą šia galimybe pasinaudoti ir pateikė prašymus rinkimų komisijoms.

Balsavimo namuose metu, rinkėjų prašoma dėvėti nosį ir burną dengiančias veido apsaugos priemones bei, pagal galimybes, rinkimų dokumentus pasirašyti savo asmeniniu rašikliu.

Renkant Radviliškio rajono merą-tarybos narį, trečiadienį ir ketvirtadienį vyko išankstinis balsavimas.

Pirmąją išankstinio balsavimo dieną dalyvavo 437 arba 1,42 proc. rinkėjų. Kaip BNS informavo VRK, antrosios išankstinio balsavimo dienos duomenų kol kas dar laukiama.

Balsavimas rinkimų apygardose vyks sekmadienį.

Laisva Radviliškio rajono mero vieta liko, kai meras konservatorius Antanas Čepononis pernai spalį buvo išrinktas Seimo nariu.

Dėl šio posto varžosi septyni kandidatai.

Saviizoliacijoje dėl COVID-19 esantys rinkėjai registruotis ir pateikti prašymą savivaldybės rinkimų komisijai dėl balsavimo namuose gali iki šeštadienio 12 val., pranešė komisija.

Registruotis galima paskambinus telefonu 8 668 44399 arba užpildžius registracijos formą ir atsiuntus elektroniniu paštu radviliskiorajono37@lrvrk.lt.

Rinkėjų prašoma tiksliai nurodyti buvimo saviizoliacijoje priežastį ir informuoti, ar jam diagnozuota COVID-19 liga, ar jis yra įtariamas, kad serga, ar yra turėjęs sąlytį su sergančiuoju, ar rinkėjas yra grįžęs iš užsienio valstybės ir dėl šios priežasties privalomai saviizoliuojasi namuose.

Kaip pažymi VRK, priklausomai nuo šios informacijos balsavimą namuose vykdantys rinkimų komisijų nariai balsavimo namuose metu dėvės atitinkamas asmens apsaugos priemones, kad balsavimo namuose procesas vyktų saugiai.

Rinkėjų taip pat prašoma atvykus rinkimų komisijų nariams dėvėti nosį ir burną dengiančias veido apsaugos priemones bei pagal galimybes dokumentus pasirašyti savo asmeniniu rašikliu.

Radviliškio rajone trečiadienį prasidėjo išankstinis balsavimas renkant rajono merą-tarybos narį.

Laisva Radviliškio rajono mero vieta liko, kai meras konservatorius Antanas Čepononis pernai spalį buvo išrinktas Seimo nariu.

Dėl šio posto varžosi septyni kandidatai.

Darbo partija kelia Radviliškio tarybos nario Jurgio Baublio, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – buvusio Seimo nario Aurimo Gaidžiūno, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – administracijos direktorės Jolantos Margaitienės, Lietuvos socialdemokratų partija – tarybos nario Kazimiero Račkauskio kandidatūras.

Liberalų sąjūdis rinkimuose kelia informacinių technologijų specialisto Manto Reuto, Lietuvos žaliųjų partija – savivaldybės skyriaus vedėjo Vytauto Simelio kandidatūrą. Kovoti dėl Radviliškio mero posto ketina ir Gediminas Lipnevičius, jis 2019 metų kovą per savivaldos rinkimus dėl šių pareigų varžėsi kaip visuomeninio rinkimų komiteto „Už geresnį gyvenimą visiems“ atstovas.

Vyriausioji rinkimų komisija antradienį patvirtino, kad mero rinkimuose gali dalyvauti 30 tūkst. 858 rinkėjai.

Pasak VRK pirmininkės, penktadienio duomenimis, mobiliuosiuose punktuose balsavo 1371 saviizoliacijoje esantis rinkėjas, o 835 piliečiai dėl jiems privalomos saviizoliacijos užsiregistravo ir pareiškė norą balsuoti namuose.

Paklausta, ar antrojo Seimo rinkimų turo metu nekyla nesklandumų saviizoliacijoje esantiems ir namuose balsuoti pageidaujantiems gyventojams atlikti pilietinę valią, L. Matjošaitytė vylėsi, kad ažiotažą prieš 2 savaites kėlusios situacijos nepasikartos.

ELTA primena, kad pirmojo Seimo rinkimų turo metu daug kritikos ir valstybės vadovų reakcijų susilaukė paviešintos istorijos, kuomet daliai saviizoliacijoje esančių asmenų nebuvo sudarytos sąlygos balsuoti Seimo rinkimuose.

Tam, kad panašūs nesusipratimai nepasikartotų, Eltai teigė L. Matjošaitytė, imta vadovautis aiškia sistema, numatančia, kaip komisijų atstovai turėtų elgtis, jei, atvykę nurodytu adresu pas saviizoliacijoje esantį pilietį, jo nerastų.

„Mes turime aiškią sistemą, kaip turėtų elgtis rinkimų komisijų nariai – kurių yra ne mažiau nei 2 ir kurie yra skirtingų politinių partijų atstovai – jei nuvykę pas rinkėją nurodytu adresu jo neranda. Jei nurodytu kontaktiniu telefonu su rinkėju nepavyksta susisiekti – tai šią informaciją komisijų nariai fiksuoja ir dienos pabaigoje per e. policiją perduoda pareigūnams. O tada jau jie sprendžia, kodėl saviizoliacijoje turintis būti asmuo nėra ten, kur jis turėtų būti“, – Eltai aiškino L. Matjošaitytė.  

„Tai padeda išvengti interpretacijų, kurios kilo pirmojo Seimo rinkimų turo metu“, – akcentavo ji ir sakė, kad policija jau buvo informuota, jog keli saviizoliacijoje turintys būti asmenys taip ir nebuvo surasti nurodytoje vietoje.

„Kiek teko girdėti iš komisijų, jau antrojo turo metu policijos pareigūnai buvo informuoti, kad asmenys, kurie turi būti saviizoliacijoje, nebuvo rasti“, – teigė ji.

Piliečių skundų neišvengta

Visgi, pripažino L. Matjošaitytė, tam tikrų nesusipratimų kyla ir antrojo turo metu. Pasak jos, VRK jau susilaukė skundo ir kelių pasiteiravimų iš saviizoliacijoje esančių piliečių, kurie tvirtino, kad taip ir nesulaukė komisijų narių. Tačiau, pažymėjo L. Matjošaitytė, piliečių reakcijas sukėlė ne VRK padarytos klaidos.   

„Pavyzdžiui, saviizoliacijoje esantis žmogus užsiregistravo balsuoti namuose. Jis galvojo, kad ketvirtadienį yra organizuojamas balsavimas namuose, tačiau pagal įstatymą yra numatytas penktadienis bei šeštadienis. Dėl to jis parašė skundą. Mes viską paaiškinome, ir asmuo suprato“, – sakė L. Matjošaitytė.

Pasak VRK pirmininkės, sulaukta ir paklausimų iš balsuoti namuose užsiregistravusių asmenų, kurie, vos pusdienį nesulaukę VRK atstovų, teiravosi, ar dėl jų galimybės balsuoti yra viskas gerai.

„Visa tai rodo, kad tie asmenys, kurie yra saviizoliacijoje, laukia rinkimų komisijų narių ir labai gerai, kad mums praneša. Bet visgi komisijų nariai turi dvi dienas“, – aiškino VRK pirmininkė.

Izoliacijoje balsuojantys rinkėjai tyčiojasi iš komisijos narių

Pasak L. Matjošaitytės, esama situacijų, kuomet sunku suprasti ir paaiškinti saviizoliacijoje esančių rinkėjų elgesį. VRK vadovės teigimu, antrojo Seimo rinkimų turo metu pasitaikė atvejų, kai iš komisijų narių – atvykusių į nurodytą vietą, kad būtų sudaryta balsavimo galimybė – yra tiesiog išsityčiojama.

Tyčiojamasi iš to, kaip jie yra apsirengę, kaip jie atrodo, klausia, ko jie atėjo, nors tie patys rinkėjai ir pranešė, kad nori balsuoti namuose.

„Tyčiojamasi iš to, kaip jie yra apsirengę, kaip jie atrodo, klausia, ko jie atėjo, nors tie patys rinkėjai ir pranešė, kad nori balsuoti namuose“, – sakė L. Matjošaitytė.

„Iš tiesų tai nėra malonu. Rinkimų komisijų nariai stengiasi padaryti viską, stengiasi dėvėti apsaugos priemones, kurios tokio balsavimo metu yra būtinos pagal operacijų vadovo sprendimą... Manau, kad reikėtų būti daugiau empatiškiems ir suprasti, kad rinkimų komisijų nariams nėra lengva ir kad ne jie patys sugalvojo taip „pasipuošus“ eiti pas rinkėjus“, – teigė VRK vadovė.

Fiksavo apie 10 rinkimų agitacijos pažeidimų

L. Matjošaitytė pažymėjo, kad po to, kai šeštadienio naktį įsigaliojo rinkimų agitacijos draudimas, jau sulaukta apie 10 pranešimų dėl galimų pažeidimų.

„Šiandien ir iki rytojaus 20 val. galioja agitacijos draudimas. Draudžiama bet kokiomis priemonėmis vykdyti rinkimų agitaciją. Kol kas turime apie 10 pranešimų, kurie susiję su agitacija internete. Pirmiausia tai būtų mokama politinė reklama socialiniuose tinkluose ar elektroniniuose laikraščiuose. Šiuo metu informacija tikrinama“, – teigė L. Matjošaitytė.

Namuose galima balsuoti penktadienį ir šeštadienį. Tam reikėjo registruotis iš anksto rinkimų apygardoje.

Dėl koronaviruso grėsmės šiemet tokia galimybė sudaryta ne tik neįgaliesiems, vyresniems nei 70 metų asmenims, negalintiems atvykti į rinkimų apylinkes, bet ir neįgaliuosius slaugantiems žmonėms, taip pat gyventojams, kuriems nustatytas ar įtariamas koronavirusas ar kurie turėjo izoliuotis dėl kontaktų, kelionių į užsienį.

Penktadienį baigiasi balsavimas specialiuosiuose punktuose.

Per antrąjį Seimo rinkimų turą renkami 68 parlamentarai vienmandatėse apygardose. Trys jau išrinkti per pirmąjį turą. Dar 70 politikų į parlamentą pateko pagal partijų sąrašus.

Antrasis Seimo rinkimų turas vyks sekmadienį, spalio 25 dieną.

VRK vadovė tvirtina, jog kiekvienas gautas skundas bus vertinamas, tačiau tvirtino, jog kartais rinkėjų komisijų nariai nebuvo įleisti į namus ar saviizoliacijoje turintys būti rinkėjai buvo išėję iš namų ir paprašė komisijų narių atvykti kitu metu.

„Gautus paklausimus mes tikrai vertiname, žiūrime, aiškinamės, ir kiekvienas atvejis bus išaiškintas, negali būti, kad dėl vienų ar kitų priežasčių komisijos nariai pas rinkėją neatvyksta“, – pirmadienį per spaudos konferenciją sakė L. Matjošaitytė.

„Jei pas rinkėją neatvyko dėl to, kad durys buvo uždarytos ir niekas neįsileido, mes atlikę analizę matome, kad tokių istorijų yra daugybė, jei yra neįsileidžiame, fiksuojame tai ir baigiame procedūrą. Jei nenueinama, kitas klausimas, kodėl nenueinama“, – sakė VRK vadovė.

Komisijos pirmininkė pažymėjo, kad apylinkių komisijų nariai į balsavimą namuose vyksta po du, taip pat juos gali lydėti stebėtojai.

„Vieni sako vieną istoriją, kiti kitą, rinkimų komisijų nariai sako, kad nuvyko, niekas neatidarė durų, saviizoliacijoje esantys asmenys sako, kad jie negali pažeisti režimo ir palikti gyvenamosios patalpos. Šioje vietoje, kad neliktų jokių neaiškumų, mes išspręsime klausimą, kad nuvykus prie tokio asmens durų, jei niekas neatidaro durų, ar būtų informuojami policijos pareigūnai, ar kitas sprendimas, kad fiksuotume, kad komisijos nariai tikrai buvo. Paprastai komisijos nariai du vyksta, vyksta ir stebėtojai, mes turime jų versijas, kad neranda (rinkėjų)“, – tvirtino VRK vadovė.

„Jei kyla klausimas, kur ta tiesa yra, mūsų tikslas labai aiškiai fiksuoti, kada laikoma, kad komisijų nariai apsilankė, niekas durų neatidarė, arba nerastas toks adresas, arba kitos priežastys, ir tada kilus klausimui sudėsime taškus ir niekam abejonių nekils“, – kalbėjo L. Matjošaitytė.

Pasak jos, iš viso VRK buvo gavusi per 1700 asmenų, esančių saviizoliacijoje, prašymus balsuoti. Kiek iš jų balsavo, ji teigė negalinti pasakyti, nes jie balsuoja namuose, o balsuojantys namuose nėra grupuojami pagal priežastis, leidžiančias tai daryti.

„Saviizoliacijoje esančių asmenų prašymų mes neišskiriame, tai yra asmenys, turintys teisę balsuoti namuose, ir jie įtraukti į visų balsuojančių asmenų sąrašus. Iš viso namuose pirmojo turo metu balsavo per 96 tūkst. žmonių, 2016 metais metais jų buvo 76 tūkst. VRK neišskiria, kad namuose balsuojantys asmenys yra dėl to, kad neįgalieji, vyresni nei 70 metų ar panašiai“, – teigė VRK pirmininkė.

Vyriausioji rinkimų komisija bei visuomeninė organizacija „Baltosios pirštinės“ pasibaigus balsavimui namuose sulaukė skundų, kad kai kurie saviizoliacijoje esantys rinkėjai nesulaukė rinkimų komisijų narių, nors buvo užsiregistravę balsuoti namuose.

Organizacijos „Baltosios pirštinės“ vadovė Marija Šaraitė teigė, kad iš viso iš rinkėjų gauta bent 120 pranešimų apie tai, kad negalėjo balsuoti būdami saviizoliacijoje.

Organizacijos vadovė sako, kad tokių situacijų būtų galima išvengti, jei rinkimų komisijos skelbtų grafikus, kada planuoja aplankyti balsuojančius namuose. Per spaudos konferenciją pirmadienį ji pažymėjo, kad dalis apylinkių komisijų skelbia internete balsavimo namuose grafikus, tačiau ne visos.