„Baltarusija skelbia, kad šiuo karinių pajėgų patikrinimu reaguoja ir į Lietuvoje bei regione vykstančias nacionalines ir NATO pratybas. Karinė žvalgyba nuolat stebi ir vertina situaciją. Pagrindo nerimauti – nėra“, – ketvirtadienį išplatintame pranešime nurodė KAM.

Pasak ministerijos, šalis vykdo rutininį savo karinių pajėgų kovinį rengimą.

„Šiuo metu vyksta intensyviausias kovinis rengimas, jo metu Baltarusijos kariniai daliniai stebimi ir prie Lietuvos sienos. Padidėjęs aktyvumas stebimas visuose pagrindiniuose Baltarusijos poligonuose“, – pranešė KAM.

„Suintensyvėjęs aktyvumas pastebimas ir oro erdvėje. Taip pat yra pašaukta ir nedaug rezervistų, kurie jungsis į pratybose dalyvaujančius Baltarusijos kariuomenės dalinius“, – pridūrė ministerija.

ELTA primena, kad stebėsenos grupė „Belaruski Gayun“ paskelbė, jog praėjusią naktį Baltarusija į Ašmenos rajoną perkėlė 46 automobilių ešeloną su technika ir kariais. Tai ketvirtadienį pranešė portalas „15min“.

„Dar kartą pabrėžiame, kad Regioninės pajėgų grupės užduotys yra tik gynybinės, o visa šiuo metu vykdoma veikla siekiama duoti pakankamą atsaką veiksmams netoli mūsų sienų“, – sakė baltarusių gynybos ministras Viktaras Chreninas.

Anksčiau šią savaitę autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka, artimas Rusijos lyderio Vladimiro Putino sąjungininkas, paskelbė, kad abi šalys drauge dislokavo pajėgų, bet nenurodė, kur tai buvo padaryta.

Pasak jo, šių pajėgų formavimas sutapo su Krymo tiltą apgadinusiu sprogimu, dėl kurio Maskva apkaltino Ukrainą.

Bendrų pajėgų dislokavimas pakurstė nuogąstavimus, kad baltarusių kariai gali prisidėti prie Rusijos pajėgų Rytų Ukrainoje.

Tačiau baltarusių saugumo tarybos vadovas Aliaksandras Valfovičius antradienį sakė, kad toks susirūpinimas nepateisinamas ir kad Vakarų šalys neva svarsto galimybę šiuo pretekstu užpulti Baltarusiją.

„Deja, Vakaruose diegiama nuomonė, kad Baltarusijos armija gali įsitraukti į specialiąją karinę operaciją Ukrainos teritorijoje, – sakė jis, pavartodamas Maskvos naudojamą terminą karui Ukrainoje pavadinti. – Europos šalys jau atvirai svarsto agresijos prieš mūsų šalį galimybes. Ukrainoje aukščiausiuose valdžios ešelonuose taip pat aptarinėjama galimybė smogti Baltarusijai.“

A. Valfovičiaus žodžius citavo Gynybos ministerija.

Baltarusija yra finansiškai ir politiškai priklausoma nuo Rusijos. Keli mėnesiai prieš Rusijos invaziją į Ukrainą A. Lukašenka esą pratyboms įsileido į šalį rusų pajėgas.

„Smarkiai abejoju, kad Baltarusijos pajėgos... įsitrauks į Ukrainos invaziją, – lankydamasi Lenkijos sostinėje Varšuvoje žurnalistams teigė S. Cichanouskaja. – Žinoma, negaliu to garantuoti, tačiau remiantis žvalgybos duomenimis, ekspertų nuomonėmis, tai praktiškai neįmanoma.“

Pasak opozicijos lyderės, Baltarusijos kariuomenės moralė yra itin žema. „Jie nenori kautis su ukrainiečiais. Jie nenori mirti dėl Lukašenkos ar dėl Putino“, – kalbėjo S. Cichanouskaja.

S. Cichanouskaja tokius savo komentarus išsakė po to, kai autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka šeštadienį pareiškė, kad jo kariuomenė virš Baltarusijos teritorijos numušė kelias tariamai iš Ukrainos paleistas raketas. Nors jis paneigė, kad jo šalis siekia įsitraukti į Rusijos Ukrainoje sukeltą karą, jis pateikė Kyjivui ir Vakarams adresuotą perspėjimą.

„Kausimės tik vienu atveju. Jei jūs įžengsite į mūsų žemes, imsite žudyti mūsų žmones, – tada mes reaguosime“, – pareiškė A. Lukašenka.

„Taip bulbafiureris ir putinoidas bando pateisinti Baltarusijos įsitraukimą į karą. Kuomet rašomas šis postas, Baltarusių pajėgos dar neįžengė į Ukrainą. Tikėtina, bulbafiureris, grįžęs iš Maskvos, bandys padaryti šou baltarusiams, kad „niekingi fašistai užpuolė taikius baltarusių miestus, ir mes nebeturime kitos išeities“, – feisbuko paskyroje rašo karo ekspertai.

Nereiškia, kad priešas prarado dideles teritorijas

Apžvelgdami karo Ukrainoje eigą ekspertai tvirtina, kad šiaurės, šiaurės vakariniame ir vakariniame sektoriuose – be didelių pakeitimų. Ukrainiečiai toliau Bayraktar'ais, artilerija ir kitomis priemonėmis kandžioja „siaubingąją“ Rusijos Federacijos (RF) koloną šiaurės vakaruose. Priešas nebekontroliuoja ne tik Demidivo, kuris yra visai netoli sostinės, bet ir Poliske, Kukhari. Šie du miesteliai yra priešo puolimo gilumoje (prie pat sienos su Baltarusija), jų vaidmuo tiekiant gyvąją jėgą ir resursus yra itin svarbūs. Tokia sajuzniko sėkmė tikrai motyvuoja ir taip į kovą besiveržiančius baltarusius.

Tuo pačiu priešas nebekontroliuoja Borodyankos, Andriyivkos, Buchos, kurie yra raktas agresoriui bandant veržtis į sostinę iš šiaurės vakarų. Vakaruose prarasti Motyzhynas, Gorenichią, t.y. RF nebegali pilna apimtimi užtikrinti kelio Zhytomiras – Kyjivas kontrolės. Vertinant bendrai, tai nereiškia, kad priešas prarado dideles teritorijas, jie yra išstumti iš minėtų gyvenviečių ir šalia užėmė gynybai (hasty defence) ne tokias palankias pozicijas. Tačiau svarbiau, kad priešui nepavyksta išlyginti fronto, suformuoti tvaraus placdarmo, kur jis galėtų ramiai kaupti jėgas.

Anot ekspertų, Šiaurės ir šiaurės rytų sektoriuose priešas didelio proveržio nepasiekė. Jis ir toliau bando blokuoti Chernihivą, per pastarąją parą stengėsi užimti Mykhailą – Kotsyubynskę ir Shestovytsią, ir taip blokuoti miestą iš pietvakarių. Ukrainiečiai sustabdė agresoriaus atakas prie Zazymya, t.y. už 10 km nuo sostinės prieigų į šiaurę. Šis miestelis yra įsikūręs Desnos vingyje, rytiniame jos krante. Jei priešas ten ir įsitvirtintų, jis iš trijų pusių būtų apsuptas upės, turėtų nedidelę manevro laisvę. Miestelio kontrolė turėtų prasmę, jei priešas tvirtai jaustųsi vakariniame Desnos krante (Novosylki) ir ryčiau esančiame Pukhivkos miestelyje. Nepavyko rasti, ar taip yra, tad toks puolimas vėl kelia RF karinės minties „genialumo“ klausimą. Kad agresorius nekontroliuoja šiaurinių Kyjivo priemesčių rodo tai, kad šią naktį Zalissyos rajone priešo kolona vėl pateko į pasalą. 

Tikėtina, bulbafiureris, grįžęs iš Maskvos, bandys padaryti šou baltarusiams, kad „niekingi fašistai užpuolė taikius baltarusių miestus, ir mes nebeturime kitos išeities.

Dėl Donbaso srities pranešama, kad RF užėmė beveik 70 proc. Luhansko teritorijos, tačiau esminiai taškai Severodonetskas, Slavianskas toliau kontroliuojami ukrainiečių. „Tokiu būdu padėtis šiauriniame flange sunki, tačiau stabili. Priešas kaupia pajėgas dideliam puolimui šia kryptimi (pirmiausia – 8 – armijos dalinių pajėgomis)“, – karo eigą vertina ekspertai.

Mariupolis ginasi

Pasak ekspertų, bandymai šturmuoti Mariupolio miestą Rusijos pajėgoms kainuoja labai brangiai. Šiame sektoriuje bent viena BTG sunaikinta (tikėtina iš 150 – tos motošaulių divizijos), kitos toliau retinamos.

Pietų kryptimi agresorius tvirtina savo pozicijas ir bando apsupti Mykolaivą. Jo bandymai Stepove (į šiaurės rytus nuo Mykolaivo) sektoriuje buvo dalinai sėkmingi. Čia pavyko įsitvirtinti nedideliam padaliniui (tikėtina – iki kuopos dydžio), tačiau ar ši sėkmė bus ilgalaikė – pažiūrėsime. 

„Pavojingiau, kad agresorius toliau tvirtina savo pozicijas aplink Zaporižią. Jis siekia kontroliuoti Hulay Pole, apie 10 km į šiaurę nuo anksčiau minėto Polohy. Tad agresoriaus placdarmas šiame sektoriuje plečiasi, supamas ne tik Zaporižią, bet dar labiau komplikuojamas Donbaso kryptyje veikiančių ukrainiečių pajėgų pietinio flango padėtis.

Jau 31 priešo BTG prarado kovines galimybes Ukrainoje. Tai nereiškia, kad visos jos neutralizuotos (kariai ir technika iki vieno vieneto sunaikinti). Padalinys netenka kovingumo, kai netenka bent 50 proc. jo resurso (gyvoji jėga, technika, ginkluotė, šaudmenys). Į tą skaičių gali įeiti sužeistieji ar susirgę, kurie vėliau gali grįžti, bei technika, kuri gali būti suremontuota ir grįžti į rikiuotę. Tačiau ši tendencija nuteikia optimistiškai“, – optimistiškai karo eigą Ukrainoje baigia apžvelgti karo ekspertai.

Kyjivas pranešė, kad Rusija iš Ukrainos oro erdvės surengė atakas prieš Baltarusijos teritoriją, siekdama dėl to apkaltinti Ukrainą ir taip sufabrikuoti dingstį galimam Minsko įsakymui pasiųsti į šią šalį savo karius.

Tačiau portalas „Sky News“ cituoja Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininką Viktorą Gulevičių, kuris pareiškė, kad jo šalis neturi jokių ketinimų prisijungti prie Rusijos invazijos, tačiau nurodė, jog prie sienos siunčiamos penkios bataliono taktinės grupės, kurios pakeis ten prieš tai jau dislokuotas pajėgas.

„Noriu pabrėžti, kad karių perkėlimas niekaip nesusijęs su kokiu nors pasirengimu, o ypač su Baltarusijos karių dalyvavimu specialiojoje karinėje operacijoje Ukrainos teritorijoje“, – pareiškė jis.

Pranešime, paskelbtame Generalinio štabo patvirtintoje „Facebook“ paskyroje, sakoma, kad Baltarusijoje prie sienos su Ukraina sutelkti baltarusių 38-osios atskirosios desanto-šturmo brigados padaliniai.

Ukrainos kariškiai nurodė gavę informacijos, kad ši brigada gavo įsakymą kirsti sieną ir veržtis į Ukrainą.

„Kovinis įsakymas bus perduotas kirtus sieną, – sakoma pranešime, kurį citavo naujienų agentūra „Unian“. – Desantininkų moralinė ir psichologinė būsena itin prasta. Karininkai ir kareiviai nenori vykdyti Rusijos samdinių vaidmens. Reikšmingas skaičius pasisakė, kad būtų nutrauktos [profesionaliosios karinės tarnybos] sutartys, kurių daugumos terminas sukanka gegužę.“

Šios informacijos nepriklausomai patikrinti nebuvo įmanoma.

Ji nurodė, kad niekas nenukentėjo ir kad veikiausiai šaudyta tuščiais šoviniais.

A. Michalska sakė, kad lenkų pareigūnai pasienyje patiria vis didesnį spaudimą ir stresą, nes daugėja incidentų, kai į juos iš Baltarusijos pusės mėtomi daiktai.

Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) savo ruožtu išreiškė paramą savo šalies kariams, saugantiems sieną su Baltarusija.

M. Morawieckis feisbuke pareiškė, kad „visos valstybės galios“ yra su sieną saugančia pasienio sargyba ir kariuomene.

„Palaikau ir visada tvirtai palaikysiu mūsų karius ir mūsų sienos apsaugos pareigūnus, – parašė premjeras. – Noriu padėkoti mūsų tarnyboms už profesionalų ir atsakingą požiūrį.“

Europos Sąjungos narės Lenkija, Latvija ir Lietuva pastaruoju metu patiria migracijos per jų sienas su Baltarusija spaudimą. Jos kaltina Baltarusijos vyriausybę siūlant nemokamas turistines vizas ir tyčia dezinformuojant žmones, kad jie gali rasti prieglobstį ES neteisėtai kirtę sienas į kaimynines šalis.

Teigdamos, kad Minskas taip keršija už Vakarų sankcijas, Lenkijos ir Lietuvos vyriausybės prie sienos su Baltarusija nusiuntė tūkstančius karių ir tiesia pjaunančios vielos užtvaras.

Humanitarinės organizacijos ir įtakinga Lenkijos Katalikų Bažnyčia kritikuoja vyriausybę dėl migrantų, tarp kurių yra šeimų su vaikais, apgręžimo.