Karbamidas, kurio pėdsakai veda iki vienintelės jo gamintojos Baltarusijoje – Gardino „Grodno Azot“, geležinkelio sąstatais toliau rieda iki Klaipėdos Birių krovinių terminalo (BKT), kurio dalį akcijų valdo Baltarusijos valstybinė kompanija „Belaruskalij“. Jai, kaip ir „Grodno Azot“, taikomos ES sankcijos.

„Siena“, bendradarbiaudama su „Belarusian Investigative Center“ (BIC), „Atvira Klaipėda“ ir „Kas vyksta Kaune“, atskleidė, kad tiek vilkikais, tiek traukiniais gabenamas karbamidas Lietuvos sieną kerta pasinaudojant sankcijų spraga. Kadangi ES sankcijos taikomos „Grodno Azot“, o ne karbamidui, trąšų tiekėjomis oficialiuose dokumentuose įvardijamos kitos Baltarusijos įmonės, nefigūruojančios sankcijų sąrašuose. 

Anot trąšų sektoriuje dirbančio verslininko Armino Kildišio, galimą sankcijų pažeidimą čia rodo pats krovinys – karbamidas, nes niekas, išskyrus „Grodno Azot“, Baltarusijoje jo negamina. Šių trąšų krovinį „Atvira Klaipėda“ užfiksavo BKT teritorijoje.

„Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) pripažįsta, kad karbamidas sėkmingai kirto Lietuvos sieną ir iki Klaipėdos keliavo traukiamas valstybės valdomos įmonės lokomotyvų. Anot LTG, kadangi krovinio dokumentacijoje nebuvo jokio „Grodno Azot“ pėdsako, sankcijų aliarmai nesuveikė. 

„Jeigu vežėjas, siuntėjas, mokėtojas (...) ir pats produktas nėra sankcionuoti – taip. Jie yra eksportuojami, importuojami, vežami per pasienį“, – „Sienai“ teigė LTG verslo atsparumo direktorius Edvinas Kerza.

„Sienos“ duomenys rodo, kad BKT nurodomas kaip karbamido pristatymo vieta. Be šio terminalo, krovinio kelionėje dalyvauja dar kelios įmonės Lietuvoje, Baltarusijoje ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Tarp jų yra Kauno bendrovė „Rogera“, Baltarusijos bendrovė „Technospectrading“, Dubajuje veikiančios krovos kompanijos „DP World“ padalinys. 

BKT administracija neneigia, kad vagonuose buvo baltarusiškas karbamidas, tačiau atsisakė detaliau papasakoti apie šią siuntą, motyvuodama komercine paslaptimi.

Siekiant ištirti BKT teritorijoje užfiksuoto karbamido kilmę, praėjusią savaitę į prokuratūrą kreipėsi tiek „Lietuvos geležinkeliai“, tiek Susisiekimo ministerija.

„Latvijos uostai, geležinkeliai ir daugelis kitų transporto įmonių visada puikiai bendradarbiavo su Baltarusijos partneriais, valdydami įvairius krovinių srautus tiek iš Baltarusijos, tiek į Baltarusiją. Mineralinės trąšos yra svarbi krovinių grupė, kuri buvo perkraunama Latvijoje, ir mes išliekame suinteresuoti jas aptarnauti. Dėl „Belaruskalij“, kaip žinome, tarptautiniu lygiu sankcijos pritaikytos „Belaruskalij“ kaip įmonei ir kalio trąšų gabenimui iš Baltarusijos. Latvija gerbia šias sankcijas ir jų laikosi“, – Eltai komentavo Latvijos susisiekimo ministerijos komunikacijos skyriaus vadovė Baiba Gulbe.

Latvijos susisiekimo ministerijos pozicijai antrino ir „Latvijos geležinkeliai“. Jie pabrėžia, kad Latvijoje nėra vežami kroviniai iš įmonių, kurios yra įtrauktos į sankcijų sąrašą, o „Latvijos geležinkeliai“ griežtai laikosi Latvijos susisiekimo ministerijos, Užsienio reikalų ministerijos ir kitų kompetentingų institucijų nurodymų, susijusių su ES reglamentu ir JAV valdžios institucijų Baltarusijos įmonėms taikomomis ribojančiomis priemonėmis.

„Nei „Latvijas dzelzceļš“ („Latvijos geležinkeliai“ – ELTA), nei jos antrinės įmonės neveža krovinių, susijusių su įmonėmis, įtrauktomis į sankcijų sąrašą. 2021 m. gruodžio 8 d., įsigaliojus JAV OFAC sankcijoms, LDZ CARGO (Valstybinės akcinės bendrovės „Latvijas dzelzceļš“ pavaldi įmonė) su bendrove „Belaruskalij“ susijusių krovinių neveža. „Latvijas dzelzceļš“ ir jos priklausomos įmonės veikia pagal visus privalomus Latvijos ir ES norminius aktus ir kt. norminius dokumentus“, – Eltai teigė akcinės bendrovės „Latvijos geležinkeliai“ spaudos sekretorė Agnese Līcīte.

ELTA primena, kad atsižvelgiant į „Latvijos geležinkelių“ gruodžio 14 d. kreipimąsi, gruodžio 15 d. Geležinkelių transporto direkcijos faksograma įvedė konvencinį draudimą priimti gabenimui bet kokius bendrovių UAB „BELSHINA“, UAB „Grodno Azot“ UAB „Lakokraska“, UAB „Naftan“, UAB „Polock-Steklovolokno“ ir UAB „Belaruskalij“ krovinius iš visų Baltarusijos geležinkelio stočių į visas Latvijos geležinkelio stotis, visiems krovinių gavėjams ir siunčiamus tranzitu per Latvijos Respublikos teritoriją. Draudimas galiojo nuo gruodžio 20 d. iki sausio 15 d.

Lietuvoje antradienį nutrūko „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) sutartis su Baltarusijos valstybine įmone „Belaruskalij“ dėl trąšų tranzito per Lietuvą, todėl pastarosios įmonės produkcijos gabenimas per Lietuvą sustojo. Sutartis nutraukiama remiantis sausio viduryje priimtu Vyriausybės sprendimu, kad įmonių pasirašyta sutartis kelia grėsmę nacionaliniam saugumui ir nuo vasario 1 d. tranzitas turi būti sustabdytas.

„Mes matėme nuo pradžių rizikas, kad bus perimami tam tikri trąšų kiekiai, bet Vyriausybė pasinaudojo suteiktu laiku, kad tas rizikas išravėtume ir mėgintume pasiruošti tam režimui, kuris įsigalios nuo vasario 1 dienos. Tikimės, kad didelė dalis tų pavojų yra numatyta, teisinis režimas, sutarties nutraukimo pati sąlyga padeda tam tikrą pagrindą“, – trečiadienį Seime žurnalistams sakė  Gabrielius Landsbergis.

Seimo Ekonomikos bei Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) komitetai trečiadienį uždarame posėdyje nagrinėjo tebesitęsiančio „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą aplinkybes, nepaisant gruodį įsigaliojusių JAV sankcijų vienai didžiausių pasaulyje kalio trąšų gamintojų ir eksportuotojų. 

Seimo komitetai aiškinosi, kad niekas sankcijų neapeitų ir iš jų nepasipelnytų, kai „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ sutartis nuo vasario 1-osios bus nutraukta.

LNK reportažas – vaizdo įraše:

Seimo NSGK vadovas Laurynas Kasčiūnas teigė, jog sprendimas vasario 1 dieną sustabdyti tranzitą turi saugiklius, kad „nebus taip paprasta apeiti Lietuvos sprendimo blokuoti (trąšų tranzitą – BNS)“.

„Kai mes kažkada kalbėjome, kad atskiros valstybės, atskiros privačios įmonės tai galėtų padaryti, tai sprendimai, kurie pasirinkti, tos formulės leidžia daryti tvirtą išvadą, kad apėjimo galimybė bus labai sunkiai randama“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Kitoje posėdžio dalyje dalyvauja susisiekimo ministras Marius Skuodis ir „Lietuvos geležinkelių“  atstovai. 

Tai – antras šių komitetų posėdis dėl „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą aplinkybių.

Prieš dvi savaites po pirmojo posėdžio L. Kasčiūnas teigė, kad „Lietuvos geležinkelių“ elgesys parodė pernelyg didelę įmonės priklausomybę nuo kontrakto su „Belaruskalij“.

Seimas prieš Kalėdas du kartus atmetė opozicijos siūlymus sukurti specialią laikinąją „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą tyrimo komisiją. Taip pat nepritarta idėjai pavesti tyrimą atlikti Užsienio reikalų komitetui jam suteikus tokios komisijos įgaliojimus.

Vyriausybinė strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija gruodžio 21-ąją paskelbė, kad 2018 metų „Belaruskalij“ ir „Lietuvos geležinkelių“ sutartis bei 2021 metų spalį pasirašyti jos pakeitimai neatitinka nacionalinio saugumo interesų. 

Vyriausybei galutinai pripažinus, kad „Belaruskalij“ ir „Lietuvos geležinkelių“ sutartis kelia grėsmę šalies saugumui, ji bus  nutraukta.

„Belaruskalij“ trąšų tranzitas per Lietuvą tęsiasi nepaisant gruodžio 8 dieną įsigaliojusių JAV sankcijų šiai įmonei. Baltarusijos įmonė prieš įsigaliojant sankcijoms pervedė avansą „Lietuvos geležinkeliams“ už kelis mėnesius į priekį. 

„Tai yra išpūsta problema dėl tam tikro nesusikalbėjimo iš anksto“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė Vytautas Landsbergis.

„Dabar pakankamai aiškiai pasakyta iš visų galimų pusių (...), sakoma, kad tos sankcijos nėra niekam privalomos, nei Lietuvai privalomos, išskyrus pačios Amerikos institucijoms, verslui ir pan. Bet jeigu mes norėtume paremti, galime paremti. Bet tai nėra joks skandalas, kad Lietuva staiga ką nors išdavė. Šia prasme yra daug neadekvatumo situacijai“, – teigė jis.

Tai yra išpūsta problema dėl tam tikro nesusikalbėjimo iš anksto.

Anot V. Landsbergio, Lietuvos pozicija dėl sankcijų iš anksto negalėjo būti suformuota dėl to, kad šalies vadovybėje būta skirtingų nuomonių.

„Paaiškėjo, kad per tą keletą mėnesių Lietuvos vadovybė buvo skirtingų nuomonių, kad iš Prezidentūros kažkas arba pati Prezidentūra buvo už tai, kad kalio trąšų tranzitas per Lietuvą tęstųsi. Dabar kaltinama Vyriausybė arba ministerija, bet man lieka klausimas, kad jeigu buvo dvi pozicijos, kaip reikės elgtis, turbūt abi pusės turėjo išsiaiškinti, ar jos vienodai žiūrės į padėtį, ar Lietuvai reikės imtis skubių priemonių tą pačią dieną, kai tik JAV paskelbia savo sankcijas, ar Lietuva pirmiausia gali susitarti savyje“, – kalbėjo buvęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas.

„Prezidentūros nuomone, trąšų tranzitas turėjo tęstis (...) Tas nuomonių išsiskyrimas galbūt ir padarė, kad tam tikrą laiką nebuvo vieningo išankstinio sprendimo“, – sakė jis.

V. Landsbergis tvirtino, kad vieningų sprendimų Lietuvoje trūksta ir kitais klausimais. Anot jo, vieningumo trūksta ir dėl Taivaniečių atstovybės Lietuvoje.

V. Landsbergis taip pat yra valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų garbės pirmininkas.

„Belaruskalij“ trąšų tranzitas per Lietuvą tęsiasi, nepaisant gruodžio 8 dieną įsigaliojusių JAV sankcijų šiai įmonei. Baltarusijos įmonė prieš įsigaliojant sankcijoms pervedė avansą „Lietuvos geležinkeliams“ už kelis mėnesius į priekį.

Dėl reputacinės žalos susisiekimo ir užsienio reikalų ministrai Marius Skuodis bei Gabrielius Landsbergis buvo parašę atsistatydinimo pareiškimus, tačiau premjerė Ingrida Šimonytė nutarė jų netenkinti.

Vyriausybinė strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija gruodžio 21 dieną paskelbė, kad 2018 metų „Belaruskalij“ ir „Lietuvos geležinkelių“ sutartis, taip pat 2021 metų spalį pasirašyti jos pakeitimai neatitinka nacionalinio saugumo interesų. 

Jei Vyriausybė galutinai pripažins, kad ji kelia grėsmę šalies saugumui, tai galėtų tapti pagrindu nutraukti „Belaruskalij“ ir „Lietuvos geležinkelių“ sutartį su mažiausiais nuostoliais. Sprendimą ji turėtų priimti kitą savaitę.

„Buvo apsitarta dėl tarptautinių sankcijų įstatymo pataisų projekto, kuris tebėra ruošiamas“, – po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė I. Šimonytė.

Klausimas buvo aptartas uždarame posėdyje.

Ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymas Lietuvoje priimtas 2004 metais.

Gruodžio viduryje premjerė teigė abejojanti, ar Seimui bus teikiamas Susisiekimo ministerijos parengtas įstatymo projektas, kuriuo būtų užkirstas kelias „Belaruskalij“ trąšų ar kitų baltarusiškų prekių tranzitui per Lietuvą.

Tuomet ji teigė, kad Vyriausybė galbūt pateiks Seimui kitų įstatymų pataisas.

Pasak I. Šimonytės, sutartyje dėl ES veikimo yra tam tikri apribojimai, ką valstybės gali daryt ir ko negali.

Susisiekimo ministerija gruodį įregistravo Nacionalinio saugumo užtikrinimui būtinų ekonominių ir kitų sankcijų Baltarusijai taikymo ir įgyvendinimo įstatymo projektą.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis anksčiau sakė, kad priėmus įstatymą Vyriausybė turėtų aiškų teisinį pagrindą priimti bet kokius sprendimus, reikalingus dėl nacionalinio saugumo.

Advokatų kontoros „TGS Baltic“ Baltijos šalių valdybos pirmininkas Vilius Bernatonis anksčiau sakė, kad pagal Konstituciją ūkinę veiklą, įskaitant sandorius su „Belaruskalij“, gali riboti tik įstatymas. Anot jo, jeigu ES mastu būtų priimtos sankcijos „Belaruskalij“ atžvilgiu, Lietuva kaip bendros rinkos dalis jas taikytų.

Marius Skuodis teigia, jog JAV sankcijas Europoje iš esmės įgyvendina komerciniai bankai.

„Nors JAV sankcijos tiesiogiai Lietuvos bendrovėms netaikomos, bankų vaidmuo užtikrinant operacijas yra esminis. Paslaugos teikiamos tada, kai už jas yra galimybė atsiskaityti – tokia yra verslo logika“, – BNS sakė M. Skuodis.

„Todėl šiandien galima sakyti, kad krovinys gali važiuoti tol, kol finansų institucijos leidžia vykdyti atsiskaitymus pagal galiojančias sutartis“, – pridūrė jis.

Marius Skuodis (Dž. Barysaitės/Seimo kanceliarijos nuotr.)

Amerikos Iždo departamento skelbiamos sankcijos tiesiogiai Europos Sąjungos (ES) jurisdikcijoje neveikia, tačiau įprastai ES dirbantys bankai nustoja aptarnauti sandorius, susijusius su JAV sankcionuotomis įmonėmis.

Be to, dėl galimos žalos reputacijai tokių įmonių įprastai kratosi ir jų partneriai. Tačiau savotiška pilkąja zona lieka tai, kaip sankcijos būtų traktuojamos, jei už paslaugas atsiskaitytų nesankcionuota įmonė.

„Belaruskalij“ priklauso 45 proc. jos trąšas parduodančios bendrovės „Belarusian potash company“ (BPC) akcijų, o šiai įmonei JAV sankcijos nėra taikomos. „Interfax“ skelbė, kad 50 proc. BPC akcijų valdo Rusijos kalio trąšų gamintoja „Uralkali“, likusius 5 proc. – Baltarusijos geležinkeliai.

Tuo metu trąšas į Klaipėdos uostą gabenantys „Lietuvos geležinkeliai“ BNS tvirtino, kad už jų paslaugas atsiskaito pati „Belaruskalij“.

Žvilgsnis – į bankus

Tiek M. Skuodis, tiek „Lietuvos geležinkelių“ atstovas Mantas Dubauskas patvirtino, jog geležinkelių ir „Belaruskalij“ atsiskaitymus aptarnauja SEB bankas.

Pasak M. Dubausko, SEB jau informavo įmonę, jog nebevykdys jokių operacijų su sankcionuojamomis įmonėmis.

„Įvedus JAV sankcijas, jos tiesiogiai Lietuvos bendrovėms netaikomos. Taigi, Baltarusijos trąšos galėtų važiuoti per Lietuvą, jeigu bankai vykdytų apmokėjimus“, – BNS sakė M. Dubauskas.

„Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ sutartį aptarnaujantis SEB bankas informavo, kad nebevykdys jokių operacijų su Baltarusijos įmonėmis, kurioms taikomos JAV sankcijos“, – teigė jis.

Pats SEB teigia informacijos apie klientus pateikti negalintis dėl konfidencialumo, tačiau sako informavęs klientus, kad atliekant mokėjimus su sankcionuojamais ūkio subjektais, jų gali būti pareikalauta pateikti papildomus paaiškinimus.

„Informavome savo klientus, jog atliekant mokėjimus su ribojimais susijusioms įmonėms, galime prašyti klientų pateikti papildomus dokumentus ir paaiškinimus, todėl klientams reikėtų iš anksto pasiruošti ilgiau truksiantiems procesams“, – BNS sakė SEB Baltijos šalių atitikties vadovė Simona Balčiūnaitė.

Bankai: „Netoleruojame bandymų apeiti sankcijas“

Kiti Lietuvos bankai konkrečius atvejus komentuoti atsisako, tačiau pabrėžia, kad laikosi tarptautinių sankcijų bei panašius atvejus vertina individualiai.

Bankų atstovai leido suprasti, jog tokiais atvejais, kaip „Belaruskalij“ ir BPC, labiau atsižvelgiama į galutinį naudos gavėją.

Paslaugos teikiamos tada, kai už jas yra galimybė atsiskaityti – tokia yra verslo logika.

„Swedbank“ kiekvieną situaciją vertina individualiai, tai yra, sprendimas dėl konkretaus sandorio yra priimamas tik išanalizavus visas sandorio aplinkybes ir pateiktus dokumentus“, – BNS komentavo „Swedbank“ Atitikties tarnybos vadovas Kazimieras Zaveckas.

Šiaulių banko atitikties direktorius Laurynas Bagdonas pabrėžia, jog bankas atsakingai vertina bei tiesiogiai įgyvendina ne tik ES, bet ir JAV sankcijas.

„Netoleruojame atvejų, kuomet yra bandoma apeiti tarptautinių sankcijų taikymo režimą, panaudojant susijusias įmones“, – BNS teigė L. Bagdonas.

Pasak jo, Šiaulių banke įdiegti procesai, skirti tinkamai pažinti klientus, jų veiklą ir partnerius, bei pabrėžė, jog situacijos vertinamos konkrečiai, priimami būtini sprendimai, siekiant išsaugoti banko kaip patikimo finansinio partnerio reputaciją.

„Luminor“ nurodo, jog sankcijos gali būti taikomos ir toms įmonėms, kurios glaudžiai – per nuosavybę ar kontrolę – susijusios su sankcionuotais subjektais.

„Tam, kad užtikrintume sankcijų laikymąsi ir nustatytume, ar jos taikomos konkretiems sandoriams, atidžiau vertiname „Luminor“ klientų atliekamas mokėjimų operacijas“, – BNS komentavo „Luminor“.

„Tai reiškia, kad mums gali tekti užlaikyti kliento vykdomą operaciją ir paprašyti jo pateikti papildomus dokumentus, kurie padėtų nustatyti, ar vykdomas mokėjimas nepažeidžia nustatytų sankcijų“, – teigė bankas.

Kontrolinis šūvis tranzitui – iš Vašingtono

Sankcijas „Belaruskalij“ po priverstinio į Vilnių skridusio keleivinio lėktuvo nutupdymo pirmoji įvedė ES, tačiau baltarusiškų kalio trąšų eksporto atžvilgiu jos buvo ribotos – Lietuvos pareigūnų teigimu, jos apima tik 20 proc. per Lietuvą eksportuojamų „Belaruskalij“ trąšų.

Baltarusiški kroviniai iš viso sudaro daugiau nei 32 proc. visos Klaipėdos uosto krovos.

Be to, ES sankcijos galioja tik naujoms sutartims, todėl rimčiau trąšų eksporto nepaveikė. Klaipėdos uostas BNS nurodė, kad liepą ir birželį birių krovinių krauta mažiau, nei tuo pat metu pernai, tačiau atskirų mėnesių krova paprastai neparodo realių tendencijų.

Pasak Klaipėdos uosto, rugpjūtį, preliminariais duomenimis, jau matomas biriųjų krovinių srauto stabilizavimas. Per septynis mėnesius jų krauta 12,386 mln. tonų – 1,6 proc. daugiau nei pernai sausį-liepą, o didžiausias augimas buvo stebimas natūralių ir cheminių trąšų krovoje.

Daug rimtesne grėsme baltarusiškoms trąšoms tapo JAV sankcijos Baltarusijai – sankcionuotų subjektų sąrašą papildė 23 fiziniai ir 21 juridinis asmuo, įskaitant „Belaruskalij“.

Sankcijas JAV įvedė praėjus lygiai metams nuo Baltarusijos opozicijos ir Vakarų suklastotais laikomų prezidento rinkimų.

Tuomet ministras M. Skuodis pareiškė, kad „Belaruskalij“ produkcija per Lietuvą nebebus pervežama nuo gruodžio.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis kiek anksčiau sakė, jog Lietuva formaliai Europos Sąjungai pateikė siūlymus plėsti sankcijas Baltarusijai. Jis tvirtino, jog trąšų eksportas per Klaipėdą galėtų būti nutrauktas visiškai.