Šventinis koncertas prasidėjo specialiu Lietuvos, Latvijos ir Estijos Ministrų pirmininkų video sveikinimu ir Baltijos šalių atlikėjų muzikinėmis sąšaukomis - Sauliaus Petreikio drauge su „Baltic world orchestra“ bei Rygoje ir Taline esančių jaunųjų latvių ir estų atlikėjų muzikiniais kūriniais.

Daugiau nei 15 tūkstančių žmonių, susikibę už rankų, drauge dainavo gerai žinomas ir Lietuvos jaunųjų atlikėjų dainuojamas Baltijos kelio ir specialiai šiam renginiui sukurtas dainas.

Koncerto metu skambėjo Andriaus Mamontovo, Dainoto Varno, Bjelle, Jeronimo Miliaus, Justino Lapatinsko, Miglės Pivoriūnaitės ir Vytautės Pupšytės Baltijos kelio dainos.

Finaliniu koncerto akordu tapo daugiau nei 2000 radijo imtuvų instaliacijos bangomis nuskambėjusi legendinė kompozitoriaus Boriso Rezniko daina „Bunda jau Baltija“.

Vienybės ir laisvės šventinio koncerto Vilniaus Katedros aikštėje organizatoriai – Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija, Kultūros ministerija, Vilniaus miesto savivaldybė ir Kultūros centras, LRT.

Visi radijo imtuvai – sunešti žmonių, atsiliepusių į LRT kvietimą prisidėti prie unikalios instaliacijos. Per mėnesį trukusią akciją į LRT atnešti 274 imtuvai, dar kone 2000 jų pavyko surinkti Lietuvos paštui įvairiuose regionuose. Imtuvus nešė ir pavieniai žmonės, ir organizacijos.

Triskart viršijantis skaičius rodo, koks svarbus yra Baltijos kelias mūsų žmonėms.

Buvo tokių, kurie nešė ir šeimynines relikvijas. Prieš 30 m. naudotą VEF'ą atnešęs Kastytis Pavalkis kartu paliko ir raštelį: „Mano radijo aparato likimas po Baltijos kelio taip pat gali būti įdomus ir iliustruojantis Lietuvos žmonių kūrybiškumą, pajutus laisvo žmogaus galimybes. Apie 2000 m. paskambino dizainerė Rūta ir paprašė paskolinti seną radijo aparatą. Nuvežiau savo VEF'ą ir ji pradėjo eksperimentus, norėdama vandens ir radijo bangų pagalba garsus padaryti matomus ir suteikti galimybę vėliau juos atgaminti. Taip 2012 m. gimė visiškai nauja technologija ir mūsiškis aparatas buvo panaudotas vienyti ir džiuginti žmones kalbančių paveikslų pagalba, perduodant sveikinimus ir linkėjimus brangiems žmonėms. Nepaisant visko, palieku mūsų šeimos tuo metu naudotą VEF'ą.“

LRT generalinės direktorės pavaduotojas Gytis Oganauskas sako, kad suneštų radijo aparatų skaičius viršijo bet kokius lūkesčius. „Skelbdami kvietimą nešti imtuvus tikėjomės, kad turėsime visoje Lietuvoje bent 650 – po vieną kiekvienam Baltijos kelio kilometrui. Tačiau triskart tai viršijantis skaičius rodo, koks svarbus yra Baltijos kelias mūsų žmonėms ir koks svarbus buvo radijo vaidmuo jame. Ačiū visiems prisidėjusiems, o norintiems dar prisidėti turime gerą žinią: radijo imtuvus rugpjūčio 19-22 d. nuo 14 iki 20.30 val. dar galima nešti į Katedros aikštę, kur tuo metu bus įsikūrusi ir tiesiogiai transliuos LRT komanda“, – sako G. Oganauskas.

Instaliacijos autoriai menininkai Viačeslavas Mickevičius ir Ieva Makauskaitė pasakoja turėję 100 devintojo dešimtmečio imtuvų kolekciją ir norėję ją pristatyti viešai. Artėjant Baltijos kelio metinėms, kilo mintis imtuvus įprasminti globaliau. „Baltijos kelias buvo komunikuojamas ir koordinuojamas būtent per radiją, tai ar gali būti geresnė proga priminti apie tai?“ – sako V. Mickevičius.

Iškilmingame koncerte Katedros aikštėje rugpjūčio 23 d. visi surinkti radijo imtuvai 20 m ilgio ir 13 m aukščio instaliacijoje „Radijo banga“ bus nustatyti veikti viena banga ir transliuos legendinį kūrinį „Bunda jau Baltija“.

Lietuvai ir visai Europai svarbų įvykį įamžinanti instaliacija gyvuos ir po rugpjūčio 23-iosios – kitąmet iš jos bus kuriama skulptūrinė kompozicija Europos parke.

Trečiadienį muzikos klausymosi platformoje „Pakartot.lt“ paskelbtame grojaraštyje – 35 įvairaus stiliaus dainos, skambėjusios prieš 30 metų, tarp jų – Baltijos šalių himnu vadinama trikalbė „Bunda jau Baltija!“, sukurta Latvijos kompozitoriaus Boriso Rezniko.

Čia taip pat įtrauktos Vytauto Kernagio, Gyčio Paškevičiaus, Marijono Mikutavičiaus, Ievos Narkutės, „Foje“, „Anties“ bei kitų grupių ir atlikėjų dainos.

Iniciatyvos autorius, Lietuvos įvaizdžio grupės vadovas Marius Gurskas pabrėžia, kad grojaraštyje yra ne tik dainos, prieš 30-metį budinusios šalių laisvės siekį, bet ir vėlesnės, apimančios tėvynės, patriotiškumo temas.

„Dauguma grojaraščio kūrinių dabartiniams trisdešimtmečiams suteiks galimybę susipažinti su to laikotarpio muzika ir jos dvasia, skatins branginti laisvę, puoselėti ją“, – pranešime cituojamas M. Gurskas.

Baltijos kelias vyko 1989 metų rugpjūčio 23 dieną, kai du milijonai lietuvių, latvių ir estų susikibo gyva grandine. Ši taiki akcija buvo skirta Europą padalijusio ir Baltijos šalių nepriklausomybę panaikinusio Molotovo-Ribentropo pakto 50-mečiui paminėti.

Rugpjūčio 23 dieną visoje Lietuvoje vyks Baltijos kelio 30-mečiui skirti renginiai.

Baltijos kelias įtrauktas į UNESCO Pasaulio atminties sąrašą.

Pasak organizatorių, šiemet į jubiliejaus šventimą ypač aktyviai įsitraukė nevyriausybinės organizacijos, pasiūliusios savo idėjų ir paramą Seimui, Vyriausybei bei savivaldybėms, pakvietusios tūkstančius žmonių nors iš dalies pakartoti Baltijos kelią susikabinant rankomis, vykti tuo keliu iki Latvijos sienos ar net iki Talino.

Renginyje bus pristatomos iniciatyvos, kurias organizuoja Signatarų klubas, Etninės kultūros globos taryba, Lietuvos savivaldybių asociacija, asociacija „Jeep Club Lithunia“, Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacija, Lietuvos skautų sąjunga, Lietuvos moksleivių sąjunga, Šaulių sąjunga ir kitos organizacijos.

Kaip teigia Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė, renginio dalyviai bus kviečiami susikabinti rankomis į bandomąją grandinę, simbolizuojančią siekį įtraukti kuo daugiau žmonių į Baltijos kelio 30-mečio minėjimą.

Baltijos kelias vyko 1989 metų rugpjūčio 23 dieną, kai du milijonai lietuvių, latvių ir estų susikibo gyva grandine. Ši taiki akcija buvo skirta Europą padalijusio ir Baltijos šalių nepriklausomybę panaikinusio Molotovo-Ribentropo pakto 50-mečiui paminėti.

Baltijos kelias įtrauktas į UNESCO Pasaulio atminties sąrašą.