2018 m. liepos 8 d. įsteigto Baltijos kultūros fondo tikslas – skatinti Baltijos šalių kultūrinį bendradarbiavimą ir stiprinti Estijos, Latvijos ir Lietuvos kultūros tarptautiškumą per bendrus kultūros projektus ir renginius. Lėšos projektams bus skiriamos kasmet, o paraiškų pateikimo terminas – gegužės 20 d.

„Baltijos kultūros fondą visų pirma matau kaip įrankį, padėsiantį bendrus Lietuvos, Latvijos ir Estijos kultūros darbus ir projektus ryškiau pristatyti pasauliui, garsiau apie juos prabilti vienu balsu, siekti didesnio tarptautinio atgarsio. Fondas – tai ir dar viena gija, kuri turėtų glaudžiau susieti Baltijos šalių kultūros reiškinius, skatinti menininkų bendradarbiavimą, kultūros įvairovėje ieškoti bendrų nekintančių pamatinių vertybių“, – Kultūros ministerijos pranešime cituojamas ministras Mindaugas Kvietkauskas.

Baltijos kultūros fondas finansuos profesionalius architektūros, vaizduojamųjų menų, dizaino, literatūros, garso ir scenos menų, bibliotekų, muziejų, archyvų bei tarpdisciplininius projektus.

Fondas bus dar vienas žingsnis link glaudesnio Baltijos šalių bendradarbiavimo.

Ypatingas dėmesys bus skiriamas naujiems ir vienkartiniams kultūros renginiams, pavyzdžiui, koncertams, parodoms, festivaliams, spektakliams už Baltijos šalių ribų, taip pat tarptautiniams, į Baltijos šalis orientuotiems renginiams, kaip ir kultūros tarptautiškumą skatinantiems pristatymams bei forumams.

Rotaciniu principu Baltijos kultūros fondą administruoja nacionaliniai kultūros fondai, keisdamiesi kas trejus metus; Estijos kultūros fondas yra pirmasis, koordinuojantis Fondo veiklą.

Pasak Lietuvos kultūros tarybos pirmininkės Dainos Urbanavičienės, Fondas bus dar vienas žingsnis link glaudesnio Baltijos šalių bendradarbiavimo.

„Tarptautiniuose projektuose turime skatinti meno ir kultūros organizacijų bendravimą bei idėjų cirkuliaciją, tokiu būdu siekdami įsitvirtinti ir būti pastebėti svarbiausiose pasaulio kultūros platformose“, – pridūrė D. Urbanavičienė.

Kiekviena Baltijos šalis kasmet Fondui skirs 100 000 eurų. Fondas taip pat priima ir kitas aukojamas lėšas.

Projektų finansavimas svyruos nuo 25 000 iki 100 000 eurų, su ne mažiau kaip 20 proc. prisidėjimu savo ar kitomis lėšomis. Pretenduoti į Fondo finansavimą gali tik Estijoje, Latvijoje ar Lietuvoje registruoti juridiniai asmenys. Projektas privalo turėti vadovaujančią organizaciją, kuri teikia paraišką finansavimui gauti, o projekto partneriu turi būti bent po vieną juridinį asmenį iš kiekvienos Baltijos valstybės.

Projektų paraiškas vertins ekspertų komitetas, sudarytas iš šešių narių, atstovaujančių skirtingoms kultūros sritims ir paskirtų trejų metų laikotarpiui. Kiekvienai šaliai atstovauja du komiteto nariai, kuriuos skiria Fondą administruojančių nacionalinių kultūros rėmimo fondų valdymo tarybos.

Fondas finansuos Lietuvos, Estijos ir Latvijos kultūrinio bendradarbiavimo programas bei organizuojamus bendrus tarptautinius kultūrinius renginius, pranešė Kultūros ministerija. Fondas rems profesionalius projektus architektūros, vizualiųjų menų, dizaino, literatūros, muzikos, scenos menų, bibliotekų, muziejų ir archyvų srityse.

Numatoma, kad kiekviena šalis kasmet fondui skirs po 100 tūkst. eurų. Lėšos pirmiausia bus skiriamos naujoms kultūros iniciatyvoms, skatinančioms Baltijos šalių kultūros tarptautiškumą – už Baltijos valstybių ribų rengiamiems Baltijos regiono kultūros pristatymams, taip pat tarptautinėms iniciatyvoms Baltijos šalyse.

Baltijos kultūros fondą paeiliui trijų metų laikotarpiui valdys Estijos Kultūros rėmimo fondas, Latvijos Valstybinis kultūros rėmimo fondas ir Lietuvos kultūros taryba.

Pasak pranešimo, kultūros ministrai taip pat pasirašė susitarimą dėl Dainų ir šokių švenčių tradicijos apsaugos ir plėtotės. Tikimasi, kad šis susitarimas, be kita ko, padės tobulinti pasirengimo Dainų šventėms procesą.

Lietuva, Latvija ir Estija numato įsteigti bendrą komitetą, kurį sudarys 21 narys. Į jį kiekviena šalis skirs savo delegatus, atstovaujančius Dainų šventes rengiančiai institucijai, Kultūros ministerijai, Švietimo ir mokslo ministerijai bei nacionalinei UNESCO komisijai. Komitete nuo kiekvienos šalies taip pat bus skiriama po tris ekspertus.

„Dirbdami kartu mes mokomės vieni iš kitų, dalijamės gerąja patirtimi, stiprindami Baltijos regioną, bendrą kultūros ir meno lauką. Drauge esame labiau matomi pasaulio kultūros žemėlapyje, turime daugiau galimybių plėtoti ir skatinti savo šalių kultūrą bei meną. Šie susitarimai padės dar labiau sustiprinti kultūros organizacijų partnerystes“, – pranešime spaudai cituojama Lietuvos kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson.

Susitarimai pasirašyti Rygoje vykstant Latvijos valstybės 100-mečiui skirtai Dainų šventei.

Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje kas kelerius metus vykstančios tradicinės dainų ir šokių šventės yra įtrauktos į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.