Kaip pranešė Seimo kanceliarija, Konstantinopolio patriarchato vadovas Vilniaus geto aukas pagerbs sostinės Rūdninkų aikštėje, čia padės gėlių kompoziciją ir sustos tyliai maldai prie paminklo.

Pagerbime dalyvaus ir Seimo Europos reikalų komiteto vicepirmininkas Emanuelis Zingeris.

Šis pagarbos gestas sutampa su artėjančiomis 80-osiomis Vilniaus geto likvidavimo metinėmis 1943 metais, kai jo gyventojai buvo sušaudyti Paneriuose arba išvežti į nacių koncentracijos stovyklas.

Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje nužudyta apie 195 tūkst. žydų. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, iki Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje gyveno apie 208 tūkst. žydų.

Lietuvoje viešinčiam Konstantinopolio patriarchui Baltramiejui I parlamento vadovė dėkojo, kad jis palaikė penkis Lietuvos stačiatikių dvasininkus, nesutikusius su tokia Maskvos patriarcho pozicija, ir grąžino juos į kunigystės luomą.

„Naudodamasi proga noriu padėkoti Jo Šventenybei ir Ekumeniniam patriarchatui, kad patenkino penkių Maskvos patriarchato iš luomo pašalintų kunigų apeliaciją, atkūrė jų statusą, priėmė į motininę bažnyčią ir suteikė galimybę vėl švęsti Eucharistiją. Dar daugiau – šį žingsnį vertinu kaip atkurtą istorinį teisingumą“, – trečiadienį per Seime vykstančią konferenciją apie tarpkultūrinį ir religinį dialogą sakė ji.

Pasak V. Čmilytės-Nielsen, šis sprendimas suteikia vilties ne tik minėtiems kunigams, bet ir tiek tikintiesiems. Juoba, kad stačiatikių bendruomenė Lietuvoje šiuo metu yra išaugusi atvykus per 70 tūkst. nuo karo pabėgusių ukrainiečių.

„Jie negali melstis bažnyčioje, kuriai vadovauja karą Ukrainoje palaikantis Kirilas“, – tvirtino parlamento vadovė.

„Stačiatikių bendruomenę Lietuvoje augina ir nuo represijų pabėgę baltarusiai ar net Vilniuje prieglobstį nuo Kremliaus represijų radę rusai“, – sakė ji.

Stačiatikių bendruomenę Lietuvoje augina ir nuo represijų pabėgę baltarusiai ar net Vilniuje prieglobstį nuo Kremliaus represijų radę rusai.

V. Čmilytė-Nielsen pabrėžė, kad kalbant apie tarpreliginį ir tarpkultūrinį dialogą, Vilnius yra ypatinga vieta, jis garsėja kaip religinės tolerancijos miestas.

„Vilniuje Dievo žodis buvo skleidžiamas meile, o ne kardu. Todėl mums, vilniečiams ir Lietuvos didžiosios kunigaikštystės palikuonims, absoliučiai nepriimtina, kai imperialistiniai Kremliaus režimo siekiai pridengiami Dievu. Būtent šioje šviesoje matome ir Lietuvos stačiatikių situaciją“, – kalbėjo ji.

„Visų tautybių Lietuvos stačiatikiams privalome užtikrinti galimybę praktikuoti tikėjimą be konflikto su sąžine“, – pabrėžė parlamento vadovė.

Ji priminė, kad nuo XIII amžiaus iki 1686 metų Lietuvos teritorijoje gyvenę stačiatikiai motinine Bažnyčia laikė Konstantinopolį, iš kurio stačiatikybė ir atėjo į Lietuvą.

„Ji buvo Kijevo metropolijos dalis, pavaldi Ekumeniniam patriarchui. Ir tik vėliau plečiantis Rusijai ir augant jos galybei tapo pavaldi Maskvos patriarchatui“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Premjerė Ingrida Šimonytė savo ruožtu sakė, kad karas galbūt labiau nei bet kuris kitas išbandymas priverčia žmogų permąstyti savo santykį su Dievu, kai kam gal pirmą kartą atrasti tikėjimą, bandyti suvokti kančios prasmę.

„Penki Lietuvos dvasininkai Konstantinopolio patriarchate atrado savo religinius namus ir dėl to, neabejoju, praturtėjo visa Lietuva. Naujos galimybės atsivėrė motininei Bažnyčiai sugrįžti į Lietuvą ir Rytų krikščionybei čia skleistis“, – tvirtino Vyriausybės vadovė.

Ji akcentavo, kad betikslis žiaurumas ir nusikaltimai žmoniškumui niekaip nesuderinami su krikščioniška etika.

Pasak I. Šimonytės, karas atskleidė ir didžiulį atjautos, artimo meilės potencialą, tai liudija sutelkta parama Ukrainos žmonėms.

Konstantinopolio patriarchas Baltramiejus I Lietuvoje vieši po šio patriarchato sprendimo į kunigų luomą grąžinti penkis lietuvius dvasininkus. Juos Maskvos patriarchatui pavaldus Lietuvos stačiatikių bažnyčios metropolitas Inokentijus savo dekretais pernai vasarą pašalino iš kunigystės luomo.

Šie dvasininkai kritikavo Lietuvos stačiatikių bažnyčią dėl to, kad neatsiriboja nuo karą Ukrainoje remiančio Maskvos patriarcho Kirilo.

Lietuvos stačiatikių arkivyskupija sako nepripažįstanti Konstantinopolio patriarcho sprendimo grąžinti kunigams įgaliojimus.

Penki dvasininkai viliasi, kad Konstantinopolio patriarchatas greitu metu Lietuvoje suformuos jam pavaldžią nuolatinę bažnytinę struktūrą. Baltramiejus I Vilniuje teigė matantis tam atsiveriančią perspektyvą.

Savo ruožtu Lietuvos stačiatikių bažnyčia siekia didesnės autonomijos ir skelbia priartėjusi prie savarankiškos bažnyčios statuso, nes jų tokį prašymą Maskvos patriarchato Švenčiausiasis Sinodas nukreipė svarstyti vyskupų susirinkime.

Stačiatikiai Lietuvoje yra laikomi viena iš devynių tradicinių religinių bendruomenių.

„Bažnyčia ir valstybės vadovai Rusijoje bendrininkavo vykdant agresijos nusikaltimą ir dalinasi atsakomybe už tokius nusikaltimus, kaip šokiruojantis Ukrainos vaikų pagrobimas“, – trečiadienį Seime dalyvaudamas konferencijoje apie tarpkultūrinį ir religinį dialogą sakė patriarchas.

„Jie sukėlė dideles kančias ne tik Ukrainos žmonėms, bet ir rusams, kurie skaičiuoja daugiau kaip 100 tūkst. aukų ir atsakomybę už baisius žiaurumus“, – kalbėjo dvasininkas.

Visuotinis (Konstantinopolio) patriarchas tvirtino, kad jau nuo caro laikų politinė Rusijos valdžia siekia instrumentalizuoti religiją ir pasitelkia ją savo tikslams. Tai daroma ir dabar, Kremliaus režimui propaguojant „rusų pasaulio“ ideologiją.

„Ypač svarbus šiuo aspektu yra panslavizmas, ideologija, pagal kurią visi slavai turi susivienyti po Maskvos lyderyste, tai XIX amžiaus giliai rasistinė ideologija, religinę išraišką radusi etnofiletizme, kurį kaip ereziją Konstantinopolis pasmerkė 1872 metais“, – sakė Baltramiejus I.

Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Anot jo, karas Ukrainoje parodė, jog be ekonominės ir politinės vienybės ne ką mažiau svarbi ir dvasinė.

„Kaip visi žinote, pasibaigus Šaltajam karui, sugriuvo visos sienos. Išnyko ribos, pagreitėjo žmonių, prekių judėjimas“, – tvirtino svečias.

„Šis vienijimasis buvo griežtai materialinis, jame dominavo technologiniai ir ekonominiai veiksniai. Tuo pačiu pasirodė ir visuotinės, pasaulinės problemos, jos pasidarė aštresnės: klimato krizė, finansų krizė, sveikatos krizė pandemijos metu, energetikos krizė. Visa tai tapo globaliais iššūkiais, kuriems reikėjo globalių veiksmų“, – kalbėjo dvasininkas.

Galiausiai tapo akivaizdu, kad be politinės ir ekonominės vienybės, labai svarbi ir dvasinė vienybė, tačiau šioje srityje, užuot pasiekę progreso, mes, deja, patyrėme nuolatinį regresą.

Jis apgailestavo, jog pastangas pasiekti vienybės sprendžiant šias problemas nutraukė Rusijos karas Ukrainoje.

„Užuot siekę globalios vienybės ir veiksmų pasauliniu lygmeniu, deja, dėl Rusijos agresijos Ukrainoje, viskas stagnavo, – kalbėjo Konstantinopolio patriarchas. – Galiausiai tapo akivaizdu, kad be politinės ir ekonominės vienybės, labai svarbi ir dvasinė vienybė, tačiau šioje srityje, užuot pasiekę progreso, mes, deja, patyrėme nuolatinį regresą.“

Jo teigimu, pastarieji dešimtmečiai parodė, jog viltys, kad ekonominė globalizacija suvienys žmones kultūriniu ir dvasiniu pagrindu bei atves prie pasaulinės taikos, neišsipildė. Pasak dvasininko, religija tapo marginalizuota, ji pasitelkiama siekiant geopolitinių ir politinių tikslų.

„Dabartinė krizė Ukrainoje, kuri vyksta dėl neišprovokuotos Rusijos agresijos, yra geopolitinio žemės drebėjimo epicentras. Europa bunda iš gilios iliuzijos, nes ji manė, kad karas Europoje yra praeities dalykas. Nors Europa intelektualiai buvo tam nepasirengusi, greitai prisitaikė prie situacijos su tokių valstybių narių, kaip Lietuva, pagalba“, – sakė Baltramiejus I.

„Šis karas, be abejonės, paveiks ir Europos, ir pasaulio vystymąsi. Ši krizė Europoje susijusi su didžiausiu iššūkiu ortodoksų krikščionių pasaulyje“, – teigė jis.

Konstantinopolio patriarchas sakė, kad po karo reikės ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai atstatyti Ukrainą.

Europos vyskupų konferencijų tarybos pirmininkas, Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas savo ruožtu konferencijoje tvirtino, jog didelį susirūpinimą kelia šio karo nuspalvinimas religiniu atspalviu.

Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

„Mums ypač didelį susirūpinimą kelia, kad karo naratyvą nuspalvino religinis atspalvis. Maskvos patriarcho Kirilo karingos homilijos mus pribloškė, kartu guodžia daugelio taikos vyrų pozicija“, – teigė jis.

Anot arkivyskupo, jei krikščionys būtų vieningi, nebūtų skelbiami „teisingi“ karai, būtų tik taikos teisingumas.

Konstantinopolio patriarchas Baltramiejus I Lietuvoje vieši po šio patriarchato sprendimo į kunigų luomą grąžinti penkis lietuvius dvasininkus. Juos Maskvos patriarchatui pavaldus Lietuvos stačiatikių bažnyčios metropolitas Inokentijus savo dekretais pernai vasarą pašalino iš kunigystės luomo.

Šie dvasininkai kritikavo Lietuvos stačiatikių bažnyčią dėl to, kad neatsiriboja nuo karą Ukrainoje remiančio Maskvos patriarcho Kirilo.

Lietuvos stačiatikių arkivyskupija sako nepripažįstanti Konstantinopolio patriarcho sprendimo grąžinti kunigams įgaliojimus.

Stačiatikiai Lietuvoje yra laikomi viena iš devynių tradicinių religinių bendruomenių.

„Baltramiejus I pristatė Prezidentui planus dėl Konstantinopolio patriarchato bažnytinės struktūros Lietuvoje“, – teigiama Prezidentūros pranešime.

Pasak jos, G. Nausėda taip pat padėkojo stačiatikių patriarchui už jo tvirtą poziciją palaikant Ukrainą ir smerkiant Rusijos karinę agresiją prieš šią šalį.

„Šalies vadovas pabrėžė, kad nepaprastai svarbu, jog krikščionių ortodoksų dvasinis lyderis Baltramiejus I pasmerkė ne tik žiaurų karą pradėjusią politinę Rusijos Federacijos vadovybę, bet ir Maskvos patriarchą Kirilą, parėmusį karinę agresiją prieš Ukrainą“, – teigiama pranešime.

Pasak jo, G. Nausėda atkreipė patriarcho dėmesį, kad Lietuva yra priėmusi daugiau nei 70 tūkstančių karo pabėgėlių iš Ukrainos bei pabrėžė, jog svarbi yra „ne tik materialinė pagalba nuo tėvynės atplėštiems ukrainiečiams, bet ir moralinė parama jiems, jų dvasinių poreikių patenkinimas“.

Šalies vadovas su Konstantinopolio patriarchu taip pat aptarė stačiatikių istorinį, kultūrinį, dvasinį paveldą Lietuvoje.

Patriarchas Baltramiejus I pakvietė G. Nausėdą aplankyti patriarchatą Stambule.

Baltramiejus I anksčiau antradienį su premjere Ingrida Šimonyte pasirašė susitarimą dėl glaudesnio bendradarbiavimo. Keliems stačiatikių dvasininkams siekiant sukurti Lietuvoje Konstantinopoliui pavaldžią bažnytinę struktūrą, jis patvirtino, kad šiandien „atsiveria nauja perspektyva ir galimybė kartu siekti Ekumeninio patriarchato egzarchato įsteigimo Lietuvoje“.

Egzarchatas yra Stačiatikių Bažnyčios administracinė sritis, sudaryta nacionaliniu teritoriniu principu iš kelių gretimų vyskupijų.

Maskvos patriarchatui pavaldus Lietuvos stačiatikių bažnyčios metropolitas Inokentijus savo dekretais pernai vasarą pašalino iš kunigystės luomo penkis dvasininkus, nurodydamas, kad šie padarė kanoninius nusikaltimus, susijusius su melagingų pranešimų teikimu, nepaklusimu valdančiajam vyskupui, sąmokslo rengimu.

Konstantinopolio Sinodas konstatavo, jog priežastys, dėl kurių minimiems dvasininkams buvo paskirtos bausmės, „kyla visai ne iš bažnytinių kriterijų, bet iš pagrįsto šių dvasininkų pasipriešinimo karui Ukrainoje“, ir grąžino jiems kunigų statusą.

Savo ruožtu Maskvos patriarchatui pavaldi Lietuvos stačiatikių bažnyčia siekia didesnės autonomijos ir skelbia priartėjusi prie savarankiškos bažnyčios statuso, nes jų tokį prašymą Maskvos patriarchato Švenčiausiasis Sinodas nukreipė svarstyti vyskupų susirinkime.

„Šiandien prieš mus atsiveria nauja perspektyva ir galimybė kartu siekti Ekumeninio patriarchato egzarchato įsteigimo Lietuvoje“, – žurnalistams antradienį sakė stačiatikių dvasininkas.

Taip jis kalbėjo po to, kai Vyriausybėje su premjere Ingrida Šimonyte pasirašė susitarimą dėl glaudesnio bendradarbiavimo.

Egzarchatas yra Stačiatikių Bažnyčios administracinė sritis, sudaryta nacionaliniu teritoriniu principu iš kelių gretimų vyskupijų.

Šiuo metu Lietuvoje veikia Maskvos patriarchatui pavaldi Vilniaus ir Lietuvos arkivyskupija.

„Istorinis teisingumas“

Pasak Baltramiejaus I, tokios struktūros sukūrimas yra tiek Lietuvoje esančių dvasininkų, tiek tikinčiųjų siekis.

„Palaikome abiejų grupių – ir stačiatikių kunigų, ir tikinčiųjų – siekį“, – kalbėjo Konstantinopolio patriarchas.

Kaip nurodė stačiatikių dvasininkas, galimybė išpažinti tikėjimą esant Konstantinopolio patriarchato pavaldume atkuria „istorinį teisingumą“.

„Stačiatikybė Lietuvoje mena XIII amžių. Šiame šimtmetyje užmegzti jūsų šalies stačiatikių ir Ekumeninio patriarchato santykiai“, – sakė Baltramiejus I.

Palaikome abiejų grupių – ir stačiatikių kunigų, ir tikinčiųjų – siekį.

Vilniuje viešintis patriarchas vėliau antradienį susitiks su prezidentu Gitanu Nausėda, aplankys šalyje besikuriančią tikinčiųjų bendruomenę, susitiks su penkiais dvasininkais, kuriuos praėjusį mėnesį sugrąžino į į kunigų luomą.

Minėtus dvasininkus Maskvos patriarchatui pavaldus Lietuvos stačiatikių bažnyčios metropolitas Inokentijus savo dekretais pernai vasarą pašalino iš kunigystės luomo.

Tuomet teigta, kad kunigai padarė kanoninius nusikaltimus, susijusius su melagingų pranešimų teikimu, nepaklusimu valdančiajam vyskupui, sąmokslo rengimu.

P. Peleckio / BNS nuotr.

Vyriausybė žada paramą

Premjerė I. Šimonytė savo ruožtu teigė, kad „natūralu ir žmogiška“, kad Rusijai užpuolus Ukrainą, o Maskvos patriarchui Kirilui remiant karą, daliai Lietuvos stačiatikių „tapo nebeįmanoma be konflikto su sąžine būti Maskvos patriarchato Vilniaus ir Lietuvos arkivyskupijos dalimi“.

„Visiškai suprantama, be to, istoriškai pagrįsta, kad, siekdami išpažinti savo tikėjimą be konflikto su sąžine, tautinių bendrijų atstovai kreipėsi į Jo Šventenybę, Visuotinį patriarchą Baltramiejų priimti juos į motininę – Konstantinopolio – bažnyčią“, – sakė ministrė pirmininkė.

Nors ji teigė parėmusi tokį kreipimąsi, tačiau pabrėžė, kad galutinį sprendimą priima tik pats Konstantinopolio patriarchatas.

„Tai yra Bažnyčios ir tikinčiųjų reikalas“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Premjerė akcentavo, kad Vyriausybė „padarys viską“, kad užtikrintų Konstitucijoje įtvirtintą tikėjimo, sąžinės ir religijos laisvę.

„Valstybė ir jos pareigūnai negali kištis ar bandyti daryti įtaką kanoniniams bažnyčių sprendimams, visgi, kai jie priimami, būtų veidmainiška apsimesti, kad nesuprantame jų svarbos“, – teigė Vyriausybės vadovė.

Likus vos kelioms dienoms iki to istorinio susirinkimo, Rusijos Ortodoksų Bažnyčia, kuri atstovauja maždaug 130-čiai mln. tikinčiųjų – maždaug pusei viso pasaulio ortodoksų, paskelbė, kad nedalyvaus.

Ekumeninis patriarchas Baltramiejus I Šventąjį ir Didįjį Susirinkimą sušaukė tokiems klausimams, kaip santuoka, pasninkas ir jungtinis atstovavimas vyskupijose tokiose šalyse kaip JAV ir Australija aptarti.

Iš pradžių į savaitę truksiantį susirinkimą Kretos saloje buvo pakviesta daugiau kaip tuzinas Bažnyčių, atstovaujančių maždaug 250 mln. tikinčiųjų.

Praėjusį kartą toks susirinkimas įvyko 1054 metais, kai krikščionybė skilo į katalikybę ir ortodoksiją, per vadinamąją didžiąją schizmą, ir naujo susirinkimo detalių planavimas užtruko 50 metų.

Tačiau dar prieš jo pradžią jį temdo kontroversija.

Be Rusijos, taip pat nedalyvaus Bulgarijos Ortodoksų Bažnyčia ir Gruzijos Ortodoksų Bažnyčia, o Serbijos Ortodoksų Bažnyčia tikriausiai dalyvaus tik kaip stebėtoja, pranešama Graikijoje.

Visos šios trys Bažnyčios laikomos artimomis Maskvai.

Savo ruožtu Antiochijos patriarchatas nedalyvauja dėl ginčo su Jeruzale dvasininkų skyrimo Katare klausimu.

Rusijos Ortodoksų Bažnyčia pirmadienį sakė, kad susirinkimas turėtų būti atidėtas, kol bus išspręsti nesutarimai, be to, nedalyvaujant Antiochijos, Bulgarijos ir Gruzijos Bažnyčioms, ji taip pat nedalyvaus.

250 mln. krikščionių ortodoksų dvasinis lyderis Baltramiejus I (Bartholomew I) sakė, kad šį mėnesį Jeruzalėje įvyksiantis jo susitikimas su popiežiumi Pranciškumi padės priartinti abi Bažnyčias prie beveik tūkstantį metų trunkančio skilimo panaikinimo.

Interviu AP, kurį davė savo rūmuose Stambule, Baltramiejus I taip pat gyrė Turkijos premjerą Recepą Tayyipą Erdoganą (Redžepą Tajipą Erdohaną), pagerinusį padėtį dėl krikščionių teisių, bet pridūrė, kad „to nepakanka“.

Konstantinopolio ekumeninio patriarcho ir pasaulio katalikų lyderio susitikimais gegužės 25-26 dienomis bus paminėtas istorinis jų pirmtakų vizitas, įvykęs prieš 50 metų ir pradėjęs dialogą, kuriuo siekiama panaikinti abiejų Bažnyčių 1054 metų schizmą.

„Per savo susitikimą ir savo maldą pasakysime, kad abu ketiname toliau dirbti dėl krikščionių vienybės ir susitaikymo“, – sakė Baltramiejus I, sėdėdamas prie savo dokumentais nukrauto stalo.

Nors Ortodoksų Bažnyčia ir Katalikų Bažnyčia ir toliau nesutaria svarbiais klausimais, tarp jų – dvasininkų santuokų ir centralizuotos Vatikano valdžios, buvo žengiami žingsniai geresnio tarpusavio supratimo link – pradedant popiežiaus Pauliaus VI ir Konstantinopolio ekumeninio patriarcho Atenagoro 1964 metų susitikimu Jeruzalėje. Tai buvo pirmasis popiežiaus ir ortodoksų patriarcho susitikimas per daugiau kaip 500 metų.

Po to susitikimo buvo panaikinti abipusiai ekskomunikos ediktai, o 1965 metų Bendra katalikų ir ortodoksų deklaracija buvo raginama siekti didesnės santarvės.

Atkartodamas tą deklaraciją, Baltramiejus I sakė, jog kelias į vienybę dar yra ilgas, bet popiežiaus Pranciškaus sprendimas priimti kvietimą susitikti Jeruzalėje parodo, kad abu jie nori padaryti galą skilimui.

„Kada tai įvyks, nežinome, kaip tai įvyks, nežinome. Tik Dievas žino“, – sakė jis.

Pranciškus ir Baltramiejus I drauge celebruos mišias Šventojo kapo bažnyčioje, kur, kaip tiki krikščionys, Jėzus buvo nukryžiuotas ir palaidotas, ir paskelbs dar vieną deklaraciją, kuri, pasak patriarcho, dar galutinai neparengta.