Išgelbėjo svetimi
Mažylį tada išgelbėjo du jaunuoliai, tą šeštadienio popietę važiavę šiuo tiltu ir atkreipę dėmesį į jo šalikelėje stovintį tuščią vaikišką vežimėlį. Apsisukę ir grįžę atgal, jie rado šiame vežimėlyje tik mobiliojo ryšio telefoną. Tačiau, dirstelėjus per tilto, kurio aukštis – 25 metrai, turėklą žemyn, Nemune , apie dešimt metrų nuo kranto, buvo du kūnai – suaugusio žmogaus ir kūdikio. Vienas iš jaunuolių puolė bėgti link jų. Kitas – skambinti telefonu 112.
Bendrasis pagalbos centras sulaukė pranešimo apie šį įvykį ir iš tilto prieigose tada žvejojusio asmens. Jis teigė pirmiausiai apie 14 val. išgirdęs kažkokį įtartiną pliaukštelėjimą. O, kai atsisuko į jo pusę, pamatė nuo tilto krentantį žmogaus kūną.
Iš pradžių manyta, kad mažyliui netyčia prasprūdus pro tilto turėklus, šio mama puolė vaiką gelbėti. Tačiau netrukus paaiškėjo, kad ji pati numetė sūnų nuo tilto, o po to nušoko paskui šį į Nemuną.
Minėtiems pilietiškiems jaunuoliams pasiekus žolėmis apaugusį upės krantą, ties kuriuo jie matė plūduriuojant žmonių kūnus, vandenyje, kurio jai buvo tik iki krūtinės, stovėjo moteris. Šalia veidu žemyn plūduriavo vaikas. Jaunuoliai liepė moteriai skubiai traukti iš upės ir jį. Moteris, kuri akivaizdžiai buvo apdujusi – galimai nuo smūgio į vandenį, lyg ir klausė jaunuolių. Tačiau vis kartojo, kad vaiko gelbėti nereikia – šis baisus ligonis ir kentės visą gyvenimą.
Neapsieita be psichiatrų
Nesuvokdamas, ką ši moteris kalba, vienas iš jaunuolių pats įbrido į Nemuną ir išnešė mažylį į krantą. Šis jau nekvėpavo ir jo lūpos buvo pamėlusios, dėl ko pulta mažylį gaivinti. Jo gelbėtojus iki savo kolegų atvykimo telefonu dėl to konsultavo Greitosios medicinos pagalbos stoties atstovas.
Medikams pasiekus įvykio vietą, mažylis jau buvo atgaivintas. O vėliau konstatuota, kad jis per stebuklą šio įvykio metu smarkiai fiziškai nenukentėjo. Nors ir buvo kartu su mama tada nuvežtas į Kauno klinikas. Kaip nustatė šių specialistai, labiau fiziškai šio sukrečiančio įvykio metu nukentėjo mažylio mama. Jai buvo diagnozuota stuburo trauma. Tačiau vienu metu su traumatologais ją teko gydyti ir psichiatrams. Galiausiai pastarieji konstatavo, kad pergyvenimai dėl pagranduko sveikatos būklės (vyresnioji jo sesuo – jau paauglė) sukėlė mažylio mamai R.Kiriliukienei didelius išgyvenimus, dėl ko ji jau nebegalėjo visiškai valdyti savo veiksmų.
Šis psichiatrų verdiktas tapo viena iš 43-ejų metų R.Kiriliukienės, prisistačiusios teismui anglų kalbos mokytoja – anksčiau dirbusia mokykloje, o pastaruoju metu turėdavusia daug mokinių namuose, atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pagal pareikštą kaltinimą – pasikėsinimas nužudyti bejėgiškos būklės mažametį sūnų jai grėsė įkalinimas nuo aštuonerių iki 20-ies metų arba iki gyvos galvos.
Kaltinamoji parodymų nedavė
R.Kiriliukienės byla buvo nagrinėjama už uždarų durų. To teismo paprašė jos pirmoji advokatė Aušra Ručienė, nors prieš tai ši žiniasklaidai teigė, kad norėtų, jog šis teismo procesas būtų viešas – kad visuomenė sužinotų, kas privedė jos ginamąją iki tokio poelgio. „Kur tik ji tada nesikreipė – nuėjo net iki Šalaševičiūtės! Ir niekas nepadėjo! O viskas įvyko po to, kai jai liepė palikti su vaiku sanatoriją, nes jis trukdė ilsėtis kitiems. Už tai dabar, kaip visi padeda...“, – nevyniojo tada žodžių į vatą A.Ručienė.
Kur tik ji tada nesikreipė – nuėjo net iki Šalaševičiūtės! Ir niekas nepadėjo!
Pati R.Kiriliukienė iš pradžių ikiteisminio tyrimo metu parodymų nedavė. Tačiau vėliau savo kaltę pripažino, bet teigė, kad jai per sunku kalbėti apie tai, dėl ko yra kaltinama. Byla buvo perduota teismui be išsamesnių kaltinamosios pasikėsinimu nužudyti mažametį sūnų parodymų.
Portalo kauno.diena.lt žiniomis, stojus prieš teismą R.Kiriliukienė pareiškė, kad duos parodymus tik po visų liudytojų, tarp kurių buvo ir jau minėti pilietiški jaunuoliai, apklausų. O atėjus šiam laikui, tepasakė, kad jai įvykio metu buvo aptemusi sąmonė, dėl ko ji negali papasakoti visko detaliau – tiesiog neprisimena, nors savo kaltę pripažįsta.
Ieškinių nebeliko
Vaiko teisių apsaugos tarnyba, atstovavusi teisme R.Kiriliukienės sūnų, jo mamai buvo pareiškusi 10 tūkst. eurų ieškinį. Jį prašyta priteisti mažyliui. Tačiau galiausiai šis ieškinys buvo atsiimtas.
Pasirūpino ši tarnyba ir, kad mažylį toliau augintų jo tėvas, kuriam padeda močiutė. Nors iš karto po įvykio R.Kiriliukienė buvo užsiminusi, kad nuolat komandiruotėse esantis sutuoktinis iki tos lemtingos 2019-ųjų liepos popietės, atvedusios ją į teisiamųjų suolą, auginti sūnaus jai beveik nepadėjo.
Portalo žiniomis, taikyti R.Kiriliukienei švelnesnę nei numato įstatymas bausmę už pasikėsinimą nužudyti savo bejėgiškos būklės mažylį teismo prašė pats kaltinimą šioje byloje palaikęs prokuroras. Jis siūlė skirti R.Kiriliukienei tik laisvės apribojimą, tačiau maksimaliam dvejų metų laikotarpiui, įpareigojant ją visą šį laiką lankytis pas psichologą, dalyvauti elgesį koreguojančiose programose, neišvykti iš gyvenamosios vietos be leidimo ir išdirbti 200 valandų nemokamų darbų įstaigose, kurios rūpinasi nusenusiais bei neįgaliais asmenimis.
Prokuroras įvardijo tris teisiamosios kaltę lengvinančias aplinkybes: prisipažinimą, gailėjimąsi ir jau minėtą psichiatrų išvadą. Be to, ji savanoriškai atlygino Teritorinei ligonių kasai bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai už sūnui suteiktas medicinos paslaugas ir jo priežiūrą.
Prieš nuosprendį – piketas
A.Ručienę pakeitęs naujasis R.Kiriliukienės advokatas prašė teismo, kad šis pripažintų dar vieną jo ginamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jog ji taip pasielgė atsidūrusi beviltiškoje situacijoje.
Aušra Ručienė (kairėje) ir Rūta Kiriliukienė (dešinėje)/Justinos Lasauskaitės nuotr.
Prieš nuosprendžio R.Kiriliukienei paskelbimą prie Kauno apygardos teismo vyko ją palaikančių tokius pačius probleminius vaikus auginančių penkių kauniečių mamų piketas. Jau ne pirmas per šios bylos šiame teisme nagrinėjimą. Jį organizavo Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija.
Jos atstovė Tatjana Narkevičienė portalui kauno.diena.lt teigė, kad šiuo piketu norėta ne tik palaikyti R.Kiriliukienę, bet ir atkreipti valdžios dėmesį į problemas, su kuriomis susiduria tokius vaikus auginantys tėvai, bei priminti, kad neturi būti ignoruojami ir įstatymai, priimti, jog palengvintų jų dalią. Vienas iš piketo dalyvių, kurioms policija nurodė pasitraukti toliau nuo teismo pastato, pereinant į kitą gatvės pusę – prie Tardymo izoliatoriaus, laikytų plakatų skelbė: „Valstybės abejingumas žudo!“.
Justinos Lasauskaitės nuotr.
Temidės verdiktas
R.Kiriliukienės bylą nagrinėjusi teisėjų Arūno Paštuolio, Albino Antanaičio ir Daivos Jankauskienės kolegija šiandien paskelbė, kad teisiamoji padarė šį nusikaltimą, būdama beviltiškoje situacijoje.
Ir skyrė jai prokuroro siūlytą dvejų metų laisvės apribojimą. Tačiau iš prokuroro siūlytų įpareigojimų R.Kiriliukienei laisvės apribojimo metu nepasirinko nė vieno. Teismas ją įpareigojo per tuos dvejus metus pradėti dirbti arba toliau registruotis Užimtumo tarnyboje.
Skirdamas R.Kiriliukienei tokią bausmę, teismas teigė atsižvelgęs į visas keturias jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes (beviltiška situacija ja pripažinta taip pat) bei tai, kad nenustatyta jokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių. O Baudžiamajame kodekse numatyta bausmė pagal R.Kiriliukienei pareikštą kaltinimą aiškiai prieštarautų teisingumo, proporcingumo ir racionalumo principams.
Šį nuosprendį dar galima skųsti Apeliaciniam teismui. Į R.Kiriliukienės palaikymo piketą šiandien susirinkusios kaunietės mamos, auginančios panašius vaikus, teigė, kad ji turi būti išteisinta.
