"Revolut" laukė ilgokai
Europos centrinis bankas išdavė UAB "Revolut Technologies" specializuoto banko licenciją, o Lietuvos banko (LB) valdyba UAB "Revolut Payments" suteikė elektroninių pinigų įstaigos licenciją pernai gruodį. Abi šios įmonės priklauso tarptautinei "Revolut" grupei, teikiančiai elektroninių pervedimų, valiutos keitimo, mokėjimo kortelėmis ir pinigų išgryninimo paslaugas visame pasaulyje. Ji veiklą pradėjo 2015 m., pagrindinė būstinė dabar yra Didžiojoje Britanijoje.
"Revolut" jau prieš dvejus metus pranešė apie ketinimą paslaugas teikti Lietuvoje, o užpernai lapkritį paprašė banko licencijos, įmonei leisiančios finansines paslaugas teikti visoje ES. Prašymo nagrinėjimas užtruko ilgiau nei metus, apie teigiamą Europos centrinio banko sprendimą pranešta pernai gruodžio 13-ąją. "Revolut" gauta licencija suteikia teisę priimti iš gyventojų indėlius ir teikti vartojimo paskolas. Pasak LB, specializuotas bankas savo klientams gali teikti visas pagrindines paslaugas kaip ir bet kuris bankas, skirtumas tas, kad jis neturi teisės teikti investicinių paslaugų.
Tiesa, vos tik paskelbus apie licencijos suteikimą, "Revolut" verslo plėtros vadovas Andrius Bičeika tvirtino, kad įmonė 2019-aisiais planuoja startuoti su nemokama akcijų prekybos platforma.
Kaip bus dėl indėlininkų?
Šį sprendimą dėl "Revolut" iš karto ėmė taršyti Didžiosios Britanijos dienraštis "The Guardian". Prasidėjo diskusijos, kas atlygintų indėlininkams nuostolius, jei Lietuvoje gavęs licenciją naujasis bankas patirtų problemų.
Savo pranešime spaudai "Revolut" giriasi, kad jų naujoji bankininkystės licencija suteiks klientams galimybę sąskaitoje laikyti atlyginimus, kurie pagal Europos indėlių draudimo sistemą bus apsaugoti iki 100 tūkst. eurų. Ar ta apsauga būtų Lietuvos, ar ES problema? Jei kompanija bankrutuos, šis indėlis turės būti išmokamas iš Lietuvos indėlių draudimo fondo, į kurį įmokas sumoka Lietuvoje veikiantys bankai? "Revolut" savo klientams už indėlius jau žada didesnes palūkanas nei kiti bankai.
2008-aisiais Islandijoje kilus bankų krizei, susiklostė panaši situacija (beje, ir spekuliacinės palūkanos), kai britų ir olandų piliečiai nebegalėjo atgauti maždaug 4,5 mlrd. eurų vertės indėlių ir palūkanų.
Tiesa, jau šiemet LB valdybos narys Marius Jurgilas ėmė raminti visuomenę, kad šalyje besikuriantys specializuoti bankai, tarp jų ir startuolis "Revolut", nekelia rizikų vartotojams – atvirkščiai, nauji rinkos dalyviai gali padidinti konkurenciją.
Į bet kokį naują banką, ypač tokį inovatyvų kaip "Revolut", reikia žiūrėti atsargiai.
"Pagal tas planuojamos veiklos apimtis, kurios yra mums žinomos, nėra jokių sisteminių rizikų, kurias naujai pradėję veikti bankai Lietuvoje šiuo metu keltų. Ypač dėl to, kad vienas iš trijų bankų net nepradėjo veikti Lietuvoje. Tai rizikų net negali būti, – taip jau pirmąją šių metų savaitę kalbėjo M.Jurgilas. – Dėl rizikų, jos yra valdomos, mes jas labai aiškiai suprantame. Nėra dalijamos licencijos, nes jos yra filtruojamos. Yra atrenkama, į vertinimo procesą yra įtraukta ne tik Lietuvos bankas, bet ir kitos institucijos."
Be to, M.Jurgilas sakė manantis, kad "Revolut" banko atsiradimas yra Lietuvos laimėjimas: "Ne paslaptis, kad į Lietuvą ateina daug interesantų, kurie sprendžia vieną paprastą klausimą, kaip išlaikyti prieigą prie ES šalių įvykus "Brexit". Ką reiškia "Brexit"? Tas kietasis "Brexit" reiškia, kad finansų institucijos licencijuotos bet kurioje ES šalyje nebegalės vykdyti paslaugų Anglijoje ir atvirkščiai, tos kurios licencijuotos Anglijoje, nebegalės teikti paslaugų ES. Tai yra sėkmė, nes būtent to siekia Paryžius, Frankfurtas, Liuksemburgas, Dublinas. Mes esame konkurencinėje kovoje, į kur nutekės tas labai pelningas verslo modelis."
S.Jakeliūnas – į FNTT
O štai Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas jau gruodžio 21-ąją dėl "Revolut" kreipėsi į FNTT. Jam nerimą sukėlė tai, kad ši įmonė, gavusi specializuoto banko licenciją, ruošiasi teikti paskolas ir rinkti indėlius.
"Yra du motyvai: dėl banko verslo modelio ir vieno iš banko vadovų viešai pateikto vertinimo, kaip jie ketina pritraukti klientus ir dalyti paskolas, remdamiesi greitais ir neva technologiniais sprendimais. Kita informacija, pasirodžiusi viešai, kad tarp banko akcininkų gali būti su Rusijos politika susijusių asmenų. Noriu, kad būtų patvirtinta arba paneigta, ar tai yra tikri faktai, ar ne, – BNS sakė S.Jakeliūnas. – Reikia išsiaiškinti aplinkybes, padiskutuoti ir su Lietuvos banku. Nežinau, ar Lietuvos banko valdyboje yra bendra nuomonė dėl licencijos išdavimo. Aš neturiu pakankamai informacijos, todėl ir kreipiausi į institucijas. Po diskusijų turėsime aiškesnį vaizdą."
Anot jo, į bet kokį naują banką, ypač tokį inovatyvų kaip "Revolut", reikia žiūrėti atsargiai.
"Bankai yra ypatingas verslas. Jie kuria pinigus, kuria perkamąją galią, daro esminę įtaką ekonominiams procesams, de facto vykdo ekonominę politiką daugelyje šalių, taip pat ir Lietuvoje, todėl bet koks naujas bankas, ypač inovatyvus ir šiuo atveju su tokiomis ambicijomis, į tai reikia žiūrėti labai atsakingai ir atsargiai", – sako parlamentaras. "Revolut" didelis žaidėjas, todėl ir rizikas kelia didesnes.
Yra nepatenkintų klientų
"Revolut" skelbia, kad grupės siūlomų paslaugų spektras apima kelionių ir išmaniųjų įrenginių draudimą, momentinę prieigą prie kriptovaliutų, automatinį pinigų atsidėjimo ir taupymo įrankį, išlaidų sekimo bei biudžeto sudarymo galimybes, o klientų skaičius pernai gruodį perkopė 3,3 mln. Tiesa, nemažai jų labai nepatenkinti kompanijos veikla.
Vienas iš jų nuoskaudomis pasidalijo su "Kauno diena". Anot kliento, negalima besąlygiškai pasitikėti tokių startuolių paslaugomis. Jis "Revolut" kortelę užsisakė prieš maždaug dvejus metus, susižavėjęs draugų pasakojimais apie patogumą atsiskaitant užsienyje ar pervedant pinigus.
"Tikrai buvo patogu naudotis, ypač keliaujant užsienyje. Metus netgi papildomai pasinaudojau telefono draudimu per "Revolut" aplikacija. Buvau tikrai lojalus ir susižavėjęs klientas, daug kam rekomenduodavau pasiimti "Revolut" kortelę, – dėstė žmogus. – Tačiau šiemet sausio 1-ąją visiškai nusivyliau šiuo startuoliu."
Tądien grįždamas iš kelionės Ispanijoje į Lietuvą jis netikėtai gavo pranešimą anglų kalba, kad vartotojo prieiga prie "Revolut" sąskaitos laikinai apribota. Buvo surašytas ir perspėjimas, kad vartotojas būtų pasirengęs pateikti papildomus dokumentus.
"Taip pat ir "Revolut" kortele nebegalėjau atsiskaityti. Paprastai kalbant, užblokavo", – tvirtino žmogus. Jis buvo girdėjęs, kad paslaugų teikėjui Lietuvoje jau gruodį išduota banko licencija, svarstė, kad gal "Revolut" privalo atitikti papildomus saugumo reikalavimus.
"Tačiau manęs kaip ir neturėtų tai jaudinti, nes mano pajamos legalios, turiu visus tai pagrindžiančius dokumentus", – skundėsi nepatenkintas klientas.
Jis paslaugos teikėjui parašė keletą žinučių, teiravosi, kokios informacijos apie jį reikės ir kiek gali užtrukti patikrinti jo sąskaitą. Po dviejų dienų gavo atsakymą, jog suteikiama laikina prieiga prie sąskaitos, kad galėtų persivesti pinigus kitur, o "Revolut" sąskaita bus panaikinta visiems laikams. Žmogus bandė aiškintis, kodėl, tačiau vis gaudavo atsakymą: "Mes negalime pateikti informacijos." Vėliau apskritai sistema jį ėmė blokuoti.
"Pasijutau kaip koks teroristas ar nusikaltėlis, – nusivylęs teigė jau buvęs "Revolut" klientas. – Na, bet jei būčiau toks, tai gal jau seniai būčiau sulaukęs VMI, FNTT ar policijos skambučių. Man yra tekę dirbti banke, puikiai suprantu, kad bankas yra rimta organizacija, prisiima atsakomybę. Užtat turi vindikacijos skyrius, kuriuose dirba tikrai ne vienas ir ne trys darbuotojai."
Žmogus sakė, kad šis atvejis parodė, kokių grėsmių fintech atsiskaitymai kelia ir gali sukelti ateityje. Gali likti svečioje šalyje tuščiomis kišenėmis. Po šio incidento jis ėmė ieškoti informacijos apie "Revolut" vartotojus internete ir pamatė, kad turi aibę likimo draugų. Atkaklus lietuvis ketina pateikti skundą Didžiosios Britanijos institucijoms.
Lietuvoje neapgins
LB Priežiūros tarnybos atstovė Snieguolė Vileikė redakcijai teigė, kad dėl konkretaus atvejo, nežinant visų aplinkybių, spręsti būtų sudėtinga, tačiau pagal bendrą principą, kilus klausimų, pirmiausia klientui reikėtų kreiptis į patį paslaugų teikėją, t.y. tą, kuris nurodytas sudarytoje sutartyje.
"Jeigu jis neatsakytų ar atsakymas kliento netenkintų, tada reikėtų kreiptis į priežiūros instituciją, išdavusią šiai įmonei licenciją. Šiuo konkrečiu atveju – kadangi klausimas susijęs su Didžiojoje Britanijoje įsteigta "Revolut Ltd", jam reikėtų kreiptis į Didžiosios Britanijos finansų rinkos priežiūros tarnybą (angl. Financial Conduct Authority). Toks yra bendras principas. Pavyzdžiui, jeigu įmonė yra licencijuota Lietuvoje, o teikia paslaugas ir kitose ES šalyse, tai jos klientai, kad ir kur būtų, kilus klausimų galėtų kreiptis į Lietuvos banką. Viena galimų minėto atvejo priežasčių, galėtų būti siejama su sugriežtintais pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimais finansinių paslaugų teikėjams, kuriais pastarieji įpareigojami tinkamai pažinti savo klientą. Tarp šių reikalavimų yra ne tik aiškintis lėšų kilmę, bet ir nuolat peržiūrėti bei atnaujinti kliento duomenis ar informaciją, stebėti kliento dalykinę elgseną ir pan.", – paaiškino S.Vileikė.
