Siūlymo iniciatorius Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos narys Zbignevas Jedinskis sakė, kad jo siūlomas mokestis surinks daugiau lėšų nei pelno mokesčio didinimas bankams, kuriam penktadienį pritarė komitetas.
„Pagal paskaičiavimus, kurie buvo viešoje erdvėje, padidinus pelno mokestį iki 20 proc., biudžetas surinks 20 mln. eurų, pagal mūsų projektą, biudžetas bus papildytas apie 60 mln. eurų“, – komiteto posėdyje sakė Z. Jedinskis.
Jo teigimu, šis pasiūlymas derintas su Lietuvos banku, Valstybine mokesčių inspekcija.
„Mes iš principo dizainą esame pasiruošę tvarkyti svarstymo metu“, – tikino Z. Jedinskis.
Konservatorė Gintarė Skaistė sakė, kad, įvedant tokį mokestį, turėtų būti aiškus poveikis ekonomikai, poveikis paslaugų gavėjams.
„Ar, jūsų nuomone, šis naujas mokestis paskatins bankų konkurenciją, ar ją sumažins, kas atsakys krizės atveju, kai pelno nebus, tačiau įsipareigojimai bus? Ar įkainiai ir paskolų palūkanos išaugs ar sumažės“, – klausė ji.
Z. Jedinskis tikino, kad paskolų palūkanos išaugs nuo 0,02 iki 0,5 proc.
Z. Jedinskis siūlo apmokestinti finansų rinkos dalyvių turtą, jei šio mokesčio mokėtojo turto vertė viršija įstatymo projekte nustatytą dydį (300 milijonų eurų). Šis turtas būtų apmokestinamas 0,03 procento mėnesiniu finansų rinkų dalyvių mokesčio tarifu.
Nepriklausomų ekspertų vertinimo išvadoje, kurią inicijavo Seimo BFK, teigiama, kad bankų turto mokestis būtų sunkiai pakeliama našta bankams ir galėtų sukelti problemų visai ekonomikai.
Valdantieji praėjusį ketvirtadienį įregistravo siūlymą pelno mokestį kredito įstaigoms didinti 7 proc. – nuo 15 iki 22 proc. Vis dėlto penktadienį Biudžeto ir finansų komitetas nusprendė pritarti siūlymui šį mokestį didinti 5 proc.
Šiuo metu Lietuvoje pelno mokesčio tarifas siekia 15 proc., Latvijoje ir Estijoje – 20 proc.
