„Kokio dizaino bus mokestis – man taip ir nėra aišku. Jeigu aktyvų, tai nuo turto dalies. Aktyvuose trys ketvirtadaliai yra paskolos, tai reiškia, nuo paskolų bazės 0,4 proc. punkto. Mano galva, turint omeny koncentracijos laipsnį mūsų bankinio sektoriaus, tai yra akivaizdus kanalas mokesčio pavertimui į papildomas palūkanas paskoloms arba dar labiau mažesnes palūkanas už indėlius“, – laidoje „DELFI Diena“ teigė V. Vasiliauskas.

Jo teigimu, negalima lyginti bankinių sistemų tarp šalių, todėl reikėtų nuspręsti, kokios mokesčių sistemos norime.

„Lietuvos bankas šioje vietoje yra labai nuoseklus. Mes nuo pat šios Vyriausybės kadencijos pradžios labai aiškiai laikėmės pozicijos: kolegos, žiūrėkime sistemiškai ir imkime visą sistemą, ir ten žiūrėkime, ką galime padaryti. (...) Mano galva, jei kalbėt apie banko apmokestinimą, tai tokio apmokestinimo tikslas turėtų būti ne fiskalinis, o tam tikras reguliacinis“, – DELFI teigė V. Vasiliauskas.

ELTA primena, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) teikiamu projektu siūloma nustatyti 0,4 proc. metinį tarifą bankų aktyvams.

Lietuvos bankų asociacija tikina, kad siūlomas bankų turto mokestis reikšmingai pabrangins paskolas gyventojams bei verslui ir kitas finansų įstaigų paslaugas.

„Lietuvos bankai priklauso Europos centrinio banko priežiūros sričiai, tai jie turi mokėti indėlių draudimo fondo įmokas, įmokas į priežiūros mechanizmą stabilumui užtikrinti. Tų aplinkybių yra daug ir tik pasvėrus visus už ir prieš galima priimti sprendimą. Kad priimtume gerą sprendimą, reikia susėsti prie bendro stalo, o ne patiems gąsdintis ir kitus gąsdinti“, – LRT televizijos laidai „Dienos tema“ sakė V. Šapoka.

„Manau, kai bus jau konkretus preliminarus pirminis projektas, tikrai Seime vyks diskusijos šituo klausimu. Net neabejoju, kad rasime geriausią sprendimą“, – pridūrė ministras.

Kad priimtume gerą sprendimą, reikia susėsti prie bendro stalo, o ne patiems gąsdintis ir kitus gąsdinti.

Pasak jo, sprendimas dėl bankų aktyvų apmokestinimo patenka į Lietuvos prerogatyva, todėl jo derinti su Europos Centrinio Banku tikriausiai nereikėtų.

„Mokestinė aplinka ir mokestiniai sprendimai yra šalies prerogatyva. Šiuo atveju Europos centrinio banko palaiminimo, manau, kad nereikėtų. Bet, manau, tiek mūsų centrinio banko, tiek komercinių bankų atstovai turi būti išgirsti. Jeigu yra tiesiog išgąstis, galbūt nepamatuotas, tai tie nuogąstavimai turi būti išaiškinti, ar tikrai jie tokie pagrįsti“, – aiškino V. Šapoka.

Jis pripažino, kad diskutuojame ne tik dėl bankų aktyvų, bet ir dėl prekybos tinklų apyvartos apmokestinimo.

„Tos diskusijos vyksta jau kurį laiką, taip pat pasiremta Lenkijos pavyzdžiu. Manau, kad vėlgi sėsime prie stalo, sversime visus už ir prieš, išklausysime visų suinteresuotų pusių nuomonių ir rasime reikiamus sprendimus“,  – tvirtino ministras.

Valdantieji „valstiečiai“ ir jų koalicijos partneriai Lenkų rinkimų akcija teigia, kad bankų turto mokestis leistų į šalies biudžetą surinkti papildomų lėšų kovai su skurdu ir socialine atskirtimi. Paramą tokiam pasiūlymui yra išsakęs ir premjeras Saulius Skvernelis bei „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis.

Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Simonas Krėpšta teigia, kad bankų aktyvų apmokestinimas gali apsunkinti naujų bankų atėjimą į Lietuvą ir nedera su siekiu suvienodinti skirtingų veiklos rūšių apmokestinimą. Lietuvos bankų asociacija sako, kad apmokestinus bankų turtą kiltų būsto paskolų ir paskolų verslui palūkanos.