„Iš esmės pakeitimai sudaro prielaidas tam, kad kiekvienu atveju būtų galima operatyviau užkirsti kelią tam tikrom neteisėtom veikom. Taip pat, kad būtų galima imtis ir prevencinių priemonių“, – sakė Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska.

Jei įsigalios šios pataisos, įkalinimo įstaigos direktorius ar jo įgaliotas pareigūnas galės duoti leidimą laikinai apriboti nuteistojo galimybę bendrauti su išoriniu pasauliu.

„Galimybė skambinti arba susirašinėti gali būti ribojama iki trijų mėnesių, o jeigu tai vyksta su artimaisiais, šeimos nariais – iki vieno mėnesio“, – konstatavo E. Dobrowolska.

„Čia yra tam tikros ribotos prevencinės priemonės, kurios galioja labai ribotą laiką. Ir jeigu, sakykime, teismas, įsitikinęs, kad jos tikrai būtinos, skirtų, advokatūra tame problemos neįžvelgtų“, – kalbėjo teisininkas Romualdas Drakšas. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Naujos prevencinės priemonės nebūtų taikomos kalinių skambučiams advokatui, savivaldybių institucijoms ar tarptautinėms organizacijoms.

„Tai yra kiekvienu atveju individuali priemonė, įvertinama paties pareigūno, ar yra tam prielaidos. Kitas dalykas, ką mes matome iš tam tikrų įvykių, dažnai ta teisė, kuri yra labai svarbi nuteistiesiems palaikyti socialinius ryšius su šeimos nariais, yra naudojama bendravimui ne su artimaisiais, ne su savo šeimos nariais“, – sakė Teisingumo ministrė.

Kaliniams atstovaujanti asociacija šį siūlymą kritikuoja.

„Jie mato, kad pirmiausiai reikia tą nuteistąjį nubausti ir kuo labiau jį apriboti nuo visuomenės. Bet toks požiūris yra labai neteisingas“, – kalbėjo Kalinių sąjungos pirmininkas Antanas Butkus. 

Pastabų turi ir teisininkai.

Iš esmės tokį sprendimą turėtų priimti teismas, o ne paprastas pareigūnas, kuris gali būti labai subjektyvus.

„Neturėtų būti įstaigos direktoriaus nutarimu, kadangi tai galėtų vesti prie tam tikro piktnaudžiavimo. Tai turėtų būti sankcionuojama apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra būtent ta įkalinimo įstaiga“, – savo pastebėjimus išsakė R. Drakšas.

„Iš esmės tokį sprendimą turėtų priimti teismas, o ne paprastas pareigūnas, kuris gali būti labai subjektyvus“, – komentavo A. Butkus.  

Siekiama sumažinti ir narkotinių medžiagų perdavimą bei telefoninių sukčiavimų atvejų skaičių.

„Matome, kiek tai gali užkardyti nusikalstamas veikas. Tai yra ne tik bendravimas kitu tikslu nei socialinio ryšio palaikymas, bet taip pat ir neteisėtų daiktų patekimas, ypač iš tam tikrų asmenų“, – pabrėžė E. Dobrowolska.  

Dalis Europos valstybių, pavyzdžiui, Skandinavijos šalys, Estija, Prancūzija, yra įtvirtinusios kalinių bendravimo su kitais draudimus arba ribojimus.

„Šiuo atveju būtų tik kažkiek apribojamos kalinio teisės. Bet mes žiūrime, ko tas įstatymas siekia ir nori pasiekti. Ir tos priemonės yra pateisinamos“, – tokia buvo R. Drakšos nuomonė. 

Vyriausybė jau patvirtino siūlomo pakeitimo projektą. Dabar jis bus teikiamas svarstyti Seimui.

Pasak LTPF pirmininkės Loretos Soščekienės, pasiūlymo esmė – asmenims, kurių buvimas bei gyvenimas Lietuvoje yra neteisėtas, pritaikius lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, probacijos vykdymas apylinkės teismo nutartimi būtų keičiamas į išsiuntimą iš Lietuvos teritorijos. Taip pat siūloma tokiems asmenims uždrausti atvykti į Lietuvą likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės laikotarpiu.

„Tokią mintį mes išsakome ne pirmą kartą. Ir ne mes vieni – Teisingumo ministerijai tokias nuostatas pateikė ir Vidaus reikalų ministerija, ir Probacijos tarnyba ne viename bendrame susitikime. Dėl mums nežinomų priežasčių Teisingumo ministerija ignoruoja didesnę patirtį turinčių pareigūnų pasiūlymus“, – stebisi LTPF pirmininkė.

L. Soščekienė pabrėžia, kad Probacijos tarnyba šiuo metu ir taip yra perkrauta, nuolat tenka kovoti dėl kiekvieno euro, etatų, darbo sąlygų.

„O čia kalbame apie asmenis, kurie neturi teisės būti mūsų šalyje. Jų priežiūra reikalauja išskirtinių sąlygų, nes retas jų kalba tokiomis kalbomis, kuriomis gali su jais susikalbėti mūsų pareigūnai. Esmė paprasta – taip, kaip lietuvis, patekęs į kurią nors šalį neteisėtai ir joje nusikaltęs būna deportuojamas į Lietuvą, taip ir į mūsų šalį patekę nelegalai, turi būti deportuojami į gimtąsias šalis“,- pabrėžia pareigūnų atstovė.

Seimas pasibaigusioje pavasario sesijoje rinkosi į 50 plenarinių posėdžių ir priėmė beveik 400 teisės aktų.

Pavasario sesijoje parlamentarai, atsižvelgdami į geopolitinę situaciją, pagrindinį dėmesį skyrė nacionalinio saugumo ir krašto gynybos klausimams, taip pat apsvarstė nemažai teisėtvarkos, savivaldos, ekonomikos, sveikatos ir socialinės apsaugos ir kitų sričių aktualių klausimų, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.

Tarp svarbiausių darbų nacionalinio saugumo srityje – penkeriems metams grąžinta privalomoji pradinė karo tarnyba. Nuspręsta ir šiais, ir kitais metais principinės kariuomenės struktūroje didinti bendrą ribinį krašto apsaugos sistemos karių skaičių.

Skatindamas savanorišką privalomąją karo tarnybą Seimas patvirtino karo prievolės atlikimą skatinsiančias priemones. Šauktiniams nutarta mokėti pinigines išmokas, priklausančias nuo atliktos tarnybos vertinimo rezultatų.

Priimtomis Visuomenės informavimo įstatymo pataisomis nuspręsta sustiprinti informacinės erdvės apsaugą nuo Lietuvos nacionalinio saugumo interesams kenkiančios informacijos.

Seimas ratifikavo susitarimą dėl bendro Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos karinio vieneto įsteigimo.

Socialinės apsaugos ir darbo srityje reglamentuota kompensacijų išmokėjimo dirbusiems pensininkams tvarka, nuspręsta per penkerius metus grąžinti dėl ekonomikos krizės sumažinto darbo užmokesčio patirtus praradimus valstybės tarnautojams, prokurorams, teisėjams ir kitiems pareigūnams.

Seimo sprendimu didesnes algas gaus naujai išrinkti merai ir jų pavaduotojai, prailgintas pareigūnų ir karių darbo stažas, o asmenims, sužalotiems sovietų karinėje tarnyboje, skirta vienkartinė 835 eurų dydžio išmoką.

Baigdami pavasario sesiją parlamentarai priėmė Vidaus tarnybos statutą, kuriame numatytos geresnės socialinės garantijos statutiniams pareigūnams, nauja jų tarnybos vertinimo ir apmokėjimo tvarka.

Taip pat nutarta iki kitų metų pabaigos pratęsti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos taikymą šilumos energijai ir karštam vandeniui.

Pavasario sesijoje parlamentarai priėmė naują Administracinių nusižengimų kodeksą, kuris pakeis dar nuo sovietmečio galiojantį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Patvirtintas ir naujos redakcijos Bausmių vykdymo kodeksas.

Seimas sudarė galimybę žvalgybos institucijoms gauti informaciją ne tik apie dabartinius finansinius sandorius, bet ir apie praeityje įvykusias ūkines finansines operacijas iš finansų įmonių ir įstaigų, taip pat iš kitų juridinių asmenų. Nustatyta administracinė atsakomybė už kontrabandinių prekių įsigijimą.

Leista registruoti santuokas bet kuriose Lietuvos civilinės metrikacijos įstaigose ir konsulinėse įstaigose.

Kitąmet įsigalios griežtesni ženklinimo reikalavimai tabako gaminiams, bus uždrausti žoliniai rūkomieji gaminiai. Įtvirtintas draudimas asmenims iki 18 metų rūkyti tabako gaminius ar jų turėti ir nustatyta administracinė atsakomybė už šį pažeidimą. Nuo liepos 1-osios jau draudžiama rūkyti transporto priemonių salonuose, jeigu juose yra nepilnamečių, nėščių moterų.

Taip pat nuspręsta 2016-uosius paskelbti Prezidento Kazio Griniaus metais, Vietos bendruomenių metais, 2017-uosius – Piliakalnių metais, 2018-uosius – Vydūno metais.

Šioje sesijoje darbą pradėjo ir keturi nauji parlamentarai: liberalai Šarūnas Gustainis ir Viktorija Čmilytė-Nielsen, „Drąsos kelio“ atstovas Audrius Nakas bei socialdemokratas Vidas Mikalauskas.

Seimas kasmet renkasi į dvi eilines sesijas - pavasario ir rudens. Pavasario sesija prasideda kovo 10 ir baigiasi birželio 30 dieną, rudens sesija analogiškai - rugsėjo 10 ir gruodžio 23 dieną.