Apie Ukrainos kariuomenės žvalgybinių ir kovinių bepiločių orlaivių „Bayraktar TB2“ naudojimą kare su Rusija girdėjome labai daug vos prasidėjus plataus masto konfliktui, tačiau pastaruoju metu šie dronai retai patenka į informacinius pranešimus.

Ukrainos Prezidentūros kanceliarijos vadovo patarėjas Oleksijaus Arestovičius patikino, kad „Bayraktar“ ir toliau atlieka užduotis fronte, tačiau Ukrainos pusė į jas neatkreipia žiniasklaidos dėmesio. Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į Turkijos poziciją ir tarpininkavimo vaidmenį keičiantis kaliniais.

O. Arestovičiaus teigimu, Ukrainos kariuomenė ir toliau naudoja TB2 dronus, tačiau ši informacija nėra plačiai nušviečiama žiniasklaidoje. O. Arestovičius tokį žingsnį pavadino „pagrįstu“, atsižvelgiant į Turkijos pusės bandymus atlikti tarpininkės vaidmenį tarp Kyjivo ir Maskvos.

Pavyzdžiui, Ankara padeda keistis kaliniais. Visų šių veiksnių derinys lėmė, kad „Bayraktar“ paminėjimas viešojoje erdvėje sumažėjo – nenorima tyčia bloginti Rusijos ir Turkijos santykių, pabrėžiant turkiškų technologijų svarbą Ukrainos pusėje.

Patvirtindamas žodžius, kad su „Bayraktar“ dronais viskas gerai, O. Arestovičius prisiminė neseniai vykusią Prezidentūros kanceliarijos vadovo Andrejaus Jermako kelionę į Turkiją, kur jis susitiko su šiuos dronus gaminančios „Baykar“ įmonės vadovybe.

„Lietuviai, labai jums ačiū! Draugai, ačiū už pagalbą!“ – vaizdo įraše kreipėsi karys iš Ukrainos.

„Nuoširdi padėka mūsų draugams iš Lietuvos, kad remia mūsų ginkluotąsias pajėgas, už techniką, kurią naudoja NATO šalys ir mūsų kariuomenė. Tegul ji gelbėja mūsų vaikinų gyvybes ir sveikatą“, – antrino kitas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Šlovė Ukrainai! Šlovė Lietuvai! Nuoširdus ačiū už moralinę ir materialinę paramą kovoje su agresoriumi, su Rusijos Federacija. Atskira padėka už antidronines patrankas, kurios padeda stabdyti kovinius priešo dronus. Linkėjimai iš Donecko srities! Tikiuosi, pasimatysime laisvoje ir europietiškoje Ukrainoje. Šlovė Ukrainai! Šlovė Lietuvos žmonėms!“ – vaizdo įrašu į lietuvius kreipėsi dar vienas ukrainietis.

„Kare su Rusijos agresoriumi pavojus visada šalia. Kad neprarastume ginklų, technikos ir, svarbiausia, gyvybių, reikia laiku stabdyti priešą, kuris dieną ir naktį mus stebi. Tam mūsų daliniai naudoja impulsinius ginklus. Noriu padėkoti Lietuvos žmonėms, kurie suteikia mums tokius ginklus“, – pritarė kitas.

„Broliai lietuviai, ačiū jums už modernius ginklus, už antidronines patrankas kovoje su priešo dronais. Šlovė Ukrainai! Šlovė didvyriams! Šlovė nacijai! Mirtis priešams!“ – skandavo grupė Ukrainos karių.

Tai interviu BBC pareiškė bendrovės generalinis direktorius Halukas Bayraktaras.

Pasak jo, šiuo atveju pinigai neturi reikšmės, kadangi kompanija remia Ukrainą, tapusią nepagrįstos agresijos auka.

„Mums pinigai nėra prioritetas. Pinigai ir materialiniai ištekliai niekada nebuvo mūsų verslo tikslas. Mes jau daug metų draugaujame ir bendradarbiaujame su Ukraina. Tad kad ir kiek pinigų mums būtų siūloma, negali būti net ir kalbos, kad mes dabartinėmis aplinkybėmis perduotume jiems (Rusijai) dronų. Niekas nesugadins mūsų bendradarbiavimo su Ukraina. Nepriklausomai nuo to, kokia suma bus pasiūlyta, mūsų pozicija šiuo klausimu aiški“, – patikino H. Bayraktaras.  

„Bepilotis „Bayraktar“ Vanagas prieš kovines užduotis Ukrainoje. Daugiau detalių parašyti negalime, bet jis yra Ukrainos pajėgose ir vykdo kovines užduotis“, – savo feisbuko paskyroje rašė ministras.

Bepilotis kovinis dronas Ukrainą pasiekė liepos 8 dieną.

Pats orlaivis įvertintas 4,4 mln. eurų, ginkluotė – beveik 6,3 mln. eurų.

Krašto apsaugos ministerija už žmonių suaukotas lėšas orlaiviui pirko ginkluotę. Bepilotį Lietuvai nemokamai perdavė Turkijos įmonė „Baykar“.

Bepiločius gaminanti Turkijos įmonė orlaivį nusprendė perduoti po to, kai Lietuvos gyventojai surinko 5,9 mln. eurų jam įsigyti ir perduoti su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai.

Atsiradus galimybei lėšas panaudoti kitur, orlaivio apginklavimui buvo skirti 1,5 mln. eurų, o likusi suaukota suma paramos rinkėjos „Laisvės TV“ sprendimu bus skirta kitoms priemonėms Ukrainai paremti.

Ukrainai perduodamam dronui suteiktas „Vanago“ vardas.

Muzikantas Ralfas Eilandsienas, vienas iš šios kampanijos iniciatorių, internete paskelbtame vaizdo įraše sako, kad aukodami pinigų Latvijos „Bayraktar“ pirkimui šalies žmonės turi galimybę pademonstruoti savo solidarumą su Ukraina, tapusia Rusijos karinės invazijos auka, taip pat „pasiųsti linkėjimus rusų okupantams“.

Latvija – ne pirmoji šalis, kurios gyventojai organizuoja kampaniją nupirkti „Bayraktar“ droną, kad pademonstruotų palaikymą Ukrainai. Panašias kampanijas jau yra organizavusios Lietuva, Lenkija, Norvegija ir Kanada.

Organizatoriai siekia surinkti iš viso 5 mln. eurų.

Klausimų dėl „Bayraktarų“ pirkimo kilo paaiškėjus, kad birželio mėnesį Lietuva pasirašė susitarimą su Turkijos gynybos pramonės agentūra, kuri yra sulaukusi Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) sankcijų už raketų iš Rusijos įsigijimą.

„Ką tik iš ekrano sužinojau, kad jau deramės su Turkija dėl kovinių dronų pirkimo. Vienintelis kontaktas buvo susijęs su piliečių Bayraktaro „Vanagas“ Ukrainai gavimu ir apginklavimu. Bet patikslinu, kad turėjome ir turime ketinimų pradėti vertinti įvairių šalių gamintojų galimybes aprūpinti mus galingesniais bepiločiais. To neslepiame“, – savo feisbuko paskyroje rašo A. Anušauskas.

„Bet pirmiausia pagal operacinius poreikius ir karinį patarimą apibrėžiami jų techniniai reikalavimai. Tada renkama informacija, skelbiami konkursai ar ieškoma kitų būtų įsigyti reikalingą ginkluotę“, – akcentuoja ministras.

Dėl kitos paskirties didesnių kovinių bepiločių jokios derybos dar nevyksta.

A. Anušauskas informuoja, kad kol kas konkretesnės derybos vyksta tik dėl „Switchblade 600“ bepiločių įsigijimo iš JAV. Ministras pabrėžia, kad dėl kitos paskirties bepiločių derybos dar nevyksta.

„Kol kas tik dėl „Switchblade 600“ įsigijimų iš JAV judame link sutarties. Dėl kitos paskirties didesnių kovinių bepiločių jokios derybos dar nevyksta. Tad su interpretacijomis, kad ne iš tų įsigyjame ar ne su tais deramės, dar siūlau palaukti. Per anksti „iššauta“. Žinau, kad norisi, bet vis tiek siūlau palaukti kol bent žingsnį žengsime“, – pabrėžia A. Anušauskas.

„Bet jei dėl Lietuvos kariuomenei reikalingo pajėgumo įsigijimo reiktų derėtis su Turkija, tai darytume aiškiai deklaruodami, sutarę su kitais strateginiais sąjungininkais ir nepažeisdami savo tarptautinių įsipareigojimų“, – taip pat pažymi ministras.

Antradienį portalas delfi.lt rašė, kad Turkijos gynybos pramonės agentūra, su kuria Krašto apsaugos ministerija pasirašė bendradarbiavimo susitarimą, yra sulaukusi JAV sankcijų už raketų iš Rusijos įsigijimą. 2020 metų gruodžio viduryje JAV paskelbė įvedanti sankcijas Turkijai. Jos įvestos už tai, kad ši, nepaisant perspėjimų, iš Rusijos įsigijo priešlėktuvinių raketų sistemų S-400.

Savo ruožtu A. Anušauskas tikino, kad euroatlantiniai partneriai žinojo, jog birželio mėnesį Lietuva pasirašys susitarimą su Turkijos gynybos pramonės agentūra, kuri jau buvo sulaukusi JAV sankcijų už raketų iš Rusijos įsigijimą. Pasak politiko, krašto apsaugos viceministro Viliaus Semeškos pasirašytas dokumentas niekaip nesikerta su JAV paskelbtomis sankcijomis, nes bendradarbiavimo susitarimas Lietuvos neįgalina jokiems įsigijimams. A. Anušauskas akcentuoja – susitarimas su Turkijos gynybos pramonės agentūra buvo reikalingas siekiant įsigyti ir Ukrainai perduoti kovinį droną „Bayraktar“.

Antradienį Lietuvos regionų frakcijoje į klausimus parlamentarams atsakinėdamas ministras taip pat atkreipė dėmesį, kad „Bayraktarus“ gaminanti įmonė ir Turkijos gynybos pramonės agentūra yra du skirtingi dalykai.

Taip ministras teigė po antradienį portale delfi.lt publikuoto straipsnio, kuriame rašoma, kad Turkijos Gynybos pramonės agentūra, su kuria Krašto apsaugos ministerija pasirašė bendradarbiavimo susitarimą, yra sulaukusi JAV sankcijų už raketų iš Rusijos įsigijimą.

Susitarimas pasirašytas tuo metu, kai Lietuvos atstovas vyko į Turkiją derinti Ukrainai skirto „Bayraktar“ drono įsigijimo. Taip pat ministras yra pranešęs, kad svarsto įsigyti turkiškų „Bayraktar“.

Net jei buvo ikikariniai ribojimai kariniam bendradarbiavimui, Ukrainos labui jų arba atsisakoma oficialiai, arba tyliai nepaisoma.

„Ar didžiausio Europoje karo metu dingsta šalių tarpusavio nesutarimai, ar parama Ukrainai iškyla į pirmą vietą? Turiu pasakyti, kad daugeliu atvejų taip ir yra. Net šalys, netiekiančios ginkluotės, leidžia ją vežti (skraidinti) kitoms per savo teritoriją. Net jei iki karo būdavo aštrių nesutarimų dėl Ukrainos vertinimų – tai nueina į antrą planą. Net jei buvo ikikariniai ribojimai kariniam bendradarbiavimui, Ukrainos labui jų arba atsisakoma oficialiai, arba tyliai nepaisoma.

Viskas vardan Ukrainos ir jos pergalės šiame kare. Mes irgi esame pasirinkę pusę ir, jei galėčiau, vėl į Ukrainą nuvežčiau lietuviškus „Stingerius“ ar piliečių dovanotą „Bayraktarą“, nepaisydamas jokių bambėjimų“, – feisbuke rašė A. Anušauskas.

2020 metų gruodžio viduryje JAV paskelbė įvedanti sankcijas Turkijai. Jos įvestos už tai, kad ši, nepaisant perspėjimų, iš Rusijos įsigijo priešlėktuvinių raketų sistemų S-400.

Pasak jų, Lietuvos žurnalistas ir televizijos laidų vedėjas Andrius Tapinas pažymėjo, kad Ukraina taip pat gaus 80 NATO patvirtintų „Wingman“ radarų, galinčių aptikti ir numušti dronus iki 5 km atstumu. Visa tai kainavo daugiau nei 1 milijoną eurų.

Droną „Bayraktar“ pirmiausia išvydę A. Tapino paskelbtoje nuotraukoje, ukrainiečiai jį praminė „Orkų žudiku“.

Anksčiau UNIAN skelbė, kad be A. Tapino, pinigų dronui rinkimo akcijoje dalyvavo daug žinomų Lietuvos žmonių, ypač buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. 

Liepos 7 d. Lietuva iš Turkijos gautą „Bayraktar“ išsiuntė į Ukrainą.

„Ukrainiečiai jau paskelbė, kad turi mūsų nuvežtą „Bayraktarą“ Vanagas!“ – feisbuko paskyroje parašė Arvydas Anušauskas.

Ketvirtadienį Lietuvos Ministrų kabinetas patvirtino, kad Ukrainos kariuomenei bus perduotas „Bayraktar“ ir 25 raketos „oras-žemė“: penkios iš jų bus pateiktos kartu su pačiu orlaiviu, dar 20 raketų, įvertintų 1,5 mln. eurų, bus perduotos papildomai, jos įsigytos už gyventojų paaukotas lėšas „Laisvės TV“.

Pats orlaivis įvertintas 4,4 mln. eurų, o visa dovanojama ginkluotė – beveik 6,3 mln. eurų.

Sutartį su Ukrainos kariuomene dėl turto perdavimo sudarys Krašto apsaugos ministerija.

Bepiločius gaminanti Turkijos įmonė „Baykar“ orlaivį nusprendė padovanoti Lietuvai po to, kai Lietuvos gyventojai surinko 5,9 mln. eurų šiam lėktuvui įsigyti ir perduoti su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai.

Atsiradus galimybei lėšas panaudoti kitur, orlaivio apginklavimui buvo skirti 1,5 mln. eurų, o likusi suaukota suma paramos rinkėjos „Laisvės TV“ sprendimu skiriama kitoms priemonėms Ukrainai paremti.

Dronui suteiktas „Vanago“ vardas, jis iš gamintojų Turkijoje į Lietuvą pargabentas pirmadienį, o trečiadienį pristatytas visuomenei Aviacijos bazėje Šiauliuose.