Užimtumo tarnyba šį statusą iš karto panaikins ir tuo atveju, jeigu gaus informacijos apie bedarbio nelegalias pajamas ir nelegalų darbą.

Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Gytis Darulis šią savaitę sakė, kad  prireiks maždaug trijų mėnesių darbo neturinčių žmonių problemoms identifikuoti.

Pertvarka siekiama atskirti pasirengusius ir besirengiančius dirbti žmones. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigimu, dabar dalis Užimtumo tarnybos klientų vengia dirbti, nes turi skolų, priklausomybių, rūpinasi vaikais ar tėvais, neturi kaip atvykti į darbo vietą ar dirba nelegaliai, kiti neturi motyvacijos ar  socialinių įgūdžių. Planuojama tokių žmonų nebesiųsti pas darbdavius, bet priskirti darbo rinkai besirengiantiems asmenims.

Pastariesiems kartu su savivaldos institucijomis bus teikiama pagalba, kuri padės sugrįžti į darbo rinką.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės teigimu, dirbant su savivaldybėmis ir socialiniais partneriais bus šalinamos pamatinės žmonių nedarbo priežastys. Tikimasi, jog ši reforma leis įtraukti daugiau asmenų į darbo rinką.

Bedarbio statusas bus suteikiamas tiems žmonėms, kurie yra pasirengę tiek savarankiškai, tiek naudodamiesi Užimtumo tarnybos paslaugomis ieškoti darbo ir įsidarbinti ar vykdyti savarankišką veiklą.

Darbo rinkai besirengiantys žmonės toliau bus valstybės draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu ir gydomi. Draudimo neteks bedarbio statusą praradę gyventojai, tarp jų ir dirbantieji nelegaliai.

Pirmus devynis mėnesius, kol bedarbis turi teisę gauti nedarbo išmoką, jam bus siūlomas jo kvalifikaciją, kompetenciją atitinkantis darbas. Siūlomas darbo užmokestis pirmus tris mėnesius turėtų siekti bent 80 proc. buvusio atlyginimo, o ketvirtą-devintą mėnesiais – 60 proc.

Darbo užmokestis taip pat negalėtų būti mažesnis už bedarbio tuo metu gaunamą nedarbo išmoką. Nuo dešimto mėnesio tinkamas darbas būtų toks, kuris nebūtinai atitinka žmogaus kvalifikaciją, kompetenciją, darbo patirtį, bet atitinka sveikatos būklę ir kelionės iki darbo vietos ir atgal trukmę bei išlaidas.

Bedarbio statuso žmogus netektų, jeigu be svarbių priežasčių du kartus per 12 mėnesių atsisakytų siūlomo tinkamo darbo arba dirbtų nelegaliai.

Siekiant, kad kuo daugiau ilgalaikių bedarbių rastų darbą, jiems bus kompensuojamos kelionės išlaidos ne tik vykstant į darbą, bet ir į darbo pokalbį ar konsultaciją Užimtumo tarnyboje.

Pagrindiniai Užimtumo įstatymo pokyčiai susiję su siekiu mažinti dirbančiųjų šešėlyje skaičių. Šie žmonės nemoka mokesčių valstybei, neteisėtai gauna nemokamą sveikatos draudimą ir, be kita ko, – socialines išmokas.

Pagal iki šiol galiojusias teisės aktų nuostatas bedarbio statusas buvo naikinamas ir registracija nutraukiama tik antrą kartą užfiksavus nelegalaus darbo atvejį per metus. Nuo liepos 1 d. pakaks vos vieno pranešimo iš atsakingos institucijos. Tokie pakeitimai priimti siekiant kontroliuoti nelegalaus darbo mastą, vertinama, kad žmogus, užsiimantis nelegalia veikla, pripažįsta, jog Užimtumo tarnybos paslaugų, kaip ir paramos iš valstybės biudžeto, jam nebereikia.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) perspėja, kad dėl nelegalaus darbo prarandamas ne tik bedarbio statusas, bet ir visos su šiuo statusu susijusios garantijos.

„Pokyčiai priimti pirmiausia siekiant padėti žmogui apsispręsti nesirinkti nelegalaus darbo. Kiek įmanoma daugiau stengiamės informuoti apie nelegalaus darbo žalą per organizuojamus renginius, konsultuoti apie legalaus darbo privalumus“, – komentuoja VDI Neteisėtos veiklos priežiūros skyriaus vedėja Birutė Macijauskienė.

Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė numatomus pokyčius yra pavadinęs „pakankamai didele pertvarka“.

Pataisomis siūloma darbo ieškantiems žmonėms darbą pasiūlyti iš karto – tai leistų Užimtumo tarnybai darbdaviams siųsti tik motyvuotus darbo ieškančius žmones.

Tie žmonės, kurių įsidarbinimo galimybės būtų ribotos – dėl stokos motyvacijos ar socialinių įgūdžių, bus priklausomi nuo alkoholio ar narkotikų, juos slėgs skolos – įgytų darbo rinkai besirengiančio asmens statusą.

Jiems sveikatos draudimo patiems mokėti nereikėtų, jį dengtų valstybė, tačiau nustačius nelegalų ar nedeklaruotą darbą įmokas tektų mokėti pačiam. Tokiu atveju šis statusas jiems būtų panaikintas, nustotų galioti visos privilegijos.

Žmonėms, kurie stokos motyvacijos ar socialinių įgūdžių, bus priklausomi nuo alkoholio ar narkotikų, juos slėgs skolos, bus priskiriami atvejo vadybininkai.

Siekiant, kad kuo daugiau ilgalaikių bedarbių rastų darbą, ketinama jiems kompensuoti kelionės išlaidas ne tik vykstant į darbą, bet ir į darbo pokalbį ar konsultaciją Užimtumo tarnyboje.

Devynis mėnesius tinkamo darbo pasiūlymai bedarbiui būtų teikiami atsižvelgiant į ankstesnį jo darbo užmokestį. Nuo dešimto mėnesio tinkamas darbas nebūtinai turės atitikti žmogaus kvalifikaciją, kompetenciją, darbo patirtį, tačiau turės atitikti sveikatos būklę ir nustatytas kelionės iki darbo vietos ir atgal trukmę bei išlaidas. 

Seimas, be kita ko, ketina įteisinti dvi išmokas: iš užsienio pritrauktiems darbuotojams (4,1 MMA, arba beveik 3 tūkst. eurų) bei darbdaviams (7,2 MMA, arba 5256 eurus). Dabar MMA siekia 730 eurų. 

Išmokos galėtų tikėtis aukštos kvalifikacijos darbuotojai, Lietuvoje nedirbę daugiau nei penkerius metus.

Bedarbio kvalifikaciją ir kompetenciją atitinkantis darbas jam būrų siūlomas devynis mėnesius,  pranešė ministerija.

Užimtumo įstatymo pataisos numato, kad žmogui siūlomas darbo užmokestis pirmus tris mėnesius turėtų siekti bent 80 proc. buvusio atlyginimo, o ketvirtą-devintą mėnesiais – 60 proc. Jis taip pat negalėtų būti mažesnis už jo tuo metu gaunamą nedarbo išmoką.

Nuo 10-to mėnesio tinkamas darbas bus laikomas toks, kuris nebūtinai atitinka kvalifikaciją, kompetenciją, bet atitinka sveikatos būklę ir kelionės iki darbo vietos ir atgal trukmę bei išlaidas.

Bedarbio statusą siūloma naikinti, jeigu žmogus be svarbių priežasčių du kartus per dvylika mėnesių atsisako siūlomo jam tinkamo darbo, du kartus per šešis mėnesius nepraneša, kad savarankiškai ieško darbo.

Užimtumo tarnyba bedarbio statusą iš karto panaikintų ir tuo atveju, jeigu gautų informacijos apie bedarbio nelegaliai gaunamas pajamas ir nelegalų darbą.

Jeigu Užimtumo tarnyba nustatytų, kad bedarbis dėl konkrečių priežasčių yra nepasirengęs dirbti, jam būtų panaikinamas bedarbio statutas ir suteikiamas nedirbančio darbo rinkai nepasirengusio asmens statusas. Tuomet tarnyba, savivaldybių institucijos ir įstaigos jam turėtų teikti pagalbą sprendžiant nedarbo problemas.

Be to, toks žmogus liks apdraustu sveikatos draudimu valstybės lėšomis.

Ministerijos duomenimis, naujai tvarkai apildomai kitais metais reikėtų 5,1 mln. eurų, 2023 metais – 7,1 mln. eurų, o 2024 metais – 9,6 mln. eurų lėšų. Dalis jų būtų skiriama iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano.

„Šiandien su dirbančiais „šešėlyje“ tikrai būdavo problemiška todėl, kad turėdavai dukart per tuos pačius metus gauti įrodymų, kad žmogus dirba „šešėlyje“, kad gauna nelegalias pajamas. Šitas procesas man atrodo gana apsunkintas ir tik teorinis. Kad dukart per metus gautum pranešimą apie tą patį žmogų tikrai kontroliuojančios institucijos turėtų stipriai pavargti“, – „Žinių radijui“ trečiadienį sakė M. Navickienė.

Pasak jos, ministerijos parengta užimtumo reforma numato, kad UŽT užteks vieno pranešimo apie tarnyboje registruoto bedarbio neteisėtas pajamas, kad galėtų panaikinti jo bedarbio statusą.

„Šitoje vietoje tą garantiją mažiname iki vieno kreipimosi, ir man atrodo, kad tai yra teisinga“, – tikino ministrė. Taip, anot M. Navickienės, UŽT galės greičiau suteikti pagalbą tiems ilgalaikiams bedarbiams, kuriems jos labiausiai reikia.

„Ilgalaikiai bedarbiai kaip tik yra tie, kuriuos mes turime labiau aktyvinti, duoti jiems daugiau paslaugų. Jie gali turėti sudėtingų situacijų ir problemų, ir mes jau turime bandomuosius projektus, kai su tais žmonėmis dirbame su atvejo vadyba ir gana sėkmingai“, – teigė ji.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija lapkritį pristatė numatomus užimtumo sistemos pokyčius. Pasak M. Navickienės, planuojami pakeitimai turi du esminius tikslus: pirma, kokybiškiau atskirti žmones, kuriems iš tiesų reikalinga papildoma parama. Antra, identifikuoti žmones, kurie dirba šešėlyje ir nemokėdami mokesčių naudojasi valstybės teikiama parama.

Reforma taip pat bus siekiama identifikuoti priežastis, dėl kurių ilgalaikiai bedarbiai negali susirasti darbo. Jeigu asmeniui būtų pasiūlomas jo kompetencijas atitinkantis darbas, tačiau asmuo antrą kartą, praėjus pusei metų po pirmojo pasiūlymo, atsisakytų dirbti – jis būtų šalinamas iš bedarbių sąrašų.

Tuo metu darbo rinkai nepasirengusiu būtų laikomas toks asmuo, kuriam per numatytą terminą nebūtų pasiūlomas tinkamas darbas. Toks žmogus būtų registruojamas į neturinčių tinkamos kvalifikacijos žmonių sąrašą. Toks darbo rinkai nepasirengęs asmuo išliktų apdraustas sveikatos draudimu valstybės lėšomis.

Ministerijos duomenimis, 26 proc. registruotų bedarbių (72 tūkst.) yra ilgalaikiai bedarbiai, iš kurių daugiau kaip 6 proc. (4,5 tūkst.) apskritai nėra dirbę, virš 27 proc. (beveik 20 tūkst.) yra nedirbę ilgiau nei 2 metus.

Mėnesio pradžioje Kaune darbo ieškojo 21420 asmenų. Registruotas nedarbas siekė 11,9 proc. Ilgalaikiai bedarbiai sudarė 41,9 proc. (8976 asmenys), apskritai nedirbusių –  3,9 proc. (828 asmenys) visų darbo ieškančių asmenų.

Kauniečiai tapo išrankesni

Dabar darbo ieškantys asmenys ilgiau svarsto teikiamus darbo pasiūlymus.

„Pandemija koregavo darbo rinką iš esmės: keitėsi klientų lūkesčiai. Priežastys, kodėl kai kurie asmenys nepriima darbo pasiūlymų, yra įvairios, tačiau kauniečių nedarbo situacija nėra išskirtinė nei visoje šalyje. Dabar darbo ieškantys asmenys ilgiau svarsto teikiamus darbo pasiūlymus. Visgi dažniausiai atsisakomo darbo priežastys yra per mažas darbo užmokestis, nepatogus susisiekimas su darboviete. Dalies profesijų patrauklumą riboja darbo sąlygos (pamaininis darbas gamyboje, darbas savaitgaliais ir švenčių dienomis, komandiruotėse, sunkus fizinis darbas)“, – vardijo specialistai.

Kai kuriems svarbu taikomas lankstesnis darbo grafikas, galimybė derinti šeimos ir darbo poreikius. „Nuotolinis darbas prieš pandemiją daugeliui buvo sunkiai pasiekiamas, dabar, per šiuos pusantrų metų, tapo norma daugeliui biuruose dirbančių žmonių. Ir tai – be abejo, ne vienam jau ne tik privalumas, bet ir būtinybė lanksčiau derinti darbo ir savo šeiminius įsipareigojimus. Pasitaiko atvejų, kai siūlomo darbo atsisakymo priežastimi nurodomos ribotos mobilumo galimybės dėl mažamečių vaikų, vyresnio amžiaus asmenų ar slaugomų ligonių priežiūros“, – teigia tarnybos atstovai.

D. Labučio / ELTOS nuotr.

Užimtumo tarnybos specialistai nepastebi išskirtinai padidėjusio atsisakymų dirbti skaičiaus. Tai daugiau pavieniai atvejai. „Gal jaunimas kritiškiau vertina darbo pasiūlymus ir atsisako juos netenkinančių. Aptarnavimo srityje yra labai svarbus kliento ir aptarnaujančio specialisto kontaktas, tai yra, kaip kartu siekiama nedirbančio asmens užimtumo, kokie motyvai, bendravimo kultūra ir pan. Klientai keičiasi, o su jais keičiasi ir jų lūkesčiai bei motyvacija“, – aiškino specialistai.

Kas gresia piktybiniams bedarbiams?

Gal jaunimas kritiškiau vertina darbo pasiūlymus ir atsisako juos netenkinančių.

Kokių veiksmų imamasi, jeigu matoma, kad žmogui siūlant darbą, jis dirbti atsisako piktybiškai ir tai tampa tarsi užburtas ratas? „Užimtumo tarnybos specialistai dirba vadovaujantis teisės aktais ir praktikoje taiko numatytas juose priemones. Atsisakant Užimtumo tarnybos paslaugų ar motyvuojant neatvykimo priimti darbo pasiūlymo arba atsisakant priimti darbo pasiūlymą pateikiantiems darbo ieškantiems asmenims, taikoma sąlyga dėl bedarbio statuso netekimo (be teisės į bedarbio statusą 6 mėn.)“, – pasakojo tarybos specialistai.

Apie galimą bedarbio statuso panaikinimą anksčiau yra kalbėjusi ir socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė: „Asmeniui bedarbio statusą siūloma naikinti, jeigu žmogus be svarbių priežasčių du kartus per šešis mėnesius atsisako siūlomo tinkamo darbo, du kartus per pusę metų pažeidžia atsiskaitymo už savarankišką darbo paiešką tvarką. Užimtumo tarnyba bedarbio statusą iš karto panaikintų ir tuo atveju, jeigu gautų informacijos apie bedarbio nelegaliai gautas ar gaunamas pajamas ir nelegalų darbą.“

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Tačiau, pasak tarnybos atstovų, visi numatomi pokyčiai užimtumo srityje dar svarstomi ir nepatvirtinti. Siūlomoms Užimtumo įstatymo pataisoms dar turės pritarti Vyriausybė ir Seimas. „Pandemija reikšmingai pakeitė šalies darbo rinkos situaciją. Iš vienos pusės, tai atvėrė daug naujų galimybių, tačiau tuo pat metu padidino takoskyrą tarp labiausiai pažeidžiamų asmenų ir kitų šalies gyventojų. Užimtumo tarnyba peržiūrėjo savo veiklos procesus ir išskyrė esmines kryptis / pokyčius:

Pasitaiko atvejų, kai siūlomo darbo atsisakymo priežastimi nurodomos ribotos mobilumo galimybės dėl mažamečių vaikų, vyresnio amžiaus asmenų ar slaugomų ligonių priežiūros.

1. Nepakantumas šešėliui. Numatomas didesnis bendradarbiavimas su valstybinėmis kontroliuojančiomis institucijomis bei savivalda, siekiant identifikuoti ir pažaboti Užimtumo tarnybos klientų nelegalaus darbo atvejus; nelegaliai veiklai nepakantesnė turėtų būti ir visuomenė.

2. Didesnė orientacija į klientą ir jo individualius poreikius. Planuojama intensyvesnė pagalba realiai darbo ieškantiems asmenims, teikiant darbo rinkos paslaugas bei aktyvios darbo rinkos politikos priemones, partnerių tinklo plėtra ir bendradarbiavimas su savivalda, nevyriausybinėmis organizacijomis, socialinių paslaugų teikėjais, siekiant padėti labiausiai pažeidžiamiems klientams, kuriems viena Užimtumo tarnyba negali padėti;

3. Paramos mokymuisi priemonių spektro plėtra. Užimtumo tarnybos klientai galės mokytis ne tik profesinio mokymo įstaigose, tačiau ir rinktis aukštojo mokslo modulius. Užimti asmenys galės dalyvauti visose paramos mokymuisi priemonėse, Lietuvoje esantys užsieniečiai ir jų šeimos nariai galės mokytis lietuvių kalbos;

4. Tarpininkavimo įdarbinant ir atsiskaitymo už savarankišką darbo paiešką sistemos plėtra. Viena iš buvimo registruotu bedarbiu sąlygų – tiek savarankiškai, tiek su Užimtumo tarnybos pagalba ieškotis darbo. Bus siekiama stiprinti šios veiklos kontrolę. Ji bus naudinga realiai darbo ieškantiems asmenims (jie gaus tinkamo darbo pasiūlymus, pagalbą ir patarimus darbo paieškos klausimais), tuo pačiu metu atgrasanti darbo neieškančius asmenis nuo registracijos Užimtumo tarnyboje“, – vardijo specialistai.

Jei Vyriausybė ir Seimas pritars, darbo neturinčiam žmogui per pusmetį du kartus atsisakius pasiūlymo dirbti, jis netektų bedarbio statuso.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis palaiko tokią kryptį, tačiau sako, kad vis dar yra daug neaiškumų, be to, problemos sprendimas yra paviršutiniškas.

„Kryptis teisinga, bet mums nesuprantama ypatinga skuba ir kai žiūri į sprendinius, jie yra gana paviršutiniški ir negiluminiai. Be to, kad pakeičia vieną statusą į kitą, jie iš principo palieka lengvatas tiems, kurie nepasiruošę ir nenori dirbti“, – BNS sakė A. Romanovskis.

Jis pažymėjo, jog ir dabar teisės aktai leidžia žmogų išbraukti iš bedarbių sąrašo, jeigu jis atsisako darbo, tačiau praktiškai, anot jo, tai nedaroma. Verslo atstovai siūlė, jog dirbti nepasirengusiais žmonėmis turėtų rūpintis savivalda ir socialinė sistema.

„Nesprendžiama ir problema, kaip su žmonėmis, kurie buvo daug uždirbantys, kurie yra Užimtumo tarnyboje, nesusiranda darbo pagal savo kvalifikaciją. Pagal šitą principą jiems pasiūlys gerokai mažesnį ir nebūtinai jų kvalifikaciją atitinkantį darbą ir jie turės sutikti arba taps tie nepasiruošę darbui. Tai nelogiška“, – svarstė A. Romanovskis.

Anot jo, planuojama reforma pakeis statistiką, sumažins oficialų nedarbą, tačiau struktūrinių pokyčių nebus.

Tuo metu ekonomistas Romas Lazutka mano, jog reforma yra tinkama, tik gerokai pavėlavusi.

„Einama tinkama linkme, tik stebėjausi daug metų, kodėl girdėdami kalbas, jog bedarbiai nenori dirbti, dėl to nesiimama jokių priemonių. Pagal tarptautinės darbo organizacijos, Europos Sąjungos bedarbio apibrėžimą jis turi atitikti tris sąlygas: nedirba, yra pasirengęs dirbti ir aktyviai ieško darbo. Tai situacija buvo tikrai nenormali ir galbūt siūlomi konkretūs apribojimai ją keis“, – BNS sakė R. Lazutka.

Pasak jo, sunkiausia bus ne identifikuoti nelegaliai dirbančius, bet sugrąžinti juos į legalią darbo rinką. Anot ekonomisto, viena pagrindinių problemų, kodėl žmonės vengia legalaus darbo, yra įvairūs įsiskolinimai – nesumokėti alimentai, įvairios baudos, pradelstos sąskaitos už komunalines paslaugas.

„Antstoliai paprastai yra areštavę jų bankų sąskaitas ir jeigu jie dirbtų legaliai, privalomi atskaitymai „suvalgytų“ jų atlyginimą, todėl jie nemato prasmės to daryti. Kaip įvedus apribojimus bus dorojamasi su šia problema, nėra iki galo aišku“, – sakė jis.

Anot jo, siūloma reforma bent laikinai sumažins registruotą nedarbą, tačiau vis tiek neišspręs gyventojų užimtumo problemos.

„Pagal Užimtumo tarnybą yra apie 200 tūkst. registruotų bedarbių ir apie 60 tūkst. laisvų darbo vietų, kurios labiau sukoncentruotos didmiesčiuose, o bedarbiai kaip tik priešingai – rajonų centruose, miesteliuose, kaimuose. Taigi, yra neatitikimas ir nedarbo problemos tikrai nebus tokiu būdu išspręstos“, – sakė A. Lazutka.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė praėjusią  savaitę teigė, jog svarbiausias pertvarkos tikslas yra atskirti pasirengusius ir nepasirengusius dirbti asmenis – išsiaiškinti, ar žmogus neranda darbo, nes turi įvairių problemų ir jam reikia papildomos pagalbos, ar jis nenori dirbti oficialiai, nes dirba šešėlyje.

Ministerija pabrėžia, kad bedarbio statuso netekęs žmogus bus draudžiamas sveikatos draudimu valstybės lėšomis.

Lapkričio pradžioje šalyje buvo 189,8 tūkst. darbo neturinčių asmenų, iš jų 23 tūkst. per mėnesį suteiktas bedarbio statusas.

Jų teigimu, laikas darbą žmogui susirasti per šešis mėnesius yra per trumpas, o Užimtumo tarnybos siūlomo darbo atlyginimo riba – ne mažiau kaip 60 proc. buvusio trijų mėnesių darbo užmokesčio ir ne mažiau kaip minimali alga (MMA) – per maža.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas Trišalės tarybos posėdyje sakė, kad užimtumo sistemos reforma siekiama labiau padėti ilgalaikiams bedarbiams, juos atskirti nuo tų, kurie ieško darbo. Taip pat norima sumažinti galimybes piktnaudžiauti žmonėms, dirbantiems nelegaliai.

„Nedarbo draudimas turėtų būti apie tai, kad žmogui netekus darbo mes turėtume siūlyti darbą, o ne išmokas. Šiai dienai tai yra tik apie išmokas“, – pirmadienį taryboje sakė viceministras.

Ministerija siūlo, kad darbo neturinčiam žmogui per pusmetį du kartus būtų siūlomas darbas, atitinkantis jo kvalifikaciją, o darbo užmokestis galėtų siekti 60 proc. buvusio atlyginimo. Nuo septinto mėnesio jam būtų siūlomas bet koks darbas, o jo atsisakius, jis netektų bedarbio statuso.

Gavus pranešimą, kad žmogus dirba nelegaliai, jis būtų išbraukiamas iš Užimtumo tarnybos ir sveikatos draudimo negautų. Kitu atveju už ilgalaikius bedarbius sveikatos draudimą apmokėtų valstybė.

„Susidarė jausmas, kad šitas projektas nukreiptas į tai, kad darbuotojai dirbtų daugiau ir už mažiau.

„Dirbti daugiau, bet už mažiau“

Kai kurie profsąjungų ir darbdavių atstovai pastebi, jog 60 proc. buvusio atlyginimo pasiūlymas  neatliepia tikslo „išlipti“ iš pigios darbo jėgos duobės.

„Susidarė jausmas, kad šitas projektas nukreiptas į tai, kad darbuotojai dirbtų daugiau ir už mažiau“, – posėdyje sakė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.

Tuo metu viceministras  V. Šilinskas tikino, kad dirbti pagal kvalifikaciją net ir už mažesnį atlyginimą yra naudingiau negu nedirbti.

I. Ruginienė taip pat teigė, kad projekto skuba ją šokiravo. Anot jos, diskusijoms turėtų būti numatoma daugiau laiko.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis atkreipė dėmesį, kad šeši mėnesiai, per kuriuos gali būti siūlomas pageidaujamas darbas, nėra teisinga, nes dirbantis žmogus moka draudimo įmoką, kuri jam praradus darbą mokama devynis mėnesius.

Lietuvos įdarbinimo įmonių asociacijos vadovė Aurelija Maldutytė taip pat sakė, kad saugus laikotarpis ieškoti darbo turėtų siekti bent devynis mėnesius, o atlyginimas – bent 80 procentų.

„60 proc. atrodo per daug žemas ir tam laikotarpiui šešių mėnesių, kai esu dar drausta. Turi būti mažiausiai devyni mėnesiai ir tik po to galime siūlyti kitokius darbus ir ne pagal kvalifikaciją. Bet tik kai baigiasi tas saugus laikotarpis“, – teigė ji.

Lietuvos pramoninkų konfederacijos vadovas Ričardas Sartatavičus mano, jog nelegaliai dirbančių išbraukimas ir bedarbių sąrašo yra sveikintinas žingsnis.

„Matome, kad ne tiek daug yra bedarbių, kiek jais apsimeta esančių. Svarbu tą išsiaiškinti ir spręsti klausimą ir palengvinti darbuotojų įvežimą iš trečiųjų šalių, nes pas mus nėra tiek bedarbių“, – posėdyje sakė R. Sartatavičius.

Jis taip pat teigė, kad reikia skirti daugiau dėmesio ilgalaikių bedarbių grąžinimui į rinką, tačiau tam, anot jo, reikia didesnio finansavimo, pavyzdžiui, perkvalifikuojant ir pakeičiant įgūdžius žmonių, kurie norėtų ir galėtų grįžti į darbo rinką.

R. Sartatavičius taip pat kalbėjo, kad daugiau dėmesio turėtų būti skiriama ir ugdymui mokyklose bei moksleivių profesiniam nukreipimui, kad vėliau rečiau reikėtų žmones perkvalifikuoti.

Lapkričio pradžioje šalyje buvo 189,8 tūkst. darbo neturinčių asmenų, iš jų 23 tūkst. per mėnesį suteiktas bedarbio statusas.

„Asmeniui bedarbio statusas būtų panaikinimas, jeigu žmogus be svarbių priežasčių antrą kartą per šešis mėnesius nuo pirmo tinkamo darbo pasiūlymo pateikimo dienos jo atsisakytų“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė M. Navickienė.

„Dabar Užimtumo tarnyboje registruoti bedarbiai kartais darbo ieško 10 metų ir ilgiau“, – pridūrė ministrė.

Pasak M. Navickienės, svarbiausias pertvarkos tikslas yra atskirti pasirengusius ir nepasirengusius dirbti asmenis – išsiaiškinti, ar žmogus neranda darbo, nes turi įvairių problemų ir jam reikia papildomos pagalbos, ar jis nenori dirbti oficialiai, nes dirba šešėlyje.

Dabar Užimtumo tarnyboje registruoti bedarbiai kartais darbo ieško 10 metų ir ilgiau.

„Norime, kad įvyktų atskyrimas tų žmonių, kuriems yra reikalingos paslaugos, ir tų, kurie piktnaudžiauja nemokėdami mokesčių“, – kalbėjo ministrė.

„Tie žmonės, kurie bus identifikuoti kaip dirbantys šešėlyje, jie bus braukiami iš Užimtumo tarnybos sąrašų nedelsiant ir nebegalės gauti sveikatos draudimo ir su tuo susijusių paslaugų“, – pabrėžė ji.

Pasak viceministro Vytauto Šilinsko, pirmą pusmetį nedirbančiam žmogui būtų siūlomas darbas, atitinkantis jo kvalifikaciją bei darbo patirtį, o nuo septinto mėnesio – bet koks darbas, atitinkantis jo sveikatos būklę. 

„Kai sukanka šeši mėnesiai, atsiranda galimybė pritaikyti šią sankciją, tačiau tikrai mokytojui iškart nebus siūlomas valytojo darbas, labiau tai argumentas aktyvinti darbo paiešką“, – sakė viceministras.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pabrėžia, kad bedarbio statuso netekęs žmogus bus draudžiamas sveikatos draudimu valstybės lėšomis.

26 proc. visų šiuo metu registruotų bedarbių (72 tūkst.) yra ilgalaikiai, iš kurių daugiau kaip 6 proc. (4,5 tūkst.) apskritai nėra dirbę, o virš 27 proc. (beveik 20 tūkst.) yra nedirbę ilgiau nei dvejus metus, teigia ministerija. 

Ji inicijuoja atitinkamas Užimtumo ir kitų įstatymų pataisas. Jas ministerija derina su socialiniais partneriais ir ketina teikti Vyriausybei bei Seimui.

Lapkričio pradžioje šalyje buvo 189,8 tūkst. darbo neturinčių asmenų, iš jų 23 tūkst. per mėnesį suteiktas bedarbio statusas.

Šį siūlymą Vyriausybė svarstys trečiadienio posėdyje.

„Siūloma atsisakyti Konstitucijai prieštaraujančių nuostatų, ribojančių bedarbio statuso suteikimą asmenims, kurie studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas ar mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programas, suteikiant jiems teisę netekus darbo gauti nedarbo draudimo išmoką“, – Vyriausybės nutarimo pažymoje teigia ministerija.

Ministerija taip pat siūlo darbo rinkoje papildomai remiamais asmenimis laikyti vyresnius kaip 45 metų bedarbius (dabar jais laikomi vyresni kaip 50 metų asmenys).

„Siūloma jiems taikyti įdarbinimo subsidijuojant priemonę, mokant darbdaviui negrąžintiną darbo užmokesčio dalies kompensaciją iki 1,5 minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio, t. y. 910,5 euro, ir savarankiško užimtumo rėmimo priemonę, suteikiant paramą darbo vietai steigti (iki 31,03 MMA dydžio, t. y. 18,8 tūkst. eurų)”, – nurodo ministerija.

Taip pat siūloma atsisakyti nuostatos, kad ES piliečiai gali gauti darbo rinkos paslaugas ir užimtumo rėmimo priemones tik tada, jeigu jų paskutinio darbdavio nuolatinė buveinė arba paskutinė savarankiškos veiklos vykdymo vieta buvo Lietuva.

Nurodoma, kad studijuojančiųjų ir besimokančiųjų profesinėse mokyklose nedarbo draudimo išmokoms iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto prireiks 8,1 mln. eurų metams, o vyresnių kaip 45 metų įsidarbinimo rėmimui 2020 metais prireiks 2,9 mln. eurų (2,1 mln. eurų Europos socialinio fondo ir 0,8 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų).