Tai reiškia, kad nutrūks daugiau nei dešimtmetį nuolat augęs ir JAV sankcijų sustabdytas trąšų vežimas, pastaraisiais metais siekęs apie 11 mln. tonų ir davęs dešimčių milijonų eurų pajamas „Lietuvos geležinkeliams“ (LTG), „Belaruskalij“ iš dalies valdomam Birių krovinių terminalui ir valstybiniam Klaipėdos jūrų uostui.   

Paskutinis sąstatas su kalio trąšomis pagal 2018 metais pasirašytą „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ sutartį į Lietuvą turėtų įvažiuoti pirmadienį apie 19-20 val. vakaro ir iki vidurnakčio pasiekti Klaipėdos uostą, BNS pranešė LTG atstovas Mantas Dubauskas.

Paprastai per Lietuvą važiuoja apie 6-7 sąstatai per parą, kiekvienas po 60 vagonų, arba maždaug po 5 tūkst. tonų trąšų. 

„Lietuvos geležinkeliams“ sausio viduryje pranešus „Belaruskalij“ apie nutraukiamą sutartį, į LTG kreipėsi mažiausiai penki skirtingi pareiškėjai, norintys vežti kalio trąšas po vasario 1-osios, tačiau nė viena jų nėra patvirtinta.

„Nėra patvirtinta nė viena paraiška vasario mėnesiui“, – BNS sekmadienio vakarą sakė M. Dubauskas.

Nėra patvirtinta nė viena paraiška vasario mėnesiui.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis taip pat sako neturintis informacijos, kad kroviniai važiuotų po vasario 1-osios. 

„Šiuo metu žinių apie tolesnį važiavimą neturiu“, – sekmadienį BNS sakė M. Skuodis.

Kai kurie BNS šaltiniai vis dėlto neatmeta, kad situacija gali pasikeisti, jei, pavyzdžiui, teismas laikinai sustabdytų Vyriausybės nutarimo galiojimą.   

Į JAV sankcijų sąrašus įtraukta „Belaruskalij“ praėjusį penktadienį Vilniaus apygardos administraciniam teismui apskundė Vyriausybės sprendimą, pagal kurį „Lietuvos geležinkeliams“ nurodyta nuo vasario 1-osios nutraukti ilgalaikę sutartį su „Belaruskalij“. Pastaroji prašo panaikinti sausio 12 dienos Vyriausybės sprendimą bei pernai gruodžio 21 dieną priimtą strateginių įmonių sandorius tikrinančios komisijos sprendimą. Ar priimti skundą, teismas turėtų spręsti dar šią savaitę.

Teismo atstovas Audris Kutrevičius BNS patvirtino, kad „Belaruskalij“ prašo laikinai stabdyti tiek Vyriausybės nutarimo, tiek komisijos išvados galiojimą.  Ar priimti skundą ir taikyti laikinas skundo užtikrinimo priemones, teismas, pasak jo, turėtų spręsti kitos savaitės pradžioje.

BNS pateikia 11 svarbiausių įvykių, lėmusių „Belaruskalij“ eros Lietuvoje baigtį.

2021 m. rugpjūčio 9 d. JAV paskelbė sankcijas Baltarusijos kalio trąšų gamintojai „Belaruskalij“, vežančiai apie 11 mln. tonų trąšų per Lietuvą ir Klaipėdos uostą. JAV Iždo departamentas iki gruodžio 8 dienos verslui davė laiko užbaigti sandorius.

Gruodžio 2 d. JAV Iždo departamentas išplėtė sankcijas „Belaruskalij“. Jose atsidūrė ir „Belaruskalij“ produkcijos eksportuotoja „Belaruskaja kalinaja kompanija“. Sandoriai su pastarąja turi būti baigti iki 2022 metų balandžio 1-osios. 

Gruodžio 8 d. Įsigaliojo JAV sankcijos „Belaruskalij“, tačiau trąšų tranzitas per Lietuvą nesustojo, Vyriausybei nepriėmus politinių sprendimų, o „Lietuvos geležinkeliams“ negalint be rimtų teisinių argumentų nutraukti ilgalaikės sutarties.   

Gruodžio 9 d. Susisiekimo ministras M. Skuodis ir užsienio reikalų ministras G. Landsbergis pranešė, jog yra pasiruošę prisiimti atsakomybę dėl tebesitęsiančio „Belaruskalij“ tranzito ir trauktis iš postų. Po kelių dienų premjerė Ingrida Šimonytė netenkino jų atsistatydinimo pareiškimų. 

Gruodžio 14 d. „Lietuvos geležinkelių“ valdyba pranešė, kad įmonės vadovas M. Bartuška trauksis iš posto, siekiant deeskaluoti situaciją dėl besitęsiančio „Belaruskalij“ tranzito. Gruodžio 22 dieną valdyba pritarė darbo sutarties su juo nutraukimui abipusiu sutarimu nuo sausio 3 dienos.

Gruodžio 21 d. Vyriausybinė strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija paskelbė, kad „Lietuvos geležinkelių“ sutartis su „Belaruskalij“ ir jos pakeitimai kelia grėsmę šalies saugumui.

2022 m. sausio 12 d. Vyriausybė patvirtino gruodį priimtą strateginių įmonių sandorius tikrinančios komisijos išvadą, jog sutartis tarp „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ neatitinka nacionalinio saugumo interesų, todėl nuo vasario 1 dienos turi būti nutraukta.

Sausio 19 d. „Lietuvos geležinkeliai“ pranešė oficialiai informavę „Belaruskalij“ apie Vyriausybės nutarimą nuo vasario 1 dienos nutraukti iki 2023 metų pabaigos galiojančią bendrovių sutartį.

Sausio 21 d. „Lietuvos geležinkeliai“ pranešė gavę trijų Baltarusijos bendrovių prašymus vežti „Belaruskalij“ trąšas: „Belaruskalij“ antrinės bendrovės „Belaruskaja kalinaja kompanija“, „Belintertrans“ ir „Belkali-Migao“. Sausio 26 d. LTG pranešė neišpildžiusi jų prašymų bei gavusi dar kelių bendrovių paraiškas vežti trąšas. Vėliau paraiškų buvo gauta dar daugiau.

Sausio 28 d. „Belaruskalij“ Lietuvos teismui apskundė Vyriausybės sprendimą ir prašo panaikinti Vyriausybės bei strateginių įmonių sandorius tikrinančios komisijos sprendimus.    

Sausio 31 d.  „Belaruskalij“ trąšų gabenimas per Lietuvą pagal sutartį su „Lietuvos geležinkeliais“ sustos.

„Vyriausybė nėra nusiteikusi nutraukti bet kokia kaina, nes bet kokia kaina galėjo nutraukti gruodžio 8 dieną“, – interviu LNK žinioms penktadienį sakė Vyriausybės vadovė.

„Mes ieškome tokio sprendimo, kuris, viena vertus –  leistų išlaikyti mūsų valstybės kontroliuojamos įmonės reputaciją, taip pat ir mūsų sąjungininkų akyse, kita vertus – apsaugotų Vyriausybę ir valstybę nuo nepagrįstų ieškinių ar kažkokios finansinės žalos“, – pridūrė ji.

Kalbėdama apie galimą sutarties nutraukimo žalą, ji teigė, kad „niekas nedraudžia kažkam, kam atrodo, kad teisės yra pažeistos, reikalauti, kad ir kelių milijardų“, o Vyriausybė priims tokį sprendimą, „kurį tikrai galėsime apginti“ teismuose.

Vyriausybė nėra nusiteikusi nutraukti bet kokia kaina, nes bet kokia kaina galėjo nutraukti gruodžio 8 dieną.

Galutinį sprendimą dėl „Lietuvos geležinkelių“ sutarties su Baltarusijos trąšų gamintoja „Belaruskalij“ Vyriausybė žada priimti per tris savaites.

Vyriausybinė komisija šį antradienį paskelbė, kad 2018 metų „Belaruskalij“ ir „Lietuvos geležinkelių“ sutartis, taip pat šių metų spalį pasirašyti jos pakeitimai neatitinka nacionalinio saugumo interesų. 

Jei Vyriausybė pripažins, kad ji kelia grėsmę šalies saugumui, tai galėtų tapti pagrindu nutraukti trąšų tranzitą su mažiausiais nuostoliais. 

„Lietuvos geležinkeliai“ sutartį su „Belaruskalij“ pasirašė 2018 metų pavasarį, ji galioja iki 2023 metų pabaigos. Pagal ją per Lietuvą ir Klaipėdos uostą gabenama apie 11 mln. tonų baltarusiškų trąšų.

„Belaruskalij“ trąšų tranzitas per Lietuvą tęsiasi nepaisant gruodžio 8 dieną įsigaliojusių JAV sankcijų šiai įmonei. Baltarusijos įmonė prieš įsigaliojant sankcijoms pervedė avansą „Lietuvos geležinkeliams“ už kelis mėnesius į priekį.

Pasak jos, susitikimai vyko ne su „Belaruskalij“, o su šios įmonės produkciją eksportuojančia „Belaruskaja kalijnaja kompanija“ (BKK) atstovais.

„Apskritai, paprasčiausia man būtų atsakyti, jog klausimuose minimi susitikimai išvis nevyko. Tai yra, nei spalio 19 dieną, nei spalio 22 dieną, mano žiniomis, užsienio reikalų viceministras nebuvo susitikęs su į sankcijų sąrašą įtrauktos įmonės „Belaruskalij“ atstovais“, – iš Seimo tribūnos į raštu pateiktus klausimus atsakinėjo I. Šimonytė.

Pasak Vyriausybės vadovės, susitikimai vyko su trąšų produkcijos eksportuotoja BKK, kuri į Jungtinių Amerikos Valstijų sankcijų sąrašą įtraukta tik šį mėnesį. Sandoriai su šia įmone turi būti baigti iki kitų metų balandžio 1 d.

Galėčiau čia ir sustoti, nes visi kiti klausimai klausia apie kontaktus su būtent šia įmone. Jų nebuvo, kaip ir nebuvo pusryčių Dubajuje.

„Galėčiau čia ir sustoti, nes visi kiti klausimai klausia apie kontaktus su būtent šia įmone. Jų nebuvo, kaip ir nebuvo pusryčių Dubajuje. Minimuose susitikimuose dalyvavo kitos bendrovės „Belaruskaja kalijnaja kompanija“ atstovai. Norėčiau priminti, kad ši įmonė į JAV sankcijų sąrašą yra įtraukta šio mėnesio pradžioje“, – aiškino premjerė.

ELTA primena, kad I. Šimonytė ketvirtadienį atsakinėjo į trylikos parlamentarų iš opozicinių frakcijų raštu užduotus klausimus dėl neskelbto užsienio reikalų viceministro E. Meilūno susitikimo su Baltarusijos valstybinės trąšų įmonės „Belaruskalij“ atstovais Lietuvoje. Seimo nariai ministrės pirmininkės teiravosi, ar ji žinojo apie šiuos susitikimus. Taip pat, keliamas klausimas, kodėl Užsienio reikalų ministerija (URM) po šių susitikimų pakeitė poziciją dėl JAV taikomų sankcijų Baltarusijai.

„Vyriausybės skaidrumas JAV sankcijų Baltarusijos įmonei „Belaruskalij“ kelia rimtų abejonių, o portalų 15min.lt ir tv3.lt žurnalistų atskleistos slaptų derybų aplinkybės verčia nerimauti dėl Vyriausybės narių retorikos ir veiksmų suderinamumo bei galimų rizikų šalies nacionaliniam saugumui. Abejonių kelia ir Užsienio reikalų ministerijos atsisakymas viešai atskleisti daugiau informacijos apie viceministro Egidijaus Meilūno susitikimus su Baltarusijos įmonės „Belaruskalij“ atstovais, motyvuojant „diplomatine praktika“, – išsiųstame rašte pažymi Seimo nariai.

Seimo nariai prašė premjerės atsakyti, ar ji buvo informuota apie užsienio reikalų viceministro susitikimus su „Belaruskalij“ atstovais šių metų spalio 19 d. ir 22 d., ar jai žinoma, kokie sprendimai priimti jų metu, ar užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis žinojo apie savo pavaduotojo vedamas derybas su „Belaruskalij“ atstovais, ir kaip vertina tai, kad apie susitikimą su įmonės atstovais nebuvo skelbiama viešoje užsienio reikalų viceministro darbotvarkėje.

Darbo partijos, Demokratų „Vardan Lietuvos“, Lietuvos regionų, Lietuvos socialdemokratų partijos ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijų seniūnų ir jų kolegų teigimu, remiantis tokiu informacijos slėpimo motyvu, kyla pagrįstų klausimų, ar „Belaruskalij“ atstovai, kurie į Lietuvą atvyko susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio kvietimu, atstovavo tik savo įmonei, ar ir visam Baltarusijos režimui.

Parlamentarai prašo premjerės atsakyti, ar ji žinojo apie šiuos susitikimus ir tai, kodėl Užsienio reikalų ministerija (URM) po šių susitikimų pakeitė poziciją dėl JAV taikomų sankcijų Baltarusijai.

„Vyriausybės skaidrumas JAV sankcijų Baltarusijos įmonei „Belaruskalij“ kelia rimtų abejonių, o portalų 15min.lt ir tv3.lt žurnalistų atskleistos slaptų derybų aplinkybės verčia nerimauti dėl Vyriausybės narių retorikos ir veiksmų suderinamumo bei galimų rizikų šalies nacionaliniam saugumui. Abejonių kelia ir Užsienio reikalų ministerijos atsisakymas viešai atskleisti daugiau informacijos apie viceministro Egidijaus Meilūno susitikimus su Baltarusijos įmonės „Belaruskalij“ atstovais, motyvuojant „diplomatine praktika“, – išsiųstame rašte pažymi Seimo nariai.

Vyriausybės skaidrumas JAV sankcijų Baltarusijos įmonei „Belaruskalij“ kelia rimtų abejonių.

Darbo partijos, Demokratų „Vardan Lietuvos“, Lietuvos regionų, Lietuvos socialdemokratų partijos ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijų seniūnų ir jų kolegų teigimu, remiantis tokiu informacijos slėpimo motyvu, kyla pagrįstų klausimų, ar „Belaruskalij“ atstovai, kurie į Lietuvą atvyko susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio kvietimu, atstovavo tik savo įmonei, ar ir visam Baltarusijos režimui.

„Ypatingą nerimą kelia ir tai, kad po susitikimų Užsienio reikalų ministerijoje su „Belaruskalij“ atstovais migrantų srautas, buvęs Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, ženkliai pakrypo Lenkijos kryptimi“, – teigia parlamentarai.

Seimo nariai, nematydami Vyriausybės noro dirbti skaidriai ir kelti sau aukščiausius reikalavimus, prašo premjerės atsakyti, ar ji buvo informuota apie užsienio reikalų viceministro susitikimus su „Belaruskalij“ atstovais šių metų spalio 19 d. ir 22 d., ar jai žinoma, kokie sprendimai priimti jų metu, ar užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis žinojo apie savo pavaduotojo vedamas derybas su „Belaruskalij“ atstovais, ir kaip vertina tai, kad apie susitikimą su įmonės „Belaruskalij“ atstovais nebuvo skelbiama viešoje užsienio reikalų viceministro darbotvarkėje.

Iš premjerės parlamentarai taip pat lauks atsakymų, ar kartu su minėtais Baltarusijos įmonės „Belaruskalij“ asmenimis į Vilnių atvyko ir Baltarusijos diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos neformalus atstovas, vedęs derybinius pokalbius su URM politikais, ar susitikimų metu buvo aptarti nelegalių migrantų keliami iššūkiai bei Baltarusijos režimo vaidmuo jų organizavime, ar premjerė žinojo, kas lėmė URM pozicijos pasikeitimą JAV taikomų sankcijų atžvilgiu ir kieno nurodymu buvo pakeistos rekomendacijos Lietuvos verslams šios ministerijos interneto svetainėje.

Bet to, rašte premjerei klausiama, ar su „Belaruskalij“ atstovais buvo susitikę jos politinio pasitikėjimo tarnautojai ir Vyriausybės kanceliarijos darbuotojai.

Vadovaujantis Seimo statutu, premjerės atsakymų tikimasi sulaukti artimiausiame Seimo posėdyje.

„Raštas nieko nekeičia, raštas nepasako nieko naujo, ko mes nežinojome. Ta informacija buvo ne vieną kartą mums pasakyta žodžiu, aš ją girdėjau dar spalio mėnesio pradžioje, lankydamasis JAV. Labai svarbu, kad pačiame rašte yra pabrėžta ir kita dalis, kad nepaisant to, kad tai yra tiesioginės sankcijos, kurios yra susijusios su JAV juridiniais fiziniais asmenimis ir atsiskaitymais doleriais, vis dėlto JAV pasilieka sau galimybę pritaikyti sankcijas ir visiems subjektams, kurie bendradarbiaus“, – Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje teigė M. Skuodis.

„Kitaip sakant, įgyvendinti antrines sankcijas ir jeigu jos atitiks JAV užsienio ir saugumo politikos interesus. Mes tą informaciją žinome, bet klausimas daug platesnis ir valstybės pasirinkimo apskritai klausimas“, – pridūrė jis.

ELTA primena, kad „Lietuvos geležinkeliai“ pirmadienį pranešė sulaukę oficialaus OFAC išaiškinimo, kaip turėtų traktuoti Baltarusijos bendrovei „Belaruskalij“ paskelbtas sankcijas. Įmonei atsiųstame rašte rašoma, kad bendrovės priimti sprendimai atitinka galiojantį reglamentavimą – kitaip tariant, JAV sankcijų reikalavimai nepažeidžiami.

OFAC pažymėjo, kad antrinės sankcijos šiuo metu nėra taikomos.

Gruodžio 8 d. OFAC paskelbtos sankcijos Baltarusijos trąšų gamintojai „Belaruskalij“ taikomos, jei sandoryje dalyvauja JAV asmuo, sandoris vykdomas JAV doleriais, sandoris vykdomas per JAV banką korespondentą. Kaip teigia „Lietuvos geležinkeliai“, bendrovės ir „Belaruskalij“ atsiskaitymai vykdomi eurais, o sandoryje nedalyvauja JAV asmenys.

„Lietuvos geležinkeliai“ skelbia, kad atsižvelgdami į stebimas rizikas ir planuodami veiklos diversifikaciją, iš strateginių krypčių anksčiau šiemet pašalino „Belaruskalij“ krovinius. Be to, lapkritį valdybai pristatytas 2022 m. Grupės biudžetas, kuris buvo suplanuotas be „Belaruskalij“ krovinių.

„Šiuo metu kartu su akcininku ieškoma tvaraus teisinio sprendimo susiklosčiusiai situacijai spręsti. Baltarusijos bendrovės krovinių srautas bus sustabdytas iškart, kai atsiras tam reikalingas teisinis pagrindas“, – teigia įmonė.

Vaizdo įrašas:

„Šitoj situacijoj reikia kalbėti, kad, mūsų žiniomis, (kaimyninių šalių) įmonės intencijų perimti turi, dėl to, kad sankcijų režimo, kuris joms tai draustų daryti, nėra. Valstybės kol kas neatskleidžia savo pozicijų ir, matyt, ilgainiui turės reaguoti ir pasakyti, ką jos apie tai galvoja“, – sekmadienį LRT sakė G. Landsbergis.

Užsienio reikalų ministras taip pat teigė turintis patikinimą iš JAV, kad šios „kalbasi  su valstybėmis ir mūsų kaimynais, kad jos lygiai taip pat solidariai, kaip ir Lietuva, ieškotų sprendimų, kaip užkirsti finansavimo šalinius A. Lukašenkos režimui“.

Kai kurie Latvijos krovinių vežėjai BNS patvirtino sulaukę Baltarusijos trąšų gamintojos „Belaruskalij“ užklausų apie galimybę vežti prekes tranzitu per Latvijos teritoriją ir krauti jos uostuose.

Valstybės kol kas neatskleidžia savo pozicijų ir, matyt, ilgainiui turės reaguoti ir pasakyti, ką jos apie tai galvoja.

Vis dėlto vežėjai teigė, kad Latvija, kaip ir Lietuva, laikosi tarptautinių sankcijų ir nenori jų pažeisti. Taip jie komentavo situaciją Lietuvos Vyriausybei svarstant uždrausti „Belaruskalij“ tranzitą per šalį.

„Belaruskalij“ trąšų tranzitas per Lietuvą tęsiasi nepaisant praėjusią savaitę įsigaliojusių JAV sankcijų šiai įmonei. Baltarusijos įmonė prieš įsigaliojant sankcijoms pervedė avansą krovinių pervežimą vykdantiems „Lietuvos geležinkeliams“ už kelis mėnesius į priekį.

Lietuvos Vyriausybė jau įsigaliojus sankcijoms paskelbė siekianti nutraukti „Lietuvos geležinkelių“ sutartį su „Belaruskalij“, nors teigia, kad JAV sankcijos trąšų tranzitui Lietuvoje tiesiogiai nėra taikomos.

Antradienį „Lietuvos geležinkelių“ valdyba su valstybės valdomos įmonių grupės vadovu Mantu Bartuška sutarė, kad šis atsistatydins po pereinamojo laikotarpio, taip siekiant sumažinti reputacines rizikas.

Atsistatydinimo pareiškimus premjerei Ingridai Šimonytei įteikė užsienio reikalų ministras G. Landsbergis ir susisiekimo ministras Marius Skuodis, tačiau Vyriausybės vadovė jų netenkino ir pareiškė, kad ministrai turi tęsti darbą.

Parlamentas ketvirtadienį po pateikimo nepriėmė nutarimo projekto: už balsavo 61, prieš buvo 54, o susilaikė 13 Seimo narių. Kitu balsavimu projektas grąžintas tobulinti: už tai buvo 67, o už atmetimą balsavo 62.

Valdantieji pareiškė, kad į visus klausimus dėl „Belaruskalij“ trąšų tranzito galima atsakyti situaciją  ištyrus Ekonomikos arba Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetams. 

„Geriau palikti atsakingiems komitetams, kaip NSGK, Ekonomikos komitetui atlikti parlamentinės kontrolės visą seansą (...) Galėtume nuo sausio pradžios imtis šito darbo, įgyvendinti parlamentinę kontrolę ir po to pateikti Seimui visus reikiamus rezultatus. Todėl siūlau nepolitizuoti šito proceso“, – teigė NSGK Laurynas Kasčiūnas.  

Tačiau vienas komisijos iniciatorių, opozicinės Lietuvos regionų frakcijos atstovas Jonas Pinskus teigė, kad laikinosios komisijos statusas yra aukštesnis už bet kurios kitos.   

„Komisija yra žymiai aukštesnis lygis negu komitetų sukurta darbo grupė. Komiteto sukurta darbo grupė atliktų tik parlamentinę kontrolę, kurios išvados praktiškai yra niekinės, o komisijos nutarimas pristatomas Seime ir iš tiesų paviešinamas ir žymiai daugiau galimybių – gali gauti atsakymus ir su slapta informacija susietus, ir žymiai aiškiau galėtų visuomenei atsakyti į jai pateiktus (…) klausimus“, – aiškino opozicijos atstovas.

J. Pinskus BNS sakė, kad patobulinti nutarimo dėl komisijos projektą bus bandoma greitai.

„Operatyviai stengsimės patobulinti – iki antradienio, kad vėl teiktume Seimui“, – tvirtino J. Pinskus.

Pasak jo, tobulinat projektą bus atsižvelgta į pastabas, išsakytas projekto pateikimo metu.

Ekonomikos komiteto pirmininkas konservatorius Kazys Starkevičius BNS sakė, kad savo iniciatyva „Belaruskalij“ trąšų tranzito situacijos komitetas nesvarstys.

„Jeigu bus pavedimas (Seimo – BNS), tai ir dirbsime su Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetu (...) Kol kas projektas atiduotas tobulinti. Savo iniciatyva tikrai nieko nedarysime“, – po balsavimo teigė jis.    

Komisija turėjo aiškintis visas situacijos dėl trąšų tranzito per Lietuvą aplinkybes. Kurti komisiją reikalavo 51 opozicinių frakcijų narys.

Belaruskalij“ trąšų tranzitas per Lietuvą tęsiasi nepaisant praėjusią savaitę įsigaliojusių JAV sankcijų šiai įmonei. Baltarusijos įmonė prieš įsigaliojant sankcijoms pervedė avansą krovinių pervežimą vykdantiems „Lietuvos geležinkeliams“ už kelis mėnesius į priekį.

Lietuvos Vyriausybė jau įsigaliojus sankcijoms paskelbė siekianti nutraukti „Lietuvos geležinkelių“ sutartį su „Belaruskalij“, nors teigia, kad JAV sankcijos trąšų tranzitui Lietuvoje tiesiogiai nėra taikomos.

Antradienį „Lietuvos geležinkelių“ valdyba su valstybės valdomos įmonių grupės vadovu Mantu Bartuška sutarė, kad šis atsistatydins po pereinamojo laikotarpio, taip siekiant sumažinti reputacines rizikas.

L. Balandžio, Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

M. Skuodis: nebijau jokių komisijų

Susisiekimo ministras Marius Skuodis teigia, kad opozicijai atstovaujančių parlamentarų iniciatyvos sudaryti Seimo laikinąją tyrimo komisiją nebijo. Vis dėlto ministras priduria, kad prisiimti politinę atsakomybę ir atsakyti į klausimus turi visos į „Belaruskalij“ trašų tranzito skandalą įsitraukusios institucijos.

„Aš absoliučiai nebijau jokių laikinųjų komisijų, nebijome tikrai pateikti jokių atsakymų. (...) Čia nematau jokios problemos“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė M. Skuodis.

Ministras teigia, kad politinę atsakomybę dėl „Belaruskalij“ trąšų tranzito prisiims. Visgi M. Skuodis priduria, kad atsakys tik į tuos klausimus, kurie yra jo darbo kompetencijoje.

„Politinės atsakomybės klausimas nėra išsprendžiamas per vieną dieną, tai kiekvienos dienos klausimas“, – sakė ministras.

„Aš esu atsakingas už tai, kad problema yra mano srityje, bet noriu labai aiškiai pasakyti, kad, kalbant apie sankcijų režimą, nustatymo režimą, dalyvauja tame ne viena institucija, tai tą yra labai svarbu žinoti kalbant apie ateitį“, – pridūrė M. Skuodis.

A. Norkienė nepritaria siūlymui trąšų tranzito aplinkybes aiškintis komitete

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė nesutinka su valdančiųjų siūlymu spręsti klausimų keliančias „Belaruskalij“ trąšų tranzito aplinkybes Ekonomikos komitete. Anot jos, Seimui nepritarus opozicijos siūlymui sudaryti Seimo laikinąją tyrimo komisiją, jo iniciatoriai nutarimą ketina papildyti klausimais ir dar kartą teikti Seimui.

„Manome, kad reikia pridėti papildomų klausimų. Girdėjome ir pozicijos pastebėjimų, tai, manau, bandysime tuos klausimus aptarti ir su pozicijos atstovais, o tada mėginsime teikti nutarimą dar kartą“, – ketvirtadienį Eltai teigė A. Norkienė bei pridūrė, kad konkretūs klausimai dar nėra suformuoti.

Komitetas jau pavėlavo, tą galėjo atlikti per pastaruosius keturis mėnesius.

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnui Eugenijui Gentvilui pasiūlius alternatyvą klausimus aptarti Ekonomikos komitete, A. Norkienė teigia, kad toks siūlymas yra pavėluotas.

„Komitetas jau pavėlavo, tą galėjo atlikti per pastaruosius keturis mėnesius. Kai matome, kad komitetas nesiėmė iniciatyvos, ministrai išlaikė savo postus, tai kito kelio gauti atsakymus kaip ir nematėme. Manau, jei viskas yra skaidru ir tiesa, tai nereikia bijoti komisijos, o reikia tiesiog viešai duoti atsakymus“, – sakė A. Norkienė.

E. Gentvilas pozicijos nekeičia

Vis dėlto E. Gentvilas savo siūlymo neišsižada ir ragina valdančiuosius dar kartą įsiklausyti. Anot jo, opozicijos keliami klausimai turi prasmės, tačiau juos vertėtų aptarti komitetuose, taip išvengiant papildomo politikavimo. 

„Parlamentinio tyrimo komisijose pats esu dirbęs ne vieną kartą ir mačiau, kad ten yra grynoji ir plikoji politika. Tuo tarpu iš opozicijos suformuluotų septynių klausimų šešiuose iš jų kalbama apie Susisiekimo ministeriją ir „Lietuvos geležinkelius“. Akivaizdu, tai yra ekonomikos kuravimo schema“, – savo siūlymą argumentavo E. Gentvilas.

„Septintas klausimas apskritai yra dėl Vyriausybės, todėl, natūralu, kad Ekonomikos komitetas nepolitizuotai galėtų tirti šitą dalyką“, – pridūrė E. Gentvilas.

E. Gentvilo teigimu, ir pačiai opozicijai būtų naudingiau klausimus spręsti Ekonomikos komitete vien dėl proporcinės atstovavimo tvarkos.

„Jei komisija būtų sudaryta taip, kaip siūlo opozicija, ji būtų formuojama pagal frakcijų proporcinio atstovavimo tvarką. Tai reiškia, kad Seimo valdančioji dauguma tikrai turėtų bent vieno balso persvarą. Tačiau Ekonomikos komitete opozicija turi persvarą, yra septyni opozicijos nariai, o šeši – valdančiųjų. Tai kaip tik jiems duodu instrumentą į rankas“, – kalbėjo E. Gentvilas.

„Jei jie nenori įsiklausyti į mano argumentus, pralošė tą balsavimą, tai gal tobulindami projektą įvertins mano kompromiso paieškas“, – pridūrė jis.

Be to, E. Gentvilas pripažįsta, kad siūlymas ieškoti atsakymų tiek komitete, tiek Seime yra pavėluotas. Vis dėlto, jei opozicija jaučia poreikį kelti klausimus, galima ieškoti alternatyvų.

„Aš manau, kad seniai reikėjo spręsti tuos dalykus, tačiau aš nesu nei Užsienio reikalų, nei Nacionalinio saugumo, nei Ekonomikos komitetų narys. (...) Jei kaltina kas nors mane, kad tik dabar pasiūliau, tai ir pati vėluodama opozicija tik dabar pasiūlė. Aš siūlau alternatyvą ir siūlau pozicijai pasinaudoti alternatyviu instrumentu“, – sakė E. Gentvilas.