„Sprendimas neįforminti eksporto deklaracijos priimtas negavus įmonių sutarties, įrodančios, jog sandoris sudarytas iki šių metų birželio 25 dienos. Pagal vėliau sudarytas sutartis prekių eksportas įmonėms, įtrauktoms į ES sankcijų paketus, yra draudžiamas“, – nurodoma pranešime.

Beveik 154 tūkst. eurų vertės siuntinyje iš Prancūzijos į Baltarusiją buvo siekiama eksportuoti įrangą, skirtą civilinių orlaivių aptarnavimui. Prekės grąžintos Prancūzijos bendrovei „Embraer Aviation France“.

Praėjusią savaitę Bendrijoje įsigaliojo penktasis sankcijų paketas 28 fiziniams ir juridiniams asmenims (17 asmenų ir 11 įmonių), prisidėjusioms prie neteisėtos migracijos organizavimo politinio spaudimo tikslais bei represijų prieš Baltarusijos žmones organizavimo.

Tarp sankcionuojamų asmenų yra Baltarusijos režimo prokurorai ir teisėjai, pasienio su trečiosiomis šalimis vadai, taip pat Baltarusijos oro linijos „Belavia“, viešbutis „Planeta“, turizmo agentūra „Tsentrkurort“ ir kiti.

Briuselis kaltina Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimą surengus hibridinę ataką prieš ES, priviliojant tūkstančius migrantų iš Artimųjų Rytų ir nukreipiant juos prie Lenkijos, Latvijos ir Lietuvos sienų.

A. Lukašenka neigia esąs už tai atsakingas.

Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM), penktadienį G. Landsbergis ir H. Maasas aptarė situaciją pasienyje ir sutarė, jog migracijos krizė turi būti sprendžiama europiniu, o ne dvišaliu lygmeniu

„Sutarėme, kad krizė pasienyje su Baltarusija turi būti sprendžiama europiniu, o ne dvišaliu lygmeniu. Privalome įgyvendinti naujas sankcijas Baltarusijos režimui, dėl kurių sutarėme pirmadienį vykusio Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrų susitikimo metu“, − pranešime cituojamas G. Landsbergis.

Ministras pabrėžė, kad ES „ilgai ir kryptingai dirbo ieškodama konsensuso dėl bendros politikos Baltarusijos atžvilgiu“, todėl būtina toliau laikytis šio kurso.

„Žaiskime pagal europietiškas taisykles, o ne pagal A. Lukašenkos, kuris propaguoja žaidimą be taisyklių“, − sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Pranešime nurodoma, kad iš H. Maaso ministras išgirdo patikinimą, jog sankcijos Baltarusijos oro bendrovei „Belavia“ turi išlikti.

Dėl papildomų sankcijų Baltarusijai įvedimo pirmadienį sutarė Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai, pavedę diplomatams paruošti konkretų sankcionuojamų asmenų ir įmonių sąrašą.

Šios sankcijos įvedamos už Minsko vaidmenį kurstant migrantų krizę Baltarusijos pasienyje su Europos Sąjungos šalimis – Lenkija, Lietuva bei Latvija.

Briuselis kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tokius veiksmus hibridine agresija keršijant už ankstesnes bloko sankcijas Baltarusijai dėl represijų prieš opoziciją po pernai įvykusių prezidento rinkimų.

Anot ministro, „Belavia“ yra atsakinga už nelegalią migraciją ES pasienyje, todėl sankcijos jai bus pritaikytos. Išbraukus iš sąrašo Baltarusijos avialinijas, sankcijos nebūtų efektyvios, pažymi A. Anušauskas.

„Manyčiau, kad iki to žingsnio nebus prieita, nes tai vienas iš pagrindinių sankcionuojamų objektų, ir, tiesą sakant, dalis sankcijų tiesiog netektų prasmės, nes sankcionuojama aviakompanija, kuri tiesiogiai, labai aktyviai prisidėjo prie nelegalų gabenimo į Europos Sąjungos pasienį“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė jis.

„Ji turi sulaukti sankcijų. Mes suprantame, kad ES yra valstybių, kurios gali turėti ne tokią tvirtą nuomonę ir, be abejonės, tiek Rusija, tiek Baltarusija visada tuo naudodavosi“, – pridūrė A. Anušauskas.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis trečiadienį pranešė, kad iš Baltarusijai ruošiamų sankcijų paketo viena ES valstybių nori „Belavia“ išbraukti. Pasak G. Landsbergio, užtektų vienos ES narės veto ir sankcijos Baltarusijos aviakompanijai taikomos nebūtų. Kuri tai šalis, ministras nedetalizuoja, tačiau neatmetė, kad tai galėjo būti Vokietija.

Savo ruožtu Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka teigia, kad nė vienas nacionalinių avialinijų „Belavia“ lėktuvas iš Artimųjų Rytų į Baltarusiją migrantų neskraidino.

Jeigu Merkel galvoja apie humanitarinius dalykus, tai Lukašenka – apie propagandinius dalykus.

Atomazgos dar nemato

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad šią savaitę du kartus su neteisėtu Baltarusijos vadovu Aliaksandru Lukašenka kalbėjusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel turėjo suprasti, kad susiduria su režimu, kuris kiekvieną judesį išnaudoja propagandai.

„Jeigu Merkel galvoja apie humanitarinius dalykus, tai Lukašenka – apie propagandinius dalykus. Jis siekia režimą ir situaciją, kurią jis pats sukūrė, parodyti kitoje šviesoje. Jam tikrai nerūpi žmonės: ar jie būtų prie sienos, ar kur kitur. Aš manau, kad nesvarbu, kokius sau tikslus kėlė Vokietijos laikinoji kanclerė, tačiau Lukašenka tai gana sėkmingai išnaudoja savo dezinformacijai ir propagandai“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė ministras.

„Vokietija turėjo suprasti, kad susiduria su tokiu režimu, kuris kiekvieną judesį išnaudos propagandai. Taip ir atsitiko. Lukašenkos interesas yra parodyti, koks jis yra partneris... Aš manau, kad jei norime kalbėtis apie humanitarinius dalykus, mes neišvengsime tokio požiūrio. Jis (A. Lukašenka – ELTA) instrumentalizuoja kiekvieną judesį link jo ir panaudoja savo naudai“, – pridūrė A. Anušauskas.

Ministras kritiškai įvertino ir tai, kad A. Merkel savo pokalbių su A. Lukašenka dėl migrantų krizės nesuderino ir plačiau neaptarė su ES partneriais – ypač tomis valstybėmis, kurios tiesiogiai susijusios su krize.

„Kiekviena valstybė saugo savo suverenumą ir joks susitarimas, kuris paliestų tiesiogiai tą valstybę, negali būti sudaromas jai už nugaros“, – akcentavo ministras.

Nepaisant pastarąsias dienas vykusių Minsko ir Berlyno pokalbių dėl migrantų krizės bei Europos Komisijos patvirtinimo, kad bus surengtos „techninės derybos“ su Baltarusija, siekiant sutarti, kaip galėtų būti repatrijuoti migrantai, A. Anušauskas mano, kad dar anksti kalbėti apie krizės atomazgą. Kita vertus, pažymi jis, esama situacija pasienyje kol kas nereikalauja ir kreiptis į NATO partnerius, kad būtų aktyvuotas 4 straipsnis.

„Ačiū Dievui, tokių kriterijų atitikimo nėra. Bet jei situacija aštrėtų, radikaliai keistųsi pagal mūsų nustatytus kriterijus, tai, manau, nebūtų abejonių, kad vienareikšmiškai ir vieningai visos Valstybės gynimo tarybą sudarančios institucijos priimtų tokį sprendimą“, – apibendrino ministras A. Anušauskas.  

Įvertino incidentą, kai tarnybinis šuo įkando migrantui

Trečiadienio naktį baltarusių pasieniečių apakintam Lietuvos tarnybiniam šuniui įkandus migrantui, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad tarnybinio šuns panaudojimas atitinka visus teisinius karinės gynybos įstatymo pagrindus. Anot jo, sienos apsaugos tarnybos pareigūnai privalo visais įmanomais būdais saugoti sieną. 

„Mes sieną saugome visais būdais, tarnybinio šuns naudojimas taip pat yra vienas iš tų būdų. Tai teisėtas būdas, šunys yra apmokyti, bet jeigu šuo pasijaučia blogai, šiuo atveju, buvo akinamas baltarusių pasieniečių, pasidaro neramus, tampa sunkiau kontroliuoti, be abejonės, gali būti tokių incidentų“, – ketvirtadienį „Žinių radijui” sakė A. Anušauskas. 

Anot ministro, sienos saugojimas su tarnybiniu šunimi nėra išskirtinis atvejis ir migrantai turi įvertinti tai, kad nelegalus sienos kirtimas gali turėti pasekmių.  

„Jis (atvejis) nėra šiuo atveju išsiskiriantis ar reikšmingas, niekas nebuvo nei sužeistas, nei sužalotas, nei kreipėsi pagalbos. Bet kokiu atveju reikia suprasti, įžengęs į kitos valstybės teritoriją per sieną, ją pamėginant pažeisti, tu gali susidurti su atoveiksmiu. Jis yra pagal mūsų įstatymus patvirtintas (...). Turime vertinti, tie žmonės atlieka pareigą ir kokius būdus jie naudotų atlikdami pareigą, kadangi viskas yra pagal įstatymą, mes esame vis tiek jų pusėje”, – kalbėjo A. Anušauskas. 

ELTA primena, kad Lietuvos pasieniečio šuo trečiadienio naktį įkando vienam iš nelegaliai sieną kirtusių migrantų. Incidentas įvyko, kai Lietuvos pasieniečiai mėtė migrantų daiktus į Baltarusijos teritoriją, norėdami užkirsti kelią jiems įkurti stovyklavietes Lietuvos teritorijoje. 

Priartėjus Lietuvos pareigūnams su tarnybiniu šunimi, Baltarusijos pareigūnai akino Lietuvos pasieniečius prožektorių šviesa. Kol kiti migrantai stojosi, vienas migrantas, pasilikęs gulėti, nebuvo pastebėtas ir tarnybinis šuo jam įkando į koją. Netrukus Lietuvos pasienietis šunį suvaldė. Kaip pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas Giedrius Mišutis, migrantas nenukentėjo ir pagalbos neprireikė.

„Pasiekė tikrai nerimą keliančios žinios, panašu, kad mėginama išbraukti bene vieną svarbiausių elementų iš sankcijų sąrašo – sankcijas aviakompanijai „Belavia“, kuri, kaip žinia, yra atsakinga už nemažą kiekį atvežtų į Baltarusiją migrantų“, – LRT teigė politikas.

Pasak G. Landsbergio, iš sąrašo taip pat svarstoma išbraukti Sirijos oro bendrovę.

Ministras teigė, kad derinant sankcijas, šalys turi veto teisę: „Užtenka vienos valstybės prieštaravimo ir ta eilutė yra braukiama.“

Jis taip pat nurodė neturintis tikslios informacijos, kuri šalis pateikė tokį pasiūlymą, bet neatmetė, jog tai gali būti ir Vokietija.

Dėl papildomų sankcijų Baltarusijai įvedimo anksčiau šią savaitę sutarė Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai, pavedę diplomatams paruošti konkretų sankcionuojamų asmenų ir įmonių sąrašą.

Šios sankcijos įvedamos už Minsko vaidmenį kurstant migrantų krizę Baltarusijos pasienyje su Europos Sąjungos (ES) šalimis – Lenkija, Lietuva bei Latvija.

Trečiadienį Vokietijos kanclerė Angela Merkel antrą kartą šią savaitę kalbėjosi su Baltarusijos autoritariniu prezidentu Aliaksandru Lukašenka.

Anot Lietuvos ministro, šiuo metu pradėtas „atskiras derybų takelis su diktatoriumi, nelegitimiu prezidentu“.

„Labai svarbu dabar yra Europai grįžti prie to, kas buvo sutarta. Vis dėlto dar kartą užtvirtinti tą mūsų pamatą, kurį taip kruopščiai saugojome nuo praeitais metais pavogtų rinkimų, kad tai yra nelegitimus prezidentas, su juo derybų Europa nevykdo, Europa pateikia reikalavimus, kurie yra teisėti ir teisingi: paleisti politinius kalinius, organizuoti naujus rinkimus, nutraukti hibridinę ataką“, – dėstė G. Landsbergis.

„Nevykdant tų reikalavimų, yra įvedamos ekonominės, finansinės ir kitokios sankcijos“, – pridūrė jis.

Pasak Vokietijos vyriausybės atstovo Steffeno Seiberto (Štefeno Zeiberto), pokalbio metu su A. Lukašenka kanclerė pabrėžė, kad Minskas turi bendradarbiauti su Europos Komisija ir tarptautinėmis organizacijomis migrantų humanitarinio aprūpinimo ir jų grąžinimo į tėvynę klausimais.

Briuselis kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tokius veiksmus hibridine agresija keršijant už ankstesnes bloko sankcijas Baltarusijai dėl represijų prieš opoziciją po pernai įvykusių prezidento rinkimų.

Anksčiau nacionalinė oro vežėja informavo, kad į jos orlaivius, skrendančius iš Turkjos, nebebus įleidžiami Irako, Sirijos ir Jemeno piliečiai. 

Bendrovės atstovai paaiškino, kad draudimas įvestas „atsižvelgus į atitinkamų Turkijos institucijų sprendimą“. 

„Oro bendrovės „Belavia“ keleiviai, kurių atžvilgiu įsigalioja šis draudimas, gali susigrąžinti visą už lėktuvo bilietą sumokėtą sumą nepriklausomai nuo to, kur jis buvo įsigytas“, – rašoma pranešime, paskelbtame vežėjos tinklalapyje.

Anksčiau šią savaitę „Belavia“ paskelbė, kad nebeskraidins sirų, irakiečių, jemeniečių ir afganų į Baltarusiją iš Jungtinių Arabų Emyratų. 

Bendrovės atstovai pabrėžė, kad „Belavia“ „niekada neprisidėjo prie nelegalių migrantų gabenimo į Baltarusijos Respubliką“, „daugelį metų nevykdė reguliarių ar užsakomųjų reisų į Afganistaną, Iraką, Jemeną, Siriją“.

Praėjusį penktadienį Turkija paskelbė, kad nutraukia lėktuvo bilietų pardavimą irakiečiams, sirams ir jemeniečiams, norintiems skristi į Baltarusiją. 

Sirijos oro bendrovė „Cham Wings“ praėjusį savaitgalį pranešė laikinai sustabdžiusi skrydžius į Minską, reaguodama į migrantų krizę Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje. 

Padėtis pasienyje komplikavosi lapkričio 8 dieną, prie Lenkijos sienos iš Baltarusijos pusės susirinkus keliems tūkstančiams migrantų iš Vidurinių Rytų, norinčių patekti į ES.

ES kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tokius veiksmus hibridine agresija keršijant už bloko sankcijas Baltarusijai dėl represijų prieš opoziciją.

Minskas tai neigia ir kaltina migrantų neįsileidžiančią Varšuvą pažeidžiant savo humanitarinius įsipareigojimus.

Irakas iš Minsko išskraidins 325 savo piliečius

Irako valdžios pareigūnai trečiadienį pranešė apie planus sugrąžinti į šalį daugiau nei 300 šalies piliečių, įstrigusių Baltarusijos ir Europos Sąjungos pasienyje.

„Skaičius asmenų, kurie savo noru nusprendė grįžti iš Baltarusijos, siekia 325“, – žurnalistams pranešė Irako užsienio reikalų ministerijos atstovas Ahmedas al Sahafas (Ahmedas Sahafas).

Pasak jo, jų sugrąžinimas koordinuojamas su Baltarusijos valdžia.

A. al Sahafas pridūrė, jog ketvirtadienį iš Minsko pakilsiantis lėktuvas laikinai nusileis Irako Kurdistano sostinėje Arbilyje, o iš ten skris į Bagdadą.

Irako pareigūnai nepateikė daugiau informacijos, ar planuojama daugiau tokių skrydžių ir kiek iš viso Irako piliečių galės jais pasinaudoti.

„Turkijos kompetentingų institucijų sprendimu, nuo 2021 metų lapkričio 12 dienos Irako, Sirijos ir Jemeno piliečiai nebebus priimami į reisus iš Turkijos į Baltarusiją“, – rašoma bendrovės tinklapyje paskelbtame pranešime.

„Belavia“ keleiviams, kuriems taikomas šis draudimas, bus kompensuojami už bilietą sumokėti pinigai, priduriama pranešime.

Anksčiau pranešta, kad oro linijos „Turkish Airlines“ sirams ir irakiečiams nebeparduos kelionių bilietų į Minską. Remdamasi šaltiniais Briuselyje, apie šį Turkijos oro vežėjo sprendimą pranešė Lenkijos naujienų agentūra PAP.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis patvirtino šiuos žiniasklaidoje pasirodžiusius pranešimus.

Baltarusijoje, prie rytinės Europos Sąjungos sienos, šią savaitę susitelkė keli tūkstančiai migrantų. Tai dar labiau padidino pastaraisiais mėnesiais tarp Minsko ir Vakarų tvyrančią įtampą.

Dėl migrantų krizės kurstymo Europos Sąjunga Baltarusijos režimui ketina pritaikyti naujas sankcijas.

Leidinys „Politico“ anksčiau šią savaitę pranešė, kad, siekdama blokuoti migrantų srautą iš Baltarusijos, ES siekia daryti spaudimą oro linijoms ir pareigūnams, padedantiems nelegalius migrantus iš jų gimtųjų šalių gabenti prie Europos Sąjungos sienų.

Antradienį ES sakė spaudžianti 13 valstybių, kad jos nebeleistų savo piliečiams vykti į Baltarusiją, iš kur migrantai mėgina nelegaliai patekti į bloką.

Lietuva ir kitos Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu keršijant už bloko sankcijas Minskui dėl represijų prieš opoziciją ir vadina tai hibridine agresija.

Baltarusijai, kuri yra artima Rusijos sąjungininkė, taikomos ES ir kitų Vakarų šalių sankcijos dėl brutalaus susidorojimo su opozicija ir nepriklausoma žiniasklaida po pernai rugpjūtį įvykusių prezidento rinkimų, taip pat dėl gegužę įvykusio incidento, kai Minske buvo priverstinai nutupdytas iš Atėnų į Vilnių skridęs bendrovės „Ryanair“ laineris ir buvo suimtas jame buvęs baltarusių opozicijos tinklaraštininkas bei jo draugė.

A. Lukašenka po griežtos tarptautinės reakcijos į „Ryanair“ lėktuvo nutupdymą gegužės pabaigoje pareiškė, kad dabar Vakarų šalys pačios turės kontroliuoti narkotikų kontrabandą ir nelegalią migraciją.

Tuo metu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį paragino Europos Sąjungą pradėti dialogą su Baltarusija, norint išspręsti migrantų krizę Lenkijos pasienyje.

„Reikia ypač pabrėžti, kad baltarusių oro bendrovė „Belavia“ niekada nedalyvavo organizuojant nelegalių migrantų gabenimą. 2021 metais „Belavia“ neatidarė naujų krypčių migrantų srautams aptarnauti. Nors Aviacijos departamentas ir „Belavia“ sulaukė daug Irako, Irano, Sirijos ir Afganistano aviacijos administracijų užklausų dėl naujų reguliarių ir užsakomųjų reisų, visas jas baltarusiai atmetė“, – sakoma ketvirtadienį išplatintame Baltarusijos transporto ministerijos Aviacijos departamento komentare „Dėl sankcijų įvedimo „Avijakampanija „Belavija“.

Komentare pažymima, jog Europos Sąjungai parengus penktą sankcijų Baltarusijai paketą, o bloko diplomatijos vadovui Josepui Borrelliui (Žozepui Boreliui) per Europos Sąjungos Tarybos posėdį prakalbus apie „Belavia“ dalyvavimą organizuojant nelegalų migrantų gabenimą į ES šalis, Baltarusija nusprendė „informuoti pasaulio bendruomenę, kad toks sprendimas visiškai nepagrįstas“.

„Belavia“ „niekada neskraidė į Iraką, o Irako oro linijos skrydžius į Baltarusiją pradėjo rengti 2017 metų sausį“, sakoma pareiškime.

„Irako piliečiai atvykdavo į Baltarusiją organizuotose turistų grupėse, turėdavo turistines vizas ir bilietus į abi puses. Be to, per migracijos kontrolę Irako oro linijų keleiviai, išaiškinus pažeidimus, neįleidžiami į Baltarusijos Respublikos teritoriją. Tuo tikslu oro bendrovės lėktuvas oro uoste stovi keturias valandas, o ne valandą, kaip įprasta“, – sakoma jame.

Aviacijos departamentas taip pat pakomentavo galimą draudimą Europos kompanijoms nuomoti lėktuvus kompanijai „Belavia“.

„Visi susitarimai dėl orlaivių išperkamosios nuomos su ES kompanijomis, įskaitant Airijos [kompanijas], buvo pasirašyti daug anksčiau, nei kilo migracijos krizė. „Belavia“ orlaivių parkas buvo suformuotas iki 2020 metų, taip pat ir dėl naujų orlaivių tiekimo 2021 metais pagal prognozuojamą paklausą suplanuotai reguliarių ir užsakomųjų skrydžių programai vykdyti. Oro bendrovė nesiėmė jokių priemonių dėl lėktuvų nelegaliems migrantams gabenti nuomos“, – pabrėžė departamentas.

Jis pasiūlė Europos Sąjungai priemonių „migracijos klausimui išspręsti“. „ES gali nuspręsti patvirtinti atskirų valstybių, kurių piliečiams bus uždrausta skraidyti oro bendrovių, vykdančių skrydžius į Baltarusijos Respubliką, reisais, sąrašą. Aviacijos departamentas savo ruožtu įsipareigoja skelbti šį sąrašą... ir įgyvendinti šį ES sprendimą“, – sakoma publikacijoje.

Pirmadienį J. Borrellis paskelbė, kad Briuselis parengs priemonių migrantų srautui į ES per Baltarusiją stabdyti ir paragins šalis, iš kurių atvyksta migrantai, nevežti jų į Baltarusiją.

„Apsvarstysime būtinas priemones“, – spaudos konferencijoje sakė jis.

Tuo pačiu J. Borrellis pakartojo, kad ES yra pasirengusi taikyti sankcijas Baltarusijos nacionalinei oro bendrovei „Belavia“.

Lenkijoje, Lietuvoje ir Latvijoje pastaraisiais mėnesiais labai padaugėjo nelegalių migrantų, bandančių iš Baltarusijos patekti į Europos Sąjungą. ES kaltina Baltarusiją dėl chaoso prie bloko sienų, nes ji migrantų neįsileidžia atgal.

Dėl to Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje įstrigo daug migrantų; tokia padėtis tęsiasi jau du mėnesius.

Lenkija prie sienos dislokavo tūkstančius karių ir pasienio rajonuose įvedė nepaprastąją padėtį – juose negali lankytis žurnalistai ir nevyriausybinių organizacijų atstovai.

Tarptautinei bendrijai griežtai sureagavus į incidentą, kai Minske buvo priverstinai nutupdytas „Ryanair“ keleivinis lėktuvas ir suimtas juo skridęs opozicijos veikėjas, Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka gegužės pabaigoje pareiškė, kad dabar Vakarų šalys pačios kontroliuos narkotikų kontrabandą ir nelegalią migraciją.

Baltijos šalys kaltina Minską migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine ataka.

„Mūsų žiniomis, būtent „Belavia“ skrydžiais yra skraidinami migrantai per Stambulo oro uostą. (...) Esame apsisprendę prašyti ES – ir institucijų, ir valstybių – prisidėti, išplečiant sankcijas „Belavia“ kompanijai. Tokiu būdu apribojant jai galimybes prieiti prie galimybės nuomotis lėktuvus ES erdvėje“, – BNS penktadienį pareiškė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Jis teigė, kad šiuo metu apie tai informuoti kolegos Briuselyje.

Vienas įtakingiausių politikos leidinių Europoje „Politico“ šią savaitę pranešė, kad kelios ES šalyse įsikūrusios bendrovės nuomoja lėktuvus „Belavia“.

Leidiniui vienas ES pareigūnas nurodė, kad dalis „Belavia“ naudojamų lėktuvų buvo gauti iš Airijos. Dubline įsikūrusi bendrovė „SMBC Aviation Capital“ informavo, kad Airijos ar Europos tarnybos su ja šiuo klausimu nesusisiekė. Tuo metu Airijos vyriausybė atsisakė komentuoti situaciją.

Galbūt jie gali savo ruožtu apribojimus pritaikyti. Jei ne, tada yra formalus kreipimasis išplėsti sankcijas.

Danijoje veikianti bendrovė „Nordic Aviation Capital“ taip pat anksčiau yra parūpinusi orlaivių baltarusių vežėjai. Įmonės atstovė atsisakė pateikti komentarą, tačiau pernai rugsėjį bendrovė skelbė pristačiusi pagal sutartį su „Belavia“ paskutinį iš penkių lėktuvų.

Danijos užsienio reikalų ministras Jeppe Kofodas (Jepė Kofodas) „Politico“ sakė, kad jo vyriausybė dar „neturi pakankamai informacijos, kad patikrintų šiuos teiginius“, bet pridūrė, kad Danijos tarnybos aiškinasi padėtį.

Pasak G. Landsbergio, pirmiausia Lietuva prašo, jog šalių vyriausybės patikrintų šią informaciją ir išsiaiškintų, kokios tai sutartys.

„Galbūt jie gali savo ruožtu apribojimus pritaikyti. Jei ne, tada yra formalus kreipimasis išplėsti sankcijas“, – nurodė ministras.

Jis teigė jau anksčiau Turkijos vyriausybės prašęs apriboti „Belavia“ skrydžius į Minską, tačiau tvirtino, jog „kol kas atsakymo nesulaukėme“.

Lietuvos diplomatijos vadovo teigimu, sprendimas dėl sankcijų anksčiausiai galėtų būti priimtas rudenį.

Šiemet sieną iš Baltarusijos į Lietuvą perėjo daugiau nei 4 tūkst. neteisėtų migrantų.

Lietuva dėl išaugusios neteisėtos migracijos yra paskelbusi ekstremalią situaciją. Šalies pareigūnai laikosi pozicijos, kad išaugę migracijos srautai yra organizuota Minsko režimo akcija prieš Lietuvą.

„Šios sankcijos yra prievartinis rinkos ir verslo perėmimas“, – šeštadienį valstybinei televizijai ONT sakė Transporto ministerijos Aviacijos skyriaus direktorius Artiomas Sikorskis.

Šeštadienio naktį įsigaliojusiomis baudžiamosiomis priemonėmis ES reagavo į prievartinį „Ryanair“ keleivinio lėktuvo nutupdymą Minską prieš dvi savaites.

Skrydžių draudimas dabar taikomas „Belavia“ kompanijai, kuri neturi nieko bendra su įvykiais, kalbėjo A. Sikorskis. Esą vyksta „dusinimo procesas“. Baltarusija kreipsis į tarptautines aviacijos tarnybas ir reikalaus kompensacijos, pranešė vyriausybė Minske.

Jau prieš tai ir „Belavia“ bei Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka kritikavo, kad baudžiamosios priemonės paveikė oro bendrovės darbuotojus, nors jie niekaip nesusiję su gegužės 23 dienos incidentu. „Belavia“ paskelbė, kad dėl atšauktų reisų atleis darbuotojus.

Pagal COREPER patvirtintą planą, sankcijos bus įvestos Baltarusijos nacionalinei oro vežėjai „Belavia“ ir kitoms šalies oro bendrovėms. Jų lėktuvams bus uždrausta kirsti ES oro erdvę ir leistis Bendrijos šalių oro uostuose. ES šalių nacionalinėms oro vežėjoms negalima rengti skrydžių į Baltarusiją.

Sprendimas turi įsigalioti šeštadienį.

Anksčiau naujienų agentūra „Bloomberg“, remdamasi neįvardytais šaltiniais, pranešė, kad ES diplomatai penktadienį turėtų patvirtinti draudimą baltarusių oro vežėjams naudotis ES oro erdve. Šaltiniai sakė, kad jei šioms priemonėms bus pritarta, jos gali įsigalioti jau naktį iš penktadienio į šeštadienį.

Be to, ateinančią savaitę ES ketina svarstyti tolesnes sankcijas Baltarusijai, kurių taikiniu gali tapti ministrai, taip pat Baltarusijos karinių oro pajėgų vadovybės atstovai. Sankcijos taip pat gali būti įvestos vienai organizacijai, tačiau kokiai konkrečiai – nepatikslinama.

Briuselis šiuo metu svarsto galimybę paskelbti platesnes ekonomines sankcijas, kurios galėtų įsigalioti vėliau šį mėnesį ir būti taikomos Baltarusijos svarbiai trąšų pramonei, taip pat obligacijų prekybai Europoje.

ES jau yra paskelbusi sankcijas 88 Baltarusijos pareigūnams, įskaitant prezidentą Aliaksandrą Lukašenką. Visiems jiems įšaldytas turtas ir draudžiamos kelionės į bloko teritoriją dėl protestų malšinimo, pradėto A. Lukašenkai pasiskelbus rinkimų, kuriuos opozicija ir Vakarų demokratijos laiko suklastotais, nugalėtoju.

Baltarusijos autoritarinis lyderis gegužės 23 dieną įsakė pasiųsti naikintuvą perimti iš Atėnų į Vilnių skridusio oro bendrovės „Ryanair“ lėktuvo, kuriuo skrido opozicijos tinklaraštininkas Ramanas Pratasevičius bei jo draugė, Vilniuje studijuojanti Rusijos pilietė Sofija Sapega. Orlaiviui nutūpus Minske, jie abu buvo sulaikyti.

Dėl priverstinio lainerio nutupdymo Europos Sąjungos valstybės uždarė savo oro erdvę Baltarusijos orlaiviams ir paragino oro bendroves neberengti skrydžių virš šalies teritorijos.

Savo pagrindinės sąjungininkės Rusijos remiamas A. Lukašenka nesureikšmina Vakarų spaudimo poveikio.

Tuo metu įtakinga oro linijų asociacija penktadienį sukritikavo ES draudimą skraidyti virš Baltarusijos teritorijos kaip „žingsnį atgal ir nuviliantį sprendimą“.

„Aviacijos saugumas jokiu atveju neturi būti politizuojamas“, – Tarptautinės oro transporto asociacijos (IATA) pareiškime pabrėžė generalinis direktorius Willie Walshas (Vilis Volšas).

„Viena neteisybe kitos neištaisysi. Politika niekada neturėtų trukdyti saugiai naudoti orlaivius, o politikai niekada neturėtų naudotis aviacijos saugumu kaip priedanga savo darbotvarkei įgyvendinti“, – pažymėjo W. Walshas.

Baltarusijos režimas penktadienį sulaukė daugiau tarptautinio pasmerkimo, valstybinei televizijai parodžius interviu su R. Pratasevičiumi. Jo artimieji mano, kad šis pokalbis buvo įrašytas per prievartą.