Bendrajame pagalbos centre pranešimas apie įvykį gautas 20.57 valandą. Į įvykio vietą išsiųstos ugniagesių pajėgos.

Kaip BNS informavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Situacijų koordinavimo skyriuje, buvo užfiksuotas degimas kambaryje, jis likviduotas.

Iš kambario išneštas šaldytuvas, o tikslios gaisro aplinkybės dar bus nustatinėjamos.

Pastate buvę žmonės pradėti evakuoti iki atvykstant ugniagesiams, tikslaus skaičiaus, kiek jų turėjo palikti pastatą, departamentas netrukus po pranešimo apie įvykį dar neturėjo.

„Siūlome, kad sanatorija „Belorus“ kreiptųsi į S. Cichanouskajos biurą ir pateiktų Baltarusijos piliečių, ketinančių atvykti į sanatoriją, sąrašus bei gautų pritarimą jų atvykimui“, – rašoma BNS atsiųstame URM komentare.

„Gavusi S. Cichanouskajos biuro pritarimą bei rekomendacijas Užsienio reikalų ministerija pasirengusi toliau svarstyti vizų išdavimo klausimą“, – priduriama ministerijos atsakyme.

Sanatorija „Belorus“ pirmadienį pranešė Užimtumo tarnybai, kad artimiausiu metu planuoja atleisti apie 60 įstaigos darbuotojų, tai yra ketvirtadalį visų dirbančiųjų.

Kaip BNS tuomet teigė „Belorus“ vadovas ir vyriausiasis gydytojas Ilja Epifanau, sanatorija priversta atleisti personalą, nes URM nuo karo su Ukraina pradžios nebeišduoda vizų Baltarusijos piliečiams, tarp jų ir nepilnamečiams.

Iki karo Ukrainoje mes kas mėnesį su įvairiomis diagnozėmis priimdavome apie 50 sergančių vaikų.

„Tiesiog Lietuvos Užsienio reikalų ministerija nesutinka tarpininkauti suteikiant vizas įvažiuoti į Lietuvą gydymui ir reabilitacijai vaikams iš Baltarusijos. Iki karo Ukrainoje mes kas mėnesį su įvairiomis diagnozėmis priimdavome apie 50 sergančių vaikų“, – BNS sakė sanatorijos vadovas.

Pasak jo, šiuo metu sanatorija aptarnauja tik pacientus iš Europos Sąjungos šalių.

Planuojamas „Belorus“ darbuotojų atleidimas jau antras šiais metais – birželį sanatorija pranešė atleidžianti 51 slaugytoją, mokytoją, auklėtoją, kineziterapeutą.

Europos Sąjunga (ES) 2020 metų pabaigoje įvedė sankcijas sanatoriją valdžiusiai Vyriausiajai ūkio valdybai (GHU), kuri yra tiesiogiai pavaldi Baltarusijos prezidento reikalų valdybai. 2021 metų birželio viduryje ji perduota Baltarusijos visuomenės sveikatingumo ir sanatorinio-kurortinio gydymo respublikiniam centrui.

Dėl sankcijų bankas „Swedbank“ buvo įšaldęs sanatorijos sąskaitas, jos atblokuotos pernai liepą.

Tai bankas pranešė teismams, nagrinėjusiems „Belorus“ prašymą pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones ir leisti jai laikinai naudotis lėšomis sąskaitose.

„(Bankas – BNS) nustatė, kad šis asmuo ( V. Šeimanas – BNS) daro tokią kontroliuojančią įtaką ieškovės („Belorus“ – BNS) veiklai, kad disponavimas ieškovės sąskaita turi būti apribotas“, – rašoma Vilniaus apygardos teismo gegužės 20 dienos nutartyje.

Pasak „Swedbank“, sanatorijos prašymas prieštarauja Europos Sąjungos (ES) įvestoms ekonominėms ir finansinėms sankcijoms Baltarusijos režimui.

Bankas nustatė, kad šis asmuo V. Šeimanas daro tokią kontroliuojančią įtaką ieškovės „Belorus“ veiklai,

Bankas teismui pranešė, kad dar sausio pradžioje su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) leidimu jis atliko konkrečius mokėjimus iš „Belorus“ sąskaitos. Pritaikyti išimtį FNTT prašė Užsienio reikalų ministerija.

Skelbta, kad algos „Belorus“ darbuotojams buvo išmokėtos sausio 5 dieną. Sanatorijos vadovas Ilja Epifanovas BNS yra sakęs, kad kartu su mokesčiais valstybei ir darbuotojų algomis pervedama suma siekia daugiau nei 300 tūkst. eurų.

Pasak „Swedbank“, jei teismas leistų „Belorus“ laisvai disponuoti jos lėšomis, bankas galėtų patirti finansinių nuostolių, įskaitant baudas bei sankcijas, o atsakomybė už tai kiltų ir teismui.

„Belorus“ teismui aiškino, kad banko veiksmai daro didelę žalą sanatorijai, jos darbuotojams, pacientams ir Druskininkų gyventojams. Pasak jos, pernai sanatorijoje dirbo apie 400 žmonių, kuriuos teks atleisti. Joje kasmet gydosi apie 13 tūkst. žmonių, vien vaikų šiemet turėjo būti apie 6,4 tūkst. Be to, jos bendrabutyje gyvena 32 šeimos, kurios neteks būsto, nes bus nutrauktas vandens, elektros ir šilumos tiekimas.

„Swedbank“ į tokius argumentus atsakė, jog tariami nuostoliai mažiausiai 14,5 tūkst. žmonių yra ne tik neįrodyti, bet ir susiję su kitų asmenų, kurių teisių „Belorus“ nėra įgaliota ginti, interesais.

Vilniaus apygardos teismas praėjusį ketvirtadienį atmetė „Belorus“ apeliacinį skundą ir paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo kovo 3 dienos nutartį. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Bylą iš esmės nagrinėjantis Vilniaus miesto apylinkės teismas, gegužės 14 dieną gavęs „Belorus“ prašymą kreiptis į ES Teisingumo Teismą, atidėjo bylos nagrinėjimą, kol šalys pateiks atsiliepimus. Nauja posėdžio data kol kas nepaskirta.

Sanatorijos sąskaitas bankas įšaldė pernai gruodį, po to, kai ES įvedė sankcijas Baltarusijos vyriausiajai ūkio valdybai (GHU) – ji yra tiesiogiai pavaldi prezidento reikalų valdybai, o šią valdo Aliaksandras Lukašenka.

V. Šeimanas į ES sankcijų sąrašus įtrauktas daugiau nei prieš dešimtmetį.

Prašymą gavęs Vilniaus miesto apylinkės teismas kol kas nepradėjo nagrinėti bylos iš esmės, tačiau jis kovo pradžioje nesutiko laikinai, kol ginčas bus galutinai išspręstas, įpareigoti banką leisti „Belorus“ laisvai disponuoti visomis jos sąskaitose esančiomis lėšomis.

„Belorus“ sprendimą apskundus Vilniaus apygardos teismui, šis nutartį turėtų paskelbti ketvirtadienį.

Baltarusijos valdoma sanatorija ieškinyje teismui prašo pripažinti neteisėtais „Swedbank“ veiksmus, uždraudžiant jai disponuoti lėšomis sąskaitose, įpareigoti banką leisti sanatorijai jomis naudotis be apribojimų, BNS pranešė Vilniaus miesto apylinkės teismo atstovė Gintarė Vosyliūtė.

Pasak jos, gegužės 14 dieną gavus „Belorus“ prašymą kreiptis į ES Teisingumo Teismą, teismas atidėjo bylos nagrinėjimą, kol bylos šalys pateiks atsiliepimus. Nauja posėdžio data kol kas nepaskirta.

Apylinkės teismas, atmesdamas „Belorus“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, teigė, kad jos  sutampa su įmonės pareikštais esminiais reikalavimais, kurių pagrįstumas dar nėra išnagrinėtas teisme.

„Pritaikius ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigojus atsakovą leisti ieškovui disponuoti lėšomis banko sąskaitose, iš esmės bus patenkinti ieškovo ieškinio reikalavimai“, – rašoma nutartyje.

Be to, anot teismo, laikinai stabdyti „Swedbank“ veiksmų negalima ir dėl to, kad bankas vadovavosi ES Tarybos reglamentu.

Tačiau teismas pasisakė, kad „Belorus“ ieškinys yra galimai pagrįstas.

„Įvertinus ieškovo argumentus, be kita ko, ginčijant aplinkybę, kad V. V. S. (Viktoras Vladimirovičius Šeimanas – BNS) kontroliuoja ieškovą, pateiktus dokumentus, nėra pagrindo konstatavimui, jog ieškinys yra aiškiai nepagrįstas, jo reikalavimai apskritai negali būti tenkinami“, – rašoma apylinkės teismo nutartyje.

Sanatorijos sąskaitas bankas įšaldė pernai gruodį, motyvuodamas Europos Sąjungos įvestomis sankcijomis.

Registrų centro duomenimis, sanatorija „Belorus“ priklauso Baltarusijos prezidento reikalų valdybai. Jai vadovauja Viktoras Šeimanas. Prezidento reikalų valdyba tiesiogiai pavaldi Aliaksandrui Lukašenkai.

ES 2020 metų pabaigoje įvedė sankcijas Vyriausiajai ūkio valdybai (GHU), kuri yra tiesiogiai pavaldi Baltarusijos prezidento reikalų valdybai. V. Šeimanas į ES sankcijų sąrašus įtrauktas daugiau nei prieš dešimtmetį.

Užsienio reikalų ministerija gegužės pradžioje žadėjo pradėti derybas su Baltarusija dėl „Belorus“ perėmimo. Ministras Gabrielius Landsbergis tuomet sakė, kad dviem Seimo komitetams pasiūlius  įgalioti Vyriausybę derėtis su Baltarusija dėl „Belorus“ perdavimo Lietuvai, ministerija įgyvendins šį siūlymą.

Premjerė Ingrida Šimonytė tuomet teigė, kad deryboms gali sukliudyti Baltarusijos nenoras bendradarbiauti.

Ministrų kabinetui pasiūlyta inicijuoti konsultacijas dėl galimo „Belorus“ statinių, atitekusių Baltarusijai pagal 1995 metų vasario 6 dienos Lietuvos ir Baltarusijos vyriausybių susitarimą, išpirkimo ir sklypo nuomos sutarties nutraukimo.

ES sankcijas Baltarusijos režimui įvedė dėl rinkimų klastojimo ir smurto prieš taikius protestuotojus.

Tačiau URM su šia pozicija griežtai nesutinka ir sako apgailestaujanti, kad Druskininkuose įsikūrusią sanatoriją Baltarusijos režimas išnaudoja propagandiniams tikslams. Tai, kad lėšų trūkumas išmokėti atlyginimus darbuotojams už sausio mėnesį vargu ar yra pagrindinė problema, teigia ir Eltos turimi šaltiniai.

„URM leidimus sanatorijai išmokėti atlyginimus darbuotojams išdavė sausį, kovą bei artimiausiu metu spręs dėl kitų išmokų. Labai apgailestaujame, kad sanatorija iki šiol dar nepasinaudojo suteikta galimybe. Panašu, kad režimas sanatoriją naudoja savo propagandiniams tikslams, o darbuotojų gerovė jam tikrai nerūpi. Lietuvos piliečiai dirbantys šioje įstaigoje privalėtų tai labai aiškiai suvokti“, – Eltai sakė ministro atstovė spaudai Vytautė Šmaižytė.

Panašu, kad režimas sanatoriją naudoja savo propagandiniams tikslams, o darbuotojų gerovė jam tikrai nerūpi.

Tuo tarpu I. Jepifanovas tikina, kad sumokėti atlyginimus sanatorijos darbuotojams trūksta lėšų, nes, pasak jo, dalį pinigų turėtų pervesti Baltarusijos valstybė.

„Sanatorijos sąskaitose nepakanka lėšų sumokėti darbuotojams atlyginimus. Kad sumokėtume atlyginimus už darbą, mums reikia gauti papildomų lėšų iš Baltarusijos Respublikos biudžeto. Neturime banko garantijos, kad šios lėšos mus pasiektų, todėl kreipėmės į Lietuvos URM su prašymu leisti gauti lėšas iš Baltarusijos, kurių trūksta, ir šiuos pinigus išmokėti darbuotojams“, – Eltai teigė I. Jepifanovas.

„Belorus“ vadovo teigimu, sanatorija jau kelis kartus kreipėsi į ministeriją, tačiau atsakymo vis dar nesulaukia.

„Lietuvos URM dėl to pateikėme jau keturias užklausas su prašymais, tačiau ministerija kol kas neleidžia, tyli, svarsto – nežinau, kaip tai pavadinti“, – aiškino I. Jepifanovas.

„Kai tik turėsime Lietuvos URM leidimą, iš Baltarusijos biudžeto gausime pinigus ir iškart sumokėsime darbuotojams atlyginimus“, – pridūrė jis.

ELTA primena, kad „Swedbank“ gruodį įšaldė sanatorijos „Belorus” sąskaitas, Europos Sąjungai įvedus ribojamąsias priemones Baltarusijai.

Visgi užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas kovo mėnesį Eltai teigė, kad ministerija sanatorijai „Belorus“ padarė išimtį ir leido už sausio mėnesį įstaigos darbuotojams išmokėti atlyginimus, atsiskaityti už komunalines paslaugas bei grąžinti skolą elektroninei parduotuvei „Noriu noriu“.

Viceministras tuomet pabrėžė, kad šios išimtys buvo padarytos remiantis nustatytais Europos Sąjungos reglamentais. Jo teigimu, sprendimas dėl šių lėšų atšildymo užtruko dėl to, kad „Belorus“ sanatorija „labai ilgai nepateikė detalizuotų apskaitos dokumentų“. Visgi M. Adomėnas teigė, kad sanatorijai sutvarkius dokumentaciją dėl vasario mėnesio detalizuotos apskaitos duomenų, bus suteiktas leidimas darbuotojams išmokėti atlyginimus ir už šį mėnesį.

Grupė Seimo narių teigia pasigendantys aktyvesnio Užsienio reikalų ministerijos vaidmens, sprendžiant sankcijų klausimą, ir teigia, kad pritaikant sankcijas sanatorijai, nebuvo įsigilinta į visus niuansus bei galimas išimtis humanitariniais sumetimais. 

Sanatorijai sankcijos pritaikytos dėl jos ryšių su autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos administracija.

Įšaldžius sanatorijos sąskaitas banke, Seimas priėmė įstatymą, kurs numato vienkartines išmokas sanatorijos darbuotojams.

Kai kurie sanatorijos darbuotojai ir opozicijos politikai teigia, kad vienkartinė išmoka nutraukiant subsidijų mokėjimą sanatorijai nėra pakankama pagalba darbo netenkantiems žmonėms. Valdžia taip pat sulaukė kritikos, kad valstybėms narėms sprendžiant dėl sankcijų sąrašo Lietuvos atstovai neįvertino, jog jos per susijusius asmenis gali paveikti šią sanatoriją.

Vyriausybės atstovai ragina sanatorijos darbuotojus pasinaudoti vienkartine išmoka ir ieškoti kito darbo. Jie pabrėžia, kad atsakomybė dėl situacijos tenka A. Lukašenkos režimui.

Planuojama, kad šimto automobilių kolona pajudės nuo Parko tilto, važiuos pro sanatoriją, taip pat M. K. Čiurlionio gatve, tuomet pro sanatorijai priklausantį daugiabutį Gardino gatvėje ir pro „Swedbank“ Druskininkų skyrių.

„Darbuotojų pozicija bus išreikšta ant automobilių bei sanatorijai priklausančio daugiabučio namo balkonų pakabintais plakatais. Dar vienas plakatas bus prie „Swedbank“ Druskininkų skyriaus“, – pranešė sanatorijos „Belorus“ Darbo tarybos pirmininkas Vladislavas Šaruckis.

Tai antra sanatorijos darbuotojų protesto akcija, pirmoji vyko sausio 12 dieną.

„Jau antras mėnuo sanatorijos „Belorus“ darbuotojai gyvena nežinioje dėl savo ateities, o 35 šeimos kasdien su nerimu keliasi žinodamos, kad bet kada gali būti atjungta elektra, šildymas, o jie patys turės išeiti į gatvę su nepilnamečiais vaikais“, – pranešime teigia V. Šaruckis.

Anot jo, įstaigai nėra pateiktas joks teisės aktais pagrįstas dokumentas dėl sankcijų pritaikymo pagrįstumo.

„Belorus“ atvejis yra pirmasis Lietuvos istorijoje, kai šalyje veikiančiai įstaigai pritaikomos tarptautinės sankcijos. Jas pritaikius, gruodžio viduryje bankas „Swedbank“ įšaldė sanatorijos sąskaitas.

Registrų centro duomenimis, sanatorija „Belorus“ priklauso Baltarusijos prezidento reikalų valdybai, o ji tiesiogiai pavaldi Aliaksandrui Lukašenkai.

ES 2020 metų pabaigoje įvedė sankcijas Vyriausiajai ūkio valdybai (GHU), kuri yra tiesiogiai pavaldi Baltarusijos prezidento reikalų valdybai.

Lietuvos užimtumo tarnyba trečiadienį pranešė nutraukianti subsidijų už prastovas mokėjimą beveik 400 Druskininkuose veikiančios Baltarusijos valstybinės sanatorijos „Belorus“ darbuotojų – jiems bus mokamos vienkartinės sankcijų taikymo išmokos ir teikiama pagalba įsidarbinant kitur.

Užimtumo tarnyba tvirtina parengusi planą dėl 393 įstaigos darbuotojų, iš kurių 133 medikai, kad jie kuo sklandžiau pereitų į darbo rinką.

Sanatorijoje „Belorus“ dirba apie 350 Lietuvos piliečių, likusieji yra baltarusiai.

„Dabar žmonės rinktis negali, tad bus iškabinti plakatai ant sanatorijos tvoros, o jos pastate bus įžiebtos šviesios, kurios palaipsniui viena po kitos bus gesinamos“, – BNS sakė sanatorijos darbo tarybos pirmininkas Vladislavas Šaruckis.

„Tuo norime simbolizuoti mūsų sanatorijos uždarymą“, – pridūrė jis.

Jis ir Pietų Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ vadovas Arūnas Lekavičius akcijos metu taip pat ketina atsakyti į klausimus žurnalistams.

Auklėtoju sanatorijoje dirbantis V. Šaruckis sakė, kad jos darbuotojai pasigenda šalies valdžios pagalbos ir pastangų jų darbo vietoms išsaugoti.

„Buvo pasitarimas su socialinės apsaugos ir darbo ministre. Kol kas valdžia ruošia mums tik vieną pagalbos būdą – bedarbio pašalpą. Mes neišgirdome nė vieno kito varianto, kaip išgelbėti sanatoriją. Sanatorijos darbuotojai nori turėti darbą“, – teigė V. Šaruckis.

Praėjusią savaitę sanatorija kreipėsi į Prezidentūrą, Vyriausybę ir Seimą – valdžia raginama peržiūrėti sanatorijai pritaikytų ES sankcijų taikymo teisėtumą, taip pat norima išgirsti išaiškinimą dėl sanatorijos ateities.

Seime šiuo metu svarstomos pataisos, kurios leistų mokėti specialias išmokas sanatoriją paliekantiems darbuotojams, tačiau kai kurie parlamentarai abejoja tokio sprendimo efektyvumu.

Sanatorijos darbuotojai galėjo likti be pajamų, kai įstaigos sąskaitos banke „Swedbank“ buvo įšaldytos ES įvedus sankcijas Baltarusijos prezidento administracijoje veikiančiai Vyriausiajai ūkio valdybai.

Lietuva pritaikė išimtį, kad sanatorijos darbuotojams, kurių dauguma yra Lietuvos piliečiai, būtų išmokėtos algos. Dėl pritaikytų sankcijų pajamų už gruodžio mėnesį laukė beveik 400 sanatorijos darbuotojų.

„Belorus“ sanatorijos atvejis yra pirmasis Lietuvos istorijoje, kai šalyje veikiančiai įmonei pritaikomos tarptautinės sankcijos.

„Šiuo metu tiek Vyriausybės kanceliarija, premjerė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Užsienio reikalų ministerija ieško būdų, kaip padėti tiems žmonės. Šiuo metu URM prašymu (atšildytos – ELTA) lėšos, išmokėti įsiskolinimai tiems žmonėms, kad jie turėtų dabar pajamas“, – žurnalistams penktadienį sakė G. Landsbergis.

„Ieškoma ilgalaikio būdo, kaip galima užtikrinti tiek šių žmonių vėliau grįžimą į darbo rinką ir pagalbą tranzicijos laikotarpyje bei ateityje, jeigu tokių atvejų pasikartotų daugiau, kad Lietuva turėtų nuolatinę veikiančią sistemą, kad nereikėtų ieškoti sprendimų ad hoc“, – sakė užsienio reikalų ministras.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas nuotoliniame posėdyje penktadienį diskutavo apie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymą, kad tik tie darbuotojai, kurių darbdaviams yra taikomos sankcijos, turėtų teisę gauti sankcijų taikymo išmoką.

Garantijų įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad teisę į sankcijų taikymo išmoką turėtų asmuo, kuris yra atleistas bet kuriuo Darbo kodeksu nustatytu atveju ir kurio darbdaviui taikomos Europos Sąjungos sankcijos.

Kaip pažymėjo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė, šio įstatymo pakeitimo klausimas šiuo metu labiausiai liečia Druskininkuose įsikūrusios sanatorijos „Belarus“ darbuotojams, kurie neteko pajamų ES pritaikius sankcijas sanatorijai ir įšaldžius jos sąskaitas.

„Mūsų žiniomis, derinimas vyko šiandien, todėl tikėtina, kad pinigai artimiausiu metu turėtų pasiekti darbuotojus. Iš savo pusės kuo skubiau teikiame pagalbą ir reikiamus išaiškinimus institucijoms ir bankui“, – BNS sakė Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros tarnybos direktorė Jekaterina Govina.

„Labai viliuosi, kad pinigai kaip įmanoma greičiau pasieks žmones“, – pridūrė centrinio banko atstovė.

Sanatorija teigia, kad bankas „Swedbank“ jos sąskaitas įšaldė gruodžio 18 dieną, motyvuodamas Europos Sąjungos įvestomis sankcijomis Baltarusijos režimo atstovams.

Užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį pranešė, kad kreipėsi į banką, jog iš sąskaitų būtų galima išmokėti atlyginimus darbuotojams.

Anot J. Govinos, bankas apie sąskaitų įšaldymą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT) ir Užsienio reikalų ministeriją (URM) informavo gruodžio 21 dieną.

Pasak jos, pagal įstatymą siekiant pasinaudoti išimtimi, reikia kreiptis į FNTT, o ši institucija ar finansų įstaiga kreipiasi į URM dėl išimties suteikimo.

„Kaip šiandien informavo URM, buvo suteikta išimtis sanatorijos darbuotojų darbo užmokesčio išmokėjimui, prastovose esančių darbuotojų darbo užmokesčiui subsidijuoti bei įsipareigojimams Lietuvos valstybei vykdyti. FNTT suderinus su banku konkrečius mokėjimus, jie bus išmokėti iš banke esančios sąskaitos gavėjams“, – sakė ji.

Druskininkų meras Ričardas Malinauskas BNS teigė nuolat palaikantis ryšį su sanatorijos vadovybe ir gavęs informaciją apie galimą vienos sąskaitos atblokavimą.

„Kadangi tai liečia Druskininkų žmones, tai pastoviai bendrauju su sanatorijos vadovybe ir šiandien kontaktavom bemaž 10 kartų“, – sakė R. Malinauskas.

Vis dėlto, anot jo, ketvirtadienį bankas nespėjo atlikti numatytų veiksmų, papildomus dokumentus turi pateikti ir sanatorija.

„Duotas nurodymas iš tos sąskaitos apmokėti darbo užmokestį ir mokesčius, bet bankas šiandien paaiškino sanatorijos vadovybei, kad nespės padaryti tokių operacijų, kadangi sanatorijos vadovybė, administracija turi pateikti bankui visus išrašus apie darbuotojus, apie jiems priklausančius darbo užmokesčius“, – teigė Druskininkų meras.

„Kiek supratau iš sanatorijos vadovo, būtent bankas pervedinės darbo užmokestį, o ne pati sanatorija“, – pridūrė jis.

Sanatorijos sąskaitos buvo įšaldytos netrukus po to, kai ES įvedė sankcijas Baltarusijos prezidento administracijoje veikiančiai Vyriausiajai ūkio valdybai. Ši valdyba yra sanatorijos dalininkė.

R. Malinauskas ir sanatorijos vadovai kritikavo tokį sprendimą. Pasak jų, dėl sankcijų įšaldymo pajamų gali netekti beveik 400 sanatorijos darbuotojų, dauguma kurių yra lietuviai.

Jie kritikavo centrinę valdžią dėl nepakankamos paramos. R. Malinauskas sako, kad panaši Baltarusijos sanatorija veikia Jūrmaloje Latvijoje, bet jos sąskaitos nėra įšaldytos.