Augimą slopins prastėjanti paklausa eksporto rinkose, aukštesnės palūkanos ir kiti veiksniai, teigiama „Swedbank“ pranešime.

„Pagal techninį recesijos apibrėžimą – du ketvirčius iš eilės mažėjantį BVP – Lietuva, panašu, jau atsidūrė recesijoje. Lietuvos ekonomika traukėsi ir praėjusių metų pabaigoje, o pirmaisiais šių metų mėnesiais dar nematome labai džiuginančių tendencijų. Apdirbamosios gamybos apimtys yra dešimtadaliu mažesnės nei buvo prieš metus, šiek tiek sumažėjo mažmeninė prekyba, traukėsi gyventojų investicijos į nekilnojamąjį turtą“, − pranešime sako „Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Pagal techninį recesijos apibrėžimą – du ketvirčius iš eilės mažėjantį BVP – Lietuva, panašu, jau atsidūrė recesijoje.

Kaip prognozuoja bankas, nedarbo lygis šiemet padidės iki 7,3 proc. – labiausiai dėl mažesnio užimtumo pramonėje.

Vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje šiemet turėtų padidėti 10,9 proc. ir metų pabaigoje pasieks 2052 eurus prieš mokesčius. Kitais metais prognozuojamas atlyginimų augimo sulėtėjimas iki 7,2 procento.

Šių metų pabaigoje vidutinė metinė infliacija Lietuvoje sumažės iki 3 procentų, o kitais metais sieks tik 1,8 procento, tačiau sparčiai kylantys atlyginimai greičiausiai ir toliau kaitins paslaugų kainų augimą.

Anot banko, Europos Centrinis Bankas bazines palūkanų normas iki šių metų liepos dar didins tris kartus po 25 bazinius punktus, o jas sparčiai mažinti pradės kitų metų pradžioje.

Remiantis banko ekonomistų prognozėmis, šiemet Estijos BVP sumažės 0,8 proc., o Latvijos ekonomika šiek tiek augs, pasaulyje numatomas 2,4 proc. augimas.

Vien ketvirtąjį ketvirtį Lietuvos BVP to meto kainomis siekė 17,5 mlrd. eurų ir, palyginti su tuo pačiu laiku prieš metus, smuko 0,4 proc., o palyginti su trečiuoju ketvirčiu – smuko 0,5 proc. (pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką).

Anksčiau skelbta, kad Lietuvos BVP 2022 metais pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, augo 2,2 proc., o nepašalinus – 1,9 proc., o ketvirtąjį ketvirtį ekonomikos metinis nuosmukis buvo 0,4 proc., o ketvirčio – 1,7 procento.

Vertinant gamybos metodu, per ketvirtį didžiausios neigiamos įtakos BVP pokyčiui turėjo apdirbamosios gamybos, didmeninės ir mažmeninės prekybos, transporto ir saugojimo bei žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės įmonių veiklos rezultatai.

Vertinant BVP išlaidų metodu, per ketvirtį namų ūkių galutinio vartojimo išlaidos sumažėjo 0,4 proc., valdžios sektoriaus galutinio vartojimo išlaidos padidėjo 0,2 proc., bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas padidėjo 3,1 proc.

Prekių ir paslaugų eksportas mažėjo 3,6 proc., prekių ir paslaugų importas – 1,8 proc.

Trečiąjį ketvirtojo ketvirčio BVP įvertį Valstybės duomenų agentūra skelbs balandžio 3 dieną.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) per metus augo 2,5 procento. Visoje ES ekonomikos augimas siekė 2,4 proc., o tik euro zonoje – 2,1 procento.

Latvijoje BVP per metus smuko 0,4 proc., Estija naujausių duomenų kol kas nepateikė.

Trečiąjį ketvirtį, palyginti su antruoju, Lietuvos BVP augo 0,4 proc., Latvijos – mažėjo 1,7 procento. Visoje ES ir tik euro zonoje ekonomika per ketvirtį augo po 0,2 proc.

Tačiau 2023 metais šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) turėtų augti 0,5 proc. – gerokai lėčiau nei manyta vasarą (2,5 proc.).

Pasak Komisijos, energijos ir kitų sąnaudų didėjimas lėmė kai kurių ekonomikos sektorių konkurencingumo praradimą bei stabdė investicijas, pranešė EK atstovybė Lietuvoje.

„Dėl to realaus BVP augimas lėtėja, o ekonomika pradės trauktis 2022 metų pabaigoje. Vis dėlto prognozuojama, kad realusis BVP 2022 metais padidės 2,5 proc. dėl gerų ekonominių rezultatų metų pradžioje“, – nurodė EK.

„Rusijos invazija į Ukrainą lėmė pasitikėjimo kritimą, didelius žaliavų tiekimo sutrikimus ir eksporto į Rusiją, Baltarusiją ir Ukrainą nuostolius. Tuo pat metu stiprus vartotojų kainų augimas, viršijantis namų ūkių pajamų augimą, neigiamai atsiliepė privačiam vartojimui“, – teigia Komisija. 

Anot jos, neigiamos įtakos kitąmet turės karas Ukrainoje ir sutrūkusios tiekimo grandinės, mažėjanti eksporto paklausa, padidėjęs ekonominis neapibrėžtumas ir lėtėjančios investicijos, padidėjusios energijos kainos ir slopstantis vartojimas.

„Gerokai išaugusios prekių ir vartotojų kainos, išaugusios palūkanų normos ir užsitęsęs neapibrėžtumas stabdys pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių ekonomikos augimą, o tai darys nepalankią įtaką Lietuvos eksportuotojams. Prognozuojama, kad aukštesnės kainos taip pat stabdys vidaus paklausą“, – teigia EK.

Lėtėjant kainų augimui ir atsistatant eksporto paklausai numatoma, kad ekonomikos augimas turėtų vėl paspartėti 2024 metais – iki 2,4 procento.

Prognozuojama, kad vidutinė suderinta infliacija šiemet pasieks 18,9 proc. ir pradės mažėti iki 9,1 proc. 2023 metais ir 2,1 proc. – 2024 metais.

Anot EK, aukšta infliacija ir spartus atlyginimų augimas didina valstybės biudžeto pajamas, todėl prognozuojamas mažesnis nei planuota viešųjų finansų deficitas tiek 2022 metais – 1,9 proc. BVP, tiek 2023 metais – 4,4 proc. BVP.

EK teigimu, darbo rinka Lietuvoje išlieka labai stipri ir tebesitęsiantis darbo jėgos trūkumas lems tolimesnį, nors ir lėtesnį, atlyginimų kilimą šalyje.

Nedarbas šiemet turėtų siekti 6 proc., o kitąmet – 7,1 procento.

Tikimasi, kad 2024 metais biudžeto deficitas, pasibaigus laikinos paramos namų ūkiams ir verslams priemonėms bei atsigaunant ekonomikai, taip pat dėl planuojamų mokesčių sistemos reformų mažės iki 1,8 procento.

Tačiau centrinis bankas pabrėžia, jog prognozes lydi itin didelis neapibrėžtumas, o dabartinių rizikų balansas yra dar labiau neigiamas, nei birželį skelbiant prognozes. Tai reiškia, jog yra didesnė tikimybė, kad ateityje prognozės gali būti greičiau sumažintos, nei padidintos.

LB vertinimu, išsipildžius itin nepalankioms rizikoms, šalies ekonomikos augimas 2023 metais galėtų būti iki 3,8 proc. punkto lėtesnis – tai yra BVP nuosmukis būtų 2,9 proc., o infliacija – iki 5,1 proc. punkto didesnė, nei numatoma pagal pagrindinį scenarijų – tai yra 13,5 procento.

LB teigimu, šių metų BVP prognozė nekeičiama, nes suprastėjusį pastarojo meto raidos vertinimą kompensuoja kur kas  geresni pirmojo pusmečio ekonomikos rodikliai.

„Šių metų pirmojo pusmečio augimas buvo šiek tiek geresnis nei tikėjomės, bet antras metų pusmetis bus šiek tiek prastesnis ir tai veikia kaip vienas kitą kompensuojantys veiksniai. Kitų metų prognozė bloginama (...) Tai daugiausiai susiję su prastesne namų ūkio vartojimo raida“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė LB vadovas Gediminas Šimkus.

Visgi vyraujant neapibrėžtumui dėl energijos išteklių ir esant aukštai infliacijai, lėtėja pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių, o kartu ir Lietuvos ekonomikos augimas.

Vartotojų ir verslo nuotaikos niaukiasi ir pasirodo pirmieji pramonės ir mažmeninės prekybos apimčių mažėjimo ženklai.

„Pasaulio ekonomikos augimas lėtėja, tai atsilieps ir Lietuvos eksportuojamų prekių ir paslaugų paklausai, ji augs lėčiau. Vartotojų ir verslo nuotaikos niaukiasi ir pasirodo pirmieji pramonės ir mažmeninės prekybos apimčių mažėjimo ženklai“, – teigė G. Šimkus.

Prognozuojama, kad metinė infliacija šiemet sieks 18,3 proc., tačiau jos augimas jau pradeda slopti ir kitąmet rodiklis turėtų siekti 8,4 proc. Šiemet birželį bankas prognozavo, kad infliacija atitinkamai augs 15,2 ir 4,6 procento.

„Infliacija pastaruoju metu nors ir slopsta, ji išliks pakankamai aukšta“, – teigė LB vadovas.

LB skaičiuoja, kad vidutinis darbo užmokestis šiemet augs 12,7 proc., o 2023 metais – 8,7 proc., jei minimali alga kitais metais būtų didinama 15 proc., kaip siūlo Vyriausybė.

Tuo metu nedarbo lygis šiemet turėtų siekti 6,3 proc., o 2023 metais – 7,1 procento.

G. Šimkus pastebi, kad įkarštis darbo rinkoje vis dar yra didelis, anot jo, didelę darbuotojų paklausą rodo ir augantis užimtumas, kuris itin sparčiai didėjo pastaruoju metu.

„Prie to gerokai prisidėjo pozityvi migracija, karo pabėgėlių iš Ukrainos įsitraukimas į mūsų darbo rinką“, – teigė LB vadovas.

Pasak jos, vis tik paskutiniai trečiojo ketvirčio duomenys rodo, kad užimtųjų skaičiaus augimas pradėjo lėtėti, nors antrąjį ketvirtį buvo sparčiausias nuo šių duomenų skaičiavimo pradžios.

„Tokia įtampa darbo rinkoje turi įtakos darbo užmokesčio augimo dinamikai. Nors ir atlyginimų augimo spurtas antrą ketvirtį dar buvo matomas, bet matomi ir pirmieji lėtėjimo ženklai, augančios energijos sąnaudos, didėjanti prekių ir paslaugų savikaina pradeda riboti įmonių galimybes sparčiau kelti atlyginimus“, – teigė G. Šimkus.

Reikšmingi energijos žaliavų kainų, ypač gamtinių dujų, svyravimai nepalankiai veikia tiek namų ūkių, tiek verslo nuotaikas ir lūkesčius, o tai lemia atsargesnį namų ūkių vartojimą ir riboja įmonių norą investuoti.

LB vadovo teigimu, gyventojų pasitikėjimo rodiklis rugpjūčio mėnesį buvo artimas žemiausiam lygiui per pastarąjį dešimtmetį, o itin nepalankūs lūkesčiai buvo dėl artimiausios ekonominės raidos.

„Matome, vartotojai labiausiai linkę atsisakyti brangesnių, retesnių pirkinių, tai truputį kontrastuoja su savo finansinės padėties vertinimu, kuris vis dar buvo palankus“, – žurnalistams teigė G. Šimkus.

Tuo metu prastėjančias verslo nuotaikas atspindi įmonių apyvartos duomenys. Pasak jo, jos mažėjimas pastebimas apdirbamosios pramonės, eksporto, chemijos, medienos, metalų pramonės srityse.

„Mažmeninės prekybos apyvarta taip pat jau kuris laikas pasukusi žemyn, priežastys to yra skirtingos. (...) Akivaizdžiai matome ir vertiname, kad tai dėl infliacijos kainų lygio augimo, ir jei absoliučiomis sumomis apyvartos auga, realiai įsigyjamų prekių yra vis mažiau“, – sakė G. Šimkus.

„Paslaugų sektorius parodė kad ir nedidelę, bet augimo tendenciją“, – pridūrė jis.

Teigiama, jog Lietuvos ekonomikos raidai artimiausiais metais didžiausią įtaką darys Rusijos karo prieš Ukrainą padariniai ir tolesnė jo eiga. Tai lemia, kad šiuo metu šalies ekonomikos prognozes gaubia itin didelis neapibrėžtumas.

Vyriausybė galėtų kompensuoti energiją imliam verslui

Vyriausybė turėtų ieškoti sisteminio požiūrio kompensuojant padidėjusias energetikos kainas ne tik gyventojams, bet ir verslui, sako centrinio banko vadovas. Tačiau G. Šimkus pabrėžia, kad parama turėtų būti koordinuota, atsižvelgiant į biudžeto galimybes.

„Šiuo atveju itin svarbu, kad parama visoms grupėms būtų koordinuota tarpusavyje, tikslinga, nes biudžeto galimybės nėra beribės“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė G. Šimkus.

Šiuo atveju itin svarbu, kad parama visoms grupėms būtų koordinuota tarpusavyje, tikslinga, nes biudžeto galimybės nėra beribės.

LB banko vadovo teigimu, kompensacijų visų pirma turėtų sulaukti energijai imlus verslas, tarkime, kompensuojant skirtumą tarp „Nord Pool“ kainų vidurkio ir įmonių mokamos kainos.

„Kokios tai bus kompensacijos, ar mokesčių atidėjimas, ar tikslinės subsidijos, ar garantijos paskoloms, turi nuspręsti pati Vyriausybė įvertindama planuojamos paramos visumą. Pavyzdžiui, kodėl įmonėms nebūtų galima teikti subsidijų kompensuojant „Nord Pool“ kainų vidurkio ir Lietuvos įmonių perkamų kainų skirtumą“, – sakė G.Šimkus. 

Banko vadovas pabrėžė, kad nesvarbu, kokias kompensacinės priemonės bus pasirinktos, ar pajamų didinimo, ar kainų kompensavimo, jos turi būti sisteminės, nedubliuojančios viena kitos.

„Jų (kompensacinių priemonių – BNS) taiklumas yra itin svarbus. Jos turi būti nukreiptos tiems, kam pagalbos labiausiai reikia: socialiai pažeidžiamiems ir labiausiai nukentėjusioms, energetiškai imlioms įmonėms“, – sakė G. Šimkus.

„Nepamirškime ir pasižiūrėjimo į ateitį – vis tik esame daugiausia energijos importuojanti šalis, todėl mums būtina sukurti elektros energijos generacijos pajėgumus, todėl įvairios paramos priemonės, kurios užtikrina atsinaujinančių energijos išteklių gamybos kūrimą taip pat turėtų būti itin svarbios“, – pridūrė centrinio banko vadovas. 

Rugsėjo pradžioje G. Šimkus teigė, kad padidėjusias išlaidas įmonės galėtų kompensuoti pelno sąskaita – anot jo, praėjusiais metais verslas uždirbo nemažus pelnus ir susikūrė pakankamai didelius rezervus.

Tuomet jis sakė, kad būtų galima išskirti specifines verslo nišas, kur energetika savikainoje sudaro kur kas didesnę dalį, o  be paramos, svarbiau būtų sukurti instrumentus, kurie įgalintų verslą augti ir plėstis bei rasti naujų rinkų.

Premjerė Ingrida Šimonytė yra sakiusi, kad itin didelių energijos kainų slegiamas ir valstybės paramos prašantis verslas taip pat turi galvoti apie rizikas ir nuo jų apsidrausti. Kita vertus, ji sakė, jog Vyriausybė ieškos sprendimų, kaip padėti išgyventi sunkmetį ir žmonėms, ir verslui.

I. Šimonytė pabrėžė, jog Vyriausybė turi parengusi nemažą verslui skirtą pagalbos priemonių paketą, tačiau pagrindinis dėmesys turi būti skirtas verslo naudojamų energetikos šaltinių transformacijai.

Prezidentas Gitanas Nausėda yra sakęs, kad siekiant amortizuoti išaugusias energijos kainas verslui pagalba galėtų būti teikiama per lengvatines paskolas, mokesčių atidėjimą bei įvairias subsidijas smulkiajam verslui – jos galėtų būti skiriamos ir atsižvelgiant į energetikos išteklių sunaudojimą. Be to, anot jo, reikėtų įvertinti ir elektros kainos subsidijas verslui.

G. Nausėdos teigimu, bendra parama gyventojams ir verslui galėtų siekti 4,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – po maždaug 2,3 proc. BNS skaičiavimais ir remiantis Finansų ministerijos kitų metų BVP augimo prognoze (to meto kainomis), ši suma galėtų siekti beveik 3,2 mlrd. eurų.

LB teigimu, šių metų BVP prognozė nekeičiama, nes suprastėjusį pastarojo meto raidos vertinimą kompensuoja kur kas  geresni pirmojo pusmečio ekonomikos rodikliai.

„Šių metų pirmojo pusmečio augimas buvo šiek tiek geresnis nei tikėjomės, bet antras metų pusmetis bus šiek tiek prastesnis ir tai veikia kaip vienas kitą kompensuojantys veiksniai. Kitų metų prognozė bloginama (...) Tai daugiausiai susiję su prastesne namų ūkio vartojimo raida“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė LB vadovas Gediminas Šimkus.

Visgi vyraujant neapibrėžtumui dėl energijos išteklių ir esant aukštai infliacijai, lėtėja pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių, o kartu ir Lietuvos ekonomikos augimas.

Prognozuojama, kad metinė infliacija šiemet sieks 18,3 proc., tačiau jos augimas jau pradeda slopti ir kitąmet rodiklis turėtų siekti 8,4 proc.

Numatoma, kad šiemet vidutinis darbo užmokestis augs 12,7 proc., o 2023 metais – 8,7 proc., jei minimali alga kitais metais būtų didinama 15 proc., kaip siūlo Vyriausybė.

Lietuvos ekonomikos smukimas antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju, siekė 0,5 procento. BVP per ketvirtį taip pat smuko Latvijoje (1 proc.), Estijoje (1,3 proc.) ir Lenkijoje (2,1 proc.).

Visoje ES ekonomika per ketvirtį augo 0,7 proc., o tik euro zonoje – 0,8 procento.

Lietuvos BVP per metus augo 2,6 procento. Visoje ES ekonomikos augimas siekė 4,2 proc., o tik euro zonoje – 4,1 procento. Latvijoje BVP per metus augo 2,9 proc., Estijoje – 0,3 procento.

Manoma, kad 2023 metais ekonomikos augimas paspartės iki 2,5 proc., pranešė EK atstovybė Lietuvoje.

„Lietuvos ekonomika demonstruoja atsparumą, nors augimas slopsta. Dėl Rusijos sukelto karo Europoje ekonomikos augimo prognozės peržiūrimos žemyn, o kainų augimas viršija ankstesnius lūkesčius“, – pranešime teigė EK atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega.

Vidutinė metinė infliacija, numatoma, pasieks 17 proc. šiemet, o kitąmet sumažės iki 5,1 procento (gegužę prognozuota atitinkamai 12,5 proc. ir 3 proc.).

Prognozuojama, kad šiemet visa ES ekonomika augs 2,7 proc., o 2023 metais – 1,5 proc. Euro zonos augimas šiemet turėtų siekti 2,6 proc., o 2023 metais – sulėtėti iki 1,4 proc.

„Rusijos karas prieš Ukrainą ir toliau temdo Europos gyvenimą ir mūsų ekonomiką. Iššūkių kyla įvairiose srityse – nuo didėjančių energijos ir maisto kainų iki labai neaiškių pasaulinių perspektyvų. Mums pasisekė, kad įveikus ankstesnę krizę ir ekonomikai grįžtant į augimą mūsų pradinė padėtis yra stipri“, – pranešime sakė EK pirmininkės pavaduotojas Valdis Dombrovskis.

„Antrąjį šių metų pusmetį ekonomikos augimas smarkiai sulėtės, tačiau 2023 metais įgaus daugiau jėgos“, – teigė jis.

Prognozuojama, kad vidutinė metinė infliacija šiemet pasieks aukščiausią lygį – 7,6 proc. euro zonoje ir 8,3 proc. ES, o 2023 metais sumažės atitinkamai iki 4,0 ir 4,6 proc.

„Atsižvelgiant į didelę infliaciją ir griežtėjančias finansavimo sąlygas, bus svarbu rasti tinkamą pusiausvyrą tarp perėjimo prie apdairesnės fiskalinės politikos ir pažeidžiamiausių asmenų apsaugos. Taip pat turėtume sumažinti savo priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro“, – teigė V. Dombrovskis.

Už ekonomiką atsakingas EK narys Paolo'as Gentiloni's atkreipė dėmesį, kad Maskvos veiksmai trikdo energijos ir grūdų tiekimą, didina kainas ir mažina pasitikėjimą.

„Atvėrus mūsų ekonomiką įgytas pagreitis turėtų palaikyti metinį augimą Europoje 2022 metais, tačiau 2023 metais mūsų prognozė gerokai prastesnė. Numatoma, kad rekordiškai didelė infliacija šiais metais pasieks aukščiausią tašką, o 2023 metais laipsniškai mažės“, – pranešime sakė jis.

Eurokomisaro teigimu, kadangi nežinoma, kokia bus karo eiga ir dujų tiekimo patikimumas, todėl šiai prognozei būdingas didelis neapibrėžtumas ir ekonomikos vystymosi sulėtėjimo rizika.

Tokia nuomonė paremta įvertinimu, kad pernai net 15,1 proc. Lietuvos BVP sudarė prekyba su Rusija. Infliacija Lietuvoje šiemet yra dviženklė, panašiai kaip Estijoje, Čekijoje, Lenkijoje bei Rumunijoje. Spartesnio nei prognozuota BVP augimo šiemet gali pasiekti tik kelios energijos išteklių turinčios Persijos įlankos ir Afrikos šalys.

Tarptautinės rizikų valdymo bendrovės „Coface“ vertinimu, Rusijos pradėto karo Ukrainoje pabaiga artimiausiu metu yra mažai tikėtina. Kelerios derybos ir jau penki Europos Sąjungos (ES) įvesti sankcijų paketai (šeštasis dar svarstomas) taikos susitarimo kol kas nepaspartino, todėl nėra pagrindo prognozuoti greitą sankcijų panaikinimą ir grįžimą į prieškarinę padėtį. Dėl prekybos ir energijos išteklių tiekimo sutrikimų daugumai šalių numatomas lėtėjantis BVP augimas, o viso pasaulio ekonomikos augimui „Coface“ prognozę mažina 1 proc. punktu.

Atnaujintais vertinimais, labiausiai nuo karo nukentės Rusijos ir Ukrainos ekonomikos – šių šalių BVP augimas trauksis mažiausiai 5 proc. punktais. Rusijai „Coface“ šiuo metu numato bent 11 proc. p. BVP augimo sulėtėjimą, o šalies rizikingumą vertina kaip itin aukštą ir prieš keletą savaičių priskyrė D įvertį. Manoma, kad mažiausiai 5 proc. p. lėtės ir Baltarusijos BVP augimas, o Ukrainos ūkio prognozės kol kas neskelbiamos.

Karo kirčius ūkiams patirs dauguma šalių, Europoje nuosmukio išvengs tik Norvegija

„Coface“ vertinimu, iš Europos šalių tik Norvegijai prognozuojamas ekonomikos stabilumas dėl augančios paklausos šios šalies turimiems energijos ištekliams. Tarp kitų valstybių, kurioms dabartinė situacija yra palanki, yra Persijos įlankos šalys – Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE), Kuveitas, Bahreinas, Omanas, Kataras ir Saudo Arabija. Vertinama, kad šių energijos išteklių turtingų šalių ūkiai augs bent 1 proc. p. sparčiau, nei buvo numatyta iki karo pradžios.

„Coface“ vyriausiasis ekonomistas Vidurio ir Rytų Europai Gregorzas Sielewiczius sako, kad nuo Rusijos vykdomo  karo, nutrauktų arba sutrikusių prekybos ryšių bei agresorei taikomų sankcijų nukentės ne tik dauguma Europos šalių, bet ir daug kitų valstybių. Vienos prisijungė prie sankcijų ir atsisako Rusijos dujų bei naftos, kitos yra priklausomos nuo grūdų importo, kuriam sumažėjus grėstų rimti išbandymai.

Šimtams milijonų Azijos ir Afrikos gyventojų gresia badas

Daugeliui pasaulio šalių Rusija, Ukraina ir Baltarusija yra svarbios žaliavų tiekėjos, o baimė netekti ūkiams svarbių produktų nulemia staigų kainų augimą – karo pradžioje jos pasiekė istorinių aukštumų ir pastarosiomis savaitėmis mažėja labai lėtai. Tai įsuka infliacijos augimą, todėl mažėja namų ūkių pajamos ir vartojimas, gyventojai atsargiau planuoja pirkinius, pradeda labiau taupyti.

„Coface“ teigimu, nestabilumas ir neapibrėžtumas mažins investicijas ir, nepaisant rekordinių aukštumų pasiekusių grynųjų pinigų atsargų, gyventojų finansinė situacija smarkiai blogės. Vidurio ir Rytų Europos šalių ekonomikos kentės nutraukus glaudžius prekybos ryšius su Rusija, o Vakarų Europos šalys – dėl pernelyg didelės energetinės priklausomybės nuo karą pradėjusios Rusijos.

Anksčiau skelbtų tyrimų duomenimis, pasaulyje gausu šalių, kuriose kviečių ir kitų grūdinių kultūrų importas siekia 90–100 proc.  Pvz., tokiose šalyse kaip Singapūras, Honkongas, Indonezija, Vietnamas, Čadas, Kenija, Lesotas, Malaizija, Angola, Namibija ir daug kitų, iki 90–100 proc. grūdų yra importuojama, o vienos didžiausių tiekėjų buvo būtent Rusija ir Ukraina. Sutrikus grūdų tiekimui, šimtus milijonų Azijos ir Afrikos gyventojų gali ištikti badas.

Importuojama infliacija taps reiškiniu, nuo šiol būdingu visai pasaulio ekonomikai

Nors neigiama ekonominė įtaka pasieks pasaulio regionus nevienodai ir skirtingu laiku, nė vienas iš jų nebus apsaugotas nuo importuojamos infliacijos, tiekimo grandinės sutrikimų ir dėl to lėtėjančios tarpusavio prekybos. Siekdami išvengti kapitalo nutekėjimo ir valiutos nuvertėjimo, šalių centriniai bankai bus priversti griežtinti pinigų politiką bei didinti palūkanų normas. „Coface“ akcentuoja, kad augs ir socialinių neramumų rizika, ypač tose šalyse, kurios labiau priklauso nuo maisto importo, o jų gamyba itin integruota į pasaulines tiekimo grandines.

Rizikų tik daugėja, iki šiol dar jaučiame ir pandemijos padarinius

„Coface“ ekspertų vertinimu, šiuo metu rizikų pasaulio ekonomikai tik daugėja. Dėl „nulinės Covid“ politikos, vykdomos Kinijos vyriausybės, toliau gamybininkų planus griaus tiekimo grandinės sutrikimai, o tai, savo ruožtu, tik didins infliaciją. Ekonomistų skaičiavimais, šiuo metu Lietuvoje infliacija jau pasiekė 15,6 proc.

Prognozuojama, kad Rusijos vykdomo karo Ukrainoje ekonominės pasekmės labiausiai pasireikš nuo 2022 m. antrojo pusmečio.

„Akivaizdu, kad jos turės įtakos 2022 m. BVP augimo rodikliams, bet dar labiau – 2023 m. ir vėlesnio laikotarpio perspektyvoms. Kitaip tariant, randai bus gilūs, o ekonominės pasekmės, nekalbant apie  žmonių aukas, bus jaučiamos dar ne vienus metus po to, kai baigsis šis naujas karas Europos žemėje. Nors dar per anksti prognozuoti, kaip ir kada pasaulio ekonomika atsigaus nuo vienas po kito smogusių sukrėtimų, turime aiškiai suprasti: pasaulis pasikeitė ir niekas nebebus taip kaip anksčiau“, – sako G. Sielevičius.