Privertė susimąstyti

Ar gali būti, kad žmonės, pavadinti tuo pačiu vardu, iš tiesų yra panašūs, ar kiti juos tiesiog stereotipiškai vertina? Eksperimentas, kurio rezultatai buvo aprašyti žurnale "Asmenybė ir socialinė psichologija", liudija.

Jo dalyviams parodžius nepažįstamo asmens nuotrauką ir penkis prie jos parašytus vardus bei paprašius atspėti, koks yra tikrasis vardas, net 35 porc. atvejų atsakymai buvo teisingi. Jeigu tai būtų tik atsitiktinis sutapimas, teisingi atsakymai siektų ne daugiau kaip 20 proc., tikina tyrimą atlikę mokslininkai.

Atlikta daugiau nei dešimt skirtingų eksperimentų ir visi jie patvirtino vardų bei veidų atitikimo faktą, nors ir su tam tikromis išlygomis. Pasak vieno iš tyrėjų, Jeruzalės hebrajų universiteto socialinio psichologo Yonato Zwebnerio, tai ir nustebino, ir privertė susimąstyti. Žinoma, dar reikėtų atlikti ir papildomus tyrimus, tačiau gauti duomenys gana iškalbingi.

Kito eksperimento metu Izraelio gyventojams buvo pateiktos jų tautiečių nuotraukos ir galimi jų vardai bei prancūzų nuotraukos ir galimi vardai. Atspėti izraeliečių vardus jiems sekėsi daug geriau nei prancūzų, o apsispręsti, kaip galėtų atrodyti Pjeras, buvo gana sudėtinga.

Analogiškas bandymas atliktas su grupe prancūzų – jie gana tiksliai sugebėjo atspėti savo tėvynainių vardus, o spėliodami izraeliečių dažniau klydo. Mokslininkai daro išvadą, kad tai susiję su tam tikra kultūrine kiekvienos šalies specifika.

Remdamasis algoritmu robotas nustatė, kad to paties vardo savininkai yra panašūs – dažniausiai panašumas matomas akių zonoje ir burnos kampučiuose.

Bendravardžių veidai panašūs?

Įdomu, kad viename iš šių bandymų dalyvavo kompiuteriai, buvo sukurtas specialus algoritmas ir pateikta užduotis išrinkti veido bruožus, būdingus bendravardžiams. Remdamasis algoritmu robotas nustatė, kad to paties vardo savininkai yra panašūs – dažniausiai panašumas matomas akių zonoje ir burnos kampučiuose. Atitikimas iš dviejų bandymų siekė net 60 proc.

Y.Zwebneris svarsto, kad, ko gero, tai neatsitiktinumas. Tarkime, tėvai dukrai duoda vardą Joy (angliškai – džiaugsmas). Tikėtina, kad ji nesąmoningai siekia išpildyti jų lūkesčius, siejamus su vardu, ir dažniau šypsosi.

Tėvai ją vis pagiria, pasidžiaugia tuo, kad štai kaip taikliai parinko vardą. Ilgainiui susiformuoja atitinkama veido išraiška. Misisipės Millsaps universiteto psichologė ir neuromokslininkė Melissa Lea teigia, kad ne kartą yra susidūrusi su atvejais, kai žmonės, turintys du ar daugiau vardų, prašo juos vadinti ne pirmuoju, kuriuo vadino tėvai, o kuriuo nors kitu, dažniausiai motyvuodami, kad pirmasis jiems netinka.

Jos nuomone, tai greičiausiai lemia būtent stereotipinis požiūris, koks žmogus turi būti, pavyzdžiui, Ričardas, ir koks Deividas. Jei žmonės jaučiasi neatitinkantys savo vardo įvaizdžio, dažnai renkasi kitą. Yra atliktas tyrimas, kuris rodo, kad savo vardu patenkinti yra 79 proc. asmenų. Jo metu buvo apklausta 1,8 tūkst. žmonių.

Stereotipinis požiūris

Įdomi studija atlikta Niujorko Sirakūzų universitete. 500 studentų buvo paprašyti įvertinti 400 populiariausių vardų. Klausimai buvo formuluojami taip: "Įsivaizduokite, kad turite susitikti su moterimi, vardu Samanta. Kaip manote, kokia jos kompetencija, amžius ir charakteris – šilta, draugiška ar griežta, santūri?"

Ji atskleidė ryškų stereotipinį požiūrį į vardo sąsajas su lytimi ir amžiumi. Paaiškėjo, kad žema kompetencija ir šiltumas buvo dažniau siejami su moteriška lytimi. Aukštas kompetencijos lygis ir šaltumas, griežtumas labiau sietas su vyriška. Pavyzdžiui, tokių vardų kaip Ana, Karolina, Danielis, Deividas, Emilija, Evelina, Marija, Julija, Jonas, Matas, Paulius, Tomas, Natalija, Sofija, Steponas savininkams buvo priskiriamas ir šiltumas, ir kompetencija.

Šiltais, bet mažiau kompetentingais žmonėmis laikomi Hana, Kelie, Melody, Mia, Haily. Kompetentingais, bet ne tokiais šiltais linkstama laikyti Arnoldus, Gerardus, Herbertus, Hovardus, Laurynus, Reginaldus, Stiuartus.

Kai kurie vardai labai aiškiai susiejami su tam tikru amžiumi. Betty ir Briusas, pavydžiui, buvo daug dažniau priskiriami vyresniems žmonėms nei Britny ir Bredas.

Vardai gali lemti sėkmę

Su vardais ir jų vertinimu susijusių studijų yra daugybė. Jos liudija, kad mokytojai geriau įvertina mokinius, kurių vardai vienu ar kitu laikotarpiu buvo populiarūs.

Didžiojoje Britanijoje karališkuosius vardus turintys asmenys, tokie kaip Elizabeta, Karolina, Džeimsas, Ričardas, laikomi labiau lydimais sėkmės. Patraukliausiais įvardyti buvo švelnus moteriškas Sofi ir trumpas, rimtas vyriškas Džeko vardai.

JAV nustatyta, kad darbą lengviau gauti žmonėms, kurių vardai tradiciškai priskiriami baltiesiems, tarkime, Emilijai, o ne Lakišai. Keistų vardų savininkai darbdavių taip pat vertinami mažiau palankiai nei įprastų, tradicinių.

Berniukai, kurių vardai skamba švelniau, moteriškiau, mokykloje dažniau skriaudžiami, nei turintys vyriškus, griežtesnius vardus. Randama ir istorinių sąsąjų. Jeigu jūsų sūnus mušeika, galbūt kaltas jo vardas Robinas (aliuzija į Robiną Hudą)?

Įdomūs faktai

Esame linkę nesąmoningai palankiau vertinti žmones, kurių vardas toks pats kaip ir mūsų.

Vardas gali nulemti ir profesiją, nustatyta, kad tie, kurių vardai anglų kalboje prasideda raidėmis La, pavyzdžiui Laura, dažniau tampa teisininkais (angliškai lawer – teisininkas), o tie, kurių vardo pradžia De, tarkime, Denis, nusprendžia tapti odontologais (angliškai odontologas – dentist).

Mergaitės, kurių vardai moteriškesni, rečiau tampa mokslininkėmis.

Keistų vardų savininkai, mokytojų teigimu, dažniau turi elgesio problemų.

Labiau linkę nusikalsti tie, kurių vardai nepopuliarūs.