Pokyčiai – akivaizdūs

Lietuvoje analogų neturinti kvapų mažinimo sistema sumontuota į Dumpius atitekančių nevalytų nuotekų sistemoje, kur smėliagaudėse vyksta pirminis nuotekų valymo procesas. Tačiau šis technologinis taškas daugiausia ir kėlė bėdų dėl išsiskiriančių kvapų koncentracijos.

Nemalonių kvapų naikinimui bendrovė pasitelkė aktyvios oksidacijos technologiją.

Tai – ozono kaukė miestui, jos poveikį jaučia visa pietinė Klaipėdos dalis.

Tai, kad sistema veikia puikiai, galėjo įsitikinti ir Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

"Gali net suabejoti, ar esi ant molo Melnragėje, ar Dumpiuose. Dar visai neseniai iš toli buvo galima užuosti nemalonius kvapus. Šiandien reikėtų kalbėti ne apie tai, ką matai, o ką gali užuosti", – apžiūrinėdamas naujus technologinius įrenginius stebėjosi V.Grubliauskas.

Klaipėdos meras pabrėžė, kad investicija į tokią technologiją tikrai yra labai prasminga.

"Tai – ozono kaukė miestui, jos poveikį jaučia visa pietinė Klaipėdos dalis", – džiaugėsi V.Grubliauskas.

Vytautas Grubliauskas: gali net suabejoti, ar esi ant molo Melnragėje, ar Dumpiuose.

Pasitelkė ozoną

Jau pirmieji technologijos bandymai parodė, kad kvapų smėliagaudėse sumažėjo keliskart.

"Naudojant aktyvios oksidacijos technologiją, jau pirmajame nuotekų valymo etape iš nuotekų išsiskiria daug mažesni nemalonūs kvapai, nes ozonas, kuris tiekiamas per smėliagaudžių oro tiekimo sistemą, skyla ir nuotekos yra papildomai prisotinamos deguonies. Tokiu būdu nuotekose esantys sieros ir azoto junginiai yra papildomai oksiduojami ir nemalonaus kvapo išsiskyrimas yra slopinamas, o nuotekos iš dalies dar yra ir dezinfekuojamos", – tikino bendrovės "Klaipėdos vanduo" generalinis direktorius Benitas Jonikas.

Ozonavimo įranga telpa nedideliame moduliniame pastate, ozonas yra gaminamas čia pat ir į nuotekų valymo procesą patenka uždaromis sistemomis.

Aktyvios oksidacijos technologija Dumpių nuotekų valykloje įdiegta per pusmetį.

Efektyvumas – 99 proc.

Mažindami kvapų sklaidą įdiegėme ne tik aktyvios oksidacijos technologiją smėliagaudėje, bet modernizavome ir ventiliacinę sistemą.

Į Klaipėdos nuotekų valyklą, įsikūrusią Dumpiuose, kas valandą atkeliauja apie 2 tūkst. kubinių metrų nuotekų. Nuotekos slėgine linija atiteka iš uostamiesčio, Gargždų, Priekulės ir dar kelių gyvenviečių.

Iš buitinių nuotekų pirmiausia šalinamos stambios šiukšlės, atliekos, įvairios priemaišos. Joms pašalinti įrengtos automatinės grotos, smėlio separatoriai, aeruojamos smėliagaudės, kurios naudojamos smėliui, riebalams ir kitoms panašioms medžiagoms atskirti.

Tad nenuostabu, kad būtent grotų ir smėliagaudžių pastate, kuriame visų pirma valomos nuotekos, iki šiol susidarydavo didžiausia nemalonių kvapų koncentracija.

"Klaipėdos vandens" vadovas B.Jonikas pripažino, kad įmonės technologai laukia vidurvasario, kai kvapų koncentracija ore dėl karštų orų būna itin didelė. Įmonės specialistai tuomet galutinai įsitikins, kaip naujoji sistema susitvarko su užduotimis.

Sprendimas: Klaipėdos merui V.Grubliauskui (kairėje) bendrovės "Klaipėdos vanduo" vadovas B.Jonikas pristatė naujausią kvapų mažinimo technologiją Dumpiuose. Įmonės Technologinių procesų priežiūros tarnybos vadovė Kristina Bereišienė pasakojo, kaip veikia ozonavimo sistema.. Vytauto Liaudanskio nuotr.

"Mažindami kvapų sklaidą įdiegėme ne tik aktyvios oksidacijos technologiją smėliagaudėje, bet modernizavome ir ventiliacinę sistemą. Kadangi grotų patalpoje iš atitekančių nevalytų nuotekų išsiskiria sieros vandenilis, patalpoje oras turi gerai cirkuliuoti. Iš grotų patalpos ištraukiamas kvapais užterštas oras dabar yra nukreipiamas į biofiltrą", – teigė įmonės generalinis direktorius.

Vengiant biofiltro apkrovų, iš grotų patalpos ištraukiamas oras ateityje galėtų būti nukreipiamas į ant stogo esantį atnaujintą oro išvalymo reaktorių, deozonatorių, pritaikytą efektyviam oro išvalymui.

"Atlikti kvapo koncentracijos matavimai parodė, kad įgyvendintos sistemos efektyvumas siekia 99 proc.", – patikino B.Jonikas.

Diegs naujas sistemas

Aktyvios oksidacijos įdiegimas įmonei kainavo 178 tūkst. eurų be PVM.

"Klaipėdos vanduo" dar šiemet planuoja įrengti kvapų stebėjimo sistemą – keturias elektronines "nosis", kurios realiuoju laiku galėtų matuoti kvapus skirtinguose miesto nuotekų valyklos teritorijos taškuose.

Bendrovė per dvejus metus į kvapų mažinimo technologijas investavo beveik pusę milijono eurų.

Nuotekų valykloje Dumpiuose nemalonūs kvapai sumažėjo nuo 3 iki 16 kartų, skaičiuojant europiniais kvapo vienetais.

Vasario 10 dieną vandens lygis krenta, tačiau ne taip sparčiai kaip norėtųsi. Dumpių nuotekų valykla dirba padidintomis pajėgomis, įprastai per mėnesį išvaloma apie 1 milijonas kubinių metrų nuotekų, sausio mėnesį, o ypač paskutinę savaitę, išvalomų nuotekų skaičius išaugo dvigubai – iki 2 milijonų kubinių metrų. Tam įtakos turėjo staiga nutirpęs sniegas, naktimis krentantis lietus, dalis lietaus vandens patenka į buitinių nuotekų tinklus ir slėgine linija atkeliauja į Dumpių nuotekų valyklą. Nemažai dėl to problemų kyla Klaipėdos rajone.

Bendrovės „Klaipėdos vanduo“ eksploatuojami buitinių nuotekų tinklai ir siurblinės dėl polaidžio užtvindomi labai dideliu kiekiu gruntinio ir paviršinio vandens, o gyventojams dėl to kyla problemų išleisti buitines nuotekas iš namų. Siurbliai, pumpuojantys buitines nuotekas iš Klaipėdos rajono gyvenviečių į Dumpių nuotekų valyklą, dirba maksimaliomis pajėgomis. Siekiant mažinti nepatogumus gyventojams, dalis nuotekų iš tinklų ir siurblinių išvežamos ir hidrodinaminėmis mašinomis. Per parą iš Klaipėdos rajono siurblinių ir tinklų papildomai išvežama po kelis šimtus kubinių metrų nuotekų.

Informuojame, kad bendrovė „Klaipėdos vanduo“ paviršinių nuotekų tinklus prižiūri tik Klaipėdos mieste, todėl uostamiesčio gyventojų prašoma apie užlietas teritorijas pranešti visą parą dirbančiai operatyvinio valdymo grupei, telefonu 8 46 220 220 arba rašyti žinutę į „Klaipėdos vanduo“ feisbuko paskyrą.

AB „Klaipėdos vanduo“ Klaipėdos rajone nėra atsakinga už paviršinių nuotekų tinklus ir nuosavų kiemų, bendro naudojimo teritorijų užtvindymus dėl staigaus atlydžio. Klaipėdos rajone paviršinių nuotekų tvarkymą vykdo UAB „Klaipėdos rajono energija“. Bendrovė veiklą vykdo tose Klaipėdos rajono savivaldybės gyvenviečių teritorijose, kuriose yra savivaldybei priklausanti paviršinių nuotekų infrastruktūra.

Priemiestinėse teritorijose infrastruktūra dažniausiai priklauso privatiems asmenims, kvartalų vystytojams. Šiuo metu Savivaldybė rengia dokumentus reikalingus Klaipėdos rajono paviršinių nuotekų infrastruktūros plėtros specialiojo plano parengimo viešajam pirkimui. Specialusis planas leis kompleksiškai išspręsti paviršinio vandens tvarkymą rajone. Kilus klausimams dėl paviršinių nuotekų tvarkymo Klaipėdos rajone ar norint informuoti apie problemas, kviečiame kreiptis į UAB „Klaipėdos rajono energija“ Paviršinių nuotekų skyriaus vadovę Daivą Niedvarienę telefonu +370 656 91 994.

Šviečiančios ir skraidančios eglutės įkurdintos ant trijų metrų aukščio karkaso, administracinio pastato fojė. Unikalias eglutes po darbų kūrė patys darbuotojai – ant mažų metalinių karkasų klijavo pušų šakeles ir jas dekoravo kalėdiniais papuošimais. Tarsi Kalėdinio sapno, nusileidžiančio į kiekvieno namus, kūrybos siela – jau 37 metus „Klaipėdos vandenyse“ dirbanti Birutė Bražienė.

„Šis darbas buvo įdomus ir malonus. Džiugina, tai, kai žinai, kad gyventojai bet kada sutemus, galės ateiti ir pamatyti mūsų, visų darbuotojų bendrą darbą. Ant didžiulio karkaso pakabintos eglutės atrodo lyg iš dangaus nusileidusios ir į žemę skleidžiančios ypatingą Kalėdinę dvasią ir šviesą“, – sako bendrovės „Klaipėdos vanduo“ dispečerė Birutė Bražienė.

Birutė Bražienė. Bendrovės „Klaipėdos vanduo“ nuotr.

B. Bražienė atskleidžia – kūrybinio įkvėpimo semiasi žvejyboje. „Žvejyba tai mano meditacija, atsipalaidavimas ir naujų minčių paieškos. Kai dirbau III-oje vandenvietėje visi mano laisvadieniai buvo praleisti su meškere prie Vilhelmo kanalo. Esu pagavusi 6 kilogramų lydeką, 5 kilogramų amūrą“, – pasakoja gamtą itin mėgstanti bendrovės „Klaipėdos vanduo“ dispečerė B. Bražienė.

B. Bražienė dvejus metus iš eilės yra laimėjusi gražiausių namų vitrinų puošimo konkurse prizines vietas.

Apsėmė parką

"Pigiai pirktas daiktas negali būti geras", – teigia liaudies išmintis. Kalbant apie pigiausią projektą, ši patarlė – visiškai teisinga.

Praėjusią savaitę, kai gausiai lijo, Ąžuolyno parke įrengto tvenkinio vanduo taip pakilo, kad apsėmė suolelius.

Klaipėdiečiai socialiniuose tinkluose ėmė dalytis nuotraukomis, kuriose jie užfiksuoti apsemti vandeniu.

Žmonės aktyviai komentavo ir piktinosi teigdami, kad toks vaizdas tapo kasdienybe po parko atnaujinimo.

Esą lietaus kanalizacija čia neįrengta, o vieta iš esmės esanti itin šlapia, nes gruntiniai vandenys laikosi labai aukštai.

Kai savaitgalį paspaudė speigas, vanduo virto ledu. Vaizdas tapo dar įdomesnis.

Klaipėdos savivaldybės darbuotojai apie situaciją Ąžuolyno parke žinojo dar praėjusią savaitę ir susisiekė su bendrovės "Klaipėdos vanduo" atsakingais asmenimis.

Įmonės "Klaipėdos vanduo" Tinklų departamento vadovas Marius Martinaitis paaiškino, kad į tvenkinį, kuris yra ties Paryžiaus Komunos gatvės 10-uoju namu, vanduo atiteka įkalnėje trinkelėmis išklotais Ąžuolyno parko takais nespėjęs susigerti į dirvą.

Pastaruoju metu kritulių netrūko, todėl tvenkinyje vandens lygis pakilo.

Vaizdas: pastarosiomis dienomis parko suoliukai atsidūrė viduryje čiuožyklos. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Dengia skylėta plokštė

"Net nežinau, kada ir kieno tame tvenkinyje yra įrengtas vamzdis, kad juo vandens perteklius nubėgtų į lietaus nuotekų tinklą, einantį palei Paryžiaus Komunos gatvės 10 namą ir toliau tekėtų į tinklus po Taikos prospektu, – pasakojo M.Martinaitis. – Mūsų žmonės apie išsiliejusį tvenkinį gavo informaciją pačioje gruodžio pradžioje ir patikrino lietaus tinklus. Jie įsitikino, kad vanduo šiais tinklais teka be trikdžių, bet iš tvenkinio į mūsų lietaus tinklą vanduo kažkodėl nepatenka. Vadinasi, tas vamzdis neatlieka savo funkcijos, tikėtina, yra užsikimšęs."

Pasirodo, dar iki parko sutvarkymo kažkada seniau tvenkinyje įrengto vamzdžio galas yra uždengtas metaline plokšte, kuri prigręžiota skylučių.

Galima tik spėti, kodėl taip padaryta.

Kol kas šio vamzdžio galo neįmanoma pasiekti. Kai yra pliusinė temperatūra, jis yra giliai po vandeniu, o kai susidarė ledas, tapo dar labiau neprieinamas.

Bendrovės "Klaipėdos vanduo" darbuotojai bandė šį užsikimšimą iš lietaus nuotekų kanalizacijos pusės praplauti stipria vandens stove, bet prieš savaitę jiems to padaryti nepavyko. Technika buvo per silpna.

Teks laukti šilumos

Visa tai vyko gruodžio 3-iosios, penktadienio, pavakarę, darbininkai tikėjosi į šią vietą grįžti pirmadienį. Bet savaitgalį paspaudė šaltis ir vėliau jau buvo nebeįmanoma dirbti.

"Lietaus tinklas veikia, bet vamzdis nuo tvenkinio iki nuotekų tinklų neatlieka savo funkcijos. Tai yra ne mūsų eksploatuojamas įrenginys, todėl mes nesame už tai atsakingi. Net nežinau, ar pavyks ką nors padaryti, kol vanduo savaime nenuseks. Problema ta, kad visuose miesto tvenkiniuose turėtų būti persipylimo sistema į lietaus nuotekų tinklus. Per juos vandens perteklius turi nutekėti į artimiausią telkinį. Dalyje tvenkinių tokias sistemas esame sutvarkę savo jėgomis. Apie šitą tvenkinį nelabai žinojome, nes nebuvome su tuo susidūrę. Čia gal ne visai mūsų reikalas. Faktas, kad problema tapo akivaizdi po remontų. Net nežinome, ar seniai tas vamzdis įrengtas, ar jis anksčiau veikdavo. Kai oras leis, mes pasiaiškinsime, kiek galime išspręsti problemą, jei tik bus įmanoma, kažkokį sprendimą rasime", – aiškino M.Martinaitis.

Kol ledas nenutirps ir vanduo savaime nesusigers, klaipėdiečiai galės gėrėtis paskendusio parko vaizdais.

Miesto savivaldybės administracijos vyriausioji patarėja Inga Kubilienė pasakojo, kad iki šių metų pabaigos nedidelė dalis lietaus nuotekų tinklų vis dar priklauso savivaldybei, ją administruoja Miesto tvarkymo skyriaus darbuotojai. Visai greitai šie tinklai bus perduoti bendrovei "Klaipėdos vanduo".

Pasak I.Kubilienės, "Klaipėdos vanduo" yra savivaldybės įmonė ir padės išspręsti problemą.

Jau šiandien, gruodžio 10 d., savivaldybės darbuotojai ketina bendrauti su įmonės "Klaipėdos vanduo" darbuotojais ir spręsti, kaip dorotis su potvyniu Ąžuolyno parke.

"Savivaldybė nėra iš tų, kur nieko nedaro. Tiesiog ne viskas labai matyti", – reziumavo I.Kubilienė.

Inga Kubilienė: konkursus laimi ir vilniečiai. Klausimas, ar jie pažįsta Klaipėdą ir ar yra čia buvę.

Purve paliko batą

Panaši bėda buvo kilusi ir Šiaulių gatvėje prie "Draugystės" parko. Ten "Klaipėdos vandens" darbuotojai sutvarkė nutekėjimą, nors tai taip pat nebuvo šios bendrovės problema.

Šių darbų bendrovės žmonės ėmėsi be atskiro paliepimo, geranoriškai.

Tvenkinio prieigos buvo virtusios molio pliurza, takai buvo neišbrendami, o viena klaipėdietė taip įklimpo į purvyną, kad paliktas batas ten kyšojo kelis mėnesius.

Panašiai atsitiko ir su sakurų parku. Ten projektuotojai taip pat nepasidomėjo, kokioje žemėje suplanavo sodinti japoniškas vyšnias.

Todėl darbai sustojo ne vienam mėnesiui, teko papildomai tirti gruntą ir koreguoti planus.

Savivaldybės administracijos patarėja tikino, kad Ąžuolyno parke dirbusiems rangovams negali prikišti kompetencijos stokos, nes kiekvienai projekto daliai jie turėjo atskirus vadovus.

Projektuotojai – Vilniuje

"Būna visokių rangovų, bet šiuo atveju negalime jiems priekaištauti. Projekte nebūtinai numatytos probleminės vietos. Čia projekte nebuvo numatyta visai jokio drenažo. Pamatę problemą papildomai keitėme projektinius sprendinius. Kelias vietas nudrenavome, – pripažino I.Kubilienė. – Projektuotojams reikia nuo pat pradžių į projektą žiūrėti kitaip. Konkursus laimi ir vilniečiai. Klausimas, ar jie pažįsta Klaipėdą ir ar yra čia buvę. Atsitinka taip, kad jie net nepasivargina atvažiuoti. Geriausia, kai konkursą laimi vietos projektuotojai, kurie gerai žino šią vietovę. Bet turime laikytis Viešųjų pirkimų įstatymo ir nieko negalime padaryti."

Dėl tos pačios projektuotojų neišmanymo situacijos šiemet Ąžuolyno parke nunyko vėją ir garsą turėjusios užstoti pušelės. Projektuotojai gražiai sugalvojo, bet nepasidomėjo, kokiame grunte turės augti tos pušys.

I.Kubilienė pasakojo, kad daugiau nei pusę augalų šioje vietoje teko atsodinti. Liko tik labai nedidelė dalis pušų.

Vietoj neišgyvenusiųjų pasodinti maumedžiai ir kitokie medžiai, kurie labiau tinkami augti šlapioje žemėje. Dalį medžių čia planuojama pasodinti pavasarį.

"Žiūrėsime, kaip tie nauji augalai gyvens. Tikėkimės, kad gyvens. Pinigai išmesti, bet čia – ne mūsų, rangovo. Rangovas atsakingas", – teigė I.Kubilienė.

Pasirodo, aptariant projektus dalyvauja kai kurie savivaldybės darbuotojai. Kiekvienas žiūri savo srities – aplinkosaugininkai, miesto tvarkymo specialistai.

Projektai yra milžiniškos apimties, siekia ir tūkstantį lapų. I.Kubilienė pripažino: veikiausiai ne visi viską peržiūri, kai tokios didelės projektų apimtys.

"Dažniausiai trūkumai pamatomi dirbant. Ką galime, keičiame. Bet vis išlenda kažkokie dalykai. Problemas, jau pradėjus darbus, sprendžia ne tik viešasis, bet ir privatus sektorius. Ir Ąžuolyno, ir kituose parkuose pabaigus darbus kažką dar tenka papildomai daryti, kai pamatoma, ko dar trūksta. Pavyzdžiui, Ąžuolyne kitais metais dar statysime viešą tualetą", – kalbėjo I.Kubilienė.

Bendrovės "Klaipėdos vanduo" darbuotojams šį rudenį jau ne kartą teko kreiptis į miesto savivaldybę ir prašyti dažniau valyti nuo gatvių lapus.

Dirbdami jie vis randa lietaus nuotekų kanalizacijos groteles užkimštas lapais. Daugiausia tokių vietų yra ne pagrindinėse, o šalutinėse gatvėse, kur gatvių valymo technika sukinėjasi rečiau.

Įmonės atstovė spaudai Gintarė Butkienė vardijo, kad tai dažniausiai yra Sausio 15-osios, Naujakiemio, Debreceno, Birutės, Reikjaviko, Kauno gatvės, Baltijos pr.

Tikėtina, kad šias gatves tinkamai valyti nepavyksta ir dėl visą parą jose laikomų privačių automobilių.

"Tokiais atvejais kreipiamės į savivaldybę prašydami, kad tas vietas gatvių prižiūrėtojai valytų dažniau. Po šalnų ir stipresnio vėjo lapai krenta gausiai, o lietūs juos neša į nutekėjimo šulinius. Norėdami išvengti didesnių problemų, lietinguoju metu esame priversti prašyti aktyviau valyti gatves. To paties prašome ir daugiabučių namų bendrijas, kurios pačios prižiūri savo namų kiemus. Mūsų žmonės dirba visame mieste, jiems nuolat tenka tvarkyti kanalizaciją, vienur reikia pakeisti siurblį, kitur – hidrantą. Darbų būna visokių. Kai darbuotojai pamato užneštas groteles, lapus nukrapšto, bet būtina valyti visą gatvę ir tai reikia daryti tam skirta technika, o mes jos neturime", – kalbėjo G.Butkienė.

Sulaukę signalų apie nevalomus lapus, savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus darbuotojai ragina bendroves "Klaipėdos želdiniai" ir "Ecoservice Klaipėda" dažniau, nei numatyta, valyti gatves ir šaligatvius.

Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė patikino, kad šį rudenį pranešimų apie nevalomas ir lapais užneštas lietaus nuotekų groteles iš gyventojų negauta.

"Kol kas rangovams nuobaudų dėl lapų ant lietaus nuotekų grotelių nebuvo skirta. Kelkraščiai bus valomi du kartus per savaitę vietoj vieno karto per mėnesį. Gatvės bus šluojamos tris kartus per savaitę vietoje dviejų kartų", – patikino I.Šakalienė.

Ji teigė, kad savivaldybės darbuotojai nuolat kontroliuoja, kaip valomos gatvės. Jei tai bus atliekama netinkamai, bendrovės, atsakingos už gatvių ir šaligatvių valymą, bus baudžiamos baudomis.

Už nekokybiškai valomas gatves skiriama 300 eurų bauda už kiekvieną nustatytą atvejį, o kai netinkamai valomi šaligatviai ir kelkraščiai, bauda siekia 150 eurų.

Teršaluose nerasta naftos produktų, viršijančių leistinas normas, nurodytų paviršinių nuotekų tvarkymo reglamente. Taip pat atlikus skendinčių medžiagų koncentraciją, kuri rodo, ar lietaus vandenyje yra nuosėdos, nustatyta, kad jos taip pat neviršija leistinų normų. Kol kas dar laukiama tyrimų rezultatų, kurie turėtų atsakyti ar teršaluose rasta sunkiųjų metalų ir organinės taršos.

Gavus pirminius tyrimų rezultatus daroma išvada, kad į paviršinių nuotekų tinklus galėjo patekti smėlio, žvyro, molio priemaišos. Bendrovės „Klaipėdos vanduo“ tinklų tarnybos darbuotojai toliau tęsia darbus ieškant galimo taršos šaltinio. Papildomai tikrinami įmonių lietaus nuotekų tinklų vamzdynai, kurie susijungia su centralizuotu paviršinių nuotekų tinklu.

Bendrovė „Klaipėdos vanduo“ informuoja, jog lietaus nuotekos yra valomos valymo įrenginiuose Varnėnų g. ir Nemuno g. Juose įrengta naftos produktų gaudyklė ir dumblo nusodintuvas. Į Kuršių marias lietaus nuotekos išteka tik jį išvalius nuotekų valymo įrenginiuose. Šiuo metu yra vykdomi valymo įrenginių statybos baigiamieji darbai. Į Nemuno g. ir Varnėnų g. įrengtus valymo įrenginius lietaus vanduo atiteka net iš 391 hektarų ploto  nuo  miesto centrinės dalies, t.y. Šilutės pl., Taikos pr., Kauno g., Dubysos g., Agluonos g., ir kitų gatvių.

Pasak bendrovės „Klaipėdos vanduo“ valdybos pirmininkės Reginos Derkintytės-Kaupienės, renkantis naująjį vadovą Benito Joniko patirtis vandentvarkos paslaugų srityje buvo vienas pagrindinių kandidato privalumų: „Bendrovė jau daugiau nei metus neturėjo nuolatinio administracijos vadovo, todėl mes ieškojome žmogaus, kuris darbus galėtų pradėti čia ir dabar, be pereinamojo laikotarpio“.

Ekonomikos magistro studijas baigęs B. Jonikas turi sukaupęs beveik dešimties metų darbo patirtį SEB įmonių grupėje, kur pastaruosius kelerius metus užėmė vadovaujančias pareigas investicijų valdymo bendrovėje, o vėliau dirbo Turto banke – vadovavo Finansinio turto ir pardavimų departamentui.

„Maloniai nuteikia aplinkybė, jog šis aukščiausio lygio profesionalas ir puikios reputacijos vadovas, sostinėje užkopęs į karjeros aukštumas, grįžta dirbti į savo gimtąją Klaipėdą“, – sakė valdybos pirmininkė Regina Derkintytė-Kaupienė.

Paskirtasis bendrovės „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius B. Jonikas yra klaipėdietis, prieš 16 metų baigęs „Ąžuolyno“ gimnaziją.

Tapti bendrovės „Klaipėdos vanduo“ vadovu paraiškas buvo pateikę 47 asmenys. Specialistų atrankos agentūra išanalizavo dokumentus, po pokalbių su pretendentais juos sureitingavo ir pateikė bendrovės valdybai tinkamiausių kandidatų sąrašą. Susitikusi su atrinktais kandidatais valdyba išrinko bendrovės generalinį direktorių.

Darbo sutartis su B. Joniku bus pasirašyta, kai specialiosios tarnybos patvirtins kandidato tinkamumą eiti generalinio direktoriaus pareigas. Įprastai ši procedūra užtrunka apie mėnesį, tad tikėtina, kad naujasis bendrovės „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius pradės dirbti bendrovėje kovo pradžioje.