Tai įvyko kitą dieną po to, kai ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahus) paskelbė apie su politiniu varžovu pasiektą susitarimą dėl nepaprastosios padėties vyriausybės karo su „Hamas“ metu.

Benny Gantzas (Benis Gancas) ir keturi jo partijos nariai buvo prisaikdinti ministrais be portfelio, parlamente netrukus po balsavimo 66 balsais prieš keturis.

Prieš balsavimą juodai apsirengęs B. Netanyahu sakė parlamentui, kad „mūsų kuriama vienybė siunčia didžiulę žinią“, ir pažadėjo sunaikinti „Hamas“.

Opozicijos lyderis Yairas Lapidas (Jairas Lapidas), buvęs B. Gantzo sąjungininkas, anksčiau ketvirtadienį pareiškė, kad neprisijungs prie vyriausybės.

Per televiziją transliuotame kreipimesi Y. Lapidas apkaltino Izraelio vadovus, jo žodžiais tariant, neatleistina nesėkme, nes jie nesugebėjo užkirsti kelio netikėtam savaitgalio „Hamas“ kovotojų išpuoliui.

Nuo šeštadienio vykstančios Izraelio ir Gazos Ruožą kontroliuojančių „Hamas“ kovotojų kovos pareikalavo daugiau kaip 1,2 tūkst. gyvybių Izraelyje ir 1,35 tūkst. gyvybių blokuotame palestiniečių anklave.

B. Netanyahu ir B. Gantzas trečiadienį bendrame pareiškime paskelbė, kad jie susitarė suvienyti jėgas kovos veiksmų laikotarpiui ir sudaryti trijų narių karo meto kabinetą, į kurį įeis ir gynybos ministras Yoavas Gallantas (Joavas Galantas).

B. Netanyahu kraštutinių dešiniųjų ir ultraortodoksų žydų sąjungininkai lieka vyriausybėje.

Pagal susitarimą su B. Gantzu premjeras sutiko įšaldyti griežtosios linijos vyriausybės vykdomą teismų sistemos pertvarką, kuri sukėlė masinius gatvių protestus – didžiausius šalies istorijoje.

„Karo metu nebus svarstomi jokie su karu nesusiję įstatymų projektai ar vyriausybės remiami pasiūlymai“, – sakoma pareiškime.

Pastarąjį kartą B. Gantzas dirbo B. Netanyahu administracijoje 2020–2021 metais. Pagal rotacijos susitarimą jis turėjo perimti vyriausybės vairą antrąją kadencijos pusę, tačiau prieš jam tampant premjeru buvo paskelbti pirmalaikiai rinkimai.

Kaip pranešama, bus sudarytas nedidelis karo meto kabinetas, į kurį įeis tik B. Netanyahu, gynybos ministras Yoavas Gallantas (Joavas Galantas) ir buvęs gynybos ministras B. Gantzas. Dar du aukšto rango pareigūnai bus stebėtojai.

Buvo sutarta, kad karo metu nebus priimama jokių teisės aktų ar vyriausybės nutarimų, nesusijusių su karo valdymu.

Kol kas neaišku, kas nutiks dabartiniams B. Netanyahu vyriausybės partneriams – kraštutinių dešiniųjų ir ultraortodoksų partijoms.

Izraelio ministras pirmininkas pirmadienį paragino Izraelio opoziciją suformuoti nacionalinės vienybės vyriausybę, šalį sukrėtus kruvinam palestiniečių kovotojų grupuotės „Hamas“ išpuoliui. Pasak jo, to reikia žmonių vienybės labui.

„Hamas“ šeštadienį netikėtai užpuolė Izraelį, įsiverždama į jo teritoriją ir vykdydama raketų atakas. Izraelis surengė atsakomuosius smūgius Gazos Ruožui. Izraelyje žuvo apie 1,2 tūkst. žmonių, o Gazos Ruožo pareigūnai skelbia apie 1 tūkst. 55 žuvusius palestiniečius.

„Hamas“ buvo įsitraukusi į keletą karų su Izraeliu nuo Gazos Ruožo perėmimo 2007-aisiais. Grupuotę teroristine yra pripažinęs Izraelis, Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga, Jungtinė Karalystė bei kai kurios kitos valstybės.

„Hamas“ remia Iranas, finansuodamas ginklų įsigijimą, juos pats tiekdamas ir suteikdamas karinius apmokymus. „Hamas“ politinis biuras veikia Katare, čia įsikūrę kai kurie jų lyderiai.

Gazos Ruožui Izraelis su Egipto pagalba nuo 2007 metų taiko blokadą – apribojo prekių įvežimą į šią teritoriją ir jų išvežimą iš jos vandeniu, jūra ar oru bei pačių palestiniečių galimybes palikti šią teritoriją, išskyrus kelias dešimtis tūkstančių darbininkų.

Tai pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ambasada Izraelyje.

„Ministras B. Gantzas informavo, kad, atsiliepdamas į Ukrainos prašymą, Izraelis patieks individualios apsaugos priemonių ir įrangos Ukrainos gelbėjimo tarnyboms. Tai bus svarbi Izraelio pastangų teikti humanitarinę pagalbą Ukrainai dalis“, - pažymėjo ambasados atstovai.

Kaip anksčiau buvo pranešta, Izraelis patvirtino, kad yra pasirengęs organizuoti Jeruzalėje galimą Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimą, taip pat priimti mieste Ukrainos ir Rusijos delegacijas.

Gynybos ministras su palestiniečių lyderiu Ramaloje susitiko sekmadienį vakare. Pranešama, kad tai buvo pirmos po kelerių metų pertraukos tiesioginės derybos tarp kurio nors Izraelio vyriausybės nario ir 86 metų M. Abbaso.

Tai taip pat pirmos oficialios žydų valstybės ir palestiniečių administracijos derybos nuo birželio, kai darbą pradėjo N. Bennetto vyriausybė.

B. Gantzas nuvyko į Ramalą miestą aptarti saugumo ir ekonomikos klausimų, pirmadienį pranešė pareigūnai.

Derybos įvyko praėjus kelioms valandoms po to, kai Izraelio premjeras N. Bennettas sugrįžo iš Vašingtono, kur Baltuosiuose rūmuose susitiko su JAV prezidentu Joe Bidenu (Džo Baidenu).

J. Bidenas anksčiau sakė, kad paragins N. Bennettą rasti būdų „skatinti izraeliečių ir palestiniečių taiką, saugumą ir klestėjimą“.

„Gynybos ministras Benny Gantzas [sekmadienį] vakare susitiko su Palestinos Autonomijos pirmininku Mahmudu Abbasu aptarti saugumo politikos, civilinių ir ekonominių klausimų“, – nurodė Izraelio gynybos ministerija išplatintame pranešime.

B. Gantzas, vadovaujantis Izraelio valdančiajai koalicijai priklausančiai centristinės pakraipos partijai, pasakė M. Abbasui, „kad Izraelis siekia imtis žingsnių, kurie sustiprintų Palestinos Autonomijos ekonomiką“, rašoma pranešime.

Jame priduriama, kad gynybos ministras ir palestiniečių prezidentas „taip pat aptarė saugumo ir ekonomikos padėties formavimą Vakarų Krante ir Gazoje“.

„Jie sutarė toliau palaikyti kontaktus“, – nurodė ministerija.

Vienas N. Bennettui artimas šaltinis sakė, kad per šį susitikimą, kuriam jis pritarė, didžiausias dėmesys skirtas „ginčams tarp gynybos aparato ir Palestinos Autonomijos“.

„Taikos proceso su palestiniečiais nėra ir nebus“, kol vadovauja N. Bennettas, sakė šaltinis, prašęs neminėti jo pavardės.

Susitikime taip pat dalyvavo už civilinius reikalus Palestiniečių teritorijose atsakingos Izraelio kariuomenės tarnybos COGAT vadovas Ghasanas Alyanas (Gasanas Aljanas), palestiniečių administracijos aukšto rango pareigūnas Husseinas Al Sheikhas (Huseinas Šeichas) ir palestiniečių žvalgybos vadovas Majidas Farajas (Madžidas Faradžas).

H. Al Sheikhas socialiniame tinkle „Twitter“ patvirtino informaciją apie susitikimą. B. Gantzo biuras pranešė, kad po platesnio formato derybų gynybos ministras ir M. Abbasas „susitiko akis į akį“.

Izraelio ir Palestinos Autonomijos, įsikūrusios žydų valstybės okupuotame Vakarų Krante, santykiai pastaraisiais metais drastiškai pablogėjo.

Palestiniečius užrūstino buvęs Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahus), prie vyriausybės vairo stovėjęs 2009–2021 metais.

Jis nesiėmė jokių reikšmingų pastangų užbaigti ne vieną dešimtmetį trunkantį konfliktą ir uždegė žalią šviesą plėsti žydų nausėdijas Vakarų Krante, kurios pagal tarptautinę teisę laikomos neteisėtomis.

„Hamas“ prieš M. Abbasą

49 metų N. Bennettas į valdžią atėjo birželio mėnesį, kaip eklektiškos koalicijos, kurioje jo griežtosios nacionalistinės linijos partija turi vos kelias vietas, lyderis.

N. Bennettas yra užkietėjęs nacionalistas, griežtai pasisakantis prieš palestiniečių valstybingumą. Anksčiau jis vadovavo įtakingai žydų naujakurių lobistinei tarybai.

Jo biuras leido aiškiai suprasti, kad ideologiškai marga valdančioji koalicija, kuriai priklauso kairiojo sparno politikai ir tokie griežtojo kurso šalininkai, kaip premjeras, neplanuoja inicijuoti naujo taikos derybų rato.

Tačiau Izraelio aukščiausio rango pareigūnai užsiminė apie norą suteikti impulsą Palestinos Autonomijai, tvyrant nerimui dėl naujo konflikto su „Hamas“ islamistais, kontroliuojančiais Gazos Ruožą, kuriam Izraelis nuo 2007 metų taiko griežtą blokadą.

Gegužę per 11 dienų trukusį konfliktą Izraelis surengė Gazos Ruože šimtus aviacijos smūgių, o „Hamas“ ir kitos palestiniečių kovotojų grupuotės paleido į žydų valstybę tūkstančius raketų. Tai buvo kruviniausias konfliktas su Gazos Ruožo kovotojais nuo 2014 metų.

Konfliktas baigėsi gegužės 21-ąją sudarius paliaubų susitarimą, tačiau neramumai nesiliauja.

Pirmadienį Izraelio pasienio policija pranešė, kad mirė izraeliečių specialiųjų pajėgų snaiperis, prieš devynias dienas pašautas ir labai sunkiai sužeistas per susirėmimus su palestiniečiais prie sienos su Gazos Ruožu.

Barelis Hadaria Shmueli (Barelis Hadarija Šmuelis) priklausė pasienio policijos specialiajam daliniui, veikusiam per rugpjūčio 21-osios susirėmimus netoli tvoros, žyminčios sieną tarp islamistų judėjimo „Hamas“ valdomo anklavo ir žydų valstybės.

Nepaisydama N. Bennetto asmeninių pažiūrų jo vyriausybė siekia gerinti santykius su Palestinos Autonomija, kurie iš esmės žlugo valdant B. Netanyahu.

Seniai palestiniečių nemėgstamas B. Netanyahu dar labiau M. Abbasą atstūmė užmezgęs glaudžius santykius su ankstesniu JAV prezidentu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu), kaltintu itin dideliu šališkumu Izraelio naudai.

Tuo metu „Hamas“ pasmerkė M. Abbaso ir B. Gantzo susitikimą, pareikšdamas, kad jis „didina palestiniečių politinį susiskaldymą“.

2006 metais išrinktas M. Abbasas nuolat stiprino savo kontrolę Palestiniečių Autonomijoje. Jis atšaukė gegužę ir liepą planuotus rinkimus, nors jie turėjo būti pirmas palestiniečių balsavimas po 15 metų pertraukos.

Lyderis veteranas priežastimi nurodė Izraelio atsisakymą leisti vykti balsavimui aneksuotoje Rytų Jeruzalėje, kurią palestiniečiai laiko savo būsimos valstybės sostine.

Tačiau kai kurie palestiniečių ekspertai sakė, kad M. Abbasas sutrukdydavo „Hamas“, kai atrodydavo, kad šis judėjimas rinkimuose sutriuškins M. Abbaso partiją „Fatah“.

M. Abbaso vadovaujama Palestinos Autonomija taip pat sulaukia vis griežtesnės tarptautinės kritikos dėl teisių varžymo, kurio buvo imtasi mirus palestiniečių saugumo pareigūnų areštuotam iškiliam žmogaus teisių aktyvistui.

Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga praėjusią savaitę išreiškė susirūpinimą dėl virtinės M. Abbaso ir Palestinos Autonomijos kritikų areštų.

Izraelis ragino šalis imtis veiksmų Jungtinėse Tautose po praeitą savaitę įvykdytos atakos prieš naftos tanklaivį „Mercer Street“, per kurią žuvo du įgulos nariai. Šio laivo operatorė yra vienam izraeliečių milijardieriui priklausanti bendrovė.

JAV ir Jungtinė Karalystė irgi dėl šios atakos kaltino Iraną, bet jokia šalis iki šiol nepateikė jokių įrodymų arba žvalgybos duomenų, pagrindžiančių tokius teiginius. Iranas, kartu su jį palaikančiomis Vidurio Rytuose veikiančiomis sukarintomis grupėmis surengdavęs panašaus pobūdžio išpuolių, neigė esąs kaip nors susijęs su pastaruoju incidentu.

Duodamas interviu naujienų portalui „Ynet“ B. Gantzas buvo paklaustas, ar Izraelis pasiruošęs smogti Iranui. Ministras tvirtai atsakė: „Taip.“

„Esame pasiekę tašką, kai turime imtis karinių veiksmų prieš Iraną, – kalbėjo B. Gantzas. – Pasauliui reikia dabar pat imtis veiksmų prieš Iraną.“

Esame pasiekę tašką, kai turime imtis karinių veiksmų prieš Iraną.

Iranas šių B. Gantzo pasisakymų kol kas nekomentavo. Tačiau šiitiškos respublikos reikalų patikėtinė Niujorke savo laiške Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai apibūdino Izraelį kaip „pagrindinį nestabilumo ir nesaugumo šaltinį Vidurio Rytuose ir už jo ribų jau daugiau kaip septynis dešimtmečius“.

„Šis režimas turi tamsią reputaciją dėl atakų prieš prekinę laivybą ir civilius laivus, – rašė Zahra Ershadi (Zara Eršadi). – Per mažiau kaip dvejus metus šis režimas smogė daugiau kaip 10 komercinių laivų, gabenančių naftą ir humanitarines prekes, skirtas Sirijai.“

Z. Ershadi užsiminė apie, anot analitikų, „šešėlinį karą“, nuo 2019 metų vykstantį Vidurio ir Artimųjų Rytų vandenyse. Per jį buvo surengta išpuolių tiek prieš iraniečių, tiek prieš su Vakarais susijusius laivus.

Šios atakos prasidėjo praėjus metams po tuomečio JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) vienašališko pasitraukimo iš daugiašalio susitarimo dėl suvaržymų Teherano branduolinei programai mainais į ekonominių sankcijų atšaukimą. D. Trumpo įpėdinis Joe Bidenas (Džo Baidenas) sakė norintis grąžinti Ameriką į šį susitarimą, bet Vienoje vykstančios derybos dėl sutarties gelbėjimo įstrigo.

Gynybos ministerijos pranešime sakoma, kad B. Ganzas trečiadienį išvyks į Prancūziją susitikti su šios šalies gynybos ministre Florence Parly (Florans Parli).

Ministrai aptars krizę Libane, branduolines derybas su Iranu bei Izraelyje įsikūrusios firmos „NSO Group“ sukurtą kontroversišką telefonų stebėjimo programą „Pegasus“, tarp kurios potencialių šnipinėjimo taikinių galėjo būti Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas).

Šaltinis Prancūzijos gynybos ministerijoje pavadino šį susitikimą „seniai planuotu“.

Pasak to šaltinio, F. Parly sieks „išsiaiškinti, ką Izraelio vyriausybė žinojo apie NSO klientų veiklą ir kokių veiksmų buvo ir bus imtasi siekiant užkirsti kelią šių itin intervencinių įrankių užgrobimui“.

„Pegasus“ gali būti įdiegta į mobiliuosius telefonus vartotojui nežinant ir suteikti galimybę skaityti visus pranešimus, sekti vartotojo buvimo vietą ir prisijungti prie telefono kameros bei mikrofono.

Telefono numeriai, kuriais naudojosi Prancūzijos prezidentas ir jo vyriausybės aukšto rango nariai, galėjo būti tarp potencialių taikinių, šnipinėtų pasitelkiant programinę įrangą „Pegasus“, įsigytą keleto valstybių vyriausybių, anksčiau šį mėnesį pranešė nevyriausybinė organizacija, nutekinusi šių numerių sąrašą.

Paryžiuje įsikūrusi ne pelno organizacija „Forbidden Stories“ ir žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ pirmosios gavo prieigą prie nutekinto telefonų numerių sąrašo ir pasidalijo jais su žiniasklaidos organizacijomis, tarp jų „The Washington Post“, „The Guardian“ ir „Le Monde“.

Pranešama, kad yra daugiau nei 50 tūkst. išmaniųjų telefonų numerių, siejamų su žmonėmis, kuriais, manoma, nuo 2016 metų domėjosi „Pegasus“ sukūrusios bendrovės „NSO Group“ klientai, nurodė žiniasklaida. E. Macrono telefono numeris yra šiame sąraše, tačiau lieka neaišku, kiek prietaisų iš tikrųjų pateko į programišių akiratį ar buvo šnipinėjami.

Kaip pranešama, E. Macronui teko pakeisti savo įrenginį ir telefono numerį.

Tarp numanomų „Pegasus“ taikinių esama aktyvistų, žurnalistų ir politikų visame pasaulyje, todėl baiminamasi, kad buvo vykdomi tikslingi didelio masto privatumo ir žmogaus teisių pažeidimai.

Izraelis praėjusią savaitę paskelbė įkūręs komisiją, nagrinėsiančią įtarimus dėl piktnaudžiavimo „Pegasus“.

„NSO Group“, kurią 2010-aisiais įkūrė izraeliečiai Shalevas Hulio (Šalevas Hulijas) ir Omri Lavie (Omri Lavijė), yra įsikūrusi Izraelio aukštųjų technologijų centre Herclijoje netoli Tel Avivo.

„NSO Group“ tvirtina, jog savo programinę įrangą kompanija teikia 45 šalims, gavusi Izraelio vyriausybės leidimą, ir kad ji skirta tik kovai su terorizmu ir kitais nusikaltimais, o bet koks kitokio pobūdžio naudojimas yra „piktavališkų“ veikėjų darbas.

Jei valdantieji palaikys projektą, Izraeliui gresia jau ketvirtieji parlamento rinkimai per mažiau nei dvejus metus.

B. Gantzas teigė, kad jo partija „Mėlyna ir balta“, kuri šiuo metu yra koalicijoje su premjero Benjamino Netanyahu partija „Likud“, „rytoj balsuos ir pritars Kneseto paleidimui.“

Vis dėlto balsavimas trečiadienį yra preliminarus. Tam, kad parlamentas būtų paleistas, opozicijos projektas turi būti dar du kartus patvirtintas Izraelio parlamente.

Premjero B. Netanyahu koalicinė vyriausybė buvo nusprendusi JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiūlytą kontroversišką Artimųjų Rytų taikos planą pradėti vykdyti nuo liepos 1 d.

D. Trumpo plane numatyta, kad Izraelis galėtų prisijungti tam tikras okupuoto Vakarų Kranto dalis, taip pat ir nausėdijas, kurios laikomos neteisėtomis ir prieštaraujančiomis tarptautinei teisei.

Tačiau Izraelyje kasdien vis dar užfiksuojama šimtai užsikrėtimo koronavirusu atvejų, pastaruoju metu COVID-19 atvejų smarkiai padaugėjo ir Vakarų Krante, per televizijos transliuotą susitikimą su aljanso „Mėlyna ir balta“ nariais sakė B. Gantzas.

„Viskas, kas nėra susiję su kova prieš koronavirusą, turės palaukti iki protrūkio pabaigos“, – teigė politikas. Jo biuras vėliau patvirtino, kad B. Gantzas omenyje turėjo būtent Izraelio rengiamus aneksijos planus.

„Susitarimą dėl nacionalinės nepaprastosios padėties vyriausybės sudarymo dabar pasirašo ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu ir [aljanso] „Mėlyna ir balta“ pirmininkas... Benny Gantzas“, – sakoma bendrame „Likud“, kuriai vadovauja ilgiausiai Izraelio istorijoje premjero pareigas einantis B. Netanyahu, ir „Mėlynos ir baltos“ pranešime.

Izraelis jau metus išgyvena politinę krizę. Šalyje per šį laikotarpį jau tris kartus vyko rinkimai, per kuriuos tiek kairieji, tiek dešinieji gaudavo maždaug vienodą skaičių mandatų. Per šį laiką nei B. Netanyahu, nei B. Gantzui taip ir nepavyko suformuoti vyriausybės.

Po paskutinių rinkimų kovo 2 dieną suintensyvėjus koronavirusinės infekcijos COVID-19 epidemijai, jie sulaukė raginimų susivienyti ir suteikti šaliai retą politinės ramybės laikotarpį, kol ji kovoja su precedento neturinčia sveikatos krize.

Gavęs prezidento Reuveno Rivlino įgaliojimą suformuoti vyriausybę, praėjusį mėnesį B. Gantzas netikėtai buvo išrinktas Izraelio parlamento – Kneseto – pirmininku.

Jis pasižadėjo pasinaudoti šia pozicija siekdamas susitarimo su B. Netanyahu ir sakė, kad pandemija ir politinė aklavietė reikalauja griežtų kompromisų.

Toks jo sprendimas lėmė jo vadovaujamo aljanso „Mėlyna ir balta“ skilimą.

Daugelis spėliojo, kad B. Netanyahu pasinaudos susilpnėjusia B. Gantzo pozicija, kad sušauktų Izraelyje ketvirtus rinkimus per pusantrų metų.

Tačiau pirmadienį pasiektas vienybės vyriausybės susitarimas užkirto kelią dar vieneriems rinkimams.

Sausį ministras pirmininkas buvo apkaltintas kyšininkavimu, sukčiavimu ir pasitikėjimo pažeidimu, o kai kurie ekspertai teigė, kad jis stengsis laimėti parlamentinę daugumą, kad priimtų įstatymų, apsaugančių jį nuo baudžiamojo persekiojimo.

Smulkesnė informacija apie susitarimus dar nebuvo paskelbta, tačiau manoma, kad į jį įtrauktos nuostatos, pagal kurias ministro pirmininko postu keistųsi B. Gantzas ir B. Netanyahu, o pirmiausia premjero pareigos tektų pastarajam.

Manoma, kad šis netikėtas žingsnis gali atverti kelią koalicinei „Mėlyna-Balta“ ir dabartinio premjero Benjamino Netanyahu vadovaujamos „Likud“ vyriausybei.

B. Gantzo kandidatūrą palaikė 74, jai nepritarė 18 Kneseto narių.

Žiniasklaidos žiniomis, B. Gantzo aljansas dėl tokios įvykių eigos suskilo, o kai kurie jo nariai nesutiko prisijungti prie koalicijos su B. Netanyahu ir jo kraštutinių dešiniųjų pažiūrų partneriais.

Svarstoma, kad B. Gantzas gali tapti užsienio reikalų ministru, o B. Netanyahu būtų premjeras iki 2021 m. rugsėjo, kai užleistų savo pareigas B. Gantzui.