Tai pareiškė Latvijos premjerė Evika Siliņa, praneša portalas „rbc.ua“.

„Bepiločiai orlaiviai paruošti, jie tokie, kokių prašė mūsų kolegos iš Ukrainos“, – sakė ministrė pirmininkė po Latvijos vyriausybės posėdžio.

Pasak jos, dronai į Ukrainą bus pristatyti „artimiausiu metu“.

Žiniasklaida pažymi, kad Latvijos gynybos ministras Andris Sprudas atsisakė išsamiau papasakoti, kiek ir kokio tipo dronų bus pirmojoje siuntoje.

2023 metų gruodžio 12 dieną Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas ir jo kolega iš Latvijos A. Sprudas aptarė dronų koalicijos sudarymą.

Kaip pareiškė sausio mėnesį A. Sprudas, prie dronų koalicijos jau prisijungė daugiau kaip 20 šalių, tarp jų – Švedija, Danija, Vokietija, Lietuva, Estija, Nyderlandai.

Pasak NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo, grupė Aljanso šalių nori perduoti Ukrainos gynėjams milijoną bepiločių orlaivių.

„Jau karui Ukrainoje įsiliepsnojus 2022 m. buvo sudaryta kovinių dronų Switchblade 600 įsigijimo sutartis, kuri bus įgyvendinta jau šiais metais. Kodėl būtent juos? Mūsų kariuomenė turi bepiločių orlaivių ir kovinių dronų vystymo koncepciją, kuri numato kaip ir kokie pajėgumai turi būti vystomi“, – šeštadienį feisbuke paskelbė A. Anušauskas.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį sukritikavo krašto apsaugos sistemos požiūrį į dronų pajėgumų vystymą Lietuvoje, taip pat pareiškė, kad bepiločių plėtros strategija gali būti aptariama iš šalies vadovų sudarytoje Valstybės gynimo taryboje.

Mūsų kariuomenė turi bepiločių orlaivių ir kovinių dronų vystymo koncepciją, kuri numato kaip ir kokie pajėgumai turi būti vystomi.

„Grįžęs aš tikrai norėsiu skirti šiam klausimui ypatingą dėmesį. Manau, kad reikėtų susitikti su krašto apsaugos ministru ir su kariuomenės vadu, susipažinti su ta dronų plėtros strategija, kuri, kariuomenės žodžiais, yra parengta ir galbūt dedikuoti šiam klausimui Valstybės gynimo tarybos posėdį, nes mes tiesiog neturime teisės švaistyti laiko“, – ketvirtadienį žurnalistams Prienuose sakė G. Nausėda, dalyvavęs diskusijoje apie dronų pramonę Lietuvoje.

Tuo metu A. Anušauskas sako, kad prieš trejus metus pamatė bepiločių plėtros planus ir buvo nustebęs – jie buvo atidėti į 2028-2030 metus „ir niekam iš politikų galvos dėl to neskaudėjo“.

„Bepiločių (ir kovinių, ir žvalgybinių) nuo kuopos iki brigados lygmens įsigijimas paankstintas į 2022-2023 m. Tai čia dar nežinojome, kad bus hibridinė ataka su migrantų pagalba, ir Rusija pradės plataus masto invaziją Ukrainoje“, – sako ministras.

Pasak A. Anušausko, Lietuvoje, kol kas vienintelėje iš Baltijos valstybių, Karinėse oro pajėgose veikia Bepiločių orlaivių grandis, Žvalgybos paramos centras, kuris dirba su bepiločiais, taip pat kariuomenėje yra suformuoti vienetai, kuriuose yra naudojami bepiločiai ir kur bus integruotos kovinių dronų sistenos (SB600 ir kiti atsirandantys koviniai dronai, pvz. FPV).

„Operatoriai/technikai rengiami KOP ir SP mokymų centruose arba užsienyje (priklausomai nuo sistemų sudėtingumo). Papildomai pastaraisiais metais šešis kartus padidintas finansavimas ne kariuomenės sudėtyje esančiai Šaulių sąjungai, kuri savarankiškai gali ruošti ir ruošia dronų operatorius ir technikus. Nors kasmet planuojame įvairių bepiločių įsigijimams vidutiniškai po 30 mln. eurų (šiais metais 36 mln. eur), tačiau norint greičiau prisitaikyti prie kintančios situacijos šioje rinkoje, buvo išbandytas ir įdiegtas hibridinis bepiločių įsigijimų modelis, kuomet papildant centralizuotus įsigijimus sudarytos sąlygos kiekvienam kariniam vienetui juos įsigyti savarankiškai, pagal jiems numatomas užduotis“, – feisbuke rašo ministras.

Pasak jo, pasinaudoję šia galimybe 2023 metais, 18 kariuomenės vienetų jau įsigys mikro tipo bepiločių už 1,3 mln. eurų.

A. Anušausko teigimu, lygiagrečiai plečiamas naudojamų elektroninių kovos priemonių spektras, šios priemonės testuojamos ir Ukrainoje.

2021-2023 m. kariuomenei įsigyta už 7,2 mln. eurų ir dar papildomai Ukrainai nupirkta lietuviškų antidroninių sistemų. Šiais metais sudaromos dar didesnės apimties sutartys dėl įrangos bepiločių aptikimui, bepiločių visakrypčių užkardymo priemonių įsigijimo.

„Norint įtraukti lietuvišką bepiločių kūrimo potencialą, dar 2021 metais Krašto apsaugos sistemoje buvo atliktas vertinimas ir 2022 metų pradžioje buvo paskelbtas kvietimas dalyvauti „Skraidančio šaudmens“ (kovinio drono) kūrime – nuo koncepcijos iki prototipo su kovine galvute, analogais būtų „SwitchBlade 600/300. Vienas dalyvių jau išbandė prototipą be kovinės dalies, artimiausiu metu bus bandymai poligone su kovine galvute“, – sako A. Anušauskas.

Pasak jo, su lietuviškais dronų gamintojais buvo sudaryta sutarčių už 1,3 mln. eurų. Dalis užsakymų buvo skirta ir Ukrainos poreikiams patenkinti.

„Džiaugiuosi, kad vis daugiau politikų atranda bepiločių sritį, lanko lietuvių gamintojus, turi galimybę įsitikinti kaip jiems reikalingas KAM pernai parengtas Gynybos ir saugumo pramonės įstatymas, sudarysiantis geresnes sąlygas plėtoti savo veiklą. Žodžiu, visi dirbam bendram tikslui ir darom savo darbus net ir rinkimų metais, bet ne dėl rinkimų,“ – sako ministras.

Idėją dronų pajėgumų vystymą apvarstyti VGT iškėlė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), sausį domėjęsis, ką šiuo klausimu daro Krašto apsaugos ministerija ir kariuomenė.

NSGK tąkart išsiuntė VGT nariams – prezidentui, premjerei, Seimo pirmininkei, krašto apsaugos ministrui ir kariuomenės vadui – apmatus, kaip ir kokiomis kryptimis turėtų būti plėtojami bepiločių orlaivių ir kontrpriemonių pajėgumai.

Vyriausybė savo ruožtu ėmėsi kurti savo koncepciją šiuo klausimu, apie tai premjerė Ingrida Šimonytė paskelbė praėjusią savaitę.

Dalis politikų daugiau dėmesio dronams ėmė skirti tęsiantis Rusijos invazijai į Ukrainą, kur šiuos bepiločius abi pusės naudoja įvairioms užduotims – nuo žvalgybos iki priešo taikinių naikinimo.

Anot jo, skirtingų tipų dronai numatyti kaip sudėtinė sausumos, jūrų ir oro pajėgų plėtros dalis.

„Pajėgumų plėtros planai yra skirtingi: karinėms oro pajėgoms, jūrų pajėgoms, sausumos manevro vienetams, teritoriniams vienetams ir taip toliau. Dronai yra sudėtinė šitų planų dalis, dronai nėra savaime dronai, jie skirti kompleksiškai užtikrinti ugnies, manevro ir bendrai kovinę galią dalinio“, – Šilalės rajone ketvirtadienį žurnalistams sakė generolas.

Premjerė Ingrida Šimonytė šią savaitę po susitikimo, skirto aptarti gynybos finansavimą, tvirtino, jog Vyriausybė maždaug per mėnesį ketina parengti planą dėl bepiločių orlaivių pajėgumo vystymo, tačiau to nedetalizavo.

Savo ruožtu V. Rupšys teigia, kad planus kariuomenė jau turi.

„Tie planai yra padaryti jau senokai, jie yra įgyvendinami – yra pirkimo procedūros, visų kategorijų dronai yra numatyti įsigyti.  Tas procesas vyksta nuo seno“, – tvirtino jis.

Anot kariuomenės vado, Lietuva stebi bepiločių orlaivių panaudojimą kare Ukrainoje ir vertina, „ką būtų galima patobulinti, daugiau įdiegti“.

„Patys dronai kaip dronai gali būti panaudoti kaip ugnies priemonė – yra tokie dronai. Bet reikia nepamiršti, kad yra ir žvalgybiniai dronai (...), nes ugnies taikinių nustatymas gali būti vykdomas ir iš dronų“, – teigė V. Rupšys.

Kariuomenės atstovai sausio pradžioje informavo apie esančius planus per trejus metus išvystyti žvalgybos dronų pajėgumą bei pirkti kovinius bepiločius orlaivius, kurie būtų prieštankinės gynybos dalis.

Kariuomenės teigimu, šiuo metu baigiamos procedūros dėl mažo tipo (15-150 kilogramų) dronų įsigijimo, ketinama atnaujinti mini tipo (2–15 kg) bepiločių pirkimą, šiemet numatyta centralizuotai įsigyti ir itin lengvų (iki 2 kilogramų) mikro tipo dronų – dalį jų padaliniai jau įsigijo patys.

2022 metų gruodį Lietuvos krašto apsaugos ministerija pasirašė sutartį dėl kovinių dronų „Switchblade 600“ įsigijimo iš JAV. Pirmąją jų partiją tikimasi gauti šiemet. Bendra sutarties vertė siekia apie 45 mln. eurų.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sausį skelbė, jog komitetas sprendimą dėl dronų pajėgumų vystymo kariuomenėje siūlys priimti ir Valstybės gynimo tarybai (VGT).

„Mums bus pristatyta, kaip bepiločių orlaivių pajėgumą kariuomenė integruoja į savo architektūrą, kokie yra artimiausi pirkiniai, kaip vyksta pilotų rengimas, kokia yra bepiločių svarba, kokia Lietuvoje situacija su radijo-elektroninėmis kovos priemonėmis“, – Eltai teigė NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

„Taigi, jau dabar iš karo Ukrainoje išmoktų pamokų keliamės į mūsų planavimą ir bepiločių orlaivių vietą mūsų gynybos planavime“, – pridūrė parlamentaras.

Posėdyje dalyvaus Krašto apsaugos ministerijos (KAM) ir Lietuvos kariuomenės atstovai.

Krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus tikina, kad bepiločių orlaivių sistemos vystymui kasmet planuojama skirti 30 mln. eurų.

Išryškėjo dronų vertė

Apie dronų svarbą plačiau sužinojome iš Ukrainoje vykstančio karo pranešimų.

Dronų įtaka šiame kare didžiulė. Jie svarbūs ne tik dėl to, kad gali nešti ir numesti sprogmenis, naikinančius tankus ar lėktuvus.

Bepiločiai orlaiviai gali įskristi į didelius miestus, sprogdinimais sukelti baimę. Jie gali sunaikinti ir strategiškai svarbius karo objektus.

Dronai šiame kare turi ypač didelę žvalgybinę reikšmę. Jie šį karą pavertė naujos taktikos karu, kai neįmanoma kovoti didelėmis grupėmis, nes bet kokias didesnes priešo pajėgas dronai greitai pastebi.

Svarbiausia, kad dronai yra santykinai pigūs, ko gero, pats efektyviausias ginklas vertinant pagal kainos ir galimo sukelti nuostolio santykį.

Analizuoja laivų dūmus

Keičiamas požiūris į dronus ir civiliniame gyvenime miestuose, o ypač uostuose ir jūrose.

Iki karo Ukrainoje būdavo žinių iš įvairių uostų apie dronų panaudojimo atvejus. Dronai dažniausiai būdavo naudojami stebėti, ar iš laivų į jūrą neišpilamos kokios nors atliekos.

Kai Baltijos ir kitose jūrose pradėti griežtinti reikalavimai dėl sieros junginių iš sudegusio laivų kuro, dronai pradėti naudoti ir kaip laivų dūmų analizatoriai.

Buvo skelbiama, kad dronai bus naudojami ir detalėms į jūroje sugedusius laivus pristatyti. Apie šią funkciją kol kas beveik nėra žinių. Gabenti dronais detales į laivus gali būti ir nepatogu. Pristatyti detalę į laivą gali tekti ilgais atstumais, o tai daryti bepiločiais skraidančiais aparatais nėra paprasta. Gali būti sudėtinga ir saugi mažų orlaivių priėmimo į laivus schema.

Dronai turėtų ne tik įprastas vaizdo kameras, bet ir termines, leidžiančias stebėti laivus ir naktį.

Kol kas tiek jūrose, tiek sausumoje dronai naudojami kaip aparatai, kurie sugrįžta į tą pačią vietą, iš kurios pakilo.

Dronai Klaipėdos uoste

Apie dronų naudojimą kai kurioms Klaipėdos uosto funkcijoms atlikti buvo prabilusi ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovybė.

Šių metų vasarą pasirodė informacija, kad Klaipėdos uoste buvo bandomas nepilotuojamas laivas „Endurance“, kuris gabena įrenginį, skirtą jūrų tyrimams.

Tokie įrenginiai pasauliniu mastu nėra kokia nors didelė naujovė. Įvairūs autonominiai vandenynų tyrimų įrenginiai nuolat kursuoja po mūsų planetos vandenų platybes. Jie renka įvairius duomenis ir siunčia mokslininkams, tiriantiems vandenynuose dėl klimato kaitos vykstančius pokyčius.

Informaciją apie tai, kad bepiločiai orlaiviai kasdien skraido Klaipėdos uoste ir Baltijos jūroje, prieš kelis mėnesius buvo išplatinęs Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos. Dronus buvo pristačiusi Europos jūrų saugumo agentūra. Klaipėdos uosto ir Baltijos jūros stebėjimas iš oro buvo vykdomas šiemet balandžio–liepos mėnesiais.

Kol kas neaišku, ar kas nors panašaus bus 2024 m. Jei ir bus, stebėjimas greičiausiai vyks vasarą, nes įvairiems dronų bandymams ir tyrimams šis laikas yra pats patogiausias.

Sunku prognozuoti, kiek efektyviai, o svarbiausia saugiai bepiločiai orlaiviai dirbtų žiemą arba rudenį, kai dažnai būna vėjuotas ir nepalankus oras.

Dronai yra lengvi, todėl net ir palyginti nedidelis vėjas jiems gali būti didelis priešas. Didžiausias mažų nepilotuojamų ir lengvų orlaivių minusas yra tai, kad jie negali skraidyti esant didesniam vėjui. Valstybės tarnybos šiuo metu siekia įsigyti dronus, kurie skraidytų bent jau esant iki 12 metrų per sekundę vėjo greičiui.

Dronai stebės žvejus

Šiomis dienomis pasirodė žinia, kad Klaipėdos mieste dronais bus stebimas eismas ir spūstys. Pagal dronų surinktą medžiagą planuojama daryti eismo pokyčius pagrindinėse Klaipėdos miesto gatvėse ir sankryžose.

Būtų tiesiog stebuklas, jei neplatinant gatvių, nestatant viadukų, o tik įgyvendinant kosmetines priemones pagal iš dronų gautą informaciją Klaipėdos mieste neliktų spūsčių.

Paskelbta, kad bepiločius orlaivius arba dronus su specialia įranga planuoja įsigyti ir Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos žemės ūkio ministerijos.

Planuojama įsigyti du bepiločius dronus, kurie su pilna komplektacija ir baterija svertų iki 6,5 kilogramo. Jų funkcija būtų stebėti jūroje žvejojančių žvejų laivus. Įrenginiai turėtų ne tik įprastas vaizdo kameras, bet ir termines, leidžiančias stebėti laivus ir naktį.

Gali būti, kad Žuvininkystės tarnybos įsigytų dronų funkcijos gali būti ir išplėstos. Ši tarnyba kartu su aplinkosaugininkais, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Karinėmis jūrų pajėgomis ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba šiemet dalyvavo bendrame orlaivio naudojimo projekte stebint Klaipėdos uostą ir Baltijos jūrą. Tai leidžia manyti, kad Žuvininkystės tarnyba įsigytų orlaivių užfiksuota pažeidimų informacija dalintųsi ir su kitomis valstybės tarnybomis.

„Buvo sunaikinti trys priešo bepiločiai orlaiviai“, – sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime.

Ministerija pridūrė, kad laivai buvo užpulti už 340 km į pietvakarius nuo Sevastopolio, Rusijos Juodosios jūros laivyno bazės Maskvos aneksuotame Krymo pusiasalyje.

Praėjusią savaitę Maskva nurodė, kad atrėmė bepiločių jūrinių dronų ataką prieš patrulinį laivą „Sergej Kotov“.

Kariniai veiksmai ties Juodąja jūra paaštrėjo po to, kai Rusija pasitraukė iš susitarimo, pagal kurį buvo leista saugiai eksportuoti ukrainietiškus grūdus per šią teritoriją.

Jų pareiškime teigiama, kad likę keturi nesunaikinti bepiločiai orlaiviai nepasiekė numatytų taikinių.

Remiantis preliminariais duomenimis, pranešimų apie nukentėjusius asmenis negauta.

Naktį keliuose Ukrainos centriniuose, rytiniuose ir pietiniuose regionuose buvo paskelbtas oro pavojus, o karinės oro pajėgos perspėjo apie raketų ir dronų atakų grėsmę.

Kyjivo karinės oro pajėgos kiek anksčiau teigė, kad sprogimai Kirovohrado ir Chmelnyckio srityse nugriaudėjo suveikus Ukrainos oro erdvės gynybos sistemai.

Taip pat teigiama, kad per pastarąsias kelias dienas Ukrainos karinės oro pajėgos surengė „dešimtis pakilimų, iš kurių penkiolika buvo nukreipti į priešo objektus, įrangą, logistiką ir personalą“.

Pasisakydamas iš karto po dviejų gynybos vadovų pokalbio, L. Austinas pareiškė, kad jo žinutė buvo tokia: „JAV ir toliau skraidys ir veiks ten, kur leidžia tarptautinė teisė“.

„Rusija privalo saugiai ir profesionaliai eksploatuoti savo karinius orlaivius“, – pridūrė jis.

– Ar ukrainiečių bepiločiams kirtus Rusijos teritoriją, rusai įžvelgia grėsmę? Kokia, jūsų manymu, buvo pasiųsta žinutė?

– Visų pirma, Rusija nėra vieninga ir, žinoma, priklauso nuo to, apie kurį miestą, kurią vietovę kalbame.  Reaguojama labai įvairiai. Patriotiniai kanalai, kaip visada, ieško būdų kritikuoti Rusijos vyriausybę iš dešiniosios pusės, o tie, kurie yra demokratiniai, bando įžvelgti galimybę susilpninti Vladimiro Putino režimą, taip pat tai, ką jis daro. Reikia atminti kelis dalykus. Pirmas dalykas yra tai, kad bandoma paneigti, jog Ukraina pradėjo gaminti savo bepiločius orlaivius – dronus. T.  y.  neigia ukrainiečių karinės pramonės galimybes, kad jie geba pasigaminti tokius objektus. Antras dalykas – neigia jų efektyvumą, linkę sumenkinti, žeminti. Tačiau tie patys Rusijos ekspertai pastebi, kad Ukraina pradeda pati gaminti savo dronus, kuriuos mėgina išbandyti Rusijoje, pažiūrėti, kaip jie veikia, ar nereikėtų tobulinti, pereiti nuo rusiškų prie dabartinių, naujesnių technologijų. Ir, be abejo, įžvelgia tame grėsmę.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Gal ta pati Rusija jaučiasi bejėgė, nes negali užtikrinti, kad tokie bepiločiai nekirstų jų teritorijos?

– Yra dvi reakcijos. Pirma ta, kad Rusija nesugeba apsiginti, kaip jūs ir sakote. Tada kaltinimai adresuojami jų oro gynybos pajėgoms arba apskritai Krašto apsaugos ministerijai. Tačiau kai pradeda aiškintis ir suprasti, kas iš tiesų vyksta, prasideda kitas veiksmas. Būtent Rusijos oro gynybos pajėgumų demitologizavimas. Kitaip tariant, jiems ilgą laiką buvo pasakojama, kokia galinga Rusija, kaip jie apsigins nuo visų raketų, bepiločių šnipų ir t. t. Staiga pasirodo, kad jų gynyba yra visiškai skylėta. Kad yra daugybė galimybių praskristi, kaip tik nori ir kur tik nori.

Rusams ilgą laiką buvo pasakojama, kokia galinga Rusija, kaip jie apsigins nuo visų raketų, bepiločių šnipų ir t. t. Staiga pasirodo, kad jų gynyba yra visiškai skylėta.

Ukrainiečiai šaiposi, kad mūsų bepiločiai galėtų nuskristi iki Vladivostoko ir atgal, jei jiems tik užtektų kuro. Ir išties dauguma bepiločių Rusijoje nukrito ne todėl, kad juos numušė Rusijos oro pajėgos, o todėl, kad jiems tiesiog baigėsi kuras ar jie pradėjo gesti. Šie skrydžiai rodo ne tiek karinį dronų efektyvumą, kiek Rusijos oro apsaugos pajėgų bejėgystę atsekti visa tai, kas vyksta. Įvairūs ekspertai pastebi, kad savo skylių šiame kare Rusijai jau nebepavyks užlopyti. Kad nėra galimybių uždengti tokią milžinišką teritoriją, netgi nėra galimybių pilnai apsaugoti Maskvą. Rusijos galimybės leidžia apsaugoti tik vieną arba kitą objektą, pavyzdžiui, kurį nors oro uostą, kokią nors rezidenciją ar Kremlių. O kalbant apie didžiuosius regionus, tarsi jiems pasakoma, kad niekas jūsų neapgins – karas yra karas. Jeigu norės ukrainiečiai, atakuos. Ir nieko mes nepadarysime.

– Jūsų nuomone, ar tokios dronų atakos Rusijoje gali kaip nors paveikti V. Putino politiką ir jo planus Ukrainoje?

– Ne, tikrai negali, nes tai jo nejaudina. Jau daug kartų apie tai kalbėjome, kad ne tik šiam diktatoriui, bet ir  V. Putino rato žmonėms žuvusiųjų skaičius iš viso nerūpi. Jei pažiūrėtume, tai Rusijos žiniasklaidoje didesnis dėmesys buvo skirtas rusų jaunimo subkultūrų muštynėms nei šioms dronų atakoms. T. y. bet kokie socialiniai neramumai suvokiami kaip gerokai didesnė grėsmė nei tai, ką daro ukrainiečiai.

– Tuomet kyla klausimas, ar teisingai ukrainiečiai daro, kad jau skrenda ir atakuoja Rusijos teritoriją?

– Kiekvienas karo specialistas, kiek man teko girdėti, pasakys, kad reikia išbandyti. Vienas dalykas, kai tu skaičiuoji, kiek ir kur dronas gali nuskristi tavo namuose, nes tu jį matai. Dronas valdomas radijo bangomis iki 200 km atstumu, o vėliau jis turi skristi pagal savo paties programą. Tie ukrainiečių dronai, kurie nukrito Rusijoje šalia Maskvos ar net už  jos, t. y. keliose vietose, jie visi buvo ginkluoti mažu kiekiu sprogmenų – apie 1 kg, kurie iš esmės nieko rimto ir negalėjo padaryti. Taigi buvo akivaizdu, kad tai buvo bandymai pasižiūrėti trajektorijas, kaip veikia programavimas bei atsekti oro pajėgų gynybą.  

„Esminis dalykas, prisitaikome prie naujų realijų. Jei keliuose nauja realija yra paspirtukai, tai aviacijos srityje nauja realija yra bepiločiai orlaiviai, kad ir kokie jie būtų, – nuo dronų taksi (ateityje – BNS) iki to, ką šiandien naudoja daugelis gyventojų“, – trečiadienį Vyriausybės posėdyje sakė susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Viceministras Julius Skačkauskas teigė, jog įstatymo pakeitimo pagrindinė priežastis – Europos Sąjungos (ES) reglamentai, kuriuos Lietuva privalo perkelti į nacionalinę teisę.

Siekiama sukurti geografines zonas, kur galės skraidyti bepiločiai orlaiviai, jas nustatys Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA). Tokių valstybinių orlaivių naudojimo kariniams poreikiams tvarką tvirtins kariuomenės vadas

Zonas nustatys LTSA, pirmoji bus Vilniaus miestas, kur šiuo metu atliekamas rizikos vertinimas.

„Yra tam tikri reikalavimai, maksimalus aukštis 120 metų ir panašiai, tai analogiškai karinėse ir pasienio zonose šias geografines zonas nustatys kariuomenės vadas“, – sakė viceministras.

Be to, sukuriama nauja papildoma oro erdvė, kuri būtų intensyviausiai naudojama – reguliariai dideliais dažniais skraidantiems orlaiviams joje bus teikiamos skaitmeninės paslaugos, pavyzdžiui, situacija apie draudimą, kitus toje zonoje skraidančius orlaivius. Tokias paslaugas teiks „Oro navigacija“.

„Zonas nustatys LTSA, pirmoji bus Vilniaus miestas, kur šiuo metu atliekamas rizikos vertinimas“, – sakė J. Skačkauskas.

Be to, numatoma įvesti valstybės bepiločio orlaivio kategoriją.

„Kadangi minėti reglamentai leidžia turėti nacionaliniu lygiu nustatytas išimtis, kurios būtų naudojamos specifinėms valstybės užduotims, dėl to šiame įstatyme įvedama nauja kategorija, valstybiniai bepiločiai orlaiviai. Toks bepilotis orlaivis galės daugiau nesilaikyti reglamento nuostatų ir šiuos bepiločius orlaivius galės naudoti Krašto apsaugos ministerijos įstaigos, žvalgybos institucijos ir kitos vidaus tarnybos statutinės įstaigos“, – sakė viceministras.

Pasak jo, taip pat numatomas palengvinimas patikrinti žmogaus reputaciją, pavyzdžiui, jeigu trečiosios šalies pilietis turi leidimą gyventi kitoje ES valstybėje, tai tikrinant jo patikimumą nereikės prašyti dokumentų iš to piliečio kilmės šalies.

Įstatymu taip pat numatoma supaprastinti aviacijos saugumo klausimus, patikslinti nuostatas dėl teisės vykdyti aviacijos saugumo mokymus.