„Ukrainos dronas atakavo Kurską“, – platformoje „Telegram“ nurodė Kursko srities gubernatorius Romanas Starovoitas.

„Pirminiais duomenimis, jis atsitrenkė į geležinkelio stoties pastato stogą, po to ant stogo kilo gaisras“, – pridūrė jis.

„Penki žmonės buvo lengvai sužeisti stiklo šukėmis“, – teigė R. Starovoitas.

Jis taip pat nurodė, kad šiuo metu įvykio vietoje dirba gelbėjimo tarnybos.

Kurskas yra maždaug už 90 kilometrų nuo Rusijos sienos su Ukraina.

Abi 2022 metų vasarį prasidėjusio konflikto pusės pastaruoju metu pranešė apie reguliarius dronų antskrydžius iš oro ir jūros, Ukrainai vykdant kontrpuolimą, kuriuo siekiama susigrąžinti Rusijos kontroliuojamą teritoriją.

Anot Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, šeštadienį per Rusijos raketų smūgį Ukrainos šiauriniame Černihivo mieste žuvo septyni žmonės ir 144 buvo sužeisti.

Rusija smogė Černigovui tuo metu, kai kai kurie gyventojai dalyvavo bažnytinėse pamaldose.

Rusija teigia užkirtusi kelią Ukrainos dronų atakoms prieš Maskvą ir jos regioną

Rusija pranešė, kad sekmadienį užkirto kelią Ukrainos dronų atakoms prieš Maskvą ir jos regioną.

Anot Maskvos, tai jau antras toks incidentas per pastarąsias dvi dienas.

„Apie 4 val. vietos (ir Lietuvos laiku) buvo užkirstas kelias Kyjivo režimo mėginimui įvykdyti teroristinį išpuolį bepiločiu lėktuvu prieš infrastruktūrą Maskvoje ir Maskvos regione“, – teigiama Rusijos gynybos ministerijos išplatintame pranešime.

Taip pat nurodoma, kad pavyko išvengti aukų ir žalos.

Ministerija nurodė, kad jai pavyko sunaikinti į šalies sostinę skridusį droną, kuris buvo numuštas ir nukrito negyvenamoje teritorijoje.

Maskvos meras Sergejus Sobianinas platformoje „Telegram“ padėkojo Rusijos pajėgoms už jų darbą.

Naujienų agentūra „RIA Novosti“ pranešė, kad skrydžiai į Domodedovo ir Vnukovo tarptautinius oro uostus naktį buvo laikinai apriboti, o vėliau atnaujinti.

Kiek anksčiau Rusija pranešė, kad per ukrainiečių bepiločio lėktuvo smūgį nukentėjo Kursko miesto geležinkelio stotis ir buvo sužeisti penki žmonės.

Pietiniame Rostovo regione, kuris ribojasi su Ukraina, Rusijos priešlėktuvinė gynyba perėmė du ukrainiečių dronus, sakė gubernatorius.

Šie naujausi pranešimai apie bepiločių orlaivių smūgius pasirodė po to, kai šeštadienį per Rusijos raketų smūgį Ukrainos Černihovo mieste žuvo septyni žmonės ir beveik 150 buvo sužeisti.

Pasieniečiai tuojau pat panaudojo dronų užkardymo priemonę, ir po kelių minučių skraidyklė buvo priverstinai nutupdyta. Liko ją surasti. Apžiūrėdami vietovę, VSAT pareigūnai droną rado šalia gimnazijos stadiono.

Penktadienio rytą tęsdama paiešką, Purvėnų užkardos pasienio sargyba ties Mateikonių kaimu (Šalčininkų r.) užfiksavo skraidinamą nedidelį bepilotį orlaivį. Tikrindami vietovę, kelyje Mateikonys–Padvarionys, pasieniečiai pastebėjo stovintį automobilį „Audi A6“ lietuviškais valstybinio numerio ženklais. Jaunesnysis vyras rankoje laikė pultelį, kuriuo valdė droną.

Sulaikius šiuos vyrus, išsiaiškinta, jog tai 30-ies ir 55-ies vietos gyventojai. Dėl nustatyto administracinio nusižengimo – bepiločių orlaivių skrydžių vykdymo virš pasienio zonos oro erdvėje, neturint tam teisės, – surinktą medžiagą pasieniečiai perduos Lietuvos transporto saugos administracijos Civilinės aviacijos skyriui.

Apžiūrėdami vietovę, kurioje kontrabandininkas valdė droną, VSAT pareigūnai aptiko tris ryšulius. Juose buvo 600 pakelių cigarečių „NZ Gold“ su baltarusiškomis banderolėmis. Neabejotina, kad būtent šio krovinio, naudodami nedidelį droną, ir ieškojo tiedu pasieniečių užklupti vyrai.

Dėl šio įvykio atliekamas tyrimas.

Eišiškėse perimtas kontrabandininkų bepilotis orlaivis – šiemet jau septintas, kurį priverstinai nutupdė Purvėnų užkardos pasieniečiai.

Rinką papildo funkcionalesni, pranašesni ir patogesni šių įrenginių modeliai. Remiantis NASA mokslininkų teoriniais skaičiavimais, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Antano Gustaičio aviacijos instituto (VGTU AGAI) Aeronautikos laboratorijoje sukurtas pirmasis ir vienintelis Lietuvoje, saulės energija varomas fiksuoto sparno bepiločio orlaivio „Solarwing2“ prototipas, paremtas paukščio skrydžiu.

Realiai išbandytas skraidančio sparno tipo bepilotis orlaivis visiškai pakrautas gali skristi 8 valandas, siekiama ištobulinti technologiją ir ilginti skrydžio laiką, kad orlaivis skristų visą parą. Jaunųjų mokslininkų sukurtas bepilotis pastebėtas ir NASA mokslininko Albiono H. Bowerso, su kuriuo Amerikoje susitiko vienas iš skraidančio sparno kūrėjų Povilas Karalkevičius.

Pasitelkėme NASA mokslininko A. H. Bowerso darbus, kuriuose buvo pateikti skaičiavimai, pateikti pavyzdžiai, kaip taisyklingai ir stabiliai skrenda paukščiai neturėdami vertikalių aerodinaminių plokštumų.

„Konstruodami naujausią, saule varomo bepiločio orlaivio prototipą, išsikėlėme tikslus, kuriems įgyvendinti neturėjome realių sprendimo būdų. Pradėjome ieškoti informacijos, pasitelkėme minėto NASA mokslininko A. H. Bowerso darbus, kuriuose buvo pateikti skaičiavimai, pateikti pavyzdžiai, kaip taisyklingai ir stabiliai skrenda paukščiai neturėdami vertikalių aerodinaminių plokštumų“, – pasakoja P. Karalkevičius.

Remiantis teoriniais skaičiavimais ir 22 proc. prailginus sparną, lyginant jį su elipsinį keliamosios jėgos pasiskirstymą turinčiu sparnu, indukcinis pasipriešinimas sumažėja 11 proc. „Be to, atsiranda reiškinys, kai posūkio metu pakreipus eleronus, pasiekiamas teisingas lėktuvo posvyris ir teisingas pokrypis – tai lemia varpo formos keliamosios jėgos pasiskirstymas sparne. Dėl to matome paukščius, neturinčius vertikalių aerodinaminių plokštumų, bet vis tiek sugebančius ilgai ir taisyklingai sklandyti“, – sako jaunasis mokslininkas.

Šis skraidantis sparnas nuo anksčiau mokslininkų sukonstruotų bepiločių orlaivių skiriasi dėl netradicinio varpo formos keliamosios jėgos pasiskirstymo sparne. P.Karalkevičius pabrėžia, kad skraidančio sparno tipo orlaivis neturi vertikalių plokštumų, bet vis tiek išlaiko taisyklingą skridimo trajektoriją tiek tiesiaeigiame skrydyje, tiek atlikdamas viražą. Tokio tipo orlaiviai – alternatyvi platforma klasikinio lėktuvo tipo orlaiviams, bet turi kitokią konstrukciją, todėl atsiranda kitos teigiamos ar neigiamos konstrukcijos savybės.

Tokie orlaiviai gali būti pritaikomi daugelyje sričių: įvairių objektų stebėjimui, gelbėjimo operacijoms, ortofotografinių žemėlapių sudarymui, atliekant įvairius mokslinius eksperimentus. Kadangi skraidančio sparno tipo bepiločio orlaivio konstrukcija yra paprastesnė, tai palengvina ir gamybos procesą, ir vėlesnį konstrukcijos eksploatavimą.

Skraidantis sparno tipo bepilotis orlaivis turi įdiegtą autopiloto sistemą, įrenginys gali būti valdomas ir autonomiškai ir rankiniu būdu. Atsižvelgiant į oro sąlygas, oro transporto užimtumą, matomas kliūtis, galima keisti skrydžio maršrutą, valdyti greitį ir daugybę kitų orlaivio parametrų. Gamybos proceso metu mokslininkai įvertino ir tai, kiek energijos reikia gauti tokio tipo orlaiviui iš saulės jėgainės, esančios ant sparno, kad šis galėtų skristi ir dieną, ir naktį – tokio tipo orlaivį planuojama sukurti artimiausiu metu.

„Priešlėktuvinės gynybos pajėgų padalinys numušė Rusijos gamybos bepilotį orlaivį „Orlan-10. Per laikotarpį Nuo paliaubų paskelbimo gruodžio 23-ąją tai jau trečias numuštas separatistų tokio rūšies bepilotis orlaivis“, – teigiama pranešime.

Kijevas kaltina Maskvą siunčiant per sieną į Rytų Ukrainą karius ir ginklus.

Tikslios norimo orlaivio specifikacijos viešai nėra skelbiamos - STT informacija yra riboto naudojimo ir pateikiama tik konkurso dalyviams.

Kaip BNS sakė STT atstovas spaudai Ruslanas Golubovas, tai yra pirmas toks pirkinys tarnyboje.

„Esame numatę jį nusipirkti kaip vieną iš darbo įrankių tam, kad galėtumėme efektyviau atlikti savo darbą ir vykdyti savo funkcijas - nusikaltimo atskleidimą ir tyrimą“, - BNS sakė R.Golubovas.

Potencialių tiekėjų pasiūlymų laukiama iki gegužės 17 dienos.

Bepiločius orlaivius naudoja ir kitos kriminalinę žvalgybą atliekančios tarnybos - Valstybės sienos apsaugos tarnyba, policija, praėjusią savaitę pristačiusi vadinamųjų dronų panaudojimą ieškant naminės degtinės gamybos vietų miškingose vietovėse. Šiuo metu kuriami specialiai kariuomenės užsakyti ir karinėms reikmėms pritaikyti orlaivių prototipai.

Vyriausybė sutinka, kad už netinkamą bepiločių orlaivių naudojimą būtų skiriamos griežtesnės nuobaudos.

Trečiadienį ministrų kabinetas pritarė Susisiekimo ministerijos parengtam Vyriausybės nutarimo projektui, kuriuo siūloma pritarti Seimo narių Viktoro Fiodorovo, Valdo Skarbaliaus, Vytauto Gapšio ir Dariaus Ulicko parengtiems Administracinių nusižengimų kodekso bei Aviacijos įstatymo pakeitimo projektams bei atskirai Seimo nario Arvydo Anušausko parengtiems minėtų įstatymų pakeitimų projektams.

„Projektais prašoma pakeisti Administracinių nusižengimų kodeksą, kuris numato sankcijas dėl bendros aviacijos lėktuvų naudojimo taisyklių ir bepiločių orlaivių naudojimo taisyklių pažeidimus. Sankcijos už šiuos pažeidimus yra griežtinamos ir, Susisiekimo ministerijos nuomone, Seimo narių siūlymui iš esmės galima pritarti“, - trečiadienį Vyriausybės posėdyje sakė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

Už bendrosios aviacijos lėktuvų naudojimo taisyklių pažeidimą siūloma baudą padidinti nuo 300 iki 500 eurų, o už bepiločių orlaivių naudojimo taisyklių pažeidimą - nuo 100 iki 500 eurų.

Be to, pritarta siūlymui, kad už bepiločių orlaivių naudojimo taisyklių pažeidimą būtų galima konfiskuoti ne tik pažeidėjui priklausantį bepilotį orlaivį.

A.Anušauskas taip pat siūlė apibrėžti bepiločio orlaivio ir jo valdytojo sąvokas, tačiau tokiam siūlymui Susisiekimo ministerija nepritarė, nes, anot R.Sinkevičiaus, šias sąvokas apima šiuo metu naudojamas eksperimentinės kategorijos orlaivių apibrėžimas.

Lietuva kol kas neturi priemonių užtikrinti, kad bepiločiai orlaiviai neskraidytų virš draudžiamų zonų, sako Civilinės aviacijos administracijos (CAA) direktoriaus pavaduotojas Alvydas Šumskas.

„Ne, į šį klausimą nėra atsakyta, tai yra visiems galvosūkis. Niekas neturi tiek pajėgų. (...) Tarėmės ne vieną kartą su visomis institucijomis, taip pat ir su specialiosiomis tarnybomis. Šis klausimas yra maksimaliai, kiek būtų galima, darbotvarkėje - daugiau (siekiama) ne kontroliuoti, o užblokuoti, padaryti neveiklų tą skraidymo aparatą jį identifikavus. Bet dabar tai yra procese, klausimas yra sprendžiamas, tačiau kaip išspręsti - klausimas retorinis“, - BNS sakė A.Šumskas.

Jis tvirtino, jog šiuo metu šį klausimą kartu su CAA bando spręsti Susisiekimo, Vidaus reikalų ministerijų, taip pat už saugumą atsakingų tarnybų atstovai. Anot jo, kol kas pasitikima, jog apie bepiločius orlaivius praneš visuomenė. A.Šumskas sakė, kad su šia problema susiduria visa Europa - jis priminė atvejį, kai spalio pabaigoje virš Prancūzijos branduolinių objektų net keliolika kartų buvo pastebėti bepiločiai orlaiviai.

Anot A.Šumsko, šiuo metu Vilniuje neskraidymo zonos nustatytos bepiločiams nustatytos virš valdžios institucijų, Valstybės saugumo departamento pastato Vytenio gatvėje, kitų objektų, šiuo metu vyksta derinimo procesai dėl Vilniuje esančių įkalinimo įstaigų. Vilniaus savivaldybės sprendimą nesekti kitų savivaldybių pavyzdžiu ir pačiai nenustatinėti tokių zonų jis vertino kaip logišką žingsnį.

„Vilniaus miestas šiuo atveju yra išskirtinis - kadangi beveik visas miestas įeina į skrydžių valdymo kontroliuojamą zoną, o mūsų taisyklėse iš esmės yra aprašyti reikalavimai tokioje zonoje. Kita vertus, yra nustatyta ir susisiekimo ministro įsakymu atskiros neskraidymo zonos virš Vyriausybės, Seimo, Prezidentūros. Tai Vilniaus miesto savivaldybei gal ir logiškas sprendimas“, - BNS sakė A.Šumskas.

Bepiločiams orlaiviams draudžiamas skraidyti zonas yra nustačiusios Alytaus, Ignalinos, Jonišikio, Kauno, Kėdainių, Kupiškio, Marijampolės, Plungės, Lazdijų, Šakių, Šalčininkų, Švenčionių, Ukmergės, Vilkaviškio rajonų, taip pat Alytaus, Kauno, Druskininkų miestų bei kitos savivaldybės.

CAA  šią vasarą patvirtino naujas taisykles bepiločiams orlaiviams, galiojančias sunkesniems nei 300 gramų aparatams, kuriomis virš tankiai apgyvendintų teritorijų leista skraidyti tik sertifikuotiems ūkinę, komercinę ar kitą specialią veiklą vykdantiems orlaiviams, nuotoliniu būdu valdomiems patyrusių pilotų. Lengvesniems orlaiviams taikomi tik tam tikri skrydžio aukščio bei nuotolio apribojimai greta tarptautinių aerodromų.

Vilniaus savivaldybė nesirengia tvirtinti zonų, kuriose draudžiama skraidyti bepiločiais lėktuvais, ir ragina tai padaryti Vyriausybę bei Seimą.

Dalis šalies savivaldybių, taip pat ir kai kurie didmiesčiai jau yra patvirtinę tokias neskraidymo zonas.

"Mes nesiruošiame nustatyti jokių neskraidymo zonų, tai yra bendra politinė nuostata, nes tas neskraidymo zonas gali nustatyti pats Seimas, kaip tai yra padaryta su neskraidymo zonomis civilinių orlaivių takuose. Visi kiti apsisprendimai dėl valstybei svarbių objektų yra ne savivaldybės kompetencija ir mes specialių apribojimų tikrai neįvedinėsime", - BNS sakė už viešąjį saugumą atsakingas Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas.

Tokią Vilniaus savivaldybės poziciją jis motyvuoja tuo, jog Lietuvos sostinėje yra daug valstybei svarbių objektų, o savivaldybė, uždraudusi tam tikrose vietose skraidyti, būtų nepajėgi kontroliuoti pažeidėjų. Jis teigia neįsivaizduojantis, kaip su šia problema tvarkysis tokias zonas nusistačiusios savivaldybės.

"Vilniaus mieste skraido ne tik skraidyklės, bet ir oro balionai. Tad apribojimai yra absoliučiai popieriniai ir išvestiniai - ne savivaldybės kompetencija nuspręsti, ar turi skraidyti dronai virš Valstybės saugumo departamento,ar virš prezidentės namų, ar virš kalėjimo. Savivaldybė, jei priimtų tokį sprendimą, ji neturėtų galimybių užtikrinti to sprendimo laikymosi", - sakė jis.

Bepiločiams orlaiviams draudžiamas skraidyti zonas yra nustačiusios Alytaus, Ignalinos, Jonišikio, Kauno, Kėdainių, Kupiškio, Marijampolės, Plungės, Lazdijų, Šakių, Šalčininkų, Švenčionių, Ukmergės, Vilkaviškio rajonųm taip pat Alytaus, Kauno, Druskininkų miestų bei kitos savivaldybės.

Lietuvos savivaldybės pradeda įvesti apribojimus bepiločiams orlaiviams - jų skraidymą norima riboti virš strateginės reikšmės objektų bei viešosios paskirties pastatų.

Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu bepiločių orlaivių skraidymas draudžiamas virš „Giraitės ginkluotės gamyklos“, Kauno dujų pilstymo stoties ir Kauno technologijos universiteto Netonių skraidyklos.

Joniškio rajone toks draudimas galioja skraidymui virš „Orlen Lietuva“ padalinio bei Joniškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir policijos komisariato teritorijų, taip pat – virš Joniškio rajono apylinkės teismo.

Alytaus rajono ekstremalių situacijų komisija yra pritarusi siūlymui bepiločiams orlaiviams uždrausti skraidyti virš karinio šaudymo poligono Kaniūkų kaime.

Kėdainių rajono savivaldybės tarybai siūloma uždrausti bepiločių orlaivių skrydžius bendrovių „Lukoil Baltija“, „Lifosa“ teritorijose, taip pat – virš autobusų ir geležinkelio stočių, policijos komisariato, pirminės sveikatos priežiūros centro bei ligoninės. Kėdainiuose tokie orlaiviai negalėtų kilti ir virš darželių ir mokyklų bei Kėdainių arenos.

Pasak Lietuvos bepiločių orlaivių naudotojų asociacijos (LBONA) prezidento Antano Gedvilo, savivaldybės skraidymą virš savo teritorijų gali reguliuoti neišduodamos sutikimų.

„Taisyklėse numatyta, kad iš esmės tankiai apgyvendintoje teritorijoje negalima skraidyti. Ir tam, kad ten orlaivis skristų, kad būtų gautas tam leidimas, savivaldybės turi duoti sutikimą. Jos gali neduoti sutikimo ten skristi ir tada skridimas bus nelegalus“, – BNS sakė A.Gedvilas.

Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad paskubėjus įvesti labai griežtus apribojimus, vėliau dėl to gali kilti problemų, prisireikus bepiločius orlaivius pritaikyti visuomenės reikmėms.

„Jeigu mes taip eisime, kad visur taip drausime, kada matysime, kad tie orlaiviai gali duoti ir naudos, mes pamatysime, kad nebėra, kur su jais skraidyti. Mes atstumiame naujas technologijas. Neįmanoma jų sustabdyti – jos ateina“, – svarstė A.Gedvilas.

Bepiločiai orlaiviai gali būti naudojami aplinkos apsaugai bei karinėje pramonėje, žemėlapių sudarymui, įrenginių priežiūrai ir kitiems tikslams.

Praėjusią savaitę Aplinkos ministerija pranešė, kad bepiločius orlaivius fiksuoti pažeidimams pasitelks aplinkos apsaugos institucijos.

Pasak A.Gedvilo, egzistuoja priemonės apriboti bepiločių orlaivių patekimą ten, kur jų buvimas yra žalingas – pavyzdžiui, virš įkalinimo įstaigų.

„Fiziškai galima padaryti tokias sąlygas, kad jie ten nepateks ir bus nevaldomi. Tačiau ar tiek daug tų draudimų reikia?“, – kalbėjo LBONA vadovas.

Pernai metais priimtos Bepiločių orlaivių naudojimo taisyklės numato, kad skrydžiai bepiločiais orlaiviais gali būti vykdomi teritorijoje, kurioje tokių skrydžių nedraudžia vietos savivaldybė ir jie vykdomi laikantis nustatytų sąlygų bei reikalavimų, ne toliau nei už kilometro nuo fizinės valdytojo buvimo vietos, išlaikant minimalų 50 metrų atstumą nuo visų rūšių transporto priemonių, statinių ir pašalinių žmonių.

Negavus atskiro oro leidimo, jų skrydžiai draudžiami arčiau kaip 1 jūrmylės (apie 1.8 km) spinduliu nuo tarptautinių Vilniaus, Kauno, Palangos ir Šiaulių oro uostų aerodromų kontrolinių taškų, numatyti ir kiti apribojimai.