Užaugintas įpėdinis
Kai lapkričio 8-ąją B.Albayrakas norėjo pranešti dar vieną svarbią žinią, liko neišgirstas nei laikraščių, nei nacionalinio transliuotojo ir valstybinės naujienų agentūros redakcijose. B.Albayarakui liko tik socialiniai tinklai – instagrame, kurį dar prieš kelias savaites pats nubaudė milijonine bauda, jis ir paskelbė, kad traukiasi iš iždo ir finansų ministro posto. Oficialiai priežastimi nurodė savo šeimą – sakė norįs daugiau laiko skirti savo tėvams, žmonai, keturiems vaikams. Žinutėje B.Albayrakas paminėjo ir uošvį R.T.Erdoğaną, kuriam jis buvo skolingas savo politinę karjerą.
Sako, sužinojęs apie žento sprendimą, prezidentas įsiuto ir užtruko 27 valandas, kol paskelbė, kad sutinka su B.Albayrako atsistatydinimu. 42-ejų B.Albayrakas buvo laikomas antruoju galingiausiu žmogumi Turkijoje ir daugelio – pirmiausiai paties prezidento – buvo laikomas būsimuoju šalies lyderiu.
Netikėta: laikytas būsimuoju Turkijos lyderiu B.Albayrakas šiandien yra nusišalinęs nuo aktyvios politikos. (Scanpix nuotr.)
Prezidentui artimo rato atstovai neoficialiai teigia, kad R.T.Erdoğanas yra tarsi apsėstas minties turėti politinį įpėdinį. Juo tapti paties prezidento sūnūs negalėjo: Burakas iš aktyvaus gyvenimo pasitraukė dar 1998 m., po to, kai, vairuodamas be teisių, sukėlė avariją, nusinešusią žinomo muziko gyvybę, o Bilalo vardas diskredituotas per garsųjį 2013 m. korupcijos skandalą. Prezidento dukros, nors ir yra puikiai išsilavinusios, nemato savo vaidmens politikoje. Jaunesnės dukros sutuoktinis – inžinierius. Taigi vieninteliu galimu politiniu įpėdiniu buvo diplomuotas finansininkas, vyresniosios dukros Esros vyras.
Būtent su pirmojo Turkijos žento pavarde siejamas ir šalies ekonomikos nuosmukis.
Potencialaus įpėdinio vaidmeniui B.Albayrakas puikiai tiko. Jis – kilęs iš islamistų dinastijos. Jo tėvas Sadıkas buvo politikas, premjero Necmettino Erbakano patikėtinis, globojęs ir patį R.T.Erdoğaną. Nuo vestuvių 2004-aisiais su šeima jis gyvena tame pačiame namie kaip ir uošviai. Stambulo ir Niujorko universitetuose verslo administravimo ir finansų studijas baigusio žento karjerą prezidentas visokeriopai skatino ir padėjo, nepaisydamas priešpriešos savo partijos gretose ir partiečių nuomonės, kad B.Albayrakas esąs nepagrįstai ambicingas. 2015–2018 m. B.Albayrakas buvo energetikos ir gamtos išteklių ministru, 2018 m. liepą jam patikėtas iždo ir finansų ministro portfelis bei leista dalyvauti sprendžiant įvairius užsienio ir saugumo politikos klausimus.
Nesuvaldyta krizė
Tačiau būtent su pirmojo Turkijos žento pavarde siejamas ir šalies ekonomikos nuosmukis. Per dvejus metus, kai B.Albayrakas vadovavo Finansų ministerijai, lira, palyginti su euru, neteko apie 44 proc. vertės. B.Albayrakas nesugebėjo sustabdyti valiutos nuvertėjimo proceso – kai kurių ekspertų teigimu, net jį dar labiau paskatino. B.Albayrakas ilgą laiką atsisakė didinti bazinę palūkanų normą, kad stabilizuotų lirą. Kaip ir uošvis, jis jautė nerimą, kad toks žingsnis slopins ekonomiką. Tačiau galiausiai lira nuvertėjo, kainos kilo, o Turkijos žmonės nuskurdo.
R.T.Erdoğanas nesiliovė palaikyti žento. Net ir tada, kai pernai vykusiuose vietos rinkimuose opozicijai pavyko po beveik dviejų dešimtmečių pertraukos laimėti Stambule ir Ankaroje, prezidentas neatlyžo. Negana to, Stambule surengus pakartotinius rinkimus, šie irgi baigėsi opozicijos kandidato Ekremo İmamoğlu pergale, o mitas apie nenugalimą R.T.Erdoğaną žlugo.
Šaltiniai iš prezidentui artimų žmonių šnabžda, kad šis per savo kadenciją tapo tiesiog paranojiškas – ypač po bandymo įvykdyti perversmą 2016 m. Jis visur įtaria priešus ir pasitiki tik keliais žmonėmis. Tarp pastarųjų buvo ir jo žentas. B.Albayrakas įtikino R.T.Erdoğaną, kad Turkijos ekonomika yra daug geresnės būklės, nei tvirtino ekonomistai, tikino, esą bumas – tik laiko klausimas. Tiesą prezidentas suvokė tik šį rudenį.
Lapkričio pradžioje prezidento rūmuose R.T.Erdoğaną aplankė buvęs finansų ministras Naci Ağbalas. Paprastai prezidento patarėjai nelinkę kreiptis į prezidentą, ir visi bijo suerzinti cholerišką bosą, tačiau N.Ağbalas drįso prezidentui pasakyti tiesą apie dramatišką Turkijos ekonomikos būklę. Centrinio banko užsienio valiutos atsargos buvo visiškai išnaudotos, perspėjo N.Ağbalas. Jei vyriausybė nedelsiant nesiims veiksmų, pirmieji Turkijos bankai bankrutuos dar iki 2021 m. balandžio.
R.T.Erdoğanas sugriovė Turkijoje teisinės valstybės tradicijas, šalyje užgniaužta žodžio laisvė, o tūkstančiai oponentų apkaltinti terorizmu ir nuteisti ilgus metus kalėti.
Ką reiškia ekonomikos kolapsas, R.T.Erdoğanas gerai žino. 2001 m. finansinė krizė nuskurdino milijonus turkų. Teko įsikišti Tarptautiniam valiutos fondui, tačiau to nepakako: tuometinė Bülento Ecevito vyriausybė subyrėjo. Būtent tada į valdžią ir atėjo Teisingumo ir plėtros partija su R.T.Erdoğanu priešakyje.
Po N.Ağbalo vizito prezidentas susisiekė su B.Albayraku, tačiau susitikti su juo atsisakė. Netrukus, nederindamas su Iždo ir finansų ministerijai dar vadovavusiu žentu, prezidentas paskyrė N.Ağbalą Centrinio banko vadovu. Šaltinių teigimu, B.Albayrakas pasijuto įžeistas ir, pasitaręs su savo įtakinguoju tėvu, atsistatydino.
Pavojinga situacija
Nekompetentingo iždo ir finansų ministro atsistatydinimas Turkijos ekonomikai leido šiek tiek atsikvėpti, liros vertė šiek tiek stabilizavosi. Investuotojai išreiškė viltį, kad naujasis Centrinio banko pirmininkas ir B.Albayrako įpėdinis Lütfi Elvanas sugrąžins į šalį patikimą pinigų politiką, tačiau esminė problema niekur nedingo: Turkijos ekonomiką finansuoja kreditai.
Pastarųjų kelerių metų augimą daugiausia lėmė didelės investicijos į infrastruktūros projektus, kelius, būstą ir oro uostus. Turkijos įmonės yra priklausomos nuo pigių pinigų, jei nebus padidinta bazinė palūkanų norma, gresia bankrotai ir masinis nedarbas, teigia analitikai. Koronaviruso pandemija situaciją dar labiau pablogina.
B.Albayrako pasitraukimas sukrėtė R.T.Erdoğaną. Esama žinių, kad buvęs pirmasis žentas dairosi buto Londone. Jo ginklas – ir Achilo kulnas – informacija apie R.T.Erdoğaną: niekas kitas nežino tiek prezidento paslapčių, kaip žentas. Be to, prezidentui gali tekti pertvarkyti savo galios piramidę: juk B.Albayrakas rūpinosi ne tik prezidento finansais, bet ir per savo brolį Serhatą valdė žiniasklaidą.
S.Albayrako rankose – žiniasklaidos grupė "Çalık". Kartu su broliu Beratu ir pastarojo senu draugu, vadovaujančiu R.T.Erdoğano komunikacijos sistemai Fahrettinu Altunu, jis diriguoja viešajam informacijos laukui Turkijoje. Ankaroje kalbama, kad netrukus pasitrauks ir S.Albayrakas, o be jo R.T.Erdoğanui bus daug sunkiau dominuoti viešojoje darbotvarkėje.
Sąjungininkų deficitas
R.T.Erdoğanas nebeturi tokio užnugario ir savosios Teisingumo ir plėtros partijos gretose. Kai kurie buvę bendražygiai atsiribojo nuo jo, o buvęs premjeras Ahmetas Davutoğlu net įkūrė savo partiją. Teisingumo ir plėtros partijos įkūrėjas Bülentas Arınças pasisakė už R.T.Erdoğano konkurento, buvusio kurdams palankios partijos Kurdų demokratinės liaudies partijos pirmininko Selahattino Demirtašo, paleidimą į laisvę – politikas kalinamas nuo 2016 m. "Žodžio laisvė Turkijoje yra suluošinta", – padėtį įvertino B.Arınças.
R.T.Erdoğanas savo politinę karjerą pradėjo kaip reformatorius, kuris kreipėsi į įvairias grupes, konservatorius, liberalus, kurdus, islamistus. Tik taip jis galėjo pasipriešinti kariuomenės įtakai. Tačiau jo autoritarinis valdžios stilius atgrasė sąjungininkus vieną po kito. Vėliau, kai atsiribojo nuo Fethullaho Güleno, jis tapo vis labiau priklausomas nuo savo koalicijos partnerio, dešiniųjų nacionalistų nacionalinio judėjimo partijos ir jos vadovo Devleto Bahçeli, kuriam vis dažniau leidžia diktuoti savo darbotvarkę.
Manoma, kad nacionalistai greičiausiai panaudos vyriausybės krizę savo įtakai išplėsti – pirmiausia apie tai galvoja vidaus reikalų ministras Süleymanas Soylu. Jis laikomas ypač griežtos politikos šalininku, pasisako už saugumo struktūrų stiprinimą, mažumų represijas, už piliečių stebėjimą, todėl yra populiarus tarp dešiniųjų nacionalistų. Balandį R.T.Erdoğanas ketino atleisti S.Soyku už netinkamą koronaviruso krizės suvaldymą, tačiau, įsikišus D.Bahçeli, šių planų atsisakė.
Šeimos ir sistemos krizė
R.T.Erdoğanas vis dar yra populiariausias Turkijos politikas, tačiau pastaruoju metu populiarumo reitinguose jo partija pirmą kartą per pastaruosius metus surenka mažiau nei 30 proc.
Akivaizdu, kad R.T.Erdoğanas bando rasti išeitį iš krizės, tačiau jo politika atrodo nepastovi ir neaiški. Jis siunčia karius į Libiją, Siriją ir Kaukazą, tačiau kokią ilgalaikę strategiją šiuose regionuose jis bando vykdyti, taip ir neaišku.
Dar vasarą grasinęs Graikijai karu, staiga jis vėl priartėjo prie europiečių. "Mes matome savo vietą Europoje, niekur kitur. Svajojame sukurti bendrą ateitį su Europa", – neseniai sakė R.T.Erdoganas, tačiau netrukus kilo sąmyšis tarp Vokietijos ir Turkijos dėl įtarimų, kad pastarosios laivai gabena ginklų kontrabandą į Libiją.
R.T.Erdoğanas sugriovė Turkijoje teisinės valstybės tradicijas, šalyje užgniaužta žodžio laisvė, o tūkstančiai oponentų apkaltinti terorizmu ir nuteisti ilgus metus kalėti. Dabar R.T.Erdoğanas skelbiasi esąs proeuropietiškas reformatorius, matyt, tikėdamasis sulaukti savo šalies užsienio investuotojų. Jis paskelbė teismų reformą. Teigiama, kad netrukus gali būti paleisti keli politiniai kaliniai, tarp jų – ir garsusis filantropas Osmanas Kavala. Vokietijos žiniasklaidos šaltiniai iš R.T.Erdoğano aplinkos kalba apie naują pradžią. Problema ta, kad R.T.Erdoğanu Turkijoje ir už jos ribų vargu, ar kas tuo jau tiki, konstatuoja "Der Spiegel".
Per septyniolika valdymo metų R.T.Erdoğanas išgyveno daugybę krizių. Nuo Turkijos Konstitucinio Teismo sprendimo uždrausti teisingumo ir plėtros partiją 2008 m., protestų Stambulo Gezi parke 2013 m. iki nesėkmingo perversmo 2016-aisiais. Nors B.Albayrako atsistatydinimas, regis, nė iš tolo neprilygsta šiems įvykiams, būtent pastarasis žymi padarinius, kurių prezidentas visada labiausiai bijojo – skilimo šeimoje.
Neoficialiai kalbantys sistemos atstovai įsitikinę, kad šis atsistatydinimas nebuvo atsitiktinumas ir sako dažniau nei iki šiol galvojantys apie post Erdoğano erą. "B.Albayrako atsistatydinimas – gilios sisteminės krizės išraiška", – konstatuoja "Der Spiegel".
