„Nepaisant priemonių, gali susiklostyti tokios aplinkybės, kad visi kontaktiniu būdu dirbantys darbuotojai yra apsikrėtę. Tokiu atveju darbdavys galės prašyti apsikrėtusių, bet neturinčių simptomų darbuotojų, grįžti į darbą. Ta tvarka bus taikoma tik labiausiai kritiniais atvejais. Šiuo metu, mūsų žiniomis, niekur tokia tvarka, nei vienoje kritines funkcijas užtikrinančioje įstaigoje ar organizacijoje, nėra taikoma“, – žurnalistams pirmadienį sakė ji.

Minėtos išimtys bus taikomos daugiau nei 60-čiai įvairių subjektų energetikos, susisiekimo srityse, taip pat kai kuriems vidaus reikalų ir krašto apsaugos sistemų darbuotojams.

Sveikatos apsaugos srityje išimtys bus taikomos didžiajai daliai medikų – greitosios pagalbos, skubios pagalbos, COVID-19 skyrių, palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas teikiantiems darbuotojams ir kt. Prie jų priskirti ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, laboratorijų ir kai kurie kiti darbuotojai.

Sprendimą dėl sergančiųjų darbo turės priimti darbdavys, kai susidarys toks darbuotojų trūkumas, jog nebegalės būti užtikrinamos gyvybiškai svarbios funkcijos.

Reakcija į omikron plitimą

G. Balčytytė pabrėžė, kad tokia tvarka būtų taikoma „tik tuomet, kai iškyla rizika (kritinių tarnybų veiklos – BNS) vykdymui ir tęstinumui“.

„Iš esmės tik tada, kai visi darbuotojai atsiduria izoliacijoje“, – kalbėjo Vyriausybės kanclerė.

Jeigu žmogus nesutinka, niekas jo priversti negali.

Sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė pabrėžė, kad tiek šis, tiek su izoliacijos tvarkos pokyčiais susiję sprendimai priimti „atsižvelgiant į esamą situaciją“.

„Ją turime kiek kitokią nei prie alfos ar deltos. Turime pavyzdžius iš Europos, kad jie susiduria ne tik su sveikatos priežiūros specialistais, kurie serga, bet ir kitais kritinių tarnybų darbuotojais. Tai turime jų darbą užtikrinti“, – sakė ji.

Viceministrės teigimu, izoliacijos trukmę galima mažinti dėl trumpesnio omikron atmainos inkubacinio periodo.

A. Bilotienė Motiejūnienė taip pat nurodė, kad besimptome forma sergantis gali nesutikti dirbti, nors ir būtų prašomas tą daryti.

„Jeigu žmogus nesutinka, niekas jo priversti negali“, – kalbėjo viceministrė.

Vyriausioji šalies epidemiologė Loreta Ašoklienė pastebėjo, kad darbdaviai dar iki kritinio momento turi būti sudarę sąrašus, kas galėtų dirbti, trūkstant žmonių.

„Svarbias valstybės funkcijas vykdančių darbuotojų darbdaviai turi sudaryti tipinių pareigybių, grupių arba vardinius darbuotojų sąrašus, kurie turės vykdyti tas funkcijas, iš anksto aptarus su darbuotoju“, – dėstė ji.

Ragina skiepytis

Pastarąją savaitę besiskiepijančiųjų srautai gerokai sumažėjo – bendras pasiskiepijusių skaičius kasdien vidutiniškai buvo mažesnis nei 10 tūkstančių, kai ankstesnėmis savaitėmis fiksuotas pusantro karto ar dvigubai didesnis rodiklis.

Tuo metu sergamumas koronavirusu šalyje tik auga – 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 2437,3 atvejo.

G. Balčytytės teigimu, ateinančios dvi–trys svaitės „bus tikrai labai didelių užsikrėtimų laikotarpis“. Dėl to ji ypač ragino skiepytis, gauti sustiprinančią dozę vyresnius, rizikos grupėse esančius žmones.

„Tikrai verta įvertinti savo galimybes apsisaugoti“, – kalbėjo ji.

Kanclerė pabrėžė, kad dauguma pacientų, gydomų ligoninėse, yra neskiepyti.

Išvados, paskelbtos Londone įsikūrusio Imperijos koledžo ir rinkų tyrimų bendrovės „Ipsos Mori“, taip pat rodo, kad COVID-19 antikūnai ilgiau išsilaiko 18–24 metų žmonių organizmuose, palyginus su tyrime dalyvavusia 75 metų ir vyresnių pacientų grupe.

Mėginių, nuo birželio vidurio iki rugsėjo pabaigos paimtų iš Anglijoje gyvenančių šimtų tūkstančių žmonių, analizė rodo, kad aptinkamus antikūnų kiekius tebeturinčių žmonių skaičius per tris mėnesius sumažėjo daugiau kaip ketvirtadaliu.

Jungtinės Karalystės vyriausybės užsakymu atliktas tyrimas, antradienį paskelbtas Imperijos koledžo, leidžia daryti išvadą, kad žmonių imuninis atsakas į koronavirusą bėgant laikui silpnėja.

Sveikatos apsaugos jaunesnysis ministras Jamesas Bethellis (Džeimsas Betelis) sakė, kad šie duomenys yra „kritiškai svarbus tyrimas, padedantis mums suprasti COVID-19 antikūnų pobūdį per tam tikrą laiką“.

Lieka neaišku, kokio lygio imunitetą suteikia antikūnai arba kiek laiko toks atsparumas išsilaiko.

Tačiau mokslininkai perspėjo, kad kol kas apie žmonių ilgalaikį imuninį atsaką į naująjį koronavirusą, pirmąsyk aptiktą Kinijoje praeitų metų pabaigoje, žinoma dar labai nedaug.

„Lieka neaišku, kokio lygio imunitetą suteikia antikūnai arba kiek laiko toks atsparumas išsilaiko“, – sakė Imperijos koledžo Visuomenės sveikatos mokyklos tyrėjas Paulas Elliottas (Polas Eliotas).

Šiame tyrime dalyvavo daugiau kaip 350 tūkst. atsitiktinai pasirinktų suaugusiųjų, kurių antikūnų lygio dinamika buvo analizuota tiriant iš piršto paimto kraujo mėginius – po tris kartus nuo birželio 20-osios iki rugsėjo 28 dienos.

Freepik.com nuotr.

Rezultatai rodo, kad maždaug per trijų mėnesių laikotarpį antikūnų tebeturinčių žmonių skaičius sumažėjo 26,5 procento.

Vertinant šalies mastu, galima daryti išvadą, kad Anglijoje žmonių, kurių organizme dar įmanoma aptikti antikūnų, dalis sumažėjo nuo 6 proc. iki 4,4 procento, rašo tyrėjai.

Šis sumažėjimas sutapo su dideliu COVID-19 sergamumo sumažėjimu Anglijoje ir likusioje Britanijos dalyje po ištisus mėnesius trukusio nacionalinio karantino, kuris vasarą buvo sušvelnintas.

Kita vertus, tyrėjai nustatė, kad sveikatos apsaugos darbuotojų, kurių organizmuose tyrimo pradžioje buvo aptikta COVID-19 antikūnų, šių imuninį atsaką lemiančių baltymų koncentracija laikui bėgant nesikeitė. Manoma, kad tai lėmė pasikartojantis kontaktas su virusu arba didesnis pirminis viruso poveikis.

„Šis labai didelis tyrimas parodė, kad žmonių, turinčių aptinkamus antikūnų kiekius, bėgant laikui mažėja“, – sakė viena iš šio studijos pagrindinių autorių Helen Ward (Helen Vord).

„Dar nežinome, ar šiems žmonėms kyla pavojus pakartotinai užsikrėsti COVID-19 sukeliančiu virusu, bet itin svarbu, kad visi toliau laikytųsi nurodymų (dėl COVID-19 prevencijos), kad sumažintų pavojų sau ir kitiems“, – pridūrė ji.