Beždžionių raupai taip buvo pavadinti todėl, kad virusas pirmą kartą, 1958-aisis, buvo nustatytas Danijoje tyrimams laikomoms beždžionėms, tačiau liga pasireiškia daugeliui gyvūnų, dažniausiai – graužikams.

„Po virtinės konsultacijų su pasaulio ekspertais PSO pradės vartoti naują... terminą „b raupai“ kaip beždžionių raupų sinonimą. Abu pavadinimai bus vartojami... vienerius metus, kol „beždžionių raupų“ [pavadinimo] bus palaipsniui atsisakyta“, – sakoma Jungtinių Tautų sveikatos agentūros išplatintame pareiškime.

„PSO... vartos terminą "b raupai" ir ragina kitus laikytis šių rekomendacijų, kad būtų sumažintas bet koks neigiamas dabartinio pavadinimo ir naujo pavadinimo pritaikymo poveikis“, – priduriama pranešime.

Pirmą kartą ši liga žmonėms buvo nustatyta 1970-aisiais Kongo Demokratinėje Respublikoje. Nuo to laiko ji tarp žmonių plito daugiausia Vakarų ir Centrinės Afrikos šalyse, kur yra laikoma endemine.

Tačiau gegužės mėnesį šios ligos, sukeliančios karščiavimą, raumenų skausmą ir į vėjaraupius panašų bėrimą, atvejų ėmė sparčiai daugėti visame pasaulyje, daugiausia tarp vyrų, turinčių lytinių santykių su vyrais.

Šiais metais PSO buvo pranešta apie 81 107 beždžionių raupų atvejus ir 55 mirties nuo šios ligos atvejus 110 šalių.

Rugpjūčio mėnesį PSO kreipėsi į visuomenę, prašydama padėti sugalvoti mažiau stigmatizuojantį šios greitai plintančios ligos pavadinimą.

Spalio 20 dieną susitikę aptarti viruso, kuris gegužę staiga pradėjo plisti visame pasaulyje, ekspertai „laikėsi vieningos nuomonės, kad protrūkis ir toliau atitinka... tarptautinio masto ekstremaliosios visuomenės sveikatos situacijos kriterijus“, nurodė PSO.

Beždžionių raupų protrūkį tarptautinio masto ekstremalia visuomenės sveikatos situacija PSO paskelbė liepos 23 dieną.

Tai yra aukščiausio laipsnio pavojaus signalas, kokį tik gali paskelbti ši Jungtinių Tautų agentūra.

Ekspertai teigė, kad nors ir padaryta tam tikra pažanga pažabojant beždžionių raupus, dar per anksti skelbti, kad ši liga nebėra tarptautinio masto ekstremaliosios visuomenės sveikatos situacija.

Pareiškime teigiama, kad PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas (Tedrosas Adhanomas Gebrejesusas)  priėmė ekspertų rekomendacijas ir joms pritarė.

PSO duomenimis, nuo tada, kai prieš šešis mėnesius beždžionių raupai staiga pradėjo plisti už Vakarų Afrikos šalių, kuriose ši liga ilgą laiką buvo endeminė, ribų, 109 šalyse nustatyta daugiau kaip 77 000 užsikrėtimo atvejų. Nuo ligos mirė 36 žmonės.

Tačiau nuo liepos naujų beždžionių raupų atvejų augimas sulėtėjo, ypač Europoje ir Šiaurės Amerikoje, kurios labiausiai nukentėjo ankstyvuoju pasaulinio protrūkio etapu.

PSO teigimu, per septynias dienas iki pirmadienio, palyginti su ankstesne savaite, naujų užsikrėtimo atvejų skaičius pasaulyje sumažėjo 41 procentu.

Tačiau PSO Ekstremaliųjų situacijų komitetas pabrėžė, kad tebėra nemažai susirūpinimą keliančių dalykų.

Ekspertai paminėjo kai kuriuose regionuose nesiliaujantį viruso plitimą, tebesitęsiantį nevienodą šalių pasirengimą ir reagavimą bei galimą didesnį poveikį sveikatai, jei virusas pradėtų labiau plisti tarp labiau pažeidžiamų gyventojų.

Jie taip pat atkreipė dėmesį į išliekantį stigmos ir diskriminacijos pavojų, silpnas sveikatos priežiūros sistemas kai kuriose besivystančiose šalyse, dėl ko PSO nepranešama apie visus užsikrėtimo atvejus, ir į tai, kad nėra vienodų galimybių gauti diagnostikos, antivirusinių vaistų ir vakcinų.

Beždžionių raupai yra labai panašūs į raupus, nuo kurių pasaulyje kasmet mirdavo milijonai žmonių, kol 1980 metais ši liga buvo išnaikinta. Tačiau beždžionių raupų simptomai yra daug švelnesni.

Sergantiesiems beždžionių raupai pasireiškia karščiavimu, raumenų skausmais, limfmazgių patinimu, šaltkrėčiu, išsekimu ir į vėjaraupius panašus bėrimu ant rankų bei veido.

Virusas gali būti perduotas per odos pažeidimus, oro lašeliniu būdu, per bendrai naudojamus daiktus, tokius kaip patalynė ir rankšluosčiai. Beždžionių raupais taip pat galima užsikrėsti lytinių santykių metu.

Specifinio beždžionių raupų gydymo nėra, bet nustatyta, kad skiepai nuo raupų maždaug 85 proc. veiksmingumu apsaugo nuo beždžionių raupų.

„Šiai dienai nėra panaudota nei vienos vakcinos Lietuvoje“, – BNS teigė SAM Sveikatos stiprinimo skyriaus vyriausioji specialistė Galina Zagrebnevienė.

Pasak jos, tuo metu, kai Lietuvoje buvo nustatyti beždžionių raupų atvejai ir sąlytį turėję asmenys, jiems nebuvo siūlyta vakcinuotis, kadangi skiepų dar nebuvo.

Pasak G. Zagrebnevienės, Lietuva turi 1,4 tūkst. vakcinos dozių nuo šios ligos, šiais metais atsargas turėtų papildyti dar tiek pat dozių.

Preparatais svarstoma skiepyti rizikos grupių asmenis, tarp jų prioritetas būtų skiriamas jauniems 30-40 metų vyrams, turintiems lytinių santykių su tos pačios lyties asmenimis.

„Nacionalinės imunoprofilaktikos programos Nepriklausomų ekspertų grup savo posėdyje vienbalsiai pritarė priešekspozicinei rizikos grupių asmenų vakcinacijai, tam panaudojant valstybės nemokamai gautas raupų vakcinos dozes“, – sakė G. Zagrebnevienė.

Pasak jos, nuo liepos tiek pasaulyje, tiek Europoje stebimas beždžionių raupų atvejų mažėjimas.

Iki šiol Lietuvoje beždžionių raupais susirgo penki asmenys, paskutinieji atvejai nustatyti rugpjūtį. Jiems susirgus į Lietuvą dar nebuvo atvežta vakcina nuo beždžionių raupų.

„Pacientų apklausos duomenimis, visi jie galėjo užsikrėsti kitose ES šalyse. Visi ligoniai sirgo lengvai, buvo gydyti ambulatoriškai. Tarp sąlytį turėjusių asmenų, kuriuos nurodė susirgusieji, ligos atvejų nenustatyta“, – kalbėjo G. Zagrebnevienė.

Beždžionių raupai yra labai panašūs į raupus, nuo kurių pasaulyje kasmet mirdavo milijonai žmonių, kol 1980 metais ši liga buvo išnaikinta. Tačiau beždžionių raupų simptomai yra daug švelnesni.

Sergantiesiems beždžionių raupai pasireiškia karščiavimu, raumenų skausmais, limfmazgių patinimu, šaltkrėčiu, išsekimu ir į vėjaraupius panašus bėrimu ant rankų bei veido.

Virusas gali būti perduotas per odos pažeidimus, oro lašeliniu būdu, per bendrai naudojamus daiktus, tokius kaip patalynė ir rankšluosčiai. Beždžionių raupais taip pat galima užsikrėsti lytinių santykių metu.

Specifinio beždžionių raupų gydymo nėra, bet nustatyta, kad skiepai nuo raupų maždaug 85 proc. veiksmingumu apsaugo nuo beždžionių raupų.

Lietuvoje nuo raupų neskiepijama maždaug nuo 1980-ųjų.

„Šiuo metu svarstomi planai skiepyti rizikos grupių asmenis, todėl apie vakcinos atidavimą nekalbama ir nesvarstoma. Jei būtų paklausa dėl rizikos grupių skiepijimo, yra svarstomi planai įsigyti dar papildomų dozių, tačiau tai ateityje“, – pirmadienį LRT radijui sakė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Sveikatos stiprinimo skyriaus vyriausioji specialistė Galina Zagrebnevienė.

Anot jos, būtų skiepijami didžiausią riziką užsikrėsti turintys asmenys.

„Šio protrūkio rizikos grupės asmenys visame pasaulyje – tai jauni vyrai, turintys lytinių santykių su vyrais. Tai pagrindinė rizikos grupė ir reikėtų pasakyti, kad būtent didžiausias sergamumas šiuo metu tarp jaunų 30-40 metų vyrų, kurie sudaro beveik 98 proc. visų atvejų. Ši grupė žmonių būtų pirmiausia“, – teigė SAM specialistė.

Šio protrūkio rizikos grupės asmenys visame pasaulyje – tai jauni vyrai, turintys lytinių santykių su vyrais.

Iki šiol Lietuvoje beždžionių raupais susirgo penki asmenys, paskutinieji atvejai nustatyti rugpjūtį. Jiems susirgus į Lietuvą dar nebuvo atvežta vakcina nuo beždžionių raupų.

Pasak G. Zagrebnevienės, ji gauta rugsėjo mėnesį, jau praėjus rizikos laikotarpiui, tad kol kas nebuvo panaudota nė viena vakcinos dozė. Lietuva yra gavusi 1400 dozių.

Anot specialistės, tai, kad nuo rugpjūčio Lietuvoje daugiau šios ligos atvejų nebuvo nustatyta, „protrūkis nėra pasibaigęs“.  Susirgimai registruojami visame pasaulyje.

Pasaulio sveikatos organizacija skelbė, kad spalio 14-osios duomenimis užfiksuota apie 73 tūkstančiai tokių atvejų, daugiausia jų, apie du trečdaliai – Amerikos regione, Europoje – beveik 25 tūkstančiai.

Didėjimo tendencija pastebima Brazilijoje, Kolumbijoje, Meksikoje, Peru, JAV, teigė SAM atstovė.

Beždžionių raupai yra labai panašūs į raupus, nuo kurių pasaulyje kasmet mirdavo milijonai žmonių, kol 1980 metais ši liga buvo išnaikinta. Tačiau beždžionių raupų simptomai yra daug švelnesni.

Sergantiesiems beždžionių raupai pasireiškia karščiavimu, raumenų skausmais, limfmazgių patinimu, šaltkrėčiu, išsekimu ir į vėjaraupius panašus bėrimu ant rankų bei veido.

Virusas gali būti perduotas per odos pažeidimus, oro lašeliniu būdu, per bendrai naudojamus daiktus, tokius kaip patalynė ir rankšluosčiai. Beždžionių raupais taip pat galima užsikrėsti lytinių santykių metu.

Specifinio beždžionių raupų gydymo nėra, bet nustatyta, kad skiepai nuo raupų maždaug 85 proc. veiksmingumu apsaugo nuo beždžionių raupų.

Lietuvoje nuo raupų neskiepijama maždaug nuo 1980-ųjų.

PSO sakė, kad praeitą savaitę Amerikos šalyse padaugėjo naujų atvejų. Taip pat ji pabrėžė, kad sulėtėjęs naujų beždžionių raupų atvejų augimas yra „pavojingiausias“ laikas.

PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas (Tedrosas Adhanomas Gebrejesusas) pridūrė, kad Jungtinių Tautų sveikatos agentūrai šiais metais buvo pranešta apie daugiau nei 70 000 atvejų ir 26 mirtis.

„Globaliai naujų atvejų augimas ir toliau mažėja, bet 21 šalis per pastarąją savaitę pranešė apie atvejų skaičiaus padidėjimą, daugiausiai Amerikoje, kurie sudarė beveik 90 proc. visų per praeitą savaitę užregistruotų atvejų“, – teigė PSO vadovas per spaudos konferenciją Ženevoje.

„Mažėjantis protrūkis gali būti pats pavojingiausias protrūkis, nes jis gali mus gundyti galvoti, kad krizė jau pasibaigė ir sumažinti savo budrumą“, – pridūrė Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.

Jis teigė, kad PSO dirba su šalimis, kad padidintų jų testavimosi ir stebėjimo pajėgumus.

„Mes esame susirūpinę dėl naujų pranešimų apie atvejus Sudane, įskaitant pabėgėlių stovyklas netoli sienos su Etiopija“, – sakė PSO.

„Kaip ir COVID-19, beždžionių raupai tebėra tarptautinio masto ekstremalioji visuomenės sveikatos situacija, ir PSO toliau šią ligą tokia laikys“, – teigė Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.

Mažėjantis protrūkis gali būti pats pavojingiausias protrūkis, nes jis gali mus gundyti galvoti, kad krizė jau pasibaigė ir sumažinti savo budrumą.

Labiausiai nukentėjo JAV

Nuo 2022 metų gegužės vis dažniau pranešama apie susirgimus beždžionių raupais tarp vyrų, turinčių lytinių santykių su kitais vyrais. Virusas pradėjo plisti už Afrikos ribų, kurioje jis yra laikomas endeminiu.

Daugiau nei 42 000 atvejų buvo nustatyti Amerikoje ir beveik 25 000 – Europoje.

Šiais metais 107 PSO valstybės narės pranešė apie nustatytus beždžionių raupų atvejus.

Per pastarąsias tris savaites 39-iose šalyse nebuvo užfiksuota naujų užsikrėtimų.

Šiuo metu daugiausia beždžionių raupų atvejų yra nustatyta JAV (26 723), Brazilijoje (8 147), Ispanijoje (7 209), Prancūzijoje (4 043), Jungtinėje Karalystėje (3 654), Vokietijoje (3 640), Peru (2 587), Kolumbijoje (2 453), Meksikoje (1 968) ir Kanadoje (1 400).

Šiose šalyse užregistruoti atvejai sudaro 87 proc. visų pasaulyje nustatytų atvejų.

PSO duomenų suvestinė rodo, kad 97 proc. užsikrėtusių vyrų vidutinis amžius buvo 35-eri; 90 proc. vyrų teigė, kad turėjo lytinių santykių su vyrais, o 49 proc. buvo užsikrėtę ŽIV.

Pirmieji beždžionių raupų simptomai yra karščiavimas, raumenų, galvos ir nugaros skausmai, pasireiškiantys per penkias dienas po užsikrėtimo. Vėliau ant veido, delnų ir padų atsiranda į vėjaraupius panašių bėrimų, vėliau – odos pažeidimų, galinčių išplisti į kitas kūno vietas.

Liga paprastai praeina savaime po dviejų–trijų savaičių, kartais užsitęsia iki mėnesio.

Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kokybės vadybos ir komunikacijos skyriaus visuomenės informavimo specialistės Vildos Bajoriūnienės, didesnė rizika užsikrėsti yra tiems, kurie gyvena su šia liga sergančiu asmeniu.

"Klaipėdos apskrityje beždžionių raupų atvejų nebuvo užregistruota. Tačiau kiekvienas artimą sąlytį su užkrečiamu asmeniu turintis žmogus gali užsikrėsti beždžionių raupais, tik ne visiems užsikrėtimo rizika vienoda. Šiuo metu didesnė beždžionių raupų užsikrėtimo rizika kyla asmenims, turintiems atsitiktinių lytinių santykių, taip pat gyvenantiems su sergančiu asmeniu", – teigė V.Bajoriūnienė.

Klaipėdos sveikatos biuro vadovė Jūratė Grubliauskienė nurodė, kad šios ligos simptomai paprastai trunka dvi–keturias savaites ir išnyksta savaime negydomi. Pasitaiko ir komplikacijų, bet mirties atvejai reti.

Imuninės sistemos nepakankamumu sergantys asmenys, maži vaikai ir nėščios moterys turi didesnę riziką susirgti sunkesne ligos forma.

Beždžionių raupai paprastai pasireiškia karščiavimu, stipriu galvos skausmu, raumenų ir nugaros skausmais, energijos stoka, padidėjusiais limfmazgiais ir bėrimu.

Dažnai bėrimas koncentruojasi veido, plaštakų ir pėdų srityse. Dabar registruojamo protrūkio metu dažnai nustatomas lytinių organų ir tarpvietės bėrimas.

"Užkrečiamosios ligos plitimo tikimybė visada išlieka populiacijoje, jeigu liga nėra eliminuojama. Beždžionių raupai nėra lengvai plintanti liga, bet užsikrėsti galima, esant artimam fiziniam sąlyčiui su asmeniu, kuriam yra išsivystę ligos simptomai", – priminė J.Grubliauskienė.

Liepą paskelbtais Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, Lietuva yra užsisakiusi apie 1,4 tūkst. vakcinos nuo šios ligos dozių.

Teigiama, kad skiepijami būtų vadinamieji kontaktiniai asmenys po turėto didelės rizikos sąlyčio. Prevenciškai pasiskiepyti galimybės nebus.

Ji nustatyta 30 metų vyrui, kuris atvyko į miestą ir kuriam karantino viešbutyje metu pasireiškė ligos simptomai.

Pasak sveikatos apsaugos pareigūno Edwino Tsui (Edvino Cujaus), tas vyras atvyko į miestą pirmadienį ir buvo nuvežtas į ligoninę po to, kai pranešė, kad blogai jaučiasi.

Atvykstantieji į Honkongą turi tris dienas praleisti karantine viešbutyje, nes tai yra „nulinio COVIDo“ strategijos dalis, pagal kurią ligos protrūkiai slopinami ribojant keliones ir skelbiant lokalius karantinus.

E. Tsui sakė, kad beždžionių raupais sergantis pacientas neturėjo jokio kontakto su Honkongo gyventojais, susirgimas yra klasifikuojamas kaip įvežtinis atvejis. Pasak jo, rizika, jog Honkongo gyventojai užsikrės, yra „labai maža“.

Didžiąją praėjusio mėnesio dalį pacientas praleido Jungtinėse Valstijose, po to savaitę viešėjo Kanadoje, vėliau išvyko į Filipinus ir galiausiai į Honkongą, sakė pareigūnai.

Sveikatos apsaugos pareigūnų teigimu, savaitę iki hospitalizavimo jam pasireiškė tokie simptomai kaip odos bėrimas, limfmazgių patinimas ir gerklės skausmas.

Honkongas padidins pavojaus lygį dėl beždžionių raupų ir apie tai praneš Pasaulio sveikatos organizacijai bei institucijoms žemyninėje Kinijoje, pranešė pareigūnai.

Anot ministerijos, didelės rizikos sąlytį turėjusius asmenis rekomenduojama skiepyti per artimiausias keturias dienas nuo sąlyčio dienos.

„Tuo metu, kai Lietuvoje buvo nustatyti beždžionių raupų atvejai ir sąlytį turėję asmenys, jiems nebuvo siūlyta vakcinuotis, kadangi vakcinos dar nebuvo“, – rašoma SAM atsakyme.

Lietuvoje iki šiol pranešta apie penkis susirgimus šia liga, pastarąjį sykį keli atvejai fiksuoti rugpjūčio pradžioje.

Tuo metu, kai Lietuvoje buvo nustatyti beždžionių raupų atvejai ir sąlytį turėję asmenys, jiems nebuvo siūlyta vakcinuotis, kadangi vakcinos dar nebuvo.

Pirmosios vakcinos nuo beždžionių raupų Lietuvą pasiekė praėjusią savaitę – į šalį pristatyta 1,4 tūkst. dozių.

Lietuvoje šiomis vakcinomis ketinama skiepyti sąlytį turėjusius susirgusiųjų artimuosius. Taip pat bus skiepijami ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, kurie, pavyzdžiui, konsultavo ar tyrė žmones naudodami nepakankamas saugumo priemones.

Tai galės būti ir kartu su užsikrėtusiais asmenimis bent aštuonias valandas keliavusieji lėktuvais, traukiniais, autobusais ar kitomis transporto priemonėmis.

Individualiai kiekvieną didelės rizikos sąlytį įvertins Nacionalinis visuomenės sveikatos centras.

Beždžionių raupais gali užsikrėsti visi, tačiau didesnė užsikrėtimo rizika kyla asmenims, turintiems tiesioginį fizinį kontaktą su sergančiu asmeniu.

Virusas gali būti perduotas per odos pažeidimus, oro lašeliniu būdu, per bendrai naudojamus daiktus, tokius kaip patalynė ir rankšluosčiai. Beždžionių raupais taip pat galima užsikrėsti lytinių santykių metu.

Beždžionių raupai yra labai panašūs į raupus, nuo kurių pasaulyje kasmet mirdavo milijonai žmonių, kol 1980 metais ši liga buvo išnaikinta. Beždžionių raupų simptomai yra daug švelnesni.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, per šiemet kilusį beždžionių raupų protrūkį pasaulyje registruota daugiau nei 50 tūkst. užsikrėtimo šia liga atvejų.

Instituto duomenimis, užkrato auka tapo žmogus, „sirgęs gretutinėmis ligomis“.

Tai – jau trečioji mirtis nuo šios ligos visoje Europoje.

11,5 mln. gyventojų turinčioje Belgijoje iki rugpjūčio pabaigos buvo užfiksuoti iš viso 705 užsikrėtimo beždžionių raupais atvejai. 32 infekuotiesiems prireikė hospitalizacijos. Kaip ir kitur pasaulyje, Belgijoje šia liga daugiausiai serga vyrai, turėję lytinių santykių su kitais vyrais.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) skaičiavimu, visame pasaulyje iki šiol nustatyta daugiau kaip 50 tūkst. užsikrėtimo beždžionių raupais atvejų.

Remiantis JT sveikatos agentūrai, kuri liepą beždžionių raupų protrūkį paskelbė pasauline ekstremalia visuomenės sveikatai situacija, registruoti 50 496 ligos atvejai ir 16 mirties atvejų.

Išvakarėse PSO Europos regiono biuro direktorius Hansas Kluge (Hansas Kliugė) pareiškė pastebintis „vilčių teikiančių“ ženklų, kad beždžionių raupų protrūkis Europoje lėtėja ir eina „teisinga linkme“, bei paragino šalis dėti dar daugiau pastangų kovojant su šia liga.

„Prancūzijoje, Vokietijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje ir kitose šalyse pastebimi džiuginantys pirmieji ženklai, kad protrūkis gali lėtėti“, – žurnalistams sakė jis.

„Judama teisinga linkme“, – pridūrė jis.

Vis dėlto, „norėdami pasiekti, kad mūsų regione ši liga išnyktų, turime skubiai dėti daugiau pastangų“, pabrėžė H. Kluge.

Praėjusią savaitę PSO pranešė, kad naujų susirgimo beždžionių raupais atvejų sumažėjo 21 proc., palyginti su ankstesne savaite. Iki tol keturias iš eilės savaites naujų beždžionių raupų atvejų skaičius visame pasaulyje didėjo.

Siekiant sustabdyti viruso plitimą Europoje, PSO paragino šalis tęsti stebėsenos, tikslinio skiepijimo, kontaktinių atvejų nustatymo ir darbo su homoseksualių vyrų bendruomene, kurioje virusas daugiausia plinta, priemones.

H. Kluge paminėjo Portugalijos pavyzdį, kuri, „nesant visavertės skiepijimo kampanijos, sugebėjo sustabdyti sergamumo didėjimą keisdama elgseną ir bendradarbiaudama su bendruomenėmis“.