NASA planavo šių metų pabaigoje pasiųsti keturis astronautus į skrydį aplink Mėnulį, tačiau dabar šią misiją nukėlė į 2025 metų rugsėjį.

Pirmasis žmonių išsilaipinimas Mėnulyje po daugiau nei 50 metų taip pat buvo perkeltas – iš 2025-ųjų į 2026 metų rugsėjį. NASA priežastimi nurodė susirūpinimą dėl savo kosminių laivų saugumo, taip pat privačios pramonės gaminamų skafandrų ir mėnuleigių kūrimo problemas.

„Sauga yra mūsų svarbiausias prioritetas, – sakė NASA administratorius Billas Nelsonas (Bilas Nelsonas. – [Atidėjimas] suteiks „Artemis“ komandoms daugiau laiko iškilusioms problemoms išspręsti.“

Ši žinia buvo paskelbta praėjus vos valandai po to, kai Pitsburgo bendrovė „Astrobotic Technology“ nutraukė savo bandymą nutupdyti erdvėlaivį Mėnulyje dėl didelio prarastų degalų kiekio.

Pirmadienį pagal NASA komercinę Mėnulio tyrimų programą paleistas aparatas „Peregrine“ turėjo atlikti žvalgymo prieš astronautų atskraidinimą funkciją. Kitą mėnesį viena Hjustono bendrovė pabandys tai padaryti su savo mėnuleigiu.

NASA, vykdydama astronautų nusileidimo Mėnulyje programą „Artemis“, labai kliaujasi privačiomis bendrovėmis.

Tai nieko kita neprimenantis pasaulis: daug metalų turintis asteroidas, kuris gali būti mažos planetos liekanos, o galbūt – visiškai naujo tipo dangaus kūnas.

„Mes mokysimės įvairių naujų dalykų, kaip šie daiktai skrieja per Saulės sistemą, jie atsitrenkia vienas į kitą ir sukelia evoliuciją to, ką turime šiandien, mūsų Saulės sistemą“, – sakė NASA vadovas Billas Nelsonas (Bilas Nelsonas), prieš pat 10 val. 19 min. vietos (17 val. 19 min. Lietuvos) laiku, kai pakilo daugkartinio naudojimo raketa „SpaceX Falcon Heavy“.

„Mes asmeniškai arba robotiškai aplankėme pasaulius, pagamintus iš uolos, pasaulius, pagamintus iš ledo, ir pasaulius, pagamintus iš dujų (...) tačiau tai bus pirmas kartas, kai aplankysime pasaulį, turintį metalinį paviršių“, – vyresnioji mokslininkė Lindy Elkins-Tanton (Lindi Elkins Tenton) sakė žurnalistams anksčiau šią savaitę.

Furgono dydžio zondas turėtų pasiekti savo paskirties vietą Asteroidų juostoje tarp Marso ir Jupiterio 2029 metų liepą.

Per dvejus metus jis pasitelkdamas savo pažangių instrumentų rinkinį tyrinės Psichę, ieškodamas įrodymų apie seną magnetinį lauką ir tirdamas jo cheminę bei mineralinę sudėtį, taip pat topografiją.

Anksčiau abi kosmoso agentūros jau buvo susitarusios, kad trys Europos astronautai skris erdvėlaiviu „Orion“ į NASA kosminę stotį „Gateway“. Ją planuojama išvesti į Mėnulio orbitą pagal programą „Artemis“.

Dabar atrodo, kad vienas iš tų astronautų žengs dar vieną žingsnį.

„Nekantriai laukiame, kol ESA astronautas prisijungs prie mūsų Mėnulio paviršiuje. Toliau plėtosime mūsų ilgalaikę, itin svarbią partnerystę“, – pareiškė NASA administratorius Billas Nelsonas (Bilas Nelsonas), sudalyvavęs ESA tarybos posėdyje Nyderlanduose.

„NASA tikisi, kad bendradarbiavimas su ESA paskatins Mėnulio tyrinėjimą pagal programą „Artemis“, – pareiškime nurodė B. Nelsonas ir pridūrė, kad „Europos tarnybinis modulis yra erdvėlaivio „Orion“ variklis“.

Agentūros taip pat pasirašė susitarimą dėl „Lunar Pathfinder“ – planuojamo Mėnulio ryšių palydovo, kurį stato Jungtinės Karalystės įmonė SSTL.

ESA pernai sudarė sutartį su SSTL, pagal kurį teiks NASA ryšio paslaugas Mėnulyje. NASA savo ruožtu įsipareigojo iškelti „Pathfinder“ į orbitą.

Remiantis ESA pareiškimu, Europos ir Amerikos kosmoso agentūros taip pat atliks bendrų bandymų, siekdamos sukurti palydovinės navigacijos tinklą Mėnulyje – „panašiai kaip šiandien Žemėje naudojamės navigacijos sistemomis „Galileo“ ir GPS“.

Jos taip pat aptarė ESA misijos „ExoMars“ ateitį, nes vėliau šiemet turėjęs įvykti startas rusiška raketa buvo atšauktas dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.

ESA anksčiau užsiminė, kad šią misiją, skirtą ieškoti galimų gyvybės pėdsakų Marse, tikisi įvykdyti bendradarbiaudama su NASA.

B. Nelsonas trečiadienį nurodė, kad „NASA sprendžia, kaip geriausiai paremti mūsų draugus europiečius per misiją „ExoMars“.

ESA generalinis direktorius Josefas Aschbacheris (Jozefas Ašbacheris) per spaudos konferenciją sakė, kad šiuo klausimu vyksta „intensyvios diskusijos“.

„Einama teisingu keliu ir esu labai tikras, kad rasime gerą partnerystę dėl „ExoMars“, – pridūrė jis.

Jeigu nešančiosios raketos „Ariane 5“ nauja starto data būtų patvirtinta, tai taptų tikra kalėdine dovanėle mokslininkams, jau tris dešimtmečius laukiantiems, kad į orbitą bus iškeltas iki šiol didžiausias ir galingiausias teleskopas.

Šeštadienį palankus laikas startui tęsis nuo 12 val. 20 min. iki 12 val. 52 min. Grinvičo (14 val. 20 min. – 14 val. 52 min. Lietuvos) laiku, nurodė JAV kosmoso agentūra.

„Rytoj [trečiadienį] vakare bus pateikta nauja orų prognozė, siekiant patvirtinti gruodžio 25-osios datą“, – sakoma pranešime.

„Nešančiosios raketos „Ariane 5“ ir Webb'o [teleskopo] būklė Galutinio surinkimo pastate yra stabili ir saugi“, – rašo NASA“

J. Webbo teleskopo iškėlimas buvo atidėtas jau trečią kartą – kaskart dėl ne itin reikšmingų priežasčių. Planuota, kad teleskopas bus paleistas lapkričio pabaigoje, bet tąsyk startą teko atidėti dėl rikto per parengiamąją procedūrą. Antrąsyk skrydis buvo atidėtas dėl ryšių sutrikimo.

„Ačiū komandoms... dirbusioms viršvalandžius, kad užtikrintų Webbo saugų paleidimą! Atgalinis laiko skaičiavimas iki gruodžio 25-osios vyksta“, – per „Twitter“ parašė NASA administratorius Billas Nelsonas (Bilas Nelsonas).

J. Webbo teleskopas turėtų tapti pamaina legendiniam Hubble'o (Hablo) kosminiam teleskopui, bet jis suksis aplink Saulę, o ne Žemę. Tikimasi, kad šis aparatas padės rasti atsakymų į kai kuriuos svarbius klausimus apie Visatos sandarą ir raidą. Naudodamiesi juo astronomai galės pažvelgti, kaip Visata atrodė prieš 13 mlrd. metų.

Be to, tikimasi surinkti naujos informacijos apie beveik 5 000 egzoplanetų.

Prieš paskelbiant, kad raketos startas vėl atidedamas, B. Nelsonas per spaudos konferenciją sakė, kad teleskopas, pavadintas buvusio NASA direktoriaus vardu, leisis į „nepaprastą misiją“.

„Tai spindintis pavyzdys, ką galime pasiekti, jeigu svajojame plačiai, – kalbėjo jis. – Webbas transformuos mūsų požiūrį į Visatą.“

NASA mokslo misijos vadovas Thomas Zurbuchenas (Tomas Curbuchenas) sakė, kad šis paleidimas žymės „naujo jaudinamo mokslo dešimtmečio pradžią – tiek NASA, tiek visai tarptautinei bendrijai“.

J. Webbo teleskopas aplink Saulę suksis 1,5 mln. km toliau negu Žemė. 1990 metais paleistas Hubble'o teleskopas skrieja aplink Žemę, būdamas apie 600 km aukštyje.

Padėjęs ranką ant Biblijos, B. Nelsonas davė priesaiką viceprezidentei Kamalai Harris (Kamalai Haris), oficialiai paskyrusiai jį NASA administratoriumi.

„Kosmosui atėjo nauja diena“, – pareiškė jis, į renginį atsinešęs Mėnulio akmenį.

1986 metais į kosmosą pakilęs 78-erių B. Nelsonas perima agentūros kontrolę, Jungtinėmis Valstijomis tikintis iki 2024-ųjų sugrąžinti astronautus į Mėnulį.

Žmonės vėliausią kartą nutūpė ant Mėnulio paviršiaus 1972 metais, vykdant amerikiečių programą „Apollo“.

Pagal naują programą „Artemis“, NASA nori įsteigti Žemės palydove ilgalaikę bazę ir iškelti į jo orbitą kosmoso stotį, siekdama išbandyti naujas technologijas, turinčias paruošti dirvą pilotuojamoms misijoms į Marsą.

2019 metais tuometis viceprezidentas Mike'as Pence'as (Maikas Pensas) pateikė NASA uždavinį iki 2024 metų pasiųsti į Mėnulį pirmąją moterį ir dar vieną vyrą, o dabartinis prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) pritarė tokiam tikslui.

Pirmadienį surengtoje ceremonijoje dalyvavo ir eksprezidento demokrato Baracko Obamos (Barako Obamos) paskirtas administratorius Charlie Boldenas (Čarlis Boldenas), o ankstesnis administratorius Jimas Bridenstine'as (Džimas Braidenstainas), dirbęs respublikono Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracijoje, prisijungė vaizdo ryšiu.

B. Nelsono teigimu, jų dalyvavimas liudijo apie norą „parodyti tęstinumą ir abiejų partijų palaikymą, būtinus vadovaujant šalies kosmoso programai, o ypač NASA“.

1986 metais B. Nelsonas, būdamas Kongreso nariu, sudalyvavo šešių dienų trukmės kosmoso misijoje kartu su kitais erdvėlaivio „Columbia“ įgulos nariais. Nuo to laiko jis dirbo daugelyje Kongreso kosmoso ir mokslo komitetų.

„NASA yra gyvybiškai svarbi JAV nacionaliniam ir ekonominiam saugumui“, – socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė K. Harris.

„Turėdamas kelių dešimtmečių patirties ir kaip buvęs astronautas Billas Nelsonas tapęs administratoriumi suteiks pagreitį NASA mokslo, aviacijos ir technologijų misijoms“, – pridūrė viceprezidentė.

Šis paskyrimas atrodo patvirtinantis J. Bideno suinteresuotumą išlaikyti JAV lyderystę kosmose, NASA ruošiantis sugrąžinti žmones į Mėnulį pagal programą „Artemis“, tuo pačiu glaudinant bendradarbiavimą su komerciniais partneriais skrydžiams į žemąją orbitą aplink Žemę.