B. N. Stankūnienė (gim. 1963 m.) gyvena ir kuria Vilniuje. 2009 m. baigė Vilniaus dailės akademiją. 2011 m. įkūrė meno dirbtuves, kurių veiklą sėkmingai tęsia iki šiol. Birutės darbai eksponuoti daugiau nei 30 kartų įvairiose meno parodose Lietuvoje ir užsienyje.

Dailininkės kūrybinį braižą būtų galima priskirti abstrakčiajam ekspresionizmui ir spalvinio lauko tapybai. Anot Birutės, jos polinkį į abstrakčią meninę kalbą suformavo inžinerinis požiūris į meno procesą ir kūrybinis dizaino metodas. Meninį kelią pradėjusi nuo natiurmorto bei peizažo žanrų, dailininkė vis labiau krypo abstrakcijos link. Kito spalvos – jos tapo ryškesnės, emocionaliai įtaigesnės, transformavosi ir potėpiai – jie įgavo veržlumo, spontaniškumo, dinamikos. Išryškėjo ir kiti charakteringi ekspresionistinės tapybos manieros elementai – dažų skaidrumas ir nutekėjimai, paviršiaus faktūros trapumas.

Tiesa, Birutės kūryboje lygiavertiškai svarbūs tiek formalieji elementai (potėpis, linija, spalvinė dėmė), tiek siužetas, vaizduojami motyvai. Kūrybinis procesas taip pat ne mažiau reikšmingas, jį menininkė poetiškai prilygina ritualiniam dvasios apsivalymo aktui. Nors meniniame procese daug impulsyvios ekspresijos, pasikliovimo pasąmone, vis dėlto menininkė išlaiko santykį tarp spontaniškumo ir siekio kontroliuoti potėpį, kreipti jį viena ar kita linkme.

Visa dailininkės kūryba byloja apie žmogų, jo patiriamas būsenas, jausmus, išgyvenimus. Ir dažni gamtos motyvai nėra autonomiški, veikiau papildo, reflektuoja žmogaus dvasinį pasaulį. Gamtos elementai dailininkės drobėse tampa tarsi simbolių kalba, kurioje užkoduoti universalūs ir bendražmogiški dvasiniai patyrimai.

Pastaruoju metu menininkę domina medžiagiškumo kontrastai tarp lygaus ir šiurkštaus drobės paviršiaus, storo ir plono dažų sluoksnio, monochromijos ir polichromijos, ramaus ir ekspresyvaus potėpio.