„Seksualinė orientacija neturi jokios įtakos asmeniui įsigyjant banko produktus ir paslaugas, tačiau šiuo metu ne sutuoktiniams kreipiantis dėl lizingo, neturime sprendimo suteikti paslaugą“, – Eltai raštu perduotame komentare nurodė SEB banko atstovė Ieva Dauguvietytė-Daskevičienė.

„Keičiame savo procesus, kad taip nebenutiktų ateityje“, – pridūrė ji.

SEB banko atstovės teigimu, kai bendraskoliai kreipiasi dėl paskolos, yra vertinamos jų finansinės galimybės.

„Vertiname klientų pajamų tvarumą, kredito istoriją, kitus turimus finansinius įsipareigojimus, taip pat atsižvelgiame į prašomo kredito sumą ir terminą, nuosavų lėšų dalį. Pagal tai sprendžiame, kokiomis sąlygomis ir kokio dydžio paskolą suteikti“, – pažymėjo I. Dauguvietytė-Daskevičienė.

Kaip pirmadienį skelbė naujienų portalas „Delfi“, J. Juškaitė sausio pradžioje pateikė lizingo prašymą SEB bankui, kaip bendraskolę įtraukdama savo partnerę į motinystės atostogas išėjusią lygių galimybių kontrolierę B. Sabatauskaitę.

Visgi tą pačią dieną Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė iš SEB banko vadybininkės gavo atsakymą, kad bankas lizingą teikia tik susituokusioms poroms, todėl J. Juškaitė turi pateikti naują paraišką, neįtraukdama bendraskolių.

J. Juškaitė lizingo sutartį sudarė viena ir viešojoje erdvėje pareiškusi, kad bankas diskriminuoja ne santuokos pagrindu sudarytas šeimas, pateikė skundą Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai.

Kaip portalui pranešė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė Mintautė Jurkutė, ilgalaikių atostogų B. Sabatauskaitė išėjo nuo pirmadienio. Visgi šį sprendimą dar turės patvirtinti Seimo valdyba.

Apie šeimos pagausėjimą kartu su partnere, Lietuvos žmogaus teisių centro vadove Jūrate Juškaite pirmadienį B. Sabatauskaitė užsiminė ir feisbuke.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos vadove B. Sabatauskaitė paskirta 2021 metų kovą.

Seimo pirmininko teikimu Lygių galimybių kontrolierių penkeriems metams skiria ir atleidžia Seimas.

Pasak Lygių galimybių kontrolieriaus įstaigos ketvirtadienį išplatinto pranešimo, „Investuok Lietuvoje“ įsidarbinti norėjusiam asmeniui atsakyta, kad Lietuvoje įgytas išsilavinimas yra nepakankamas – būtina turėti įgytą užsienyje.

„Investuok Lietuvoje“ tvirtina, kad jokiai įstaigos siūlomai darbo pozicijai nėra ir nebuvo teikiamas prioritetas užsienyje įgytam išsilavinimui, o darbo pokalbio metu įvyko nesusikalbėjimas su personalo vadybininke, kuri dėl skubėjimo netinkamai suformulavo mintį.

Pasak tarnybos, skundą kontrolierei pateikęs asmuo teigė, kad darbuotojų atrankos metu buvo iškeltas privalomas reikalavimas dėl užsienyje įgytų išsilavinimo ar darbo patirties, nors viešai skelbtame darbo skelbime tokio reikalavimo nurodyta nebuvo. Darbo skelbime buvo rašoma, kad reikalingi puikūs bendravimo ir rašymo įgūdžiai lietuvių ir anglų kalbomis.

Atliekant tyrimą buvo analizuojami susirašinėjimo su įstaigos personalo vadybininke laiškai. Kaip paaiškėjo, įstaigos personalo vadybininkei sužinojus, kad asmuo aukštąjį išsilavinimą įgijo Lietuvoje, ji pabrėžė, jog „patirtis užsienyje – must“ (vertimas iš anglų kalbos – „privaloma“).

Atkreiptinas dėmesys, kad Lygių galimybių įstatymas draudžia suteikti pirmenybę socialinės padėties pagrindu.

 

Taip pat kontrolierių įstaiga teigia, kad susirašinėjimo laiškuose išsilavinimas ar patirtis užsienyje buvo siejama ne su anglų kalbos žiniomis, tačiau su darbo užmokesčiu. Įstaigos personalo vadybininkė teigė, kad negalės pasiūlyti kandidatui norimo atlygio, nes „tai labai iškreips ir esamą situaciją komandoje ir bus nesąžininga esamų kolegų atžvilgiu“.

„Atkreiptinas dėmesys, kad Lygių galimybių įstatymas draudžia suteikti pirmenybę socialinės padėties pagrindu. Siekiant išvengti tokių nesusipratimų, siūlome kiekvienai įstaigai patvirtinti lygių galimybių politiką organizacijos viduje ir su ja supažindinti visus darbuotojus“, – sakė tarnybos teisininkė Renata Vanagėlienė.

Pagal Lygių galimybių įstatymą, darbdavys, priimdamas į darbą, privalo taikyti vienodus atrankos kriterijus ir sąlygas, neatsižvelgdamas į asmens socialinę padėtį, lytį, tautybę ir kitus įstatyme numatytus asmens tapatybės bruožus. Socialinė padėtis įstatyme apibrėžiama kaip asmens padėtis, kurią lemia jo šeiminė padėtis, įgytas išsilavinimas, kvalifikacija ar mokymasis, studijos mokslo ir studijų institucijose bei kiti su asmens turtine padėtimi susiję veiksniai.

Kaip paskelbė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, mokiniams, dėl judėjimo ar intelekto negalios, raidos sutrikimų saugiai negalintiems pasiekti mokyklos, savivaldybė organizuoja pavėžėjimo į mokyklą ir atgal paslaugas. Vaikai gali būti pavėžėjami ne tik namo, bet ir į dienos centrus, kuriuose bus prižiūrimi iki kol tėvai ar globėjai baigs darbą.

Liepos 1 dieną įsigaliosiančioje atnaujintoje šių paslaugų teikimo tvarkoje numatyta, kad mokyklos vadovo sprendimu, kasmet numatomas dienos centrų bei globos įstaigų sąrašas, į kuriuos pavėžėjami specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai. Į tą patį dienos centrą ar globos įstaigą iš vienos mokyklos turi keliauti bent penki asmenys. Jei grupė nesusidaro, paslauga neteikiama.

Periodiškai atsitraukti nuo darbų tikrai įmanoma ne visada. Be to, kyla klausimas, ar nauja tvarka iš tiesų bus optimali.

Anot tarnybos, Vilniaus miesto savivaldybės atstovai tokį sprendimą priėmė siekdami racionaliai planuoti laiką ir lėšas. Pasak jų, minimalus į dienos centrus pavežamų mokinių skaičius nustatytas vadovaujantis galiojančia praktika ir specialiųjų ugdymo įstaigų pateikta informacija.

Skundą kontrolierei pateikusios Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ atstovų teigimu, tais atvejais, kai mokykloje mokosi mažiau nei penki mokiniai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, į dienos centrus darbo metu juos vežti turės patys tėvai.

Anot asociacijos, tėvai, auginantys specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius mokinius, neturi galimybės daryti įtakos šiam mokinių skaičiui, todėl numatytas minimalus skaičius riboja šeimų galimybes naudotis minėta paslauga.

B. Sabatauskaitė taip pat atkreipia dėmesį, kad tokia situacija ribos mamų ir tėčių galimybes visavertiškai dirbti.

„Periodiškai atsitraukti nuo darbų tikrai įmanoma ne visada. Be to, kyla klausimas, ar nauja tvarka iš tiesų bus optimali. Pavyzdžiui, mokykloje mokosi keturi specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai, lankantys tą patį dienos centrą. Ar tikrai ekonomiškiau juos visus atskirai išvežioti į skirtingus namus nei kartu nuvežti į vieną dienos centrą?“ – teigė ji.

Lygių galimybių kontrolierė kreipėsi į Vilniaus savivaldybę siūlydama užtikrinti visų vaikų su negalia pavėžėjimą tuomet, kai jiems ir joms šis yra būtinas. Tai galėtų būti padaryta koreguojant Specialiuosius ugdymosi poreikius turinčių mokinių, besimokančių Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose, pavėžėjimo organizavimo ir važiavimo išlaidų kompensavimo tvarkos aprašą.

Šiaulietis Romanas dirba autobusų vairuotoju, tad sveikatą tikrinasi kartą per dvejus metus.

„Būtų geriau rečiau, nes kas dvejus metus – labai dažnai“, – tikino autobusų vairuotojas.

Jei ne Romano darbas, sveikatą dėl vairuotojo pažymėjimo jis turėtų pasitikrinti kartą kas penkerius metus. Pagal tvarką, iki 55-erių metų asmenys sveikatą privalo tikrintis vieną kartą per dešimt metų. Asmenys nuo 56 iki 65-erių – vieną kartą per penkerius metus, o nuo 70 iki 79 metų amžiaus asmenys – vieną kartą per dvejus metus. Na, o 80-mečiai ir vyresni – kartą per metus. Vadinasi, kuo vairuotojas vyresnis, tuo sveikatą tenka tikrintis dažniau.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Manau, kad vyresniems reikia dažniau tikrinti sveikatą, nes vis tiek amžiaus savo daro. 90-mečiams iš viso gal reikėtų uždrausti vairuoti“, – svarstė Romanas.

Apie kitąmet įsigaliojančią tvarką išgirdę, į gydymo įstaigas suskubo vyresnio amžiaus asmenys.

„Ypač nuo 70–75-erių, bet esame turėję ir 90 metų senelių, kurie taip pat nori tęstis vairuotojo pažymėjimą“, – kalbėjo šeimos gydytoja Raminta Stanevičienė.

Šeimos gydytoja senjorų suaktyvėjimu džiaugiasi. Esą vyresni žmonės turi lėtinių ligų, tad sveikatą tikrintis dažnai jiems – tik į naudą.

„Cukrinis diabetas, paūmėjusi arterinė hipertenzija – niekas nėra apsaugotas, kad neištiks infarktas ar insultas kelyje. Tad tikrai raginu ir savo pacientus, kad ateitų profilaktiškai tikrintis sveikatą“, – teigė R. Stanevičienė.

Tačiau smarkiai sudažnintus terminus kritikuoja lygių galimybių kontrolieriai. Esą tvarka, numatanti vairuotojų sveikatos patikros periodiškumą, gali diskriminuoti vyresnio amžiaus vairuotojus.  

„Galbūt reikėtų sieti ne tik su amžiumi, bet ir su tam tikrais sveikatos sutrikimais, tam tikromis būklėmis, su kuriomis ministerija ir sieja tą pavojų vairuoti“, – sakė lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė.

Vyresnio amžiaus asmenims sveikatą teks tikrintis kur kas dažniau nei jaunesnio amžiaus vairuotojams. O nepasitikrinus, nustos galioti vairuotojo pažymėjimas.

Anot lygių galimybių kontrolierės, priemonės yra per griežtos.

„Pavyzdžiui, reikėtų iš pradžių taikyti priminimus apie sveikatos patikras, kai artėja termino pabaiga. Iki šiol toks dalykas nebuvo taikytas“, – teigė B. Sabatauskaitė.

„Gal labai sutankinti nederėtų, bet kažkiek dažniau tikrinti sveikatą vyresniems žmonėms nematyčiau čia didelės problemos“, –  savo poziciją išsakė saugaus eismo ekspertas Artūras Pakėnas.

Problemų nemato ir kiti neseniai sveikatą pasitikrinę šiauliečiai.

„Anksčiau tikrindavau sveikatą kas penkerius metus, dabar jau tikrinsiu kas dvejus metus“, –  kalbėjo vyras.

Lygių teisų kontrolieriai ragina ministerijas ir Seimą peržiūrėti tvarkas, nes vyresnis amžius savaime nereiškia didesnės rizikos kelyje. Daugiausiai avarijų sukelia 18–55 metų vairuotojai. 80-mečiai ir vyresni vairuotojai pernai sukėlė tik vos daugiau nei vieną procentą visų eismo įvykių.

„Tarnyba tikrino SAM tvarkos aprašą, kuris nustato, kas kiek laiko pagal amžių asmenims reikia pasitikrinti sveikatą. Jo atitikimą lygių galimybių įstatymui. Mes kaip ir nenustatėme prieštaravimų, tačiau vertinant visą pateiktą informaciją, tik rekomendavome SAM peržiūrėti tą sveikatos patikros periodiškumą. Ir patarėme tai sieti galbūt ne tik su amžiumi, o su tam tikrais sveikatos sutrikimais, būklėmis, su kuriomis ministerija ir sieja tą pavojaus riziką vairuojant automobilį. Matome, kad įstatymo pataisos, jog nepasitikrinę sveikatos vairuotojai neteks teisės vairuoti transporto priemonės, sukėlė audringas reakcijas. Tad pirmiausiai reikėtų pasakyti, kad tas netekimas laikinas, kol pakartotinai žmogus nepasitikrins sveikatos.

Tad teigti, kad vyresnio amžiaus vairuotojai kelia didesnį pavojų, būtų neteisinga.

 

Tiesa, mums užkliuvo tokios priimtos priemonės griežtumas, todėl paprašėme Teisės ir teisėtvarkos komiteto įvertinti, ar tikrai proporcingos tokios griežtos priemonės, prieš tai neišbandžius švelnesnių. Pavyzdžiui, taikyti priminimą apie sveikatos patikras, kai artėja termino pabaiga. Iki šiol toks dalykas nebuvo taikytas. Ir negalima teigti, kad vyresnio amžiaus asmenys būtų pavojingesni vairuotojai arba dažniau sukeltų eismo įvykių. Vertinant 2022 metų eismo įvykius pagal amžiaus grupes, tai daugiausiai jų padarė asmenys nuo 18 iki 55 metų amžiaus – 72 proc. Ir jei dar labiau skaidytume, tai jauniausio amžiaus vairuotojai daugiausiai iš visų. Žiūrint vyriausią amžiaus grupę, nuo 80 metų, tai šio amžiaus vairuotojai sukėlė tik 1,4 proc. eismo įvykių. Tad teigti, kad vyresnio amžiaus vairuotojai kelia didesnį pavojų, būtų neteisinga“, – teigė lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Ar tai diskriminuotų? Mane asmeniškai tai paliestų, tad šioje situacijoje reikėtų vadovautis sveiku protu. Fiziologija vis dėlto egzistuoja, mes keičiamės. Vienokia fizinė būklė jauno ar vidutinio amžiaus žmogaus ir visai kitokia vyresnio amžiaus. Galbūt reikėtų vertinti, kaip tas amžius turi įtakos mūsų savybėms, kurios susijusios su vairavimu. Pavyzdžiui, – regėjimas, klausa ir kiti dalykai.

Kai kas sako, kad patirtis gelbėja vyresnio amžiaus vairuotojus, bet užriškite man akis ir pažiūrėsime, kaip aš pavairuočiau nieko nematydamas. Vis dėlto gal kas pusmetį ar metus nederėtų sutankinti tos sveikatos patikros vairuotojams, kaip turbūt planuojama. Sakykime, vertėtų kažkiek sutankinti tą periodiškumą, nepadaryti per dažnai. Tuomet neįžvelgčiau čia didelės problemos. Svarbiausia – neperžengti sveiko proto ribų. Vienas kartas per metus pasitikrinti sveikatą 80-mečiams ir vyresniems vairuotojams, manau, – per dažnai. 3–5 metai, mano nuomone, būtų priimtinas terminas“, – teigė saugaus eismo ekspertas Artūras Pakėnas.

Jos vadovaujama tarnyba tai padaryti rekomendavo Socialinės apsaugos ir darbo bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoms.

„Be galo būtų svarbu inicijuoti platesnio masto tyrimą, kuris galėtų plačiau identifikuoti iššūkius, su kuriais susiduria į Lietuvą iš Ukrainos atvykę asmenys“, – penktadienį per spaudos konferenciją Seime sakė kontrolierė.

Anot jos, reikėtų panagrinėti ukrainiečių situaciją Lietuvoje įvairiais aspektais – kaip jie jaučiasi darbo rinkoje, paslaugų, sveikatos apsaugos, švietimo ir kitose srityse.

„Tą daryti reikėtų tiek lyties, amžiaus, negalios, socialinės padėties klausimais, atsižvelgiant į kalbos ir kitus aspektus. Taip pat naujose Lietuvos gyventojų grupėse pamatuoti tam tikras nuostatas lygių galimybių klausimais apskritai“, – sakė B. Sabatauskaitė.

Kol kas apie karo pabėgėlių situaciją žinoma fragmentiškai. Kontrolierės teigimu, sulaukiama signalų, kad ukrainiečiams kyla sunkumų išsinuomoti būstą, įsidarbinti.

„Tarp tų iššūkių, kuriuos pastebime gaudami žmonių kreipimusis, vienas yra būsto prieinamumas. Ukrainiečiai, kaip ir kitos gyventojų grupės, dažnai susiduria su būsto nuomos prieinamumu dėl to, kad turi vaikų, kai kada ir nenorima nuomoti buto ukrainiečiams“, – teigė B. Sabatauskaitė.

Ji atkreipė dėmesį, kad pagal galiojantį įstatymą Ukrainos piliečių skundai dėl diskriminacijos pilietybės pagrindu nebūtų nagrinėjami.

„Jie galėtų kreiptis dėl kitų įvairių pagrindų, bet jeigu nukenčia dėl pilietybės, įstatymas apriboja – (jis apima – BNS) tik Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės piliečių ir jų šeimų narių pilietybę“, – sakė B. Sabatauskaitė.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, nuo Rusijos invazijos pradžios, į Lietuvą iš Ukrainos apvyko per 76 tūkst. žmonių.

Pasak tarnybos, lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė nustatė, kad moters kūno dalys reklaminiame vaizdo įraše naudotos kaip pardavimus skatinantys objektai, taip pat konstatuota, jog toks reklaminis sprendimas formavo moteris sudaiktinantį visuomenės požiūrį.

„Seksualizuota ir stambiu planu rodoma moters krūtinė bei kojos niekaip nesusijusios su vaizduojamais produktais – toks moters kūno vaizdavimas gali būti pavadintas sudaiktinimo ir menkinimo klasika. Šią ir kitas įmones norėčiau paraginti į reklaminio turinio kūrimą žiūrėti atsakingiau“, – pranešime cituojama kontrolierė.

Seksualizuota ir stambiu planu rodoma moters krūtinė bei kojos niekaip nesusijusios su vaizduojamais produktais.

Tarnyba pažymi, jog elektronikos prekes reklamuojančiame klipe rodyti stambaus plano moters krūtų ir liemenėlės, blauzdų kadrai, lentynomis lipančios apnuogintos moters kojos.

„Šiuose epizoduose vartotojų dėmesys koncentruotas ne į reklamuojamas prekes, o į atskiras moters kūno dalis. Pagal nacionalinę ir tarptautinę teisinę praktiką, moters kūno sudaiktinimas pažeidžia žmogaus vientisumo principą, žemina asmens orumą ir yra laikytinas diskriminacija“, – pastebima pranešime.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos teigimu, įmonės „Supportive Electronic Service“, valdančios „Elektronikos tašką“, atstovai teigė, kad reklaminę kampaniją sukūrė ir jos sklaida socialiniame tinkle „Instagram“ rūpinosi bendrovė „Bmedia“.

Parduotuvės valdytojų teigimu, vaizdo klipe, kaip ir kituose reklaminės kampanijos įrašuose, moterys, kaip ir vyrai, vaizduojami ne kaip daiktai, bet kaip klientai bei klientės. Pasak įmonės „Supportive Electronic Service“ atstovo, nurodyti kadrai klipe išskirti atsitiktinai – juos iš visos nufilmuotos medžiagos atrinko programėlė „Videoleap“.

Tačiau pastebima, jog bendrovė, sulaukusi kontrolierės rekomendacijos reklamą iš „Elektronikos taško“ „Instagram“ paskyros pašalino.

B. Sabatauskaitė atkreipia dėmesį, kad už galutinį reklamos viešinimą ir jos poveikį yra atsakinga kūrybos paslaugas užsakiusi įmonė, nes pardavėjai privalo užtikrinti, kad suteikiant informaciją apie prekes ar jas reklamuojant nebūtų reiškiamas pažeminimas, paniekinimas, teisių apribojimas ar privilegijų teikimas dėl lyties bei nebūtų formuojamos visuomenės nuostatos, kad viena lytis yra pranašesnė už kitą.

Gavo gyventojo skundą

Tyrimą kontrolierė pradėjo rugsėjį, gavusi išsamų nepatenkinto piliečio skundą.

Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Klaipėdoje moterų ir vyrų paplūdimiai buvo išdėstyti netinkamai.

Moterų paplūdimiai buvo įrengti ir Smiltynėje, ir Melnragės–Girulių teritorijoje.

Kadangi pastaroji erdvė yra žemyninėje miesto dalyje, į ją galima patekti pėsčiomis, dviračiu, viešuoju ar privačiu transportu.

Vyrų paplūdimiai išdėstyti tik Smiltynėje, tai yra Kuršių nerijos dalyje, taigi į juos nuvykti galima tik keltu, už kurį reikia mokėti.

"Akivaizdu, jog vyrai, norėdami poilsiauti tik jiems skirtame paplūdimyje, patyrė daugiau kliūčių nei moterys. Jie privalėjo mokėti už keltą, o į paplūdimius Melnragės–Girulių pakrantės ruože galima patekti ir nemokamai", – nurodė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.

Akivaizdu, jog vyrai, norėdami poilsiauti tik jiems skirtame paplūdimyje, patyrė daugiau kliūčių nei moterys.

Plane numatyta nebuvo

Klaipėdos savivaldybės administracijos vyriausioji patarėja Inga Kubilienė patikino, kad gavo lygių galimybių kontrolierės raštą.

"Kontrolierė pastebėjo, kad žemyninėje dalyje neturime nė vieno vyrų paplūdimio. Kadangi mes vadovaujamės 2005 m. Girulių detaliuoju planu, ten buvo numatytos įvairios poilsio zonos – aktyvi, pasyvi, neįgaliųjų pliažas, moterų ir nudistų pliažai. Vyrų pliažas tame plane nebuvo numatytas", – paaiškino I.Kubilienė.

Pasak miesto savivaldybės atstovų, Melnragės–Girulių pakrantės srityje neįrengtas vyrams skirtas paplūdimys, nes esą neįžvelgta tokio poreikio.

Klaipėdos paplūdimių ribos nustatomos kasmet prieš vasaros sezoną, atsižvelgiant į ankstesnių metų patirtį ir tai, kaip intensyviai paplūdimiai yra lankomi.

Savivaldybės duomenimis, moterys tik joms skirtuose paplūdimiuose lankosi daug dažniau nei vyrai savuosiuose, tad, vadovaujantis racionalumo principu, nutarta vyrų paplūdimius įrengti tik Smiltynėje.

Sulaukia įvairių pretenzijų

Lygių galimybių kontrolierė pabrėžė, kad, planuojant paplūdimių išsidėstymą, privalu atsižvelgti į skirtingų grupių poreikius.

"Vyrai, nors statistiškai pagal lytį išskirtuose paplūdimiuose lankosi rečiau, už patekimą prie jūros neturėtų mokėti daugiau nei moterys. Viena priežasčių, kodėl Smiltynės vyrų paplūdimiuose lankytojų mažai, gali būti ir tai, kad į juos patekti yra sudėtingiau", – pranešime rašė B.Sabatauskaitė, siūlydama savivaldybės administracijai kitąmet paplūdimius planuoti proporcingiau.

Esą įstatymas numato, kad savivaldybių dokumentuose tiek vyrai, tiek moterys turi būti traktuojami vienodai, nediskriminuojant asmenų dėl jų lyties.

Kadangi kontrolierės raštą savivaldybė gavo praėjusią savaitę, administracijos atstovai artimiausiu metu svarstys galimybę paplūdimį vyrams įrengti ir žemyninėje dalyje.

"Toks raštas nenustebino. Dabar turbūt lygių galimybių metas. Ir nudistai prašo ilgesnio pliažo ruožo. Gal išties 2005 m. nustatytos ribos šiandien praranda aktualumą. Todėl administracijoje svarstysime vyrų pliažo klausimą Melnragės–Girulių ruože", – patikslino I.Kubilienė.

Tai šalies vadovas sakė sulaukęs kritikos po to, kai interviu BNS pareiškė, kad Vokietijos kariuomenė „nėra mergina, kurią galima pakviesti gerai praleisti vakaro prie ežero po atviru dangumi“.

„Aš tikrai nesigailiu. Jokių seksistinių intencijų šiame pasakyme nebuvo, bet aš matau, kad visada yra dalis politikų, kurie tik ir laukia kaip galėtų greičiau išplauti iš diskusijos turinį ir leistis į kažkokias detales, gnoseologiniius ginčus apie mano panaudotą metaforą“, – TV3 televizijai trečiadienį sakė G. Nausėda.

Jokių seksistinių intencijų šiame pasakyme nebuvo.

„Reikės turbūt kalbėti kaip kompiuteriui – procentais, tarptautiniais terminais (...). Tikrai neketinu barstytis galvos pelenais“, – kalbėjo šalies vadovas.

G. Nausėda teigė savo palyginimu siekęs aiškiau perteikti poziciją dėl Lietuvos įsipareigojimų priimant Vokietijos brigadą.

„Aš tikrai nieko blogo neturėjau tai sakydamas. Panaudojau tą metaforą, kad būtų, tiesiog, geriau suprasta tai, ką aš noriu pasakyti – įsipareigojimai, kuriuos mes privalome įvykdyti. Kitaip tariant Lietuvos darbai, kurie šiuo metu yra nepadaryti ir kurių nepadarius nebus galima tikėtis atsakomųjų žingsnių iš Vokietijos kariuomenės pusės“, – teigė šalies vadovas.

Tuo metu Prezidentūra trečiadienį teigė, kad G. Nausėdos komentaru apie Vokietijos kariuomenę ir moteris pasipiktinę politikai galimai siekia nukreipti dėmesį nuo jiems nepatogios temos apie vokiečių brigados dislokavimą Lietuvoje.

Pastarosiomis dienomis įsiplieskus diskusijai dėl Vokietijos įsipareigojimų sustiprinti karinį buvimą Lietuvoje, G. Nausėda interviu BNS teigė, jog Lietuvos interesas yra turėti šios šalies brigadą dislokuotą vietoje, o situaciją palygino su vyro ir moters santykiais.

„Vokietijos kariuomenė, žinote, nėra mergina, kurią galima pakviesti gerai praleisti vakaro prie ežero po atviru dangumi. Tai yra rimta kariuomenė, kuriai reikia pasiūlyti vedybų sutartį ir toje vedybų sutartyje turi būti labai aiškiai numatyti Lietuvos įsipareigojimai, ką mes padarysime, nes kitaip Vokietijos kariuomenė savo įsipareigojimų mums taip pat negalės vykdyti“, – sakė G. Nausėda.

Šalies vadovo pasisakymą sukritikavo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė, kiti politikai, žmogaus teisių gynėjai, visuomenininkai.