Tai pareiškė Norvegijos gynybos ministras Bjørnas Arildas Gramas, praneša portalas „rbc.ua“, remdamasis Suomijos leidiniu „Iltalehti“.

Pasak ministro, naujos NATO sausumos pajėgų vadavietės įkūrimas leis „išnaudoti visų Šiaurės šalių narystės Aljanse rezultatus“.

„Tikiuosi, kad būsime toje pačioje komandoje ir to paties regioninio gynybos plano dalis. Tad Šiaurės šalys turės bendrą atgrasymo ir gynybos priemonę“, – pažymėjo B. A. Gramas.

Leidinio žiniomis, štabas įsikurs Mikelio mieste Suomijos pietuose, kuris yra už maždaug 100 km nuo sienos su Rusija. Pažymima, kad naujoji vadavietė bus pavaldi Jungtinių pajėgų vadovybei Norfolke (JAV). Pranešama, kad Mikelyje dirbs mažiausiai 375 karininkai iš NATO šalių.

2023 metų balandžio 4 d. Suomija oficialiai tapo Šiaurės Atlanto aljanso nare. Šalies vėliava buvo iškelta prie organizacijos būstinės.

Po to Rusijos siena su NATO padidėjo 1340 km. Kremlius grasino Suomijai „atsakymu“, jei ši įstos į Aljansą, ir teigė, kad tai neva „nesuteiks Europai saugumo“.

Po kelias savaites trukusio Ukrainos ir kitų sąjungininkių spaudimo Berlynas galiausiai sutiko atsiųsti Ukrainai 14 savo tankų „Leopard 2“, kurie laikomi vienais geriausių pasaulyje.

Šis žingsnis atvėrė kelią kitoms tankus „Leopard“ eksploatuojančioms Europos valstybėms siųsti tankus iš savo flotilių į Ukrainą, taip dar labiau padidinant jungtinės ginkluotės arsenalą, kurio Kyjivui reikia kontrpuolimui pradėti.

Tarp kelių Europos šalių, praėjusią savaitę pažadėjusių atsiųsti Ukrainai šių tankų, buvo ir Norvegija.

Šalis turi 36 tankus „Leopard 2“, tačiau ji kol kas nesako, kiek bus perduota Kyjivui.

„Dėl skaičiaus dar neapsisprendėme“, – naujienų agentūrai AFP pareiškė gynybos ministras Bjornas Arildas Gramas.

„Svarbu glaudžiai koordinuoti veiksmus su partneriais, kad ši pagalba duotų realios naudos Ukrainai“, – sakė jis.

„Žinoma, mes tikimės, kad tai bus padaryta kuo greičiau“, – pridūrė ministras.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius (Borisas Pistorijus) praėjusią savaitę pareiškė, kad Berlynas taip pat siekia 14 tankų „Leopard 2“ Ukrainai atsiųsti kovo pabaigoje arba balandžio pradžioje.

Skandinavijos šalis, turinti 198 km sieną su Rusija Arktyje, planuoja papildomus išteklius panaudoti karinės žvalgybos tarnyboms stiprinti, šaudmenų atsargoms papildyti ir nacionalinei gvardijai stiprinti.

2023 metų biudžeto projekte centro kairiųjų vyriausybė pasiūlė išleisti 75,8 mlrd. Norvegijos kronų (7,3 mlrd. eurų), tai yra 6,8 mlrd. kronų (0,7 mlrd. eurų) daugiau nei 2022 metais.

„Rusijos agresyvus karas prieš Ukrainą kelia grėsmę Norvegijos ir Europos saugumui“, – pareiškime teigė gynybos ministras Bjornas Arildas Gramas.

„Karas jau turėjo didelių politinių, ekonominių ir humanitarinių pasekmių saugumui“, – pridūrė B. A. Gramas.

Dalis papildomų lėšų taip pat bus panaudota Ukrainai dovanotai įrangai pakeisti ir 2023 metais skirsimai papildomai paramai.

Norvegija iki šiol suteikė Kyjivui 22 haubicas, prieštankinių ginklų ir priešlėktuvinių raketų, lengvųjų šarvuočių ir asmeninės įrangos.

Kadangi vyriausybė parlamente turi tik mažumą, jai reikia kitų partijų paramos, kad galėtų patvirtinti savo biudžetą, todėl jis gali būti keičiamas.

Norvegijos gynybos ministras Bjørnas Arildas Gramas ketvirtadienį pareiškė, kad jo šalis prisidės prie Ukrainos kariškių rengimo Didžiojoje Britanijoje, praneša NRK.

„Ukrainos pajėgoms labai reikalingas tolesnis rengimas ir mokymas. Norvegija teigiamai vertina britų iniciatyvą treniruoti Ukrainos karius Didžiosios Britanijos teritorijoje. Mes, kaip ir kai kurios kitos šalys, nusiųsime savo instruktorių į Jungtinę Karalystę“, - sakė ministras per spaudos konferenciją Kopenhagoje.

Anksčiau savo instruktorius, rengiančius Ukrainos karius, į Didžiąją Britaniją nusiuntė Švedija, Kanada, Nyderlandai, Suomija, Danija. Mokymo procesas vyksta pagal NATO standartus.

Tą jis ketvirtadienį Vilniuje pareiškė bendrame pasisakyme žiniasklaidai drauge su norvegų gynybos ministru Bjornu Arildu Gramu.

„Artėjančiame Madrido viršūnių susitikime mes tikimės esminių sprendimų, kurie stiprins NATO rytinės dalies gynybą. Manyčiau, kad tai yra bendras interesas, kartu turime siekti bendrų tikslų, – teigė Lietuvos ministras. –  eFP pajėgos turėtų būti didinamos iki brigados dydžio ir tikimės Norvegijos paramos.“

Ispanijoje, Madride, birželį vyks Aljanso lyderių susitikimas. Jame Lietuvos atstovai tikisi, jog NATO peržiūrės Rytinio flango gynybos planus ir įsipareigos iš batalionų į brigadas transformuoti Baltijos šalyse, Lenkijoje dislokuotas priešakines pajėgas.

A. Anušauskas padėkojo Norvegijai už indėlį į Lietuvos saugumą ir papildomai atsiųstus karius po to, kai į Ukrainą vasario pabaigoje įsiveržė Kremliaus pajėgos.

Oslo pajėgos Lietuvoje, kurias sudaro apie 200 karių, tarnauja NATO tarptautiniame batalione Rukloje.

Savo ruožtu praėjusį mėnesį gynybos ministro pareigas pradėjęs eiti B. A. Gramas teigė, kad Lietuva yra gera priimančioji šalis.

„Geri Norvegijos ir Lietuvos santykiai yra ilgalaikiai, (...) ir tai ypač svarbu dabartinėmis aplinkybėmis, kurias išgyvename Europoje“, – kalbėjo ministras.

Pasak jo, šalies indėlis į tarptautinį NATO batalioną Norvegijai taip pat labai svarbus, nes tai užtikrina regiono stabilumą ir situacijos nuspėjamumą.

„Tai kol kas yra didžiausi užsienyje mūsų dislokuoti pajėgumai“, – sakė B. A. Gramas.