Pirmasis juodaodis Londono lordas leitenantas seras Kenas Olisa stočiai „Channel 4“ atskleidė, kad po George'o Floydo mirties Jungtinėse Valstijose jis su karališkosios šeimos nariais aptarė rasizmo temą.

Interviu kanalui jis teigė: „Su karališkosios šeimos nariais aptariau rasės temą, ypač per pastaruosius 12 mėnesių po George'o Floydo incidento. Tai karšta pokalbių tema. Kyla klausimas, ką dar galime padaryti, kad įpareigotume visuomenę pašalinti šias kliūtis.“

„Jie (karališkosios šeimos nariai) aistringai rūpinasi, kad šią tautą vienytų vienodos vertybės“, – teigė seras K. Olisa.

Paklaustas, ar rūmai palaiko „Black Lives Matter“ judėjimą, jis pareiškė: „Vienareikšmiškai – taip.“

Apie tai skelbiama po to, kai princas Harry'is ir jo žmona Meghan per anksčiau šiemet Oprah Winfrey duotą interviu apkaltino karališkąją šeimą rasizmu. Meghan tuomet teigė, kad neįvardytas karališkosios narys, tačiau ne karalienė ar jos velionis vyras princas Philipas, nerimavo, kokios odos spalvos gims jos pirmasis sūnus Archie'is.

Masinės demonstracijos prieš tamsiaodžių teisių pažeidinėjimą Jungtinėse Valstijose prasidėjo po George`o Floydo mirties Mineapolyje (Minesotos valstija) 2020 metų gegužę. Sulaikydami afroamerikietį, policininkai panaudojo smaugiamąjį veiksmą. Netrukus po to G. Floydas mirė ligoninėje. Manifestacijas lydėjo susirėmimai su policija, plėšikavimas ir vandalizmas.

Kalbėdamas apie savo dukterų dalyvavimą protestuose, B. Obama pareiškė: „Aš visada nerimauju dėl jų fizinio saugumo, tokia tėvystės prigimtis“. Eksprezidento nuomone, Sasha ir Malia „labai jautrios gėriui ir blogiui“. Pasak B. Obamos, jo dukterims ir daugeliui jų bendraamžių „įdomu ne šiaip triukšmauti“, bet „pakeisti sistemą“. Sasha ir Malia šiuo metu yra studentės.

Šių metų balandį prisiekusiųjų teismas Mineapolyje paskelbė kaltinamąjį verdiktą buvusio policininko Dereko Chauvino, panaudojusio smaugiamąjį veiksmą sulaikant G. Floydą, byloje. Nuosprendis buvusiam pareigūnui turėtų būti paskelbtas vėliau šį mėnesį.

„Niekas negali man pasakyti, kad jei vakar ten būtų protestavusi [judėjimo] „Juodųjų gyvybės svarbios“ (Black Lives Matter, BLM) grupė... su tais žmonėmis nebūtų elgiamasi visiškai kitaip, nei su banditų minia, šturmavusia Kapitolijų“, – sakė J. Bidenas Delavero valstijos Vilmingtono mieste, kuriame gyvena.

„Visi žinome, jog tai tiesa, ir tai nepriimtina“, – sakė demokratas, sausio 20 dieną perimsiantis prezidento pareigas iš D. Trumpo.

Prie J. Bideno pergalės lapkritį vykusiuose rinkimuose nemažai prisidėjo tvirta juodaodžių rinkėjų parama.

Trečiadienį minia įtūžusių protestuotojų, paskatinti kadenciją baigiančio prezidento D. Trumpo kalbos, prasiveržė pro Kapitolijų juosiančias metalines užtvaras ir plūstelėjo į kompleksą. Šios beprecedentės scenos buvo tiesiogiai transliuojamos televizijos.

Tačiau policijos pareigūnai, atsakingi už Kapitolijaus apsaugą, delsė panaudoti ašarines dujas. Policijai nesėkmingai bandant užbarikaduoti pastatą, į vidų įsiveržę riaušininkai siautėjo kabinetuose, o įstatymų leidėjams teko slėptis po krėslais ir užsidėti dujokaukes.

JAV žiniasklaida pranešė, kad kai kurie teisėsaugos pareigūnai netgi atidarė riaušininkams duris.

Šios scenos sudarė ryškų kontrastą pernai sostinėje ir kitose šalies vietose vykusiems antirasistiniams protestams, per kuriuos policija naudojo jėgą  demonstrantams išsklaidyti. Prevenciniais sumetimais buvo reguliariai dislokuojama Nacionalinė gvardija.

Trečiadienį Nacionalinės gvardijos pastiprinimas atvyko tik po kelių beprecedenčio chaoso ir smurto valandų, nors D. Trumpo šalininkai jau prieš kelias dienas buvo paskelbę apie planus susirinkti.

Daugelis amerikiečių kartu su judėjimo prieš rasizmą aktyvistais po Kapitolijaus apsiausties kaltino pareigūnus taikant „dvigubus standartus“.

„Visą praėjusią vasarą kovojome už tokius žmones, kaip George'as Floydas ir Breonna Taylor, ir mus pasitikdavo guminėmis kulkomis“, – televizijai CNN sakė Patrisse Cullors, viena iš BLM įkūrėjų.

Ji gyrė J. Bideną, kad šis pripažino, jog policija nevienodai elgėsi su antirasistinių protestų dalyviais ir Kapitoijų šturmavusiais D. Trumpo šalininkais, taip pat už tai, kad kalba apie šią nelygybę ne tik šaliai, bet ir tarptautinėje arenoje.

Buvusi pirmoji ponia Michelle Obama ketvirtadienį taip pat išreiškė pasipiktinimą ir sakė, kad D. Trumpo šalininkai tikriausiai būtų sulaukę kitokio atsako, jeigu jie būtų juodaodžiai.

„Praėjusią vasarą vykę BLM protestai daugiausia buvo taikus judėjimas... Ir visgi mieste po miesto, diena po dienos mes matėme, kaip prieš taikius protestuotojus panaudojama brutali jėga“, – rašė ji socialiniame tinkle „Facebook“.

Tuo metu asmenys, šią savaitę „išniekinę Amerikos vyriausybės centrą, buvo palydėti iš pastato ne surakinti antrankiais“, bet galėdami toliau gyventi savo gyvenimus, rašė ji.

Policijos departamentas socialiniame tinkle „Twitter“ perspėjo, kad „didelė minia“ – maždaug tūkstantis žmonių – plėšikavo Kastoro ir Aramingo gatvių rajone. Pareigūnai patarė žmonėms „vengti šio rajono“.

Iš žiniasklaidos sraigtasparnio nufilmuotoje medžiagoje, regis, matyti, kaip žmonės įsilaužia parduotuvę „Foot Locker“ ir kitas kompanijas, ir jas plėšia.

Naujienų agentūros AFP reporteris kitoje vietoje miesto vakaruose, kur buvo susirinkusi kita maždaug tūkstančio žmonių minia, matė, kaip guminėmis lazdomis ginkluoti policininkai susirėmė su keliomis dešimtimis protestuotojų.

Pensilvanijos gubernatoriaus Tomo Wolfo biuras paskelbė, jog mieste dislokuojama keli šimtai Nacionalinės gvardijos karių, „ginti teisės taikiai rinktis ir protestuoti, užtikrinant žmonių saugumą“.

Ankstų trečiadienį paskelbtame Baltųjų rūmų pranešime sakoma, kad prireikus jie yra „pasirengę panaudoti visus federalinius išteklius, kad užbaigtų šias riaušes“.

Nauji neramumai kilo kitą dieną po to, kai du policijos pareigūnai pirmadienį po pietų nušovė 27 metų Walterį Wallace'ą, kuris, pasak jo šeimos, turėjo psichikos sveikatos problemų. Tai dar vienas pyktį Jungtinėse Valstijose pakurstęs incidentas, kai nuo policijos veiksmų žuvo juodaodis.

Pirmadienį vakare į Filadelfijos gatves išėjo šimtai demonstrantų, kuriuos skydais ir guminėmis lazdomis atrėmė riaušių policija.

„Yra daug painiavos dėl to, kodėl“ policija nušovė šį jauną vyrą, antradienį sakė 25 metų menininkas Ezra Alidowas.

„Tai vyksta visoje Amerikoje. Tai baisu, – sakė jis. – Šie policininkai buvo nepakankamai parengti.“

Pirmą neramumų naktį mieste sporadiškai vykstant riaušėms ir plėšikavimui, buvo areštuota daugiau kaip 90 žmonių ir sužeista 30 policininkų; vienam iš jų atsitrenkęs sunkvežimis sulaužė koją.

„Šiandien, šį vakarą, tikimės galimų papildomų pilietinių neramumų incidentų“, – žurnalistams sakė Filadelfijos policijos komisarė Danielle Outlaw.

„Imsimės papildomų žingsnių tvarkai užtikrinti“, – sakė ji ir nurodė, kad tarp šių priemonių bus didesnės policijos pajėgos svarbiose vietose ir kovos su plėšikavimu komandos dislokavimas.

Gegužę, kai Minesotoje mirė afroamerikietis George'as Floydas, kuriam policininkas keliu spaudė kaklą, JAV kilo protestų ir riaušių banga.

Tai vyksta visoje Amerikoje. Tai baisu

Daug protestuotojų kaltina policiją rasizmu ir brutalumu, bet respublikonų prezidentas Donaldas Trumpas neramumais pasinaudojo tam, kad akcentuotų savo, kaip „įstatymo ir tvarkos“ kandidato, pozicijas rinkimų kovoje su demokratų kandidatu Joe Bidenu.

J. Bidenas ir jo pasirinkta kandidatė į viceprezidentus Kamala Harris paskelbė pareiškimą, kuriame sako, kad labai sielvartauja dėl W. Wallace'o šeimos.

Tačiau jie taip pat paragino demonstrantus protestuoti taikiai.

„Jokio didumo pyktis dėl labai realių neteisybių mūsų visuomenėje nepateisina smurto, – sakė J. Bidenas ir K. Harris. – Plėšikavimas nėra protestas; tai – nusikaltimas. Jis nukreipia dėmesį nuo tikrosios nutraukto gyvenimo tragedijos.“

Vietos žiniasklaida pranešė, kad du policininkai pirmadienį maždaug 16 val. vietos (22 val. Lietuvos) laiku nušovė W. Wallace'ą jam atsisakius mesti peilį, kai jo motina bandė jį sulaikyti.

Kaip pranešė JAV žiniasklaida, telefonu per incidentą nufilmuota medžiaga rodo, kad W. Wallace'as nustūmė savo motiną ir ėmė eiti policininkų link.

„Padėk peilį“, – šaukė vienas iš pareigūnų. Pareigūnams pradėjus šaudyti, telefono, kuriuo buvo filmuota, kamera nukrypsta kitur.

„Pyktis“

W. Wallace'o tėvas, taip pat vardu Walteris Wallace'as, sakė, kad į jo sūnų tikriausiai buvo šauta 10 kartų, rašė laikraštis „The Philadelphia Inquirer“.

„Kodėl jie nepanaudojo „Taser“?“ – klausė tėvas, paminėdamas elektros šoko ginklą. „Jis turėjo psichikos problemų. Kodėl reikia jį nušauti?“ – sakė jis ir pridūrė, kad sūnus vartojo vaistus.

Filadelfijos policijos komisarė D. Outlaw pradėjo tyrimą ir sakė, kad minėtas vaizdo įrašas „kelia daug klausimų“.

„Būdama įvykio vietoje girdėjau ir jutau bendruomenės pyktį, – sakoma jos pareiškime. – Visi susiję žmonės paveikti visam laikui. Remsiuosi tuo, ką surinks tyrimas, kad būtų atsakyta į daugelį neatsakytų klausimų.“

W. Wallace'as buvo nušautas savaitė po to, kai pareigūnas Vokigane į šiaurę nuo Čikagos Ilinojaus valstijoje nušovė 19-metį juodaodį Marcellisą Stinnette'ą, kai pradėjo šaudyti į jo automobilį.

M. Stinnette'o 20 metų mergina Tafara Williams per incidentą buvo sužeista.

„Kada tai baigsis, Amerika? – antradienį spaudos konferencijoje klausė pilietinių teisių advokatas Benas Crumpas. – Kiek dar juodaodžių turi žūti dėl policijos brutalumo, perteklinės jėgos, šališkumo, sisteminio rasizmo, tyčinio abejingumo?“

Vietos žiniasklaida skelbia, kad du pareigūnai pirmadienio popietę šovė į peiliu ginkluotą juodaodį vyrą, kai jis atsisakė numesti peilį.

Policija teigia, kad pirmadienio popietę gavo pranešimą apie peiliu ginkluotą vyrą ir nuvyko į įvykio vietą. Pareigūnai kelis kartus prašė juodaodžio Walterio Wallace’o jaunesniojo išmesti peilį, tačiau jis nepakluso ir artėjo prie jų. Policininkai tada pradėjo šaudyti.

Juodaodis vyras sužalotas į krūtinę ir petį, po pietų ligoninėje jis paskelbtas mirusiu.

Socialinėje žiniasklaidoje paskelbtame incidento vaizdo įraše matyti, kaip W. Wallace’as jaunesnysis artėja prie pareigūnų, o policininkai stovi nukreipę į vyrą ginklus. Policija šaukė W. Wallace’ui numesti peilį, bet vaizdo įraše peilio nesimato.

Jis buvo pašautas motinos ir brolio akivaizdoje, motina bandė sutramdyti W. Wallace'ą. Žuvusiojo šeima abejoja, kad buvo būtina naudoti mirtiną jėgą.

Žuvusio juodaodžio pusbrolis žiniasklaidai sakė, kad W. Wallace’as jaunesnysis neseniai vedė, jis turėjo septynis vaikus, o dar vieno laukė gimstant.

Pirmadienio vakarą Filadelfijoje šimtai pasipiktinusių protestuotojų išėjo į gatves. Naktį kilo pavienių riaušių, pranešta apie plėšikavimo atvejus.

Kaip praneša „NBS News“, per protestus Filadelfijoje sužalota mažiausiai 30 pareigūnų.

Luisvilio policija anksti penktadienį pranešė, kad demonstrantai buvo areštuoti prieš 1 val., dėl įvairių kaltinimų, įskaitant kaltinimus neteisėtu susibūrimu, nesiskirstymu ir riaušėmis.

Pareigūnai teigia, kad protestuotojai išdaužė vieno restorano langus, apgadino miesto autobusų, bandė sukelti gaisrą ir gatvėje paleido signalinę raketą.

Policija taip pat paneigė socialiniuose tinkluose pasirodžiusią informaciją, esą pareigūnai laukė teisininkų sprendimo, ar gali “šturmuoti“ privatų Bažnyčios objektą, kur buvo susirinkę šimtai protestuotojų, norėjusių išvengti arešto mieste įsigaliojus komendanto valandai.

Protestuotojai išsiskirstė maždaug 23 valandą, po derybų su riaušių policija, kuri taip pat atsitraukė.

B. Taylor, greitosios pagalbos skyriaus darbuotoja, buvo nušauta savo bute kovo mėnesį, kai trys Luisvilio policininkai, dėvėję civilinius drabužius, įsiveržė į jos namus su tyrimą dėl narkotikų atliekančių pareigūnų išduotu kratos orderiu.

Moters mirtis išprovokavo kelias savaites vykusius antirasistinius protestus Luisvilyje, Kentukyje, ir dar labiau pakurstė kampaniją prieš rasizmą ir policijos brutalumą, kuri kilo Jungtinėse Valstijose ir išplito po visą pasaulį.

Teisėja trečiadienį paskelbė tris kaltinimus dėl „neatsakingo pavojaus sukėlimo“, kuriuos didžioji žiuri iškėlė Brettui Hankisonui, vienam iš trijų policijos pareigūnų, dalyvavusių moters gyvybės pareikalavusiame incidente.

Kaltinimai yra susiję su šūviais, kuriuos pareigūnas paleido į kaimyninį namą, bet nei jis, nei abu jo kolegos nebus kaltinami dėl judėjimo „Black Lives Matter“ („Juodaodžių gyvybės svarbios“, BLM) simboliu tapusios B. Taylor nužudymo.

B. Taylor, greitosios pagalbos skyriaus darbuotoja, buvo nušauta savo bute kovo mėnesį, kai trys Luisvilio policijos pareigūnai, dėvėję civilinius drabužius, įsiveržė į jos namus su kratos orderiu.

Moters mirtis išprovokavo kelias savaites vykusius antirasistinius protestus Luisvilyje, Kentukyje, ir dar labiau pakurstė kampaniją prieš rasizmą ir policijos brutalumą, kuri kilo Jungtinėse Valstijose ir išplito po visą pasaulį.

Teisėja trečiadienį paskelbė tris kaltinimus dėl „neatsakingo pavojaus sukėlimo“, kuriuos didžioji žiuri iškėlė Brettui Hankisonui, vienam iš trijų policijos pareigūnų, dalyvavusių moters gyvybės pareikalavusiame incidente.

Kaltinimai yra susiję su šūviais, kuriuos pareigūnas paleido į kaimyninį namą, bet nei jis, nei abu jo kolegos nebus kaltinami dėl judėjimo „Black Lives Matter“ („Juodaodžių gyvybės svarbios“, BLM) simboliu tapusios B. Taylor nužudymo.

Po kaltinimų paskelbimo visoje šalyje, įskaitant Niujorką, Bostoną, Vašingtoną ir Los Andželą, kilo pikti protestai. Didžiausia demonstracija įvyko Luisvilyje, kur vėlai trečiadienį buvo pašauti du policininkai. Jų gyvybei pavojus negresia, žurnalistams sakė miesto laikinasis policijos viršininkas Robertas Schroederis (Robertas Šrederis), kuris nurodė, kad „abu pareigūnai gydomi“.

„Vienas yra sąmoningas, jo būklė stabili. Kitas pareigūnas šiuo metu operuojamas, jo būklė stabili“, – sakė jis.

„Sulaikėme vieną įtariamąjį“, – pridūrė R. Schroederis.

D. Trumpas palaiko policiją

Prezidentas Donaldas Trumpas, kuris vaizduoja save kaip tvarkos ir įstatymo kandidatą lapkričio 3-iąją įvyksiančiuose rinkimuose, tviteryje parašė, kad „meldžiasi už du policijos pareigūnus, kurie... buvo pašauti Luisvilyje Kentukyje. Federalinė vyriausybė jus palaiko ir yra pasirengusi padėti.“

Po pietų į Luisvilio gatves išėjo tūkstančiai demonstrantų.

„Sakyk jos vardą: Breonna Taylor, – skandavo jie. – Jokios gyvybės nesvarbios, kol juodųjų gyvybės nesvarbios.“

Policija areštavo kelis asmenis ir vaikydama šimtus protestuotojų iš vieno parko panaudojo kurtinamąsias granatas.

600 tūkst. gyventojų turinčiame mieste buvo paskelbta nepaprastoji padėtis, nakčiai įvesta komendanto valanda. Didelė miesto centro dalis buvo uždaryta eismui.

Pikti protestai Amerikos miestus krečia jau keli mėnesiai, o pyktį toliau kurstė virtinė juodaodžių mirties policijos rankose atvejų ir itin dideli šalies politiniai nesutarimai bei D. Trumpo retorika.

„Gynėsi“

Trys kovos su narkotikais skyriaus pareigūnai civiliais drabužiais į greitosios pagalbos skyriaus techninės darbuotojos B. Taylor namus įsiveržė naktį. B. Taylor vaikinas, kuris buvo lovoje su ja, pačiupo ginklą ir susišaudė su pareigūnais. Vėliau jis sakė manęs, kad tai buvo nusikaltėliai.

Policininkai, kurie nebuvo įjungę savo nešiojamų kamerų, kaip yra reikalaujama, daug kartų šovė į B. Taylor. Vienas policijos seržantas buvo sužeistas.

B. Taylor namuose narkotikų nebuvo rasta.

Po didžiosios žiuri sprendimo Kentukio generalinis prokuroras Danielis Cameronas sakė, kad du pareigūnai, paleidę šūvių į D. Taylor, tai padarė gindamiesi, todėl neturi būti apkaltinti.

„Tai tragedija, – sakė D. Cameronas. – Žinau, kad ne visi bus patenkinti. Kiekvienas turi savo nuomonę dėl to, kas yra teisingumas.“

Iranas jau dešimtmečius moka „panašiai didelę kainą“, - kalbėjo H. Rouhani. Šiuo metu Irano gyventojai esą patiria „griežčiausias“ JAV sankcijas. JAV prezidentas Donaldas Trumpas Irano atžvilgiu vykdo „maksimalaus spaudimo“ kursą ir taiko šaliai daugybę baudžiamųjų priemonių.

H. Rouhani omenyje turėjo juodaodžio amerikiečio G. Floydo nužudymą gegužės pabaigoje per brutalią policijos operaciją Mineapolyje. Tada baltaodis milicininkas kelias minutes laikė keliu prispaudęs vyro kaklą – šis maldavo leisti jam kvėpuoti. G. Floydas prarado sąmonę ir mirė. Jo mirtis visoje šalyje sukėlė masinius protestus prieš policijos smurtą ir rasizmą.

Mato dvi problemas

– Ar teko pačiai dalyvauti „Juodųjų gyvybės svarbios“ („Black Lives Matter“) judėjimo eitynėse ar demonstracijose?

– Pati nedalyvavau, tačiau Pitsburge dienos metu vykusiose taikiose demonstracijose dalyvavo šeimos nariai – vyro brolis ir pusbroliai. Žmonės, nešini plakatais, ėjo eitynėse, o miestas buvo pasirengęs tam, kad jie galėtų išeiti ir išreikšti savo nuomonę: bibliotekose ir viešose vietose buvo įrengtos vietos, kur žmonės galėjo atsigerti vandens.

Asmeninio R. Morelli arch.nuotr.

Pensilvanijoje demonstracijos truko neilgai, bet jos buvo labai neramios: policininkai mušė žmones, kurie tik sėdėjo ant žemės, net nebuvo sukilę. Buvo naudojamos ašarinės dujos, tačiau viskas nublanko prieš vieną incidentą – nepilnametę baltaodę taikią merginą, sėdinčią ant žemės, nuspyrė pareigūnas. Kilo didžiausias skandalas, nuvilnijęs per visą šalį.

„Black Lives Matter“ judėjimą palaikau, nes matau dvi problemas, kurias bandoma spręsti – policijos brutalumas ir rasizmas, mažumų engimas. Problemos atrodo lyg ir labai skirtingos, bet šaknys – iš ten pat. Senieji įstatymai, kurie ir šiandien lyg koks pašvinkęs oras neleidžia šiai šaliai eiti į priekį, prašosi pertvarkos. Visi esame nusipelnę lygių teisių, o ta nelygybė JAV jaučiasi ir matosi.

Buvo naudojamos ašarinės dujos, tačiau viskas nublanko prieš vieną incidentą – nepilnametę baltaodę taikią mergaitę, sėdinčią ant žemės, nuspyrė pareigūnas.

Dėl būdų, kaip tai bandoma pasiekti, jau – kitas klausimas: niekada netikėjau, kad ugnį galima užgesinti ugnimi. Parduotuvių daužymas tikrai nėra gera priemonė išreikšti savo nuomonę. Pati palaikymą išreiškiu kitomis priemonėmis: skaitau knygas, šviečiu save, o tuomet diskutuoju su aplinkiniais.

– Teko girdėti, kad mūšiai su policija dažniausiai vyksta naktimis.

– Taikios demonstracijos vyksta dienomis, o naktį – plėšikavimai. Girdėjau, kad atvažiuoja autobusiukai, pilni nekaip nusiteikusių žmonių: jie išlipa ir iškart viską pradeda daužyti. Labai daug vandalizmo, nes žmonės pavargo nuo sėdėjimo namuose, įvairiausių žinių, daug neteisybės – kai kuriems nerūpėjo juodaodžių teisės ir veikla, jie tiesiog norėjo išeiti ir išlieti savo pyktį. Dabar labai daug piktų, jautrių žmonių. Mano vyras, kuris yra kilęs iš Pensilvanijos, sakė, kad tokios neramios šios vietovės jam neteko matyti. Mes kas 30 minučių girdime policijos sirenas.

Žmonės gauna labai skirtingos informacijos, tad nesupranta, kurią pusę palaikyti. Mane tai labai vargina, nes aš nesu pratusi, kad man kištų savo nuomonę, nebėra pagarbos: jei tu nesutinki su nuomone, tada labai ant tavęs pyksta. Įtampa jaučiasi visur, rinkimams (lapkritį vyks JAV prezidento rinkimai, aut. past.) artėjant, ji tik didėja.

Tiesa, aistros pamažu rimsta, dabar pasitaiko tik staigių mažų susirinkimų dieną.

Rugilė Morelli. Asmeninio arch.nuotr.

Jaučiasi tarsi dievai

– Afroamerikietis George‘as Floydas, kuris žuvo, kai baltasis policininkas Derekas Chauvinas beveik devynias minutes keliu spaudė jo kaklą, tapo protestų prieš policijos brutalumą ir rasizmą simboliu. O tuomet susikaupęs pyktis sprogo ir neramumais nusirito ne tik per JAV, bet ir daugelį pasaulio šalių.

– Ši žūtis buvo paskutinis lašas: dabar prisimenama ir daugiau juodaodžių, kurie buvo nužudyti. Visąlaik yra reaguojama jautriau, jeigu vienos rasės žmogus nužudo kitos rasės atstovą. Galima į šį faktą žvelgti labai paprastai: policininkas nužudė žmogų (net nesvarbu, kokia nužudytojo odos spalva) ir tai policininko ženklelį turintis pareigūnas galėjo padaryti vidury dienos. Tai turi būti tvarkoma.

Policijos pareigūnams yra suteikiama per daug laisvių, tačiau jiems nėra keliami aukšti reikalavimai. Policininku galima tapti per penkias savaites, nors prieš tai gyvenime veikei visai kažką kita. Policininkai yra mokomi būti žudymo mašinomis, o ne tais, kurie saugo, padeda. Policijai yra duodama per daug atsakomybių ir nepakankamai išteklių tai įgyvendinti – tai kartais padaro žmones piktais.

JAV tokie protestai vyksta kas keliasdešimt metų, tad tikiuosi, kad šie jau bus paskutiniai. Žmonės juk prašo vienodų teisių. Įsivaizduokite, jeigu mūsų, lietuvių, niekas nebūtų palaikęs, kai mes norėjome ištrūkti iš Sovietų sąjungos. Šiuose dalykuose matau panašumų.

Gerai, kad taikios demonstracijos išplito po visą pasaulį. Tarkim, ir lietuviai išmoks protestuoti, nes kai nepatinka, reikia mokėti išreikšti nuomonę, šnekėti.

– Įvardinkite, kuriose srityse juodaodžiai yra labiausiai diskriminuojami?

– Juodaodžiai nėra 100 proc. adaptavęsi. Kalėjimuose kali žymiai daugiau juodaodžių, jiems daug dažniau skiriama mirties bausmė. Jeigu baltaodis nužudo juodaodį, tai dažniausiai jis nesulauks mirties bausmės, bet jeigu juodaodis nužudo baltaodį, tai dažniausiai jam skiriama būtent tokia bausmė.

Yra rajonų, kur aš tikrai nevažiuočiau, bet dažniausiai čia gyvenantys žmonės yra susiję su narkotikais. Tiesa, tokių problemų gali turėti ne tik juodaodžiai, tad ir prie apsvaigusio kitos rasės žmogaus labiau saugočiausi. Visgi juodaodžiai tarsi įstringa užburtame rate. Net mokyklos, kuriose mokosi daugiau juodaodžių, yra mažiau finansuojamos, sulaukia mažiau dėmesio, tad vaikai negauna tokių sąlygų kaip kitose švietimo įstaigose.

Juodaodžiai nesaugiai jaučiasi, kai juos sustabdo policija, nors jie ir nėra nieko bloga padarę.

Požiūris, kad esi dievas, daug ką pasako: policijos pareigūnai nieko ir nebijo, jaučiasi visagaliai.

– Papasakokite plačiau apie rasizmo apraiškas policijoje.

– Rasizmas ir netolerancija policijoje yra aukšto lygio: kai kuriose valstijoje daug policijos pareigūnų nebijo pasisakyti prieš LGBT ir juodaodžius. Daug metų buvo įstatymas, kad mes turime valdyti juodaodžius, nes kitaip negalėsime tarp jų gyventi. Tad toks požiūris, kad esi dievas, daug ką pasako: policijos pareigūnai nieko ir nebijo, jaučiasi visagaliai. Jiems netgi vyksta treniruotės, kur sakoma, kad jeigu tu negali nužudyti žmogaus, tai nestok į policiją. Juos ruošia kaip žudymo mašinas, o ne kaip angelus sargus. Kartais atrodo, kad į kalėjimą gali patekti už bet ką.

– Kaip G. Floydo žūtį ir brutalų D. Chauvino elgesį bei iš to kilusius neramumus vertina juodaodžiai policijos pareigūnai?

– Neseniai teko matyti juodaodžio policijos pareigūno interviu, tai jis tikrai labiau stoja į policijos, o ne į savo rasės pusę. Jis daugiausiai kalbėjo, kad policijos pareigūnams nepakankamai skiriama išteklių, bet per daug atsakomybių. Iš jų labai daug prašoma, pareigūnų nemoko nuraminti situacijos, o moko apsisaugoti – trauki ginklą ir guldai žmogų ant žemės.

– Kai kuriose šalyse žmonės nuverčia, aprašinėja žinomiems vergvaldžiams ar rasistines pažiūras demonstravusiems asmenims skirtas skulptūras, paminklus. Kaip tai vertinate?

– Manau, kad tokie paminklai neturėtų stovėti. Mes gi irgi Žaliojo tilto skulptūras nuvertėme. Juk panašią kovą kovojom.

Akcijos vyko miestuose visoje Europoje.

Demonstracijose keliuose Prancūzijos miestuose dalyvavo tūkstančiai žmonių, o Paryžiuje ir Lione kilo susirėmimų.

Policija Londone sulaikė kelis kraštutinių dešiniųjų demonstrantus, kai šie užsipuolė rasinę lygybę palaikančius žmones. Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) pasmerkė jų „rasistinį banditizmą“.

Jau kelias savaites besitęsiančias istorines demonstracijas išprovokavo gegužės 25 dieną Mineapolyje įvykęs incidentas, kurio metu baltaodis policininkas nužudė juodaodį George'ą Floydą (Džordžą Floidą). Jis tapo naujausia baltaodžių teisėsaugos Jungtinėse Valstijose auka.

Jo skausmingą mirtį, kuomet policininkas beveik devynias minutes keliu buvo prispaudęs jam kaklą, filmavo keli praeiviai ir vėliau vaizdo įrašas greitai pasklido internete ir sukėlė pasipiktinimo bangą pirmiausia Jungtinėse Valstijose, o vėliau ir pasaulyje.

Masiniai neramumai paskatino precedento neturinčią pasaulinę diskusiją apie vergovės paveldą, Europos kolonializmą ir baltųjų smurtą prieš kitos rasės žmones, taip pat apie policijos sukarinimą Amerikoje.

Šeštadienį policininkai sustabdė protestuotojus Paryžiuje ir neleido jiems žygiuoti per sostinę, panaudoję ašarines dujas po to, kai kai kurie demonstrantai apmėtė pareigūnus įvairiais daiktais.

Prancūzijos pietrytiniame Liono mieste policijos pareigūnai panaudojo vandens patrankas ir ašarines dujas, kad nutrauktų maždaug 2000 žmonių demonstraciją.

Paryžiuje vykusią demonstraciją surengė grupė, siekianti teisingumo Adamai Traorei – jaunam juodaodžiui vyrui, kuris 2016 metų mirė policijos nuovadoje. Jo sesuo Assa per protesto akciją brėžė paralelę su G. Floydo mirtimi Mineapolyje ir dar kartą paragino atlikti išsamų tyrimą dėl jo nužudymo.

„Amnesty International“ savo išplatintame pareiškime paragino imtis „sisteminės policijos praktikų reformos“ Prancūzijoje.

Demonstracijos Prancūzijoje įvyko po to, kai šalies policijos priežiūros tarnyba praėjusią savaitę paskelbė pernai sulaukusi beveik 1500 skundų, iš kurių pusę sudarė skundai dėl tariamo policijos smurto.

Prancūzijos vidaus reikalų ministras Christophe'as Castaneras (Kristofas Kastaneras) antradienį pažadėjo „nulinį“ rasizmo teisėsaugos sistemoje „toleravimą“ ir pareiškė, jog kai kurie pareigūnai akivaizdžiai „neįvykdė savo pareigos Respublikai“.

Tačiau tokie ministro pasisakymai kelias dešimtis policijos pareigūnų paskatino šeštadienio vakarą su savo automobiliais susirinkti Paryžiuje prie Triumfo arkos ir protestuojant numesti ant žemės antrankius. Policijos profsąjungos atstovas Brutas Yoannas Marasas (Briutas Jonasas Marasas) agentūrai AFP pareiškė: „Mano kolegos jaučiasi nuvilti ir apleisti mūsų prižiūrinčio ministro“.

„Rasistinis banditizmas“

Londone kraštutinių dešiniųjų pažiūrų protestuotojai miesto centre susirėmė su policininkais po to, kai susirinko, kad stotų prieš žmones, kurie demonstravo prieš rasizmą.

Tūkstančiai žmonių nesilaikė dėl koronaviruso įvestų apribojimų ir susirinko Parlamento aikštėje ir jos prieigose, todėl prireikė „didelio masto“ policijos operacijos, nurodė Londono policija.

Per televiziją parodytuose vaizduose matyti, kaip kai kurie agitatoriai puola su kumščiais policininkus, mėto į juos butelius bei dūminius užtaisus, o taip pat stoja į kovą su protestuotojais iš priešingos stovyklos.

Britanijos ministras pirmininkas pasmerkė tokį smurtą ir pareiškė, kad „rasistiniam banditizmui nėra vietos mūsų gatvėse“.

Policija JK sostinėje sulaikė daugiau nei šimtą žmonių. Šeši pareigūnai patyrė nesunkių sužalojimų.

Protestai prieš rasizmą vyko ir kituose Britanijos miestuose, įskaitant Braitoną pietuose ir Liverpulį šiaurėje.

Tūkstančiai žmonių žygiavo ir keliuose Šveicarijos miestuose. Didžiausia akcija įvyko Ciuriche, kur susirinko 10 tūkst. žmonių. Policija pranešė, kad vienas pareigūnas buvo sužeistas po to, kai keli šimtai kraštutinių kairiųjų pažiūrų aktyvistų ėmė mėtyti daiktus. Pareigūnai sulaikė kelis asmenis.

Anksčiau šią savaitę maždaug 10 tūkst. žmonių dalyvavo eitynėse prieš rasizmą Ženevoje.

Vokietijos pietiniame Štutgarto mieste akcijoje dalyvavo apie 2 tūkst. žmonių, pranešė agentūra dpa. Šalies šiauriniame Liubeko mieste susirinko apie 500 žmonių, o Hamburge – 250. Apie čia kilusius kokius nors neramumus nepranešama.

Mitingai Australijoje

Tūkstančiai žmonių, nepaisydami dėl koronaviruso įvestų apribojimų, jau antrą savaitę iš eilės renkasi keliuose Australijos miestuose.

Didžiausias mitingas įvyko Vakarų Australijos sostinėje Perte. Daugelis demonstrantų laikė transparantus „Nutraukite mirtis areštinėje“ ir „Baltoji Australija, nustok sau meluoti“, siekdami atkreipti dėmesį į tai, kad per pastaruosius tris dešimtmečius daugiau nei 400 čiabuvių mirė suimti policijos.

Mažesni protestai dėl aborigenų teisių buvo surengti Darvine, Šiaurinėje teritorijoje, bei kaimyniniame Kvinslende. Abiejuose šiuose regionuose gyvena daug čiabuvių bendruomenių.

Azijoje šimtai žmonių susirinko viename Taipėjaus parke ir laikė plakatus su užrašais, kaip, pavyzdžiui, „Tai yra judėjimas, ne tik akimirka“. Taip pat buvo surengta tylos minutė pagerbti G. Floydo atminimą.

Dešimtys žmonių per lietų taip pat žygiavo Tokije.

Kanados rytinės Naujojo Bransviko provincijos pareigūnai šeštadienį pranešė pradėję tyrimą dėl incidento, kuomet policijos pareigūnas nušovė 48 metų čiabuvį vyrą. Tai buvo jau antras toks incidentas šį mėnesį.

O Jungtinėse Valstijose alyvos į ugnį įpylė naujas incidentas, kuomet penktadienio vakarą Atlantoje policijos buvo nušautas dar vienas juodaodis. Šeštadienį dėl to atsistatydino miesto policijos viršininkė.