Buvusio premjero Boiko Borisovo konservatyvioji GERB partija pasiūlė politikos naujoką Nikolajų Gabrovskį į ministro pirmininko postą po to, kai spalio 2 dieną vykusiuose rinkimuose, kurie buvo ketvirti nuo 2021 metų, užėmė pirmąją vietą.

Tačiau 51-erių neurochirurgas N. Gabrovskis ir jo siūlomas technokratinis kabinetas sulaukė tik 113 iš 238 trečiadienio balsavime dalyvavusių įstatymų leidėjų palaikymo, o tai sutrukdė gauti reikiamą paprastąją daugumą.

125 įstatymų leidėjai balsavo prieš siūlomą kandidatą į ministrus pirmininkus. 

Dėl to, kad GERB nesugebėjo užsitikrinti pakankamos paramos N. Gabrovskiui, artėja galimybė, kad pavasarį bus surengtas naujas pirmalaikis balsavimas – penktieji visuotiniai rinkimai per dvejus metus, kurie, analitikų teigimu, gali lemti panašų parlamento susiskaldymą.

Nuo 2009 iki 2021 metų balandžio beveik nepertraukiamai valdė triskart premjero B. Borisovo partija GERB.

Tačiau po masinių antikorupcinių protestų prieš ją 2020 metais, ji prarado daug rinkėjų ir tapo smarkiai izoliuota kitų partijų.

„Neturime laiko, Bulgarija turi kuo greičiau išbristi iš sąstingio ir rinkimų spiralės“, – sakė N. Gabrovskis, įspėdamas, kad potencialiai kovo mėnesį įvyksiantis pirmalaikis balsavimas gali būti ne paskutinis kitais metais.

Siekdamas užsitikrinti paramą, jis į savo programą įtraukė kai kuriuos kitų partijų prioritetus, susijusius su biudžetu, ES ekonomikos atkūrimo planu, infliacija, teisingumo reforma, Šengeno erdve ir euro zona.

Tačiau jam nepritarė su korupcija kovojanti partija „Tęsiame permainas“ (PP), kuri neilgai valdė plačioje koalicijoje, o birželio pabaigoje buvo nuversta per balsavimą dėl nepasitikėjimo, kurį inicijavo GERB.

PP partija, vadovaujama premjeru tapusio buvusio verslininko Kirilo Petkovo, per pastarąjį pirmalaikį balsavimą užėmusi antrąją vietą, dabar gaus mandatą bandyti suformuoti ministrų kabinetą.

Jei jai nepavyks, prezidentas Rumenas Radevas trečiąjį ir paskutinį mandatą suteiks savo paties pasirinktai partijai.

Instituto „Trend“ pirmadienį paskelbta apklausa parodė, kad GERB palaiko 25,8 proc. respondentų, o antroje vietoje liko PP su 19,2 proc. palaikymo – tai panašus rezultatas kaip ir spalio 2-osios balsavime. 

Balkanų šalį politinis nestabilumas kamuoja nuo 2021 metų pradžios, kai po masinių antikorupcinių demonstracijų beveik dešimtmetį turėtą valdžią prarado triskart prie vyriausybės vairo stovėjusio Boiko Borisovo konservatyvioji GERB partija.

Tačiau 63 metų politikas grįžo į rinkiminę kovą, su šūkiu „Stipresnis už chaosą“ keliaudamas po šalį.

Jis pasitelkia rinkėjų nuovargį ir peikia savo įpėdinio liberalo Kirilo Petkovo „patirties stoką“, kad sugrąžintų GERB į viršūnę, apklausoms prognozuojant, kad ji surinks apie 25 proc. balsų.

42 metų Harvardo universiteto absolventas ir buvęs verslininkas K. Petkovas 2021 metų pabaigoje paskubomis subūrė netvirtą keturių partijų koalicinę vyriausybę.

Tačiau prasidėjo karas Ukrainoje, ir, Bulgarijai atsisakius mokėti už rusiškas dujas rubliais, balandį „Gazprom“ nutraukė jų tiekimą.

GERB birželį nuvertė vos septynis mėnesius išbuvusią vyriausybę, kuri neatlaikė balsavimo dėl nepasitikėjimo.

Dabar prognozuojama, kad naujai įkurta K. Petkovo partija „Tęsiame pokyčius“ (PP) surinks apie 16 proc. balsų. Jos rinkiminis šūkis – „Pabaikime savo darbą“.

Gilus susiskaldymas

Rinkimų kampanijoje, į kurią įsitraukė daugiau prorusiškų partijų, dominavo karas Ukrainoje ir neužtikrintumas dėl dujų tiekimo prieš žiemą.

Šalyje, kurią su Maskva sieja glaudūs istoriniai ir kultūriniai ryšiai, Rusijos invazija į Ukrainą sukėlė gilų susiskaldymą.

„Bulgarija blaškosi tarp nostalgijos Sovietų Sąjungai ir ES bei modernumo“, – sakė politikos analitikas Georgijus Kiriakovas.

K. Petkovo nesutarimai su „Gazprom“ ir daugiau kaip 70 Rusijos diplomatų bei ambasados darbuotojų išsiuntimas daug kam nepatiko.

Kita vertus, B. Borisovas visuomet subtiliai laviravo palaikydamas ryšius tiek su Europos Sąjunga, tiek su Rusija, tiek su kaimynine Turkija.

K. Petkovas savo rinkimų kampaniją grindė tvirtomis proeuropietiškomis nuostatomis ir savo kova su išsikerojusia korupcija.

„Į Bulgariją pradėjo grįžti teisinė valstybė“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP ir pridūrė, kad trumpas jo buvimas valdžioje buvo „puikus pirmas žingsnis... į normalumą“.

K. Petkovas sakė besitikintis, kad rinkėjai vėl palaikys „naują europietišką, pažangią, skaidrią Bulgariją, o ne grįš... prie korupcijos politikų“.

Jis kategoriškai atsisako derėtis su B. Borisovu.

Analitikų teigimu, nesant kompromiso tarp dviejų didžiausių partijų, tikimybė suformuoti vyriausybę yra gana menka.

GERB teigia būsianti „atvira visiems“, kad „užtikrintų stabilumą“, ir neatmeta mažumos vyriausybės idėjos, jei rinkimuose gautų daugiausia balsų.

Infliacija pasiekė beveik 20 proc., o užsitęsęs nestabilumas grasina paspartinti jaunų žmonių išvykimą iš šalies, kuri per dešimtmetį jau neteko dešimtadalio gyventojų.

Naujausi gyventojų surašymo duomenys rodo, kad Bulgarijoje gyvena 6,52 mln. žmonių, palyginti su beveik 9 mln. 1989-aisiais, komunizmo eros pabaigos šalyje metais.

Naujoji prieš isteblišmentą nusistačiusi partija „Yra tokia tauta“ (ITN), nedidele persvara įveikė visas varžoves per pirmalaikius rinkimus, pasinaudojusi visuomenės nepasitenkinimu po pernai kilusių masinių protestų prieš korupciją.

Tris kadencijas išdirbusio konservatyviojo premjero Boiko Borisovo partija GERB liko antra.

Liepos 11 dieną įvykę rinkimai buvo surengti po balandį įvykusio balsavimo, taip pat nulėmusio susiskaldžiusį parlamentą. Tuomet nei GERB, nei kitos partijos nesugebėjo suformuoti valdančiosios koalicijos.

Prezidentas Rumenas Radevas paragino šalis siekti kompromiso, kad būtų įmanoma sudaryti kabinetą, kuris vadovautų skurdžiausiai ir, anot NVO „Transparency International“, labiausiai korumpuotai Europos Sąjungos narei.

„Turime ir toliau konsoliduoti teisinę valstybę, garantuoti investuotojams palankią teisinę bazę... ir išspręsti neatidėliotinas teismų reformos problemas“, – pabrėžė R. Radevas.

Spėjama, kad kitą savaitę valstybės vadovas paves populiaraus dainininko Slavio Trifonovo vadovaujamai ITN formuoti vyriausybę.

Iki tol ITN ketina susitikti su politikais iš visų politinių jėgų, išskyrus varžovę GERB, siekdama sudaryti mažumos vyriausybę, kurią tokiais svarbiais klausimais kaip kova su korupcija remtų kitos partijos.

„Jei nesulauksime [palaikymo], tikriausiai vėl įvyks nauji rinkimai“, – sakė ITN vicepirmininkas Toško Jordanovas.

S. Trifonovas daugelį nustebino, kai netrukus po rinkimų pareiškė turįs teisę formuoti vyriausybę, paskelbė ministrų sąrašą ir pareikalavo kitų partijų paramos.

Vėliau 54 metų politikas atsisakė dalies savo potencialaus kabineto sudėties ir pareiškė esąs atviras deryboms, kad galėtų suburti mažumos vyriausybę, kuri sugebėtų sulaukti parlamento patvirtinimo.

Per vėliausius rinkimus ITN užsitikrino apie 24 proc. balsų ir laimėjo 65 iš 240 vietų parlamente.

B. Borisovo GERB, pastarąjį dešimtmetį praktiškai nenutrūkstamai vadovausi šiai ES narei, liko antroje vietoje, surinkusi kiek mažiau nei 24 proc. balsų.

Po balandžio 4 dieną įvykusio balsavimo susiformavo susiskaldęs parlamentas.

Veterano premjero Boiko Borisovo centro dešinės partija GERB surinko daugiausiai balsų (27 proc.), bet nesugebėjo rasti partnerių naujai valdančiajai koalicijai.

To nepavyko padaryti ir prieš isteblišmentą nusistačiusiai į politiką pasukusio televizijos laidų vedėjo Slavio Trifonovo partijai, rinkimuose netikėtai laimėjusiai antrą vietą, taip pat trečioje vietoje atsidūrusiai Bulgarijos socialistų partijai.

„Kitą savaitę paleisiu parlamentą ir paskirsiu laikinąjį kabinetą“, – pareiškė prezidentas Rumenas Radevas.

„Esant tokiai situacijai, nauji rinkimai tikriausiai įvyks liepos 11 dieną“, – pridūrė jis.

Valstybės vadovas perspėjo, kad naujas balsavimas gali nulemti panašų susiskaldžiusį parlamentą ir sukelti naują politinę aklavietę, ragindamas partijas užmegzti dialogą, siekiant išvengti užsitęsusios politinės sumaišties.

Praėjusią vasarą įsiplieskę protestai prieš korupciją neišvertė iš posto B. Borisovo, nors ir sudavė stiprų smūgį šiam 61 metų politikui, pirmą kartą prie vyriausybės vairo stojusiam 2009-aisiais ir su dviem trumpomis pertraukomis dirbusiam tris kadencijas.

Demonstrantai kaltino B. Borisovą favoritizmu, priklausomybe nuo įtakingų oligarchų ir prokurorų panaudojimu kaip ginklu prieš politinius oponentus.

Tačiau nesant aiškios alternatyvos vyriausybės vadovui, analitikai vieningai perspėjo, kad skurdžiausiai Europos Sąjungos valstybei narei gresia ilgas politinio netikrumo laikotarpis, galintis sutrukdyti šalies atsigavimą nuo koronaviruso pandemijos.

B. Borisovo centro dešiniųjų partija GERB, kaltinama nesugebėjimu susidoroti su korupcija šalyje, sulaukė 26,2 proc. rinkėjų palaikymo ir užsitikrino daugiausiai vietų parlamente, tačiau iki daugumos partijai pritrūko nemažai mandatų.

B. Borisovas prarado rinkėjų palaikymą ir potencialius sąjungininkus, nemažai daliai gyventojų jį vertinant kaip politiką, skurdžiausioje ES šalyje apsaugojusį oligarchus.

„Esame įsipareigoję savo rinkėjams, kurie mus pažymėjo pirmus, pasiūlyti pasirinkimą. Iš komentarų, kuriuos girdžiu, galiu spręsti, kad galimybių, jog pasiseks, yra mažai“, – kadenciją baigiančiam ministrų kabinetui sakė jis.

Tam, kad būtų užtikrintas žmonių saugumas, įvesta naujų taisyklių, pavyzdžiui, iki 6 apribotas prie vieno staliuko galinčių sėdėti klientų skaičius. Personalui nurodyta dėvėti nosį ir burną dengiančias kaukes.

Šalies premjeras Boiko Borisovas jau kurį laiką žadėjo leisti atidaryti maitinimo įstaigas, nepaisant didėjančios infekcijų kreivės.

Sekmadienį tarnybos pranešė, kad šalyje yra daugiau kaip 31 tūkst. aktyvių koronaviruso atvejų, jų 4,7 tūkst. daugiau nei prieš savaitę.

Nuo pandemijos pradžios Bulgarijoje koronavirusas nusinešė daugiau kaip 10 tūkst. gyvybių.

Vyriausybė lapkričio pabaigoje įvedė karantino režimą, tačiau kelis kartus jį sušvelnino. Dirbti jau leidžiama mokykloms, darželiams, prekybos centrams, sporto salėms ir šokių klubams.

„Po dviejų testų man nustatyta COVID-19“, – savo feisbuko puslapyje pranešė jis.

Politikos teigimu, jam pasireiškė lengvi ligos simptomai ir jis šiuo metu izoliuojasi namuose.

Tokią galimybę B. Borisovas per savo centro dešinės partijos GERB susitikimą pažadėjo aptarti su dviejų nacionalistinių partijų – jaunesniųjų koalicijos partnerių – lyderiais.

Premjero ir šalies generalinio prokuroro atsistatydinimas yra pagrindinis prieš mėnesį šioje Balkanų šalyje prasidėjusių protestų dalyvių reikalavimas.

Daugiausia jauni demonstrantai kaltina valdančiuosius ryšiais su mafija, atsisakymu kovoti su korupcija ir pertvarkyti teismų sistemą, taip pat žodžio laisvės slopinimu.

B. Borisovas yra valdžioje nuo 2009 metų, o jo trečioji kadencija premjero poste baigiasi kitų metų kovą.

Sofijoje protestuotojai ilgam užblokavo keletą svarbių kelių sankryžų, sukeldami didžiules eismo spūstis. Jie pasistatė palapines ir sako ketinantys likti jose, kol bus patenkinti jų reikalavimai.

Vienas iš protestuotojų, prieš penkias dienas paskelbęs bado streiką, trečiadienį buvo nuvežtas į ligoninę kritinės būklės.

Šį raginimą premjeras išsakė krikščionių ortodoksų lyderiams nesutikus užverti cerkvių duris.

„Dvasininkai negali liepti žmonėms neiti į cerkves, tačiau tai galiu aš. Tad raginu Bulgarijos gyventojus neiti ir laikytis karantino priemonių“, – spaudos konferencijos metu sakė premjeras.

Bulgarijoje, kurioje dominuoja krikščionys ortodoksai, balandžio 12 d. bus švenčiamas Verbų sekmadienis, o balandžio 19 d. – Velykos.

Krikščionių ortodoksų Bažnyčiai vadovaujantis Šventasis sinodas reikalavo, kad katedros ir cerkvės ir toliau būtų atidarytos, nors medicinos ekspertai ir vyriausybė ragino uždaryti visus maldos namus. Šventajam sinodui atstovavęs ir bendroje spaudos konferencijoje su B. Borisovu dalyvavęs vyskupas užtikrino, kad pamaldose dalyvaujantys krikščionys turės laikytis saugaus atstumo ir dėvėti kaukes.

Bendrame pareiškime JAV nurodė, kad palankiai vertina Bulgarijos siekį tapti regioniniu gamtinių dujų centru. Bulgarija, kuri Šaltojo karo laikais buvo Maskvos artimiausia sąjungininkė, vėliau įstojo į NATO ir Europos Sąjungą, tačiau ji vis dar pasikliauna Rusija savo energetiniams poreikiams patenkinti.

Abu lyderiai pažadėjo bendradarbiauti didinant gamtinių dujų tiekimą iš skirtingų ir patikimų šaltinių, taip pat įvairinant Bulgarijos branduolinės energijos sektorių. D. Trumpo administracija ketina nusiųsti į šalį techninius ekspertus, kad šie su kolegomis bulgarais ieškotų būdų toliau bendradarbiauti vykdant energetikos projektus, įskaitant branduolines iniciatyvas.

D. Trumpo susitikimas su B. Borisovu yra naujausios iš šių metų derybų virtinės, kurias JAV prezidentas surengė su Vidurio Europos šalių lyderiais. Baltųjų rūmų vadovas jau buvo susitikęs su Lenkijos, Čekijos, Slovakijos, Vengrijos, Austrijos ir Rumunijos lyderiais.

Vienas aukšto rango amerikiečių vyriausybės pareigūnas, informavęs žurnalistus apie vėliausią vizitą, teigė, kad Vašingtoną domina suskystintų gamtinių dujų eksportas į Bulgariją ir kitas regiono šalis. Pagal Baltųjų rūmų taisykles, pareigūnas kalbėjo su anonimiškumo sąlyga.

Per abiejų lyderių susitikimą Ovaliniame kabinete D. Trumpas atkreipė dėmesį, jog Sofija neseniai įsigijo amerikietiškų naikintuvų F-16. Jis taip pat gyrė Bulgarijos sprendimą padidinti išlaidas gynybai ir bendradarbiauti su kitomis NATO sąjungininkėmis, kad iki 2024 metų būtų pasiekti užsibrėžti tikslai gynybos išlaidų srityje.

Prezidentas taip pat pareiškė, kad JAV remia Bulgarijos siekį prisijungti prie bevizio režimo programos. Ši iniciatyva leidžia iš anksto patvirtintiems keliautojams iš joje dalyvaujančių šalių be vizos lankytis JAV iki 90 dienų turistiniais ir verslo tikslais.