Iki šiol užsakyta tik 18 tankų, kad būtų kompensuoti atitinkami perdavimai Ukrainai. „Leopard 2“ pristatymo laikas yra maždaug dveji metai. Planuojama, kad naujoji brigada oficialiai bus aktyvuota 2025 m. ir vėliausiai 2027 m. pasieks pilną operacinį pajėgumą.

Vokietijos gynybos ministerija atsisakė pakomentuoti laikraščiui pranešimą, motyvuodama konfidencialumu.

Biudžeto komiteto narys Ingo Gädechensas sakė, kad toks kovinių tankų užsakymas būtų „teisingas žingsnis“. Tačiau esą kol kas nėra aiškus finansavimas. „Remiantis dabartine informacija, Bundesveras šiam užsakymui papildomai negaus nė cento, todėl turės taupyti kitur, – pažymėjo politikas. – Tačiau erdvės gynybos biudžete nėra“.

„Niekas iš tikrųjų nenori batų Ukrainos žemėje. Šiuo metu vyksta atitinkamos diskusijos, taigi turime liautis diskutavę“, – sakė politikas penktadienį lankydamasis Helsinkyje. Idėją dėl sausumos dalinių siuntimo į Ukrainą praėjusią savaitę iškėlė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.

Panašiai kritiškai kalbėjo ir Suomijos gynybos ministras Anttis Häkkänenas: „Niekas šiuo metu neremia sausumo pajėgų idėjos, – teigė jis. – Tačiau visi remia didesnę pagalbą ginklais, amunicija ir lėšomis. Ir į tai dabar turėtume koncentruotis“.

B. Pistorius, be to, sumenkino debatų dėl „Taurus“ sparnuotųjų raketų perdavimo Ukrainai svarbą. Ilgojo nuotolio raketos nenulems šio karo, pabrėžė jis. Kancleris Olafas Scholzas ne kartą pareiškė, jog yra riba, kurios Vokietija niekada neperžengs – „tai yra įsitraukimas į karą“. „Tai yra priežastis, kodėl „Taurus“ dar nebuvo pristatytos“, – pridūrė ministras, turėdamas omenyje 500 km galinčias skrieti raketas.

Ministras sakė, kad Vokietijos kariuomenė teisėtai naudojasi populiaria susitikimų platforma „WebEx“, be to, buvo taikomos „papildomos saugumo priemonės“.

Tačiau vienas iš dalyvių, tuo metu dalyvavęs Singapūro aviacijos parodoje, į susitikimą įsijungė per „neleistiną ryšį“, todėl garso įrašas nutekėjo, spaudos konferencijoje sakė B. Pistorius.

Vėlų penktadienio vakarą Rusijos socialiniuose tinkluose buvo paskelbtas pokalbio, kuriame dalyviai aptarė galimą Vokietijoje pagamintų raketų „Taurus“ naudojimą ir jų galimą poveikį, 38 minučių trukmės įrašas.

Diskusijose taip pat aptartas ilgo nuotolio raketų, kurias Kyjivui suteikė Prancūzija ir Jungtinė Karalystė, naudojimas.

Tarp temų buvo ir raketų nukreipimas į tokius taikinius kaip pagrindinis tiltas per Kerčės sąsiaurį, jungiantis Rusijos žemyninę dalį su 2014 metais Rusijos aneksuotu Krymu.

Vokietijos gynybos ministras antradienį taip pat pareiškė, kad po šio nutekinimo jis paskambino sąjungininkams ir gavo patikinimą, kad jų pasitikėjimas Berlynu nesumažėjo.

„Pasitikėjimas Vokietija yra nepalaužtas. Visi žino apie tokių pasiklausymo atakų pavojų ir žino, kad niekas negali užtikrinti šimtaprocentinės apsaugos“, – teigė B. Pistorius.

Priežastis, dėl kurios telefono skambutis vis tiek galėjo būti įrašytas [...], yra individuali naudotojo klaida.

„Nuostabi proga“

„Čia įvyko rimta klaida, kurios neturėjo būti“, – spaudos konferencijoje sakė B. Pistorius.

Tačiau jis pridūrė, kad pirminiai tyrimo rezultatai vokiečių kariuomenės „ryšių sistemos nėra ir nebuvo pažeistos“.

„Priežastis, dėl kurios telefono skambutis vis tiek galėjo būti įrašytas [...], yra individuali naudotojo klaida“, – teigė jis.

Konferencijoje Singapūre dalyvavo keli aukšto rango kariuomenės pareigūnai iš įvairių šalių, ir toks renginys turėtų būti nuostabi proga Rusijos žvalgybai, sakė jis.

Jis pridūrė, kad viešbučiuose, kuriuose apsistojo konferencijos dalyviai, turėjo būti „plačiai klausomasi telefoninių pokalbių“.

Todėl sėkmingas Vokietijos kariškių skambučio perėmimas buvo „atsitiktinis smūgis taikant plataus masto metodą“, sakė B. Pistorius.

Jo teigimu, kol kas dėl informacijos nutekinimo „asmeninės pasekmės nesvarstomos“.

„Aš neaukosiu savo geriausių pareigūnų dėl (Rusijos prezidento Vladimiro) Putino žaidimų“, – kalbėjo jis.

Vokietija spaudžiama siųsti raketas „Taurus“ į Ukrainą ir pasekti Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės pavyzdžiu nusiųsti Kyjivui savo ilgojo nuotolio ginklų sistemų.

Tačiau kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) yra atsisakęs pritarti tiekimui, baimindamasis, kad tai gali įtraukti Vokietiją į karą.

Tai įvyko tuo metu, kai Berlynui daromas spaudimas tiekti Kyjivui raketas „Taurus“.

Vėlų penktadienio vakarą Rusijos socialiniuose tinkluose buvo paskelbtas 38 minučių trukmės pokalbio, kuriame dalyviai aptarė galimą Vokietijoje pagamintų raketų „Taurus“ naudojimą ir jų galimą poveikį, įrašas.

Diskusijose taip pat aptartas ilgo nuotolio raketų, kurias Kyjivui suteikė Prancūzija ir Jungtinė Karalystė, naudojimas.

„Norima pasinaudoti šiuo įrašu, kad mus destabilizuotų ir sutrikdytų“, – sakė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius (Borisas Pistorijus), pridūręs, kad „tikisi, jog Putinui tai nepavyks“.

Norima pasinaudoti šiuo įrašu, kad mus destabilizuotų ir sutrikdytų.

„Tai informacinio karo, kurį vykdo Putinas, dalis“, – teigė jis.

B. Pistorius nurodė nežinantis apie jokius kitus kariuomenės informacijos nutekinimo atvejus. Jis pridūrė, kad, norėdamas nuspręsti, kokias reiktų padaryti išvadas, lauks tyrimo rezultatų.

Kyjivas jau seniai prašo, kad Vokietija jam parūpintų „Taurus“ raketų, kurios gali pasiekti taikinius iki 500 km atstumu.

Kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) iki šiol atsisakė siųsti raketas, baimindamasis, kad tai paskatins konflikto su branduolinį ginklą turinčia Rusija eskalavimą.

Vokietijos raketų „Taurus“ įsigijimas būtų didžiulis postūmis Ukrainai, Kyjivo pajėgoms stengiantis atremti Rusijos invaziją.

Prancūzija ir JK tiekia Kyjivui sparnuotąsias raketas SCALP („Storm Shadow“), kurių veikimo nuotolis yra apie 250 kilometrų.

Tačiau O. Scholzas pareiškė, kad Vokietija negali kopijuoti Londono ir Paryžiaus veiksmų siunčiant ilgojo nuotolio raketas į Ukrainą.

„Tai yra labai tolimo nuotolio ginklas, ir tai, ką daro britai ir prancūzai, kalbant apie taikinių nustatymą [...], negali būti daroma Vokietijoje“, – kalbėjo O. Scholzas.

JK paneigė tiesioginį dalyvavimą eksploatuojant raketas.

„Tai, kaip Ukraina naudoja „Storm Shadow“, ir jos nukreipimo procesai yra Ukrainos ginkluotųjų pajėgų reikalas“, – teigiama britų gynybos ministerijos pareiškime naujienų agentūrai AFP.

Į balandį planuojamą perkelti pradinę brigados komandą yra gerokai daugiau pretendentų nei numatyta vietų, sakė B. Pistorius trečiadienį lankydamasis 122-ajame šarvuotajame pėstininkų batalione Oberfychtache Bavarijoje, kurį numatyta dislokuoti Lietuvoje.

Jis pareiškė, kad pavasarį bus balsuojama dėl įstatymo, kuris numatys kiek įmanoma patrauklias sąlygas brigados kariams. Įstatymas turėtų įsigalioti metų pabaigoje.

Tikrasis brigados dislokavimas, pasak B. Pistorijaus, prasidės kitais metais, kai tik Lietuvoje bus parengta reikalinga infrastruktūra. Jis turėtų būti baigtas 2027-aisiais.

Galima Ukrainos karo pabaiga šių planų nepakeis, pažymėjo ministras. Viena vertus, pasak jo, šiuo metu niekas nežino, kaip gali atrodyti karo pabaiga. Antra vertus, tai nebūtinai pakeistų grėsmės situaciją. Bent jau dabartinis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „aiškiai pasakė, koks yra jo tikslas“, įspėjo B. Pistorius.

Vis dėl to B. Pistorius nemano, kad Rusijos puolimas šiuo metu yra tikėtinas. „Mūsų ekspertai kalba apie 5–8 metų laikotarpį, per kurį tai galėtų būti įmanoma“, – teigė jis. Anot B. Pistorijaus, savo perspėjimu ar reikalavimu, kad Bundesveras būtų „pasirengęs karui“, jis, be kita ko, norįs „pažadinti mūsų visuomenę“.

Ministras pažymėjo, kad būtina imtis priemonių dabar. B. Pistorius jau yra iškėlęs idėją dėl modifikuotos privalomos karinės tarnybos. Dabar jis iš savo ministerijos laukia pasiūlymų iki balandžio. Jis neatmestų ir galimybės, kad Bundesvere tarnautų vokiško paso neturintys kariai. „Mes nebūtume pirmosios ginkluotosios pajėgos Europoje, kurios tai darytų“, – sakė ministras. Esą yra žmonių, kurie yra antros ar trečios kartos gyventojai Vokietijoje, tačiau dar neturi Vokietijos pilietybės. Našesne, anot B. Pistorijaus, reikėtų padaryti ir ginklų pramonę.

B. Pistorius dėl saugumo priežasčių pasisakė ir už vadinamosios „skolos stabdžio“ taisyklės reformą Vokietijoje. Turėdami tokį skolos stabdį, mes neįveiksime šių krizių be nuostolių, teigė jis. Turimų lėšų esą neužtenka, kad būtų užtikrintas šalies saugumas, įveikti pandemijos padariniai ir tuo pat metu investuojama į švietimą ir skaitmeninimą. Turėdamas omenyje Bundesverą, B. Pistorius pažymėjo: „Atsižvelgdami į grėsmės aktualumą, turime greitai stiprinti savo gynybinius pajėgumus“.

B. Pistorius kartu atmetė raginimus, kad Vokietija teiktų didesnę karinę paramą Ukrainai ir atkreipė dėmesį į tai, kad Bundesvero teikiama parama turi ribas. „Negalime duoti visko, kaip kai kurie reikalauja. Priešingu atveju patys liksime neapsaugoti, – kalbėjo B. Pistorius. – Iki šiol perdavėme viską, kas įmanoma“. Iš visų ES šalių Vokietija esą daro daugiausiai, o dabar kitų Europos partnerių eilė daryti daugiau. „Visiems turi būti aišku: jei V. Putinas laimės šį karą ir užims Ukrainą, žinoma, kad padidės pavojus ir Aljanso teritorijai“, – akcentavo politikas.

Penktadienį sueina vieneri metai, kai B. Pistorius buvo paskirtas Vokietijos gynybos ministru.

„Ponas B. Pistorius lankėsi Lietuvoje prieš keletą dienų ir jokių signalų, kad Lietuva kažko nesugeba padaryti ar nepadarys, nebuvo. Mes visada buvome atviri su mūsų partneriais, kad tai, kas būtina karine prasme brigadai priimti, bus padaryta iki 2026 metų“, – ketvirtadienį naujienų portalo „tv3“ paskelbtame interviu sakė prezidentas.

Jis taip pat teigė, kad šiuo metu sunku kalbėti apie socialinę infrastruktūrą kariams, kurie atvyks su šeimomis, nes nežinoma, kokie bus poreikiai, taip pat patvirtino, kad Lietuva klausė, ar šių sąnaudų nebūtų galima dalintis abiem pusėms.

Mes visada buvome atviri su mūsų partneriais, kad tai, kas būtina karine prasme brigadai priimti, bus padaryta iki 2026 metų.

„Taip, tai kainuos papildomus pinigus ir mes kalbame, kad Lietuva padarys viską, kad finansuotų didelę dalį šitų išlaidų, bet mes viso labo diskutuojame ir klausiame, ar tai galėtų būti daroma sąnaudų pasidalijimo principu. Iš šito tikrai nekyla išvadų, kad Lietuva nusiteikusi kažko nefinansuoti“, – kalbėjo prezidentas.

Kalbėdamas apie galimybę gynybos finansavimui numatyti naują mokestį, prezidentas teigė, kad dėl jo susitarus per 2024 metus gynybos mokestį būtų galima įvesti nuo 2025 metų.

„Mes tikrai esame pasirengę gynybos mokesčio diskusijoms ir tai galima padaryti 2024 metais ir 2025 metais tokį mokestį jau turėti“, – sakė prezidentas.

Vokiečių leidinys „Der Spiegel“ šią savaitę paskelbė nutekintą informaciją, jog brigados dislokavimas Vilniui kelia didelius finansinius iššūkius.

Anot jo, Vokietijos ambasados Lietuvoje diplomatų susirašinėjimuose teigiama, kad Lietuva yra įsitikinusi, jog jai mokėti teks tik už karinę infrastruktūrą ir tik proporcingai prisidėti prie Vokietijos kariuomenės apgyvendinimo išlaidų. Pasak diplomatų, Vilnius nesijaučia atsakingas už mokyklų ir darželių statybą karių šeimoms.

Ši informacija paskelbta Lietuvos ir Vokietijos gynybos ministrams pirmadienį pasirašius brigados dislokavimo planą. Lietuvoje planuojama dislokuoti apie 5 tūkst. vokiečių karių.

Jame, be kitų dalykų, pabrėžiama, kad kaštų pasidalijimas dislokuojant vienetą bus sutartas ir išsamiai išdėstytas „techniniuose susitarimuose, kurie bus parengti 2024 metais“.

Kaip nurodo Prezidentūra, G. Nausėda susitikime pabrėžė Lietuvos įsipareigojimą parengti reikiamą infrastruktūrą Vokietijos brigados priėmimui Lietuvoje. Pasak šalies vadovo, Lietuvoje pasirengimo darbai vyksta sparčiai ir sklandžiai, yra visuotinis sutarimas investuoti į infrastruktūrą ir ją parengti kuo greičiau.

„Džiugina produktyvus ir efektyvus bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir Vokietijos rengiantis nuolatiniam brigados dislokavimui. Esame dėkingi Vokietijai už lyderystę ir ilgalaikį įsipareigojimą kolektyviniam saugumui“, – pranešime cituojamas G. Nausėda.

Lietuvos vadovas su gynybos ministru taip pat aptarė NATO viršūnių susitikime Vilniuje patvirtintų gynybos planų ir rotacinio oro gynybos modelio įgyvendinimo svarbą.

Anot G. Nausėdos, įgyvendinant Vilniaus sprendimus būtina pažanga dar iki kitąmet vyksiančio NATO viršūnių susitikimo Vašingtone, ypač įgyvendinant sprendimus dėl oro gynybos stiprinimo Baltijos regione ir visame NATO rytiniame flange.

Prezidentas susitikime taip pat kalbėjo apie būtinybę tęsti nuolatinę karinę paramą Ukrainai, nes greitesnė ir efektyvesnė parama garantuoja greitesnę karo baigtį ir Ukrainos pergalę.

Vėliau B. Pistorius susitiko ir su užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu. Pastarasis susitikime pabrėžė, kad Vokietijos brigados dislokavimas Lietuvoje – prioritetinė Lietuvos Vyriausybės užduotis, todėl bus siekiama sudaryti geriausias sąlygas Vokietijos kariams ir jų šeimoms.

„Vokietijos sprendimas dislokuoti brigadą Lietuvoje yra strateginis NATO atgrasymo užkertant puolimo galimybę elementas. Ir tai vienintelis atgrasymas, kokį supranta Rusijos režimas“, – sakė G. Landsbergis.

„Lietuva ir Vokietija dabar daug panašiau vertina grėsmę“, – pridūrė jis.

Ministras vylėsi, kad brigados atsiradimas „taps katalizatoriumi“, kuris suartins visuomenes, daugiau vokiečių atras Lietuvą, gilės šalių bendradarbiavimas.

G. Landsbergis ir B. Pistorius taip pat aptarė paramą Ukrainai.

Lietuvos ir Vokietijos gynybos ministrai pirmadienį Vilniuje pasirašė planą dėl Bundesvero brigados dislokavimo.

Planuojama, kad Vokietijos brigados kariai į Lietuvą atvyks palaipsniui – jau nuo 2024 metų. Dislokavimas turėtų būti baigtas 2027 metais. Veiksmų planą parengė jungtinė Vokietijos ir Lietuvos gynybos ministerijų darbo grupė.

Vokietijos brigados branduolį turėtų sudaryti penki batalionai, įskaitant tankų ir artilerijos batalionus.

Vokietija iš viso brigadoje Lietuvoje ketina dislokuoti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių, su jais dėl ilgo rotacijos laikotarpio turėtų atvykti ir šeimos. Vokiečių kariai tarnaus Rūdninkuose ir Rukloje, dalis jų gyvens Vilniuje bei Kaune, papildomai bus kuriami logistiniai taškai ir kitose Lietuvos vietose.

Apie brigados dislokavimą Lietuvoje imta kalbėti po Rusijos invazijos į Ukrainą, Vokietija konkretų įsipareigojimą dėl to paskelbė šių metų birželį.

Lietuvoje šiuo metu yra dislokuotas brigados priešakinis vadovavimo elementas.

Vokietija nuo 2017 metų taip pat vadovauja Lietuvoje dislokuotam NATO tarptautiniam sąjungininkų batalionui.

B. Pistorius atvyko traukiniu ir turi surengti derybas su ukrainiečių gynybos ministru ir prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Berlynas, antras pagal svarbą karinės pagalbos Kyjivui teikėjas po Jungtinių Valstijų, nori pateikti garantijas pasaulio dėmesiui nukrypus į karą Artimuosiuose Rytuose ir kilus susirūpinimui dėl blėstančios paramos Ukrainai.

Vizitas organizuotas Rusijai vykdant daugiau oro atakų Ukrainoje, o Kyjivui rengiantis tikėtinam intensyvesniam šalies energijos objektų atakavimui ateinančiais žiemos mėnesiais.

Tai antras B. Pistorius apsilankymas Kyjive nuo šių metų pradžios, kai jis buvo paskirtas Vokietijos gynybos ministru. Diena anksčiau Ukrainoje su iš anksto neskelbtu vizitu apsilankė JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas (Loidas Ostinas).

Be politinių derybų, B. Pistorius dalyvaus vainiko padėjimo ceremonijoje Kyjivo Maidano aikštėje ir apsilankys kariškių mokymo centre.

Po tam tikro pradinio dvejojimo Vokietija smarkiai padidino savo paramą Rusijos užpultai Ukrainai ir jau skyrė Kyjivui daugybę ginkluotės, nuo sunkiųjų tankų iki oro gynybos sistemų bei šaudmenų.

Rusijos karas Ukrainoje taip pat paskatino Vokietijos vyriausybę peržiūrėti savo karines pajėgas. Kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) paskelbė apie 100 mlrd. eurų ginkluotosioms pajėgoms sustiprinti.

Jausdamos kaltę dėl Vokietijos vaidmens Antrajame pasauliniame kare, šalies vyriausybės ginkluotųjų pajėgų nepriskirdavo prie svarbiausių prioritetų, tad daug metų kariuomene per daug nesirūpinta.

Spalio 7-ąją kilus Izraelio ir palestiniečių islamistų organizacijos „Hamas“ karui, Vokietija tvirtai remia Izraelį.

Tačiau O. Scholzas praėjusį mėnesį pažadėjo, kad Berlynas vis tiek tęs savo paramą Kyjivui tiek, kiek bus būtina.

„Tai stiprus signalas Ukrainai, rodantis, kad mes nepasiduodame“, kai tarptautinis dėmesys sutelktas į Izraelio ir „Hamas“ karą, televizijos kanalui ARD sakė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius (Borisas Pistorijus).

Ukraina nuolat reikalauja didesnės karinės pagalbos iš savo sąjungininkių Vakaruose, tačiau šiais metais pradėjusi kontrpuolimą prieš įsitvirtinusių Rusijos pajėgų pozicijas, padarė tik nedidelę pažangą.

Padidintos lėšos yra atsakas į šių metų patirtį, „parodžiusią, kad suplanuotos sumos buvo greitai išnaudotos“, sakė B. Pistorius.

Kanclerio Olafo Scholzo (Olafo Šolco) koalicinė vyriausybė pasiekė susitarimą padvigubinti pradinį pagalbos paketą, kurį daugiausia sudaro karinė įranga, ir šį sprendimą per balsavimą turėtų oficialiai patvirtinti įstatymų leidėjai.

Nuo praėjusių metų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Vokietija yra viena iš pagrindinių Ukrainos rėmėjų, suteikusi 22 mlrd. eurų vertės humanitarinės, finansinės ir karinės pagalbos.

Tačiau ji priešinosi ilgojo nuotolio raketų „Taurus“, kurių prašė Kyjivas, tiekimui, baimindamasi, kad jos bus panaudotos Rusijos teritorijai atakuoti.