Skirtingai nei Vilniuje, kautynių prieš 75 metus Kaune nebuvo, iš laikinosios sostinės hitlerininkai tąsyk tiesiog tyliai pasitraukė be mūšio. Tačiau Maskvoje vis tiek yra proga švęsti, nes tie saliutai, jokia paslaptis, – "minkštosios" propagandinės galios dalis, tokia kaip ir "nemariojo pulko" eitynės.
Progresyvieji rusų istorikai pripažįsta, jog šis prezidento V.Putino "Didžiosios pergalės" šventimo modelis turi gilią potekstę šiandienai.
Kalbėdamas per "Laisvės" radiją rusų istorikas Borisas Sokolovas prasitarė, jog tas saliutavimas – labiau Rusijos vidaus reikalas ir Lietuvą liečia tik tiek, kad lietuviams Kauno "išvadavimas" – jokia šventė, nes vieną okupantą pakeitė kitas.
"Todėl šiuo saliutu tarsi įtvirtinama tam tikra imperinė atmintis. Tai yra Rusijos valdžiai ir Lietuva, ir Latvija, ir Ukraina, Tadžikistanas ir taip toliau – tik buvusios imperijos pakraščiai, kurie, kaip tikimasi, kada nors grįš į "gimtąjį uostą". To sugrįžimo simbolis ir yra tas saliutas, kuris itin skaudžiai priimamas šiose valstybėse", – kalbėjo B.Sokolovas.
Visuomeninių santykių tyrinėtojas Andrejus Okara jam antrino: "Dabar gyvename tokiu laiku, kai Antrasis pasaulinis karas ar Didysis tėvynės karas, taip pat 1945-ųjų pergalė Rusijoje tapo pilietine religija."
O saliutavimas – naujas viso to ritualas, kurį sugalvojęs politinis technologas lig šiol esą negali atsidžiaugti savo kūrybingumu – juk ir kaimynės suerzintos ne juokais, ir visuomenė ten vėl kiršinama, ir tai tęsis mažiausiai iki kitų metų pavasario.
Kaip skelbia Rusijos TV, saliutavimas pergalės proga truks nuo 2019 m. balandžio iki 2020-ųjų gegužės, nes "sovietinė armija 16-oje nepriklausomų valstybių teritorijoje išvadavo 120 mln. žmonių".
