Baltarusijos opozicija šį žingsnį pavadino bandymu šantažuoti Vakarus.

Per susitikimą su autoritariniu Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka V. Putinas sakė, kad iki liepos 7 ar 8 dienos bus baigti objektų branduolinėms galvutėms laikyti statybos darbai ir netrukus po to šie ginklai bus perkelti į Rusijos kaimynės ir sąjungininkės teritoriją.

Pranešimas pasirodė tuo metu, kai Ukraina suintensyvino puolimą keliuose fronto linijos sektoriuose ir, kai kurių stebėtojų nuomone, pradėjo ilgai lauktą kontrpuolimą.

2022 metų vasario 24 dieną Rusija pasinaudojo Baltarusijos teritorija, kad įžengtų į Ukrainą iš šiaurės, ir savo sąjungininkės teritorijoje laikė savo pajėgas ir ginklus.

„Viskas vyksta pagal planą, – sakė V. Putinas per televiziją, priimdamas A. Lukašenką savo rezidencijoje Juodosios jūros kurorte Sočyje. – Liepos 7–8 dienomis bus baigti atitinkamų objektų parengiamieji darbai ir mes nedelsdami pradėsime veiklą, susijusią su šių ginklų dislokavimu jūsų teritorijoje.“

Šių metų pradžioje V. Putinas paskelbė apie planuojamą trumpojo nuotolio branduolinių ginklų dislokavimą Baltarusijoje. Tai buvo laikoma perspėjimu Vakarams, padidinusiems karinę paramą Ukrainai. V. Putinas yra sakęs, kad Rusija išlaikys šių ginklų kontrolę.

Rusija nenurodė, kiek branduolinių ginklų bus išsiųsta į Baltarusiją. JAV vyriausybė mano, kad Rusija turi apie 2 000 taktinių branduolinių ginklų, įskaitant bombas, kurias gali gabenti lėktuvai, trumpojo nuotolio raketų kovines galvutes ir artilerijos sviedinius.

Į užsienį priversta pasitraukti baltarusių opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja griežtai pasmerkė šį žingsnį.

„Putinas ir jo marionetė Lukašenka planuoja dislokuoti branduolinius ginklus Baltarusijoje prieš pat NATO viršūnių susitikimą Vilniuje liepos mėnesį“, –  naujienų agentūrai AP sakė S. Cichanouskaja.

„Tai grubus šantažas, bandymas priversti Europą atsitraukti, tačiau mes negalime leisti diktatoriams išvengti bausmės už branduolinį šantažą“, – sakė ji.

„Rusijos branduolinių ginklų priėmimas Baltarusijoje reikštų neatsakingą eskalaciją ir grėsmę Europos saugumui. Baltarusija vis dar gali tai sustabdyti, tai yra jos pasirinkimas. ES yra pasirengusi atsakyti tolesnėmis sankcijomis“, – rašė jis tviteryje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį paskelbė, kad jo šalis dislokuos taktinius branduolinius ginklus Baltarusijoje.

V. Putinas sakė, kad šis dislokavimas panašus į Jungtinių Valstijų, kurios tokius ginklus laiko Belgijoje, Vokietijoje, Italijoje, Nyderlanduose ir Turkijoje esančiose bazėse, veiksmus, o Vakarų sąjungininkai šį palyginimą pavadino klaidinančiu.

Po Rusijos invazijos į Ukrainą, didėjant branduolinio karo baimei, ekspertai mano, kad bet koks Maskvos smūgis greičiausiai būtų susijęs su nedideliais koviniais ginklais, vadinamais „taktiniais“, o ne „strateginiais“ didelės galios tolimojo nuotolio branduoliniais ginklais.

Ukrainos užsienio reikalų ministerija apkaltino Rusiją pažeidus savo įsipareigojimus ir pakenkus „branduolinio nusiginklavimo architektūrai ir apskritai tarptautinei saugumo sistemai“.

Ji paragino „visus tarptautinės bendruomenės narius pareikšti nusikalstamam Putino režimui, kad jo naujausios branduolinės provokacijos yra kategoriškai nepriimtinos“.

V. Putinas šeštadienį transliuotame interviu sakė, kad taktinių branduolinių ginklų dislokavimas Baltarusijoje nėra „nieko neįprasto“.

V. Putinas sakė, kad šis žingsnis panašus į Jungtinių Valstijų ginklų perkėlimą į sąjungininkų teritoriją, o Vokietija šį palyginimą pavadino klaidinančiu.

„Ukraina tikisi, kad Jungtinė Karalystė, Kinija, Jungtinės Amerikos Valstijos ir Prancūzija imsis veiksmingų veiksmų prieš Kremliaus branduolinį šantažą... Reikalaujame, kad šiuo tikslu nedelsiant būtų sušauktas neeilinis JT Saugumo Tarybos posėdis“, – pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministerija.

Šeštadienį V. Putinas pareiškė, jog Rusija dislokuos taktinius branduolinius ginklus kaimyninėje valstybėje ir sąjungininkėje Baltarusijoje „nepažeidžiant mūsų tarptautinių susitarimų dėl branduolinio ginklo neplatinimo“.

Ukrainos užsienio reikalų ministerija apkaltino Rusiją pažeidus savo įsipareigojimus ir pakenkus „branduolinio nusiginklavimo architektūrai ir apskritai tarptautinei saugumo sistemai“.

Ji paragino „visus tarptautinės bendruomenės narius pareikšti nusikalstamam Putino režimui, kad jo naujausios branduolinės provokacijos yra kategoriškai nepriimtinos“.

Beveik 30 metų Baltarusijoje valdantis A. Lukašenka yra svarbus V. Putino sąjungininkas.

2022-ųjų vasarį Minskas leido Kremliui  iš savo šalies teritorijos pradėti invaziją į Ukrainą.

„Branduolinė įkaitė“

Vėliau kilo nuogąstavimų, kad Baltarusija gali prisijungti prie savo sąjungininkės puolimo, tačiau A. Lukašenka pareiškė, kad tai padarys „tik tuo atveju, jei bus užpulta“.

„Kremlius paėmė Baltarusiją kaip branduolinę įkaitę“, – socialiniame tinkle „Twitter“ sekmadienį parašė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas.

Jis pridūrė, kad tai yra žingsnis į šalies vidaus destabilizaciją.

Ukrainos prezidento padėjėjas Mychaila Podoliakas sekmadienį parašė, kad „(Putinas) prisipažįsta, kad bijo pralaimėti, ir viskas, ką jis gali daryti, yra gąsdinti [žmones].“

V. Putinas šeštadienį transliuotame interviu sakė, kad taktinių branduolinių ginklų dislokavimas Baltarusijoje nėra „nieko neįprasto“.

„JAV tai daro jau dešimtmečius. Ji jau seniai savo taktinius branduolinius ginklus laiko savo sąjungininkų teritorijoje“, – sakė V. Putinas.

Jis pridūrė, kad kalbėjosi su Baltarusijos autoritariniu prezidentu Aliaksandru Lukašenka ir nurodė, kad abiejų šalių lyderiai susitarė daryti tą patį.

Balandžio 3 dieną Rusija pradės įgulų mokymus, o iki liepos 1 dienos planuoja baigti statyti specialią taktinių branduolinių ginklų saugyklą.

„Branduolinis bauginimas“

Vokietija sekmadienį šį pranešimą pavadino „dar vienu Rusijos bandymu gąsdinti branduoliniu ginklu“, naujienų agentūrai AFP sakė vienas Užsienio reikalų ministerijos pareigūnas.

„Prezidento Putino palyginimas su branduolinių ginklų dalijimusi NATO yra klaidinantis ir nepateisina Rusijos paskelbto žingsnio“, – pridūrė jis.

Pasak šaltinio, Baltarusija taip pat prieštarautų savo pačios tarptautinėms deklaracijoms, kad yra nebranduolinė zona.

Anksčiau V. Putinas yra sakęs, kad branduolinė įtampa pasaulyje didėja, tačiau Maskva nesiims pirmoji dislokuoti branduolinių ginklų.

Rusijos vadovas sakė, kad atnaujinti diskusijas su A. Lukašenka šiuo klausimu paskatino Didžiosios Britanijos pareigūno pasiūlymas siųsti Ukrainai nusodrinto urano ginklų.

Jis pridūrė, kad Rusija reaguos, jei Vakarai aprūpins Ukrainą tokiais šaudmenimis.

„Rusija, be abejo, turi, ką atsakyti. Neperdedant, mes turime šimtus tūkstančių tokių sviedinių. Jų dar nepanaudojome“, – pridūrė V. Putinas interviu Rusijos televizijai.

Jis sakė, kad šiuos ginklus „galima priskirti prie labiausiai kenksmingų ir pavojingų žmonėms... ir aplinkai“.

Nusodrinto urano sviediniai labai efektyviai pramuša šarvo plokštes, tačiau jų naudojimas yra prieštaringai vertinamas.

Šis metalas yra toksiškas ginklus naudojantiems kariams ir civiliams gyventojams tose vietovėse, kuriose iš jų šaudoma.